- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2-266-647/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02591-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- H. P.
- Atsakovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Jolita Vilutytė
- Kategorijos
- 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei, Liucynai Vasiliauskienei, Inai Jokst, Gitanai Jasilionienei, Dovilei Vėgnerei,
dalyvaujant ieškovės H. P. atstovei advokatei Jolitai Vilutytei, atstovui pagal įgaliojimą J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. P. ieškinį atsakovui S. V. (S. V.) dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 605 kv. m. servitutą – teisę statinių savininkei H. P. naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi pagal UAB „GeoSieksnis“ 2022 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servituto planą (ribos kraštinės taškuose 1-14); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas po motinos M. V. mirties. Žemės sklypo preliminarūs matavimai buvo atlikti 2006 m. kovo 22 d. atsižvelgiant į faktinę padėtį, naudojimąsi žemės sklypu ir statiniais, jokių ginčų tarp kaimynų nekilo. Senyvo amžiaus ieškovės motina M. V. net neįtarė apie tai, kad preliminariai suformuotas sklypas neatitiko faktiškai naudojamų ribų, kadangi sklypą ženklinant ribos nekito, matavimus atlikę asmenys neminėjo, jog M. V. statiniai pateks į svetimą sklypą, bei senolei atiteks žemė ir statiniai, daugybę metų teisėtai naudojami kaimynės T. V.. Siekdama patikslinti žemės sklypo duomenis (atlikti geodezinius matavimus) 2014 metais ieškovė užsakė UAB „Geokomanda“ atlikti matavimus, kurių metu paaiškėjo, jog faktiškai valdomo sklypo ribos visiškai neatitinka vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, todėl geodeziniai matavimai negalėjo būti tvirtinami. Paaiškėjo, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) reikalavimais bei vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3215, ieškovei priklausantys nuosavybės teise statiniai – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)? šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado už jos žemės sklypo ribų atsakovo valdose. Ieškovės naudai nustatytinas servitutas S. V. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp taškų – 1-14 (koordinačių sistema LKS94), tokiu būdu grąžinant ieškovei de jure faktiškai naudojamą žemės sklypą su jame esančiais ūkio statiniais, šuliniu ir kiemu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesudaro kliūčių eksploatuoti pastatus, tačiau nesutinka, kad ieškovė plėstų jo sklypo naudojimą daugiau, nei reikia pastatų eksploatavimui. Nurodo, kad tvartas yra visiškai sunikęs: įgriuvęs stogas, sunikusios sienos. Šis ūkio pastatas yra visiškai nenaudojamas, avarinės būklės, todėl šis ūkinis pastatas turi būti išardytas. Ieškovės prašomo ploto servituto nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusį statinį nebūtų realus. Realus jis taptų tik statinį atstačius, tik tada statinio savininkė įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovei priklauso 0,90 ha ploto žemės sklypas, kuriame ji galėtų pastatyti ūkio pastatą, jeigu būtų toks poreikis. Todėl nėra jokio būtinumo ieškovės nenaudojamam, avarinės būklės ūkio pastatui skirti atsakovui priklausančio žemės sklypo plotą. Ieškovės siekis šioje byloje priskirti jai priklausančių ūkio pastatų eksploatavimui 751 kv. m ploto servitutą, kuriame yra ir nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių (lauko tolėtas, malkinė, sūpynės, šiltnamis) vienas fiziškai nusidėvėjęs pastatas nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teises, vieno savininko interesus (ieškovės) iškeltų aukščiau nei kito (atsakovo). Ieškovė prašo nustatyti servitutą pagal UAB „GeoSieksnis“ 2022 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), servituto planą. Jame prašoma nustatyti servitutą 3 metrų atstumu nuo daržinės, be to, servitutas apima apie 2 arų dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo ploto, kuris nėra užstatytas jokiais pastatais. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų daržinės ir malkinės eksploatavimui pagal paskirtį nebūtina servituto ribą nustatyti atitinkamai 3 metrų ir 2 metrų atstumu nuo pastato, nes daržinė ir tvartas yra pagalbinio ūkio pastatai, skirti namų ūkio gyvuliams ir padargams laikyti, o ieškovė jokių gyvulių neturi. Ieškovė nori daržinę naudoti lengvajam automobiliui laikyti, t. y. naudoti ne pagal paskirtį.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) nustatyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), servitutus statinių eksploatavimui: matininko S. Bumblausko 2021 m. rugsėjo 30 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėta raide „S1“ ir skaičiais 1, 10, 9, 8, 7, 6,5,4, 3, 2, 1 356 kv. m ploto statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1b ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilm, matininko S. Bumblausko 2021 m. rugsėjo 30 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėta raide „S2“ ir skaičiais 11, 15, 14, 13, 12, 11 62 kv. m ploto statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp ir šuliniui, įpareigojant ieškovę mokėti atsakovui 144 Eur periodinę (karta per metus) kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantys pagalbinio ūkio pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1b, fizinio nusidėvėjimo procentas 72 proc.; tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilm, fizinio nusidėvėjimo procentas 75 proc.; lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp, fizinio nusidėvėjimo procentas 37 proc. ir kiemo statinys - šulinys. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo apie ieškovės registruotą nekilnojamąjį turtą matyti, kad visų pastatų kadastro duomenų nustatymo data yra 2000 m. rugsėjo 4 d., tuomet buvo nustatytas ir fizinio nusidėvėjimo procentas. Išvardinti pastatai nuo fizinio nusidėvėjimo procento nustatymo buvo naudojami be remonto dar 21 metus, ko pasėkoje tvartas beveik sunyko. Ieškovė atsakovui priklausančiame žemės sklype taip pat pastatė laikiną statinį - malkinę, kuri nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Servitutas, suteikiantis teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi statiniams eksploatuoti nustatytas nebuvo. Tai reiškia, kad ieškovė naudojasi atsakovui priklausančiu žemės sklypu be teisinio pagrindo. Atsakovo prašymu Individuali S. Bumblausko įmonė „Matininkas“ 2021 m. rugsėjo 30 d. parengė servituto, suteikiančio teisę statinių savininkui naudotis žemės sklypu, nustatymo planą, kuriame numatyti du servitutai pagalbinio ūkio pastatų ir šulinio eksploatavimui: S1, plotas 356 kv. m ir S2, plotas 62 kv. m, viso: 418 kv. m. Abu servitutai: S1, kiemo rūsiui, pažymėjimas plane 4I1 b, ir tvartui, pažymėjimas plane 2Ilm bei S2, lauko virtuvei, pažymėjimas plane 3Ilp ir šuliniui yra pakankamo ploto tinkamam šių statinių eksploatavimui pagal paskirtį, mažiau suvaržo atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypą, atitinka tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyros principą. Sisteminė CK normų, reglamentuojančių servituto nustatymo teisinius santykius, analizė patvirtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl servituto nustatymo, turi būti išsprendžiamas klausimas ir dėl servituto atlygintinumo. Nustačius servitutą, atsakovas realiai negalės naudotis 418 kv. m ploto jam priklausančiu žemės sklypu, praras sau priklausančio žemės sklypo dalį, taip pat praras didelę privataus gyvenimo dalį, nes ieškovė galės patekti į atsakovo gyvenamojo namo, kuris naudojamas atsakovo ir jo šeimos gyvenimui, vidinį kiemą. Atsakovas patirs didelius nepatogumus dėl servitutų dislokacijos vietos, negalės savo nuožiūra naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu, sumažės atsakovo sklypo vertė, sumažėja jo faktinės namų valdos plotas ir galimybės statyti. Atsakovas prašo priteisti jam periodinę kompensaciją 144 Eur sumoje, mokant ją kartą per metus (12 Eur per mėnesį).
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes pateiktas matininko S. Bumblausko servituto nustatymo planas sudarys nepalankias sąlygas pasiekti ūkio statinius, jais faktiškai bus neįmanoma naudotis pagal paskirtį. Ieškovė neteks galimybės realiai naudotis savo ūkiniais statiniais, kadangi nebus galimybės su transporto priemone įvežt i į juos ir iškrauti malkų, juodžemio, sunkių rakandų, statybai bei remontui reikalingų lentų, kitų statybinių medžiagų. Atsakovas, uždrausdamas naudotis esamu kiemu (vieta tarp jo plane žymimų taškų 2, 11, 15, 14, 4, 3), faktiškai pavers ūkinius statinius nefunkcionuojančiais, o ieškovės šeimos ūkis negalės būti gyvybingas. Siūlomas patvirtinti projektas prieštarauja pagrindiniams žemėtvarkos principams – užtikrinti sąlygas efektyviai ir racionaliai naudoti žemę. Atsakovo prašoma priteisti kompensacija yra pernelyg didelė, nes ieškovė yra nedarbinga.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės H. P. atstovė advokatė Jolita Vilutytė nurodė, kad ieškovė daug metų naudojasi ginčo sklypu ir jame esančiais statiniais. Niekada anksčiau nebuvo problemų ir ginčų dėl naudojimosi statiniais, kai atsakovas paveldėjo žemės sklypą, matininkas pasakė, kad sklypo ribos yra kitos, prasidėjo ginčai. Ginčai prasidėjo 2014 metais, iš esmės dėl 7 arų žemės sklypo dalies. Įgriuvo tvarto stogas, tačiau ieškovė bijo pradėti remontą, nes atsakovas iš karto pradeda rėkti. Naudojamo sklypo plotas labai aiškus, nes jis atitvertas seniai statyta tvora. Kadangi savo pažeistas teises ieškovė pradėjo ginti praėjus daugiau kaip 10 metų, tai atstatyti sklypo ribų buvo neįmanoma. Planas sudarytas taip, kaip ieškovė faktiškai naudojasi sklypu ir statiniais. Labai svarbu palikti privažiavimą prie tvarto, kur būtų galimybė laikyti žemes, trąšas, padargus ar malkas. Žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, ieškovė turi daržą, todėl prie tvarto turi būti palikta 3 metrų žemės sklypo plotas, kad būtų galimybė atidaryti tvarto duris, įvažiuoti su technika, karučiu ir pan. Jei ieškovės pateiktas servituto planas nebūtų patvirtintas, ieškovė prarastų galimybę sandėliuoti malkas, jas turėtų sunešti rankomis į malkinę, nes privažiavimo nebūtų palikta. Atsakovo prašoma 144 Eur kompensacija yra per didelė, jis šiame plote jokių naudmenų neaugino, todėl spręstina pagal žemės sklypo rinkos vertę. Ieškovė galėtų sumokėti vienkartinę kompensaciją arba ne daugiau kaip 50 Eur per metus.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovas pagal įgaliojimą J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėjus daryti geodezinius matavimus išaiškėjo, kad pastatai atsidūrė kaimyno žemėje. Rūsį remontavo per labai didelį triukšmą, daržinės atsakovas neleidžia remontuoti.
