- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- eI-957-394/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03157-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė (pran.), Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ (toliau – UAB „Agvasta“) atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Linai Mažeikienei ir Rasai Arlauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Agvasta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Agvasta“ (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį ir UAB „Agvasta“ atžvilgiu taikytiną mokestį už 2014 metų IV ketvirtį ir 2015 m. I, II ketvirčiais išgautą ir laiku nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažinti iki 2953,40 Eur.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovas posėdžio metu nurodė, kad 2015-08-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ŠRAAD) Šiaulių agentūra atliko planinį-teminį patikrinimą ir patikrino UAB „Agvasta“ priklausantį (duomenys neskelbtini) smėlio telkinį, adresu (duomenys neskelbtini). 2015-08-13 patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Agvasta“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nedeklaravo 2014 metų IV ketvirtį išgauto 2285 kub. m kito smėlio, taip pat nedeklaravo 2015 m. I, II ketvirčiais išgauto 5085 kub. m kito smėlio bei 624 kub. m statybinio grunto. Už 2014 m. spalio–gruodžio mėn. išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį UAB „Agvasta“ turėjo sumokėti 868,20 Eur mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Be to, už 2015 m. sausio–birželio mėn. išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį UAB „Agvasta“ turėjo sumokėti 1922,10 Eur mokesčio bei už per tą patį laikotarpį išgautą statybinį gruntą turėjo sumokėti 163,10 Eur mokesčio. Taigi, iš viso UAB „Agvasta“ už išgautą ir nedeklaruotą smėlį laiku nesumokėjo 2953,40 Eur mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Nustačius šiuos per klaidą ir neapdairumą atsiradusius neatitikimus UAB „Agvasta“ nedelsiant patikslino savo teiktas deklaracijas ir per laikotarpį nuo 2015-08-28 iki 2015-09-04 sumokėjo 3 210,57 Eur mokesčio, t. y. sumokėjo visą anksčiau nesumokėtą mokesčio sumą. Šią informaciją UAB „Agvasta“ pateikė ŠRAAD savo 2015-09-14 atsikirtime į patikrinimo aktą Nr. 66. Nepaisant to, UAB „Agvasta“ 2015-10-05 gavo ŠRAAD 2015-10-02 sprendimą Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, ŠRAAD pritaikė už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį didesnį mokesčio tarifą, kuris apskaičiuotas įstatymo nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Todėl už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą nurodė į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti iš viso 29 534 Eur sumą. UAB „Agvasta“ nesutinka su ŠRAAD 2015-10-02 sprendimo dalimi, kuria patvirtinta 2015-08-13 patikrinimo akto Nr. 66 dalis, pagal kurią, apskaičiuojant nesumokėtą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą, buvo pritaikytas dauginimo koeficientas 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). Tai, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas koeficientas gali būti mažinamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-114-12). Kaip jau minėta, mokestis už išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo apskaičiuotas neteisingai dėl žmogiškos klaidos, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo. Visi duomenys apie bendrovės išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, tačiau buhalterė, užpildžiusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2015 metų I ketvirtį, pamiršo ją išsiųsti valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš patikrinimo duomenų matyti, kad deklaracijos visada buvo išsiunčiamos laiku ir vienintelį kartą deklaracija nepateikta už 2015 metų I ketvirtį. Tai, kad duomenys nedeklaruoti dėl žmogiškos klaidos, patvirtina ir aplinkybė, kad