- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- AN2-172-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03217-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. R.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aidas Mažeika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. R. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. Nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. R. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2020 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji 2020 m. rugpjūčio 21 d., 23.45 val. būdama baro „(duomenys neskelbtini)“ vadove bei atsakinga už jo veiklą, neužtikrino, kad bare grojama muzika netrikdytų greta gyvenančių asmenų ramybės bei poilsio; už šį administracinį nusižengimą V. R. paskirta nuobauda – 100 eurų dydžio bauda (b. l. 4).
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, V. R., atstovaujama advokato Aido Mažeikos, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą 2020 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-16871-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog pareiškėja iš tiesų ėmėsi priemonių triukšmo lygiui sumažinti, kas reiškia, kad iš esmės ji nėra abejinga galimo triukšmo pasekmėms, tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinį nusižengimą patvirtina liudytojų, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti, paaiškinimai. Akcentavo, jog atsisakymas pritildyti garsą, motyvuojant higienos normomis, negali būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe, nes nagrinėjamas atvejis nėra siejamas su triukšmo šaltinio atitikimu STR reikalavimams ar su higienos normų ribiniais dydžiais, triukšmo įvertinimo žmonių sveikatai rodikliais.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. R. atstovas advokatas Aidas Mažeika (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde, atkartojant pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus nurodoma, kad:
3.1. Į bylą buvo pateiktas V. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog bendrovė kreipėsi į Akustinių tyrimų centrą prašydama išmatuoti garso izoliacijos rodiklius, kartu su A. M. tikrino pastato šachtas, kuriose garso pralaidumo nenustatyta, kvietė ekspertus, kurie atvyko, vertino ir konsultavo dėl garso sklaidos ir jos apribojimų, siekiant sumažinti garso lygį, garso kolonėles nukėlė nuo sienų ir perkėlė ant grindų. Nežiūrint to, 2019 m. rugsėjį A. M. kreipėsi dėl triukšmo. Po šio kreipimosi konsultavosi su specialistais ir po jų rekomendacijų garso kolonėles pakabino ant virvių, po gipskartoniu uždėjo papildomos akmens vatos, papildomai izoliavo vamzdžius, ant lubų įrengė papildomą garsą sugeriančią sieną (virš garso sklaidos šaltinių – kolonėlių). Po šio remonto, 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje suderino su A. M. maksimalų jam tinkamą klubo leidžiamos muzikos garsą ir aparatūrą užprogramavo taip, kad jos nebūtų galima pagarsinti daugiau, nei buvo sutarta. Tačiau ir po to sulaukdavo A. M. pretenzijų dėl skleidžiamo garso, o 2020 m. rugpjūčio 21 d. prieš vidurnaktį atvyko pareigūnai, kurie pareikalavo patildyti muziką, nurodę, kad dėl to skundžiasi kaimynai. Kadangi muzika tuo metu skambėjo ne visu užprogramuotu galingumu, patildyti muziką atsisakė, nes tai būtų reiškę jos išjungimą. Atkreipia dėmesį į A. M. buto lokaciją – jis yra senamiestyje, Vilniaus gatvėje, kur verda gyvenimas, yra daugybė barų ir restoranų, muzika groja net gatvėje. Taip pat akcentavo, kad rugsėjo mėnesį dar kartą buvo kreiptasi į specialistus, kad jie atliktų matavimus A. M. buto miegamajame (nes pastarasis nurodė, kad dėl muzikos negali užmigti) ir juos susietų su galiojančiomis higienos normomis (to prašė ir A. M. po pirmų matavimų). Matavimai buvo atlikti trimis aplinkos ir klubo muzikos režimais – tyliausiu, vidutiniu ir garsiausiu. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gauti rezultatai, o apibendrinus specialistai konstatavo, kad infragarso dedamoji yra, infragarsas matavimo metu susidarė tiek grojant, tiek negrojant muzikai. Tačiau garso lygiai neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas HN 33:2011 ir HN 30:2009.
