Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-28 sprendimo Nr. (11.11)-LV10-116 ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčio už valstybės gamtos išteklius taikymą reglamentuoja Mokesčio už valstybės gamtos išteklius įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 136 straipsnis numato tikrinančiam pareigūnui pareigą įteikti mokesčių mokėtojui rašytinį pranešimą, pasiūlant ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas. Patikslintos deklaracijos pateikimo galimybę numato ir Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 12.8, 13 ir 15 punktai. Tačiau tokia galimybė pareiškėjui nebuvo suteikta. Jeigu Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ būtų buvęs informuotas apie padarytas klaidas deklaracijose, jas būtų nedelsiant ištaisęs ir primokėjęs trūkstamą mokesčio dalį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai advokatas Remigijus Jakštas ir M.G. prašo patenkinti skundo reikalavimus jame išdėstytais motyvais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau pareiškėjas jokių savo paskaičiavimų, kurie paneigtų Departamento atliktus paskaičiavimus, nėra pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio įstatymo nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Vykdant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimą, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, patikrinimo rezultatų įforminimą bei patvirtinimą privalu vadovautis ne Mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis, o Aplinkos ministerijos ir regiono aplinkos apsaugos departamento veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei teisės aktais, reglamentuojančiais mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/AV-99 Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės, kurių 12.8 punkte numatyta, jei deklaracija užpildyta nesilaikant nurodytų reikalavimų, tai mokesčių administratorius deklaraciją pateikiančiam mokesčio mokėtojui gali nurodyti ją pataisyti. Taigi, šiame punkte įtvirtinta mokesčio administratoriaus diskrecinė teisė duoti nurodymą pataisyti deklaraciją, ar neduoti. Vadinasi pareiškėjo argumentai, jog tokia galimybė jam turėjo būti suteikta, bet nebuvo, yra teisiškai nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Laura Vitosienė prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ( b.l. 46 ). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagrindinius mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklius) apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, taip pat būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintas Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisykles, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kaip bendrasis įstatymas, taikytinas tik tuomet, kai ginčo klausimas nesureguliuotas aukščiau paminėtuose specialiuose teisės aktuose.

Medžioklės plotų naudotojai, t.y. fiziniai ar juridiniai asmenys, galintys būti laukinės gyvūnijos naudotojais pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintys Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, privalo mokėti mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą ( Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas ).

Valstybiniai gamtos ištekliai, kurie yra mokesčio objektas detalizuoti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, kurio 4 straipsnyje numatyta, kad apmokestinami šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose, vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede bei medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresn. valstybinei inspektorei atlikus planinį-specifinį Klaipėdos medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo ir mokėjimo už 2008 ir 2009 metus teisingumo patikrinimą, užfiksuota, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Neringa“ naudojamame medžioklės ploto vienete Klaipėdos rajone yra 226 ha I kategorijos, 210 ha II kategorijos, 201 ha III kategorijos, 289 ha IV kategorijos, 1621 ha VI kategorijos ir 2 ha VII kategorijos medžioklės plotų. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2008 metus pateikta 2009-01-28, mokesčiai sumokėti 2009-01-28, mokesčio suma – 632 Lt. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 metus pateikta 2010-01-15, mokesčiai sumokėti 2010-01-19, mokesčio suma – 631 Lt. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ už 2008 ir 2009 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo tik Veiviržėnų seniūnijoje esančią medžioklės ploto vieneto dalį, t.y. 55 ha I kategorijos, 210 ha II kategorijos, 56 ha III kategorijos, 5 ha IV kategorijos, 417 ha VI kategorijos ir 2 ha VII kategorijos medžioklės plotus, o liko nedeklaruoti ir nesumokėti mokesčiai už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, kurioje yra 171 ha I kategorijos, 145 ha III kategorijos, 284 ha IV kategorijos ir 1204 ha VI kategorijos medžioklės plotai.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-28 sprendimą Nr. (11.11)-LV10-116 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir 2010-11-25 patikrinimo aktą Nr. LT28-226, motyvuodamas tuo, kad klaidingi duomenys, neįtraukiant į deklaraciją Klaipėdos rajone Kretingalės seniūnijoje esančių medžioklės plotų, nurodyti netyčia, nesiekiant deklaruoti mažesnius medžioklės plotus ir mokėti mažesnius mokesčius. Tik paaiškėjus deklaracijose padarytoms klaidoms, deklaracijos buvo patikslintos ir 2104 Lt nepriemoka sumokėta.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, tačiau šalys skirtingai vertina teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas mokestį už valstybės gamtos išteklius paskaičiavo 10 kartų didesniu tarifu.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatyti tarifai yra dauginami iš koeficiento 10. Kadangi Medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“ už 2008 ir 2009 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo tik Veiviržėnų seniūnijoje esančią medžioklės ploto vieneto dalį, t.y. 55 ha I kategorijos, 210 ha II kategorijos, 56 ha III kategorijos, 5 ha IV kategorijos, 417 ha VI kategorijos ir 2 ha VII kategorijos medžioklės plotus, o nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, kurioje yra 171 ha I kategorijos, 145 ha III kategorijos, 284 ha IV kategorijos ir 1204 ha VI kategorijos medžioklės plotai, todėl atsakovas pagrįstai juos apmokestino didesniu tarifu.