apie būsimą patikrinimą UAB „Agvasta“ žinojo iš anksto, nes tokie patikrinimai buvo atliekami reguliariai (iš 2015-08-13 ŠRAAD patikrinimo akto Nr. 66 matyti, kad 2014-09-18 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 128, kuriame pažymėta, kad minėto patikrinimo metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta). Be to, visų būsimų patikrinimų planas, į kurį įtrauktas ir UAB „Agvasta“ planinis patikrinimas, yra viešai skelbiamas ŠRAAD interneto tinklapyje. Apie būsimo patikrinimo termino pratęsimą 2015-07-31 UAB „Agvasta“ direktorius buvo informuotas raštu. Tad akivaizdu, kad žinodama apie esančius deklaravimo trūkumus UAB „Agvasta“ juos būtų ištaisiusi iki patikrinimo, tačiau jų neištaisė, nes nemanė, kad išgauto kito smėlio ir statybinio grunto kiekius deklaravo neteisingai. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad deklaruojant išgauto smėlio ir grunto kiekius buvo įsivėlusi žmogiška klaida, kuri buvo padaryta ne sąmoningai ir nesant UAB „Agvasta“ tyčios. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog 2015 metų IV ketvirtį yra numatyta atlikti (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio markšeiderinius matavimus, tad bet kokie neatitikimai pateiktoms deklaracijoms būtų išaiškėję, o mokesčius bet kokiu atveju reikėtų sumokėti, todėl UAB „Agvasta“ negalėjo turėti jokio motyvo tyčia netinkamai deklaruoti išgauto kito smėlio ar statybinio grunto tūrį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintose Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos pateikimo ir užpildymo taisyklių 13 punkte numatoma, kad deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus). Dar iki 2015-10-02 ŠRAAD sprendimo Nr. 1 priėmimo dienos UAB „Agvasta“ pasinaudojo teise patikslinti mokesčio mokėtojo deklaraciją ir deklaravo bei sumokėjo visą anksčiau nesumokėtą mokesčio sumą, todėl savo padarytą klaidą sąžiningai ir geranoriškai ištaisė. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Todėl būtina atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Agvasta“ yra maža įmonė, kurioje dirba tik 3 darbuotojai, o visos įmonės metinės pajamos 2014 metais sudarė 90 766 Lt (26 287,65 Eur). Atėmus patirtas sąnaudas bendrovė per 2014 metus gavo 6 404,02 Lt (1 854,73 Eur) pelno. Taigi, ŠRAAD apskaičiuota mokesčio suma viršija visas įmonės metines pajamas ir įmonei faktiškai yra nepakeliama. Sprendžiant pagal 2014 m. rezultatus, norėdama nedirbti nuostolingai įmonė apskaičiuotą mokestį (be delspinigių) sumokėtų nebent per beveik 16 metų laikotarpį. Dėl šios priežasties 10 kartų didesnio mokesčio UAB „Agvasta“ sumokėti neturi jokios galimybės, tad nepakeitus ginčijamos ŠRAAD sprendimo dalies bendrovė negalėtų darbuotojams išmokėti atlyginimų ir būtų priversta skelbti bankrotą.
Teismo posėdyje, įvykusiame 2016 m. birželio 16 d., pareiškėjas papildomai nurodė, kad teisinga mokesčio padidintu tarifu suma, atsižvelgiant į įmonės sunkią finansinę padėtį, būtų nustatytą mokestį padidinant iki 3,5 karto.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu bei jo atstovės teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime, jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Agvasta“ pateikti deklaraciją ir ją apmokėti už 2014 m. IV ketvirtį turėjo iki 2015 m. vasario 1 d., deklaraciją už 2015 m. I ketvirtį turėjo pateikti ir apmokėti iki 2015 m. gegužės 1 d., o deklaraciją už 2015 m. II ketvirtį turėjo pateikti ir apmokėti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. rugpjūčio 13 d. atlikto planinio-tikslinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad 2015 m. I ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracija buvo nepateikta, o 2014 m. IV ketvirčio ir 2015 m. II ketvirčio pateiktose deklaracijose nurodytas netinkamas išgauto kito smėlio ir statybinio grunto kiekis. Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad aplinkybės, kurios lėmė deklaracijos nepateikimą negalėtų būti pripažįstamos itin svarbiomis, nes kaip pats pareiškėjas nurodo, visi duomenys apie bendrovės išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, tačiau buhalterė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2015 metų I ketvirtį pamiršo išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Buhalterės aplaidumas negali būti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos, nes buhalterines paslaugas teikianti įmonė specializuojasi tinkamai apskaityti įmonės (šiuo atveju UAB „Agvasta“) buhalterinę apskaitą. UAB „Agvasta“ nepateikia paaiškinimo, kodėl nebuvo tinkamai užpildytos bei neapmokėtos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos už 2014 m. IV ketvirtį bei 2015 m. II ketvirtį. Pareiškėjas skunde nenurodo, kodėl išgautas gamtos išteklių kiekis nebuvo deklaruotas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nėra deklaruotas nesant tyčios ar esant aplaidumui. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota kaltės forma, o Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, neišskiriant tyčinės ar netyčinės kaltės formos, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Visų būsimų patikrinimų planai yra viešai skelbiami Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento interneto tinklapyje, raštu informuojamos įmonės, kurios bus tikrinamos. Apie patikrinimo termino pratęsimą 2015 m. liepos 31 d. UAB „Agvasta“ direktorius buvo raštu informuotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra 2015 m. liepos 14 d. rašte Nr. P-ŠA-Nr.20 „Dėl UAB „Agvasta“ patikrinimo“ nurodė, kad patikrinimui pateikti reikės mokesčių deklaracijas už gamtos išteklius, mokėjimo dokumentus ir projektinę dokumentaciją. Asmuo, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėtų patikrinti turimus dokumentus bei pasiruošti būsimam planiniam-teminiam patikrinimui, juolab, kad minėtus dokumentus turės pateikti asmenims, atliekantiems planinį-teminį patikrinimą. Pareiškėjo argumentas, jog pareiškėjas pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir patikslino mokesčio mokėtojo deklaraciją, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių duomenų, kadangi klaidas pagal pareiškėjo nurodytas Taisykles galima taisyti pateiktoje deklaracijoje, todėl jų negalėjo pataisyti, nes deklaracija už 2015 m. I ketvirtį nebuvo pateikta. UAB „Agvasta“ 2015-08-18 (t. y. po 2015-08-13 planinio-teminio patikrinimo) pateikė mokesčių administratoriui užpildytą deklaraciją už 2015 m. I ketvirtį. Atliekant mokestinį patikrinimą nėra mokesčio mokėtojui suteikiama teisė tikslinti deklaraciją ar taisyti joje atsiradusias klaidas. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad pasinaudodamas savo teise (kuri nėra suteikta šiuo konkrečiu atveju) patikslino mokesčio mokėtojo deklaraciją ir deklaravo bei sumokėjo visą mokesčio sumą iki ŠRAAD 2015-10-02 sprendimo Nr. 1 priėmimo datos. Šis pareiškėjo veiksmas sietinas ne su jo gera valia, o su planiniu-tiksliniu patikrinimu, kuris buvo atliktas 2015-08-13. Iš pareiškėjo nurodytų argumentų nėra matyti, kad mokestis būtų buvęs sumokėtas, nesiejant jo su mokestiniu patikrinimu (tai paliudija prievolės nevykdymas nuo 2014 m. IV ketvirčio). UAB „Agvasta“ nepateikia jokio įrodymo, kad numatyti atlikti markšeideriniai matavimai bus tikrai atlikti, kad jie bus atlikti būtent minėtame (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje. Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1-01 „Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinų taisyklių 2 punktu markšeideriniai darbai atliekami – užtikrinti išgaunamų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų išteklių patikimą apskaitą, saugią ir racionalią kasybą, stebėti karjero šlaitų, gamybinių įrenginių ir kitų statinių, sukauptų kasybos pramonės atliekų bei kitų telkinio objektų, kuriems gali turėti įtakos kasybos darbai, būklę. Vadovaujantis minėtu įsakymu markšeiderinių darbų atlikimas jokiu būdu nėra pagrindas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijai užpildyti ir teisingų duomenų joje pateikimui. Įsakymu patvirtintų taisyklių 11 punktas nurodo, kad naudojamo telkinio (išskyrus durpynus) markšeiderinis planas turi būti atnaujinamas kasmet (metų gale), jeigu metinė gavyba pasiekia arba viršija 10 tūkst. kub. m žaliavos. Šiuo atveju UAB „Agvasta“ 2014 m. IV ketvirtyje nenurodžiusi mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijoje išgauto 2285 kub. m kito smėlio išvengė prievolės atlikti markšeiderinius matavimus. Atlikto planinio-teminio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai iš UAB „Agvasta“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų PVM sąskaitų faktūrų duomenų suvestinės už 2014 metus ir UAB „Agvasta“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų PVM sąskaitų faktūrų duomenų suvestinės už 2015 m. I pusmetį. Šiuo atveju nustatant mokestinį pažeidimą markšeideriniai matavimai būtų formalumas, nes pateiktose PVM sąskaitose faktūrose matyti, koks kiekis naudingų iškasenų buvo išgautas per 2014 metus ir 2015 m. I pusmetį. Su šia faktine aplinkybe sutinka ir pareiškėjas, nes savo aktyviais veiksmais atliko mokėjimus už deklaracijoje nedeklaruotus išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekius. Pareiškėjas savo pateiktu argumentu dėl planuojamų markšeiderinių matavimų atlikimo leidžia suprasti, kad dar pusę metų būtų deklaravęs netikslius išgautų išteklių kiekius. Neteisingai deklaravęs duomenis 2014 m. IV ketvirtyje neatliko markšeiderinių matavimų 2014 m. ir nurodė teismui, kad juos galimai būtų atlikęs tik 2015 m. gale, taip nuslepiant teisingus kiekius už išgautus gamtos išteklius du metus iš eilės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba ŠRAAD) 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) dalies, kuria patvirtintas mokestis didesniu tarifu už išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas ir MVGIĮ, redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015-01-15 iki 2016-02-05).
Vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat ir smėlis bei žvyras <...> yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnis).
Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 5 punktą, deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal Taisyklių 6 ir 7 punktus, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; <...> užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Vadovaujantis Taisyklių 12.10 punktu, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.
Valstybinių gamtos išteklių mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (MVGIĮ 7 str. 4 d.). Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas MVGI (MVGIĮ 8 str. 2 d.). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 str. 3 d.). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.
Iš byloje esančių duomenų matyti ir ginčo tarp šalių nėra, jog atlikus planinį-teminį pareiškėjo eksploatuojamo (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio (duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatyta, jog UAB „Agvasta“ pažeidė Mokesčio už valstybinių gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2014 m. IV ketv. nedeklaravo išgauto kito smėlio 2285 kub. m, o 2015 m. I, II ketv. nedeklaravo išgauto kito smėlio 5085 kub. m bei statybinio grunto 624 kub. m (5–10 b. l.). Iš ginčijamu sprendimu patvirtinto 2015-08-13 patikrinimo akto Nr. 66 matyti, jog pareiškėjas deklaravo, kad išgavo smėlį už 2014 m. I ketv. – 3928 kub. m, 2014 m. II ketv. – 552 kub. m, 2014 m. III ketv. – 3239 kub. m, 2014 m. IV ketv. – 2102 kub. m, iš viso 9821 kub. m, 2015 m. II ketv. – 4590 kub. m, iš viso 4590 kub. m, už 2015 m. I ketv. nepateikė deklaracijos, nors pagal patikrinimo metu pateiktas UAB „Agvasta“ išrašytas pardavimo PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad bendrovė iš (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išgavo ir pardavė kito smėlio: 2014 m. I ketv. – 3928 kub. m, 2014 m. II ketv. – 552 kub. m, 2014 m. III ketv. – 3239 kub. m, 2014 m. IV ketv. – 4387 kub. m, iš viso 12106 kub. m, už 2015 m. I ketv. – 5709 kub. m (tame sk. statybinio grunto 624 kub. m.), 2015 m. II ketv. – 4590 kub. m, iš viso 10299 kub. m (5–10 b. l.). Atsakovas, vadovaudamasis Mokesčio už valstybinių gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, apskaičiavo pareiškėjui 29534 Eur (8682 Eur (už 2014 m.) + 20852 Eur (už 2015 m.) mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį 2014 IV ketv. bei 2015 m. I, II ketv. (5–10 b. l.). Pareiškėjas 2015-09-14 atsikirtimu į patikrinimo aktą Nr. 66 ŠRAAD Šiaulių agentūros vedėjui pasiaiškino, kad patikrinimo metu deklaracijos buvo patikslintos ir atstatytos, jas įmonė perdeklaravo per VMI sistemą; už papildomai priskaičiuotus mokesčius už išgautą ir nedeklaruotą smėlį dalinai moka pagal galimybes; laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2015-09-04 atlikti daliniai mokėjimai, bendra suma – 3210,57 Eur; prašo netaikyti 10 koeficiento už priskaičiuotus mokesčius (11 b. l.). Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas 2015-09-14 rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, ginčijamu 2015-10-02 sprendimu Nr. 1 patvirtino 2015-08-13 patikrinimo aktą Nr. 66 (14–17 b. l.). Iš ŠRAAD 2015-10-02 sprendimo matyti, kad UAB „Agvasta“ 2014 m. IV ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo pateikti iki 2015-01-31, 2015 m. I ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-04-30, 2015 m. II ketvirčio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją privalėjo pateikti iki 2015-07-31; UAB „Agvasta“ IV ketv. deklaracijoje, kurią Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-01-20, nedeklaravo išgauto kito smėlio 2285 kub. m; 2015 m. I ketv. deklaracijos iki 2015-04-30 nepateikė, nedeklaravo išgauto kito smėlio 5709 kub. m; 2015 m. II ketv. deklaracijoje, kurią Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-07-21, nedeklaravo išgauto statybinio grunto 624 kub. m; UAB „Agvasta“ po Patikrinimo akto įteikimo, t. y. 2015-08-18, pateikė patikslintą 2014 m. IV ketvirčio deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo išgauto kito smėlio 2285 kub. m, kuris iki patikrinimo nebuvo deklaruotas, bei pateikė pirminę 2015 m. I ketvirčio deklaraciją, kurioje deklaravo išgauto kito smėlio 5085 kub. m, kuris iki patikrinimo nebuvo deklaruotas (14–17 b. l.).
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje išgautus išteklius už 2014 m. IV ketv. bei 2015 m. I, II ketv., tačiau teigia, jog tokia situacija atsirado dėl žmogiškos klaidos, kuri padaryta ne sąmoningai, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo – visi duomenys apie bendrovės išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, tačiau buhalterė, užpildžiusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, pamiršo ją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Agvasta“ yra maža įmonė, kurioje dirba tik 3 darbuotojai, visos įmonės metinės pajamos 2014 m. sudarė 26287,65 Eur, atėmus patirtas sąnaudas, bendrovė per 2014 m. gavo 6404,02 Eur pelno, 2015 m. bei 2016 metų I ketvirtį įmonė dirbo nuostolingai, todėl ŠRAAD apskaičiuota mokesčio suma viršija įmonės pajamas, faktiškai nepakeliama (per didelė našta), tokio mokesčio pareiškėjas sumokėti neturi galimybės, prašo atsižvelgiant į protingumo principus, prašo paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu sumažinti iki 3,5 karto.
Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už išgautą smėlį deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo finansine padėtimi bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas šioje byloje vertina ir pareiškėjui pritaikytos sankcijos proporcingumą.
