- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- A-502-114-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00041-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ (toliau – ir klubas „Neringa“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (11.11)-LV10-116 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūros 2010 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą Nr. LT28-226 dalyje dėl 21 400 Lt baudos skyrimo.
Skunde (b. l. 6-7) paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi jam paskaičiuota 21 400 Lt mokesčio už 2008 m. ir 2009 m. nedeklaruotus medžioklės plotus. Priimdamas ginčijamus sprendimas, atsakovas neatsižvelgė į klubo „Neringa“ prezidento M. G. 2010 m. gruodžio 13 d. paaiškinime nurodytus argumentus, jog deklaracijas už medžiojamųjų gyvūnų išteklius 2008 ir 2009 metais užpildė ir mokestį skaičiavo LMŽD Klaipėdos skyriaus žuvininkė E. K., kuri per apsirikimą ir neapsižiūrėjimą netyčia nurodė klaidingus duomenis, neįtraukdama į deklaraciją Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, esančių medžioklės plotų. Tai nebuvo tyčiniai veiksmai, siekiant deklaruoti mažesnius medžioklės plotus ir mokėti mažesnius mokesčius. Paaiškėjus deklaracijų klaidoms, 2 104 litų nepriemoką klubas „Neringa“ 2010 m. gruodžio 29 d. sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir patikslino deklaracijas. Už tokią netyčinę ir neapdairią veiklą pildant deklaracijas ir mokant mokesčius, atsakovas, pareiškėjo manymu, neturėjo teisinio pagrindo mokestį apskaičiuoti 10 kartų didesniu tarifu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 136 straipsnis numato tikrinančiam pareigūnui pareigą įteikti mokesčių mokėtojui rašytinį pranešimą, pasiūlant ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas. Patikslintos deklaracijos pateikimo galimybę numato ir aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.8, 13 ir 15 punktai. Taigi jeigu Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ būtų buvęs informuotas apie deklaracijose padarytas klaidas, jas būtų nedelsiant ištaisęs ir sumokėjęs trūkstamą mokesčio dalį. Padidinto mokesčio apskaičiavimas pareiškėjui, nevykdančiam ūkinės-finansinės veiklos, negaunančiam jokio pelno, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 36-37) paaiškino, kad teisinis pagrindas apskaičiuoti mokestį 10 kartų didesniu tarifu numatytas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau pareiškėjas jokių savo pastabų, kurios paneigtų Klaipėdos RAAD atliktus paskaičiavimus, nepateikė. Atsakovas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio įstatymo nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Vykdant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimą, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo rezultatų įforminimą bei patvirtinimą, privalu vadovautis ne Mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis, o Aplinkos ministerijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Taisyklių 12.8 punktą, jei deklaracija užpildyta nesilaikant nurodytų reikalavimų, mokesčių administratorius deklaraciją pateikiančiam mokesčio mokėtojui gali nurodyti ją pataisyti. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta mokesčio administratoriaus diskrecija duoti ar ne nurodymą pataisyti deklaraciją, todėl pareiškėjo argumentai, jog tokia galimybė jam turėjo būti suteikta, teisiškai nepagrįsti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 57-62).
Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, tačiau šalys skirtingai vertina teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis Klaipėdos RAAD mokestį už valstybinius gamtos išteklius paskaičiavo 10 kartų didesniu tarifu. Pažymėjo, jog Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota kaltės forma, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, neišskiriant tyčinės ar netyčinės kaltės formos, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Įvertinęs aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 12 punkto nuostatas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius nėra atsakingas už deklaracijoje pateikiamų duomenų tikrumą, kaip savo skunde teigia pareiškėjas. Mokesčių administratorius neturi pareigos tikrinti, ar mokesčio mokėtojas teisingai, pilnai ir išsamiai deklaruoja apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, o tik gali nurodyti pataisyti akivaizdžius rašymo ar aritmetinių paskaičiavimų neatitikimus. Už neteisingų ar neišsamių duomenų įrašymą, teismo vertinimu, yra atsakingas pats mokesčio mokėtojas.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba sumažinti apskaičiuotą mokestį.
Apeliacinis skundas (b. l. 64-65) iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas, teikdamas mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijas, tikslo nuslėpti medžiojamųjų plotų vienetus, nemokėti ar mokėti mažesnius mokesčius neturėjo, nes yra suinteresuotas prižiūrėti šiuos plotus, gausinti juose gyvūniją ir medžioti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas argumentą dėl pareiškėjo apsirikimo pildant deklaracijas, tik konstatavo patį neteisingai užpildytų deklaracijų faktą bei tai, kad Įstatyme nedetalizuota kaltės forma, neįsigilindamas į aplinkybę, jog pareiškėjui nebuvo leista patikslinti deklaracijos duomenų.Už suklydimą taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį nėra jokio pagrindo. Tai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnis nustato pagrindinius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus. Proporcingumo principas reiškia, kad priemonės, naudojamos tikslui pasiekti, turi atitikti tikslą bei objektyvumo principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. To paties įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tik konstatavo medžioklės plotų vienetų neįtraukimo į deklaracijas faktą, tačiau neanalizavo tikrųjų šio pažeidimo priežasčių. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnis numato galimybę atleisti mokesčio mokėtoją nuo baudos mokėjimo. Klubas „Neringa“ trūkstamą mokesčio dalį sumokėjo 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. iki teismui priimant skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos RAAD prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (b. l. 70-71) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus. Pažymi, kad pareiškėjas painioja dvi sąvokas „mokestis“ (mokestis padidintu tarifu) ir „bauda“. Skundžiamu sprendimu jam apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, o ne baudą. Atsakovo manymu, jei mokesčių mokėtojams būtų leista mokėti mokesčius po paaiškėjimo dienos, t. y. kai patikrinimus atlieka kompetentingos institucijos, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis netektų savo prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl nagrinėjant bylą tikrintinas skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (11.11)-LV10-116 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nusprendė patvirtinti Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūros 2010 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą Nr. LT28-226 dėl 21 400 Lt mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu.
Byloje nustatyta, kad medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“, deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, kurioje yra 171 ha I kategorijos, 145 ha III kategorijos, 284 IV kategorijos ir 1204 ha VI kategorijos medžioklės plotų.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, tačiau pareiškėjas nuosekliai teigė, kad nurodyta tvarka apskaičiuotas 21 400 Lt dydžio mokestis neatitinka pažeidimo, kurio padarymu jis prisipažįsta, pobūdžio, todėl yra per griežta sankcija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Pareiškėjo įvardijamos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamai ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis už dalį nedeklaruotų ir 2008 bei 2009 metais naudotų medžioklės plotų. Kaip paaiškino pats pareiškėjo atstovas bei pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, dalis medžioklės plotų nebuvo deklaruota dėl apsirikimo, pasikeitus asmeniui, pildžiusiam deklaracijas. Pareiškėjas iki klaidingo deklaravimo fakto tinkamai deklaravo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius, todėl pripažintina, jog neturėjo tikslo nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Taip pat atsižvelgtina į pareiškėjo veiklos pobūdį bei finansinę būseną. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus nustatymo (4280 Lt).
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pakeičiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (11.11)-LV10-116 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir sumažinant paskaičiuotą mokestį iki 4280 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (11.11)-LV10-116 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus sumažinti iki 4280 Lt.
Nutartis neskundžiama.