Nors pareiškėjas teigia, kad deklaracijose už medžiojamųjų gyvūnų išteklius 2008 ir 2009 metais per apsirikimą ir neapsižiūrėjimą, netyčia buvo nurodyti klaidingi duomenys, neturint tikslo nuslėpti medžioklės plotus ir mokėti mažesnius mokesčius, todėl už tokią netyčinę ir neapdairią veiką, pildant deklaracijas ir mokant mokesčius, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo mokestį apskaičiuoti 10 kartų didesniu tarifu, tačiau Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota kaltės forma, Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, neišskiriant tyčinės ar netyčinės kaltės formos, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Neringa“ nebuvo suteikta galimybė patikslinti deklaraciją, tuo pažeidžiant Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 12.8, 13 ir 15 punktus. Jeigu klubas būtų buvęs informuotas apie padarytas klaidas, jas būtų nedelsiant ištaisęs ir primokėjęs trūkstamo mokesčio dalį. Pažymėtina, kad pagal Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 12 punktą deklaracijos turi būti pildomos laikantis šių taisyklių:

pildyti juodu arba tamsiai mėlynu rašikliu,tekstas rašomas tik didžiosiomis spausdintomis raidėmis,deklaracijoje sumos nurodomos litais. Įrašomą sumą apvalinti iki sveikų skaičių: 49 centus ir mažiau atmesti, 50 centų ir daugiau laikyti litu,raidės ir skaičiai turi būti įrašomi tiksliai į jiems skirtus langelius, aiškiai, be braukimų, nepažeidžiant nurodytų laukų linijų, pildant deklaraciją kompiuteriu, turi būti laikomasi šių reikalavimų: kompiuteriu išspausdintoje deklaracijos formoje turi išlikti originalo formos proporcijos (atstumai tarp formoje esančių specialių žymų bei atstumai tarp specialių ir pildomų laukų),kai į deklaraciją įrašomas rodiklis turi mažiau ženklų, negu atitinkamame laukelyje jam skirta vietos, tai tušti laukeliai gali būti paliekami tiek dešinėje, tiek kairėje įrašyto rodiklio pusėje, išskyrus šiuos deklaracijos KIT709 formos laukelius: 1 laukelyje įrašant mokesčio mokėtojo identifikavimo numerį (kodą), tušti laukeliai turi būti paliekami dešinėje pusėje, o 9, 13 ir 14 laukeliuose, įrašant sveikąją ir trupmeninę skaičiaus dalis, turi būti skiriama kableliu be jokių tarpų, t.y. tarp sveikosios skaičiaus dalies prieš kablelį ir trupmeninės po kablelio neturi būti tuščių langelių,laukelius, kurių mokesčio mokėtojas nepildo, turi palikti tuščius (nerašyti jokių brūkšnelių, kryželių, nulių ar kitokių simbolių),deklaraciją KIT709 turi pasirašyti ją užpildęs asmuo,jeigu deklaracija užpildyta nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų, tai mokesčių administratorius deklaraciją pateikiančiam mokesčio mokėtojui gali nurodyti ją pataisyti,už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė.

Taigi, mokesčių administratorius nėra atsakingas už deklaracijoje pateikiamų duomenų tikrumą, kaip tai savo skunde teigia pareiškėjas, jis neturi pareigos tikrinti, ar mokesčio mokėtojas teisingai, pilnai ir išsamiai deklaruoja apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius. Pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą mokesčių administratorius gali nurodyti pataisyti tik akivaizdžius rašymo ar aritmetinių paskaičiavimų neatitikimus, tuo tarpu už neteisingų ar neišsamių duomenų įrašymą atsakingas pats mokesčio mokėtojas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas teisingai nustatė, kad Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Neringa“, deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už 2008 ir 2009 metais naudotus medžioklės plotus, esančius Kretingalės seniūnijoje, ir juos apmokestino didesniu tarifu kaip nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį valstybinį gamtos išteklių, ginčijamas 2010-12-28 sprendimas Nr. (11.11)-LV10-116 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.