Kaip jau aukščiau tekste nurodyta, mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Nors pareiškėjas teigia, kad duomenys apie bendrovės išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, o buhalterė, užpildžiusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, pamiršo ją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai, klaidos padarytos nesant tyčios, tačiau teisėjų kolegija šių nurodytų aplinkybių nelaiko juridiškai reikšmingomis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis įtakoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžius, nustatytus ginčijamame atsakovo sprendime. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo elgesys (praėjo palyginti nemažas laiko tarpas po datos, iki kurios buvo nustatyta pateikti deklaracijas, deklaracijos užpildytos ir mokesčiai sumokėti tik po patikrinimo akto gavimo (atitinkamai 2015-08-28, 2015-09-03, 2015-09-04) rodo pareiškėjo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymą. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentui, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis už 2014 m. IV ketv. bei 2015 m. I, II ketv. išgautus ir nedeklaruotus išteklius. Pabrėžtina, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Todėl, atsižvelgiant į Patikrinimo akte pateiktus apskaičiavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui apskaičiuota 29534 Eur suma, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą proporcingumo klausimą, vertina tai, kad pareiškėjas realiai valstybės biudžetui už 2014 m. IV ketvirtį buvo nesumokėjęs 868,22 Eur (2997,80 Lt) sumos, už 2015 m. I, II ketvirčius – 2085,2 Eur sumos, o pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjui apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 29534 Eur (bendra suma už 2014 m. IV ketvirtį bei 2015 m. I, II ketvirčius).
Vertinant pareiškėjo veiksmus, reikšminga aplinkybe pripažįstama tai, jog UAB „Agvasta“ iki klaidingų deklaracijų už 2014 m. IV ketv. bei 2015 m. II ketv. pateikimo bei deklaracijos už 2015 m. I ketv. nepateikimo, visada deklaracijas siuntė laiku bei tinkamai. Iš 2015-08-13 patikrinimo akto turinio matyti, kad UAB „Agvasta“ savo veiklą eksploatuojant (duomenys neskelbtini) smėlio telkinį vykdo nuo 2007 metų; paskutinis planinis objekto patikrinimas atliktas 2014-09-18, patikrinimo metu aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų nenustatyta (5–7 b. l.). Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, išdavusios leidimą naudingiems ištekliems išgauti, veiklos tikslas yra deklaracijų ir ataskaitų kontrolė, priežiūra, kad mokesčiai būtų tinkamai apskaičiuoti ir mokami laiku. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis vykdė savo pareigą įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių bei turėti mokestinės naudos. Šios nustatytos aplinkybės vertintinos analizuojant pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės proporcingumą.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).
Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog pareiškėjas laiku teikė mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, išskyrus deklaraciją už 2015 m. I ketv., nors ir neteisingai nurodydamas išgauto smėlio ir statybinio grunto dydį, tačiau deklaracijas ištaisė iki atlikto patikrinimo rezultatų patvirtinimo ir sumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą nepriemokas už 2014–2015 metus, yra pakankamai svarbios, įrodančios, jog pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti mokestinės naudos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus jo finansinę situaciją pagrindžiančius dokumentus už 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. I ketvirtį, atsižvelgusi į aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokamus mokesčius ir turėti mokestinės naudos. Valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Įstatyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Iš apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu matyti, jog pareiškėjo nesumokėta mokesčio už išgautus gamtos išteklius dalis už 2014 metų IV ketvirtį, sudaranti 2997,80 Lt (868,22 Eur), padidinta 10 kartų taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 29978 Lt (8682 Eur); dalis už 2015 metų I, II ketvirčius sudaranti 2085,2 Eur padidinta 10 kartų taikant Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra 20852 Eur.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išanalizavusi pareiškėjo aktualią finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus (pateiktus 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. I ketv. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas), veiklos pobūdį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 29534 Eur mokestis už laiku nedeklaruotus 2014 m. IV ketv. bei 2015 m, I, II ketv. išgautus gamtos išteklių kiekius pareiškėjui būtų nepakeliama našta. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį 2014 metų IV ketvirtį bei 2015 metų I, II ketvirčiais padidinti penkis kartus (14767 Eur (5x2953,40 Eur)).
Aptartų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2015 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 14767 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Agvasta“ skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažinti iki 14767,00 Eur (keturiolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.