3.2. Apeliantų įsitikinimu teismo užimta išankstinė pozicija, kuri buvo išsakyta dar V. R. teikiant žodinius paaiškinimus, tiksliau juos pertraukiant, kad teismas nesigilins į Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, bet spręs ar muzika bare trukdė A. M. poilsiui, kad gal nukentėjusysis yra jautresnis ir muzika jam trukdo labiau negu kitiems įprastoje situacijoje, yra klaidinga, ydinga ir net pavojinga. Pažymima, kad kiekvienoje visuomenėje tam tikras gyvenimo sritis reglamentuoja teisės aktai, tai atspindi visuomenės interesą. Triukšmo valdymo srityje taip pat yra priimti teisės aktai, t.y. 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, (Žin., 2004, Nr. 164-5971), Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ ir jais privaloma vadovautis. Asmeninių interesų iškėlimas aukščiau visuomenės interesų yra nepriimtinas ir netoleruotinas.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad net ir tos pačios Vilniaus miesto savivaldybės intemetiniame puslapyje https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokvbe/triuksmas/triuksmo-lygio-normos/ esančioje lentelėje pateikiami leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Pateikiama šiai bylai aktuali lentelės dalis: nuo 22 iki 6 val. - miegamieji kambariai – 35 dBA (garso lygis); 45 dBA (maksimalus garso lygis). Tačiau šios savivaldybės pareigūnai teigia, kad šių normų laikytis nereikia, kad turi būti vertinama ar triukšmas nekliudo konkrečiam asmeniui ilsėtis, o teismas jiems antrina, kad jokio triukšmo nakties metu negali būti iš viso, nors visi teisės aktai sako priešingai.
3.4. Pažymima, kad pareiškėjas teisme siekė patikrinti ar įvykio metu iš baro sklindanti muzika A. M. bute neviršijo higienos normomis nustatytų ribinių verčių. Buvo prašoma iškviesti ir apklausti UAB „Akustinių tyrimų centro“ laboratorijos vedėją A. O., kuris atliko triukšmo lygio matavimas A. M. bute, apie tai, kokiomis sąlygomis buvo atliekami matavimai, ką reiškia matavimai tyliausiu, vidutiniu ir garsiausiu režimu, kokie gauti rezultatai, apklausti pagal individualią veiklą dirbusį renginių vedėją A. D., kuris bendravo su A. M., su juo derino garso lygį bei užprogramavo aparatūrą taip, kaip buvo sutaręs su A. M., apie bendravimo su pastaruoju aplinkybes, aparatūros užprogramavimo būdą bei apie tai, ar įmanomąjį „apeiti“ bei bare tą vakarą dirbusius darbuotojus D. J., I. Z. ir R. V. apie tai, kaip skambėjo muzika, kaip buvo sureguliuota aparatūra, kaip savivaldybės darbuotojai atliko patikrinimą ir kokius reikalavimus kėlė. Tačiau šis prašymas buvo atmestas.
3.5. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus manoma, kad išnagrinėjus bylą teisme nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai, kad 2020-08-22 apie 23:15 val. klube „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama muzika A. M. bute neviršijo teisės aktuose nustatytas ribines vertes, todėl negalėjo trikdyti bet kokių nors asmenų ramybės bei poilsio. Dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Atsiliepimas
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų agrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą nutartį, teismo nutartyje aiškiai ir motyvuotai išdėstyti argumentai, įrodymai įvertinti tinkamai, todėl apeliantų teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija.
5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. R., atstovaujamos advokato A. Mažeikos, skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jos nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. R. bei jos atstovui apklausė liudytojais savivaldybės pareigūnus V. M. ir E. U. bei nukentėjusyjį A. M.. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje (dėl ko aukštesnės instancijos teismas jų visų nebekartoja), palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apeliantų vertinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (ar jo atstovas), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar kitiems teisės aktams, kaip tai nurodoma skunde.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki trijų šimtų eurų.
9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020-08-22 apie 23.15 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovė yra V. R., grojo muzika, kuri trikdė kitų asmenų poilsį ir ramybę. Tokia išvada padaryta remiantis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjant apeliantų skundą, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai E. U. ir V. M., kurie patvirtino, jog nuėjus į nukentėjusiojo butą buvo nustatytas triukšmo faktas. Minėti liudytojai nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą užėjo į butą ir iš tiesų jame girdėjosi muzika. Liudytojas V. M. akcentavo, jog galima buvo suprasti, kokia daina groja. Tuomet E. U. nuėjo į barą pusrūsyje ir susiskambinę su V. M., paklausę muzikos, nustatė, kad bute girdėti būtent muzika iš baro „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo girdėti ta pati daina, o pasibaigus dainai, tai buvo girdėti ir bute; į E. U. prašymą patildyti muziką apsaugos darbuotojas ir barmenė atsisakė tai padaryti, teigė, kad jie atliko garso matavimus ir neviršija leistinos normos. Tokie liudytojų parodymai patvirtina byloje surinktus įrodymus, t.y. pateiktą pranešėjo A. M. pateiktą 2020-08-22 pranešimą, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio rūsyje, garsiai grojo muzika, kuri trukdė miegoti ir ilsėtis (b.l. 12), 2020-08-22 elektroniniame pranešime tarnybinės veiklos klausimais dėl pamainos darbo rezultatų užfiksuotas aplinkybes, kad gavus pranešimą dėl triukšmo ir patikrinus nustatyta, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika buvo girdima virš baro esančiame bute, pareigūnui E. U. paprašius muziką pritildyti, buvo atsisakyta tai padaryti (b.l. 10). Teisme apklaustas nukentėjusysis neneigė, kad palyginus su baro veiklos pradžia iš jo sklindantis garsas yra sumažėjęs, kad su juo buvo derinamas garso lygis, tačiau tvirtino, kad jis tikrai nesutiko su kokiu nors garsumu, o nagrinėjamu atveju sklindanti muzika jam trukdė miegoti, tiesiog buvo nemalonu girdėti svetimą muziką, buvo galima atskirti kokia daina groja, nurodydamas, jog paprastai žemus dažnius irgi girdi. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. R. taip pat neginčija, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje bare „(duomenys neskelbtini)“ grojo muzika, kad buvo atvykę savivaldybės darbuotojai ir prašė pritildyti muziką, kad buvo atsisakyta tai padaryti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytuose liudytojų ir nukentėjusiojo parodymuose nėra esminių prieštaravimų, jie yra logiški ir nuoseklūs, juose nurodomos iš esmės vienodos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų patikimumu, juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog parodymus nukentėjusysis A. M. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
10. Skunde pirmosios instancijos teismui ir teisme apeliantai akcentavo, kad įmonė ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“, atliko ir papildomų darbų (atsisakė langų, tikrino šachtas, kvietė ekspertus, keitė kolonėlių išdėstymo vietą ir pan.), derino triukšmo lygį su pačiu A. M.; įmonės iniciatyva specialistų atliktais matavimais nustatyta, jog iš baro sklindantys garso lygiai neviršija ribinių verčių pagal Lietuvos higienos normas HN 33:L2011 ir HN 30:2009, todėl abejojama, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. muzika grojo per garsiai, teigiant, kad nukentėjusysis A. M. iš pat pradžių, net nepradėjus veiklos, jau buvo nusistatęs priešiškai. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad asmenų ramybės ir poilsio trukdymas gyvenamosiose patalpose nakties metu – nėra siejamas su triukšmo šaltinio atitikimu STR reikalavimams ar su higienos normų ribiniais dydžiais, triukšmo įvertinimo žmonių sveikatai rodikliais, nes V. R. nėra nubausta ir už tai, kad garsas (muzika) iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido taip garsiai, jog tai girdėjosi lauke ir/ar aplinkiniuose pastatuose. Antra, susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-211 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl triukšmo prevencijos viešosiose vietose“ (redakcija galiojanti nusižengimo padarymo metu) ir jose yra numatyta, kad draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę (12.2 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra tikslinga papildomai išklausyti specialistų ar baro darbuotojų paaiškinimų, ar garsas neviršijo higienos normų, kitų maksimalių ribinių dydžių, nes byloje nustatyta, kad muzika sklido nakties metu, taigi, net jei muzikos garsumas baro patalpose atitiko higienos normas ar kitus pareiškėjos akcentuojamus teisės aktų reikalavimus (kaip nurodo pareiškėja, pritildžius reikštų muziką išjungti), tai nesuponuoja išvados, kad garsas netrukdė gyventojams ilsėtis. Taip pat ir aplinkybė, kad antrojo aukšto gyventojai nėra išsakę pretenzijų dėl triukšmo, nereiškia, kad A. M. pareiškimas dėl triukšmo yra nepagrįstas.
11. Nors skunde taip pat remiamasi teiginiais, jog atsisakymas pritildyti garsą buvo motyvuojamas higienos normomis, pažymint skunduose, jog triukšmo lygiui sumažinti buvo atliktas aparatūros užprogramavimas, atlikti garsų tyrimai, vis tik skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai rodo, jog pareiškėja ėmėsi priemonių triukšmo lygiui sumažinti, tačiau šios aplinkybės nepaneigia liudytojų, kurių objektyvumu nėra pagrindo abejoti, paaiškinimus, ir šios aplinkybės niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti Institucijos bei pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą grindžia ir Teismų praktika, kurią yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką (tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius) – asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Kadangi tokia praktika nėra pasikeitusi, apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauti neturi pagrindo.
12. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliantų teiginys, jog skundą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris turėjo išankstinę nuomonę, motyvuojant tuo, kad teismas netenkino prašymo išklausyti specialistų ar baro darbuotojų paaiškinimų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju garsas neviršijo higienos normų. Tai, kad teismas argumentuotai protokoline nutartimi atmetė gynybos prašymą, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nešališką teismą, o administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime nėra pagrindas abejoti apylinkės teismo nešališkumu.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei V. R., atstovaujamos advokato A. Mažeikos, skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.