Atsiliepimas
9. Atsakovo S. V. atstovė advokatė Liudmila Grigorjeva teismo posėdžio metu paaiškino, kad santykiai tarp šalių yra įtempti. Ginčas kilęs dėl to, kokio ploto reikia statiniams eksploatuoti. Atsakovas siekia kuo mažesnio žemės praradimo, todėl servitutas skirtas statinių eksploatacijai, o ne kiemui. Paaiškino, kad atsakovo pateiktame servituto plane palikta ne 1 metro sklypas aplink statinius, o po 2 metrus. Tai pakankamas plotas statinių eksploatavimui. Ūkinių pastatų būklė labai prasta, todėl vargiai ar juose laikomi daiktai, gyvulių nelaiko. Iš tvarto nori padaryti garažą – pakeisti pastato paskirtį. Ieškovė į savo sklypą įvažiuoja iš servitutinio kelio, beveik 2 arai yra pastatais neužstatyta žemė, todėl nėra pagrindo nustatyti šiam plotui servitutą. Jei tvartas ar daržinė iš tikrųjų būtų naudojami, jie nebūtų sugriuvę. Savavališkai pastatyta ir neregistruota yra malkinė, kurią galima patraukti ir įvažiuoti prie pastatų. Daržinė taip pat neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Dar 2000 metais tvarto nusidėvėjimo procentas buvo 75 proc., dabar jo būklė dar blogesnė. Braižant servituto nustatymo planą kreiptas dėmesys į teisinę registraciją, pastatų paskirtį. Ieškovė iš tikrųjų gyvena mieste, lankosi sodyboje kada nori, iš esmės privažiavimas prie pastatų nereikalingas. Planas sudarytas, kad būtų ieškovei patogu naudotis pastatais, pavyzdžiui, lauko virtuvei ir šuliniui naudotis paliktas net 62 kv. m. plotas. Atsakovas pageidauja periodinės 144 Eur kompensacijos, mokamos vieną kartą per metus. Nors žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, tačiau faktiškai čia yra namų valda, tiesiog atkuriant teises į nuosavybę nebuvo pakeista paskirtis.
10. Atsakovas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad statiniai pastatyti savavališkai. Ieškovė savo sklype esančiame name negyvena, tik atvažiuoja, kyla nuolatiniai konfliktai. Ginčai tarp šalių tęsiasi jau 40 metų. Nurodo, kad tvorą statė atsakovo tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei H. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. vasario 3 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1007. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2000 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 577 nurodyta, kad M. V. vardu įregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) kaime. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. gegužės 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5278. Ieškovė pateikė servituto nustatymo planą, parengtą 2022 m. birželio 15 d. UAB „GeoSieksnis“, kuriame nustatytas servitutas bendro 605 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę H. P. prieiti, apeiti, privažiuoti, prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį jai priklausančius pastatus: tvartą (pažymėtas plane 2I1m), lauko virtuvę (pažymėtą plane 3I1p), kiemo rūsį (pažymėtą plane 4I1b) ir kiemo statinius. Atsakovas S. V. pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. Individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ servituto nustatymo planą, kuriame nurodytas 356 kv. m. statinių eksploatavimui reikalingas plotas (pažymėtas plane S1) ir 62 kv. m. statinių eksploatavimui reikalingas plotas (pažymėtas plane S2).
12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
14. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės H. P. motinai M. V. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuos vėliau paveldėjo ieškovė mirus motinai. Šias aplinkybes patvirtina tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnės 2000 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. 577, tiek Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius. Atlikusi geodezinius matavimus ieškovė išsiaiškino, kad visi ūkiniai pastatai atsidūrė atsakovo sklypo ribose. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neturi galimybės kitaip naudotis nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais pastatais, kaip tik nustačius servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype. Šiuo atveju akivaizdu, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais atsakovo žemės sklype tvarkos, o servituto objektyvus būtinumas šalių nėra kvestionuojamas. Esminis šalių nesutarimas yra kilęs dėl servituto dydžio, jo konfigūracijos.
16. Pažymėtina, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 32 punktą). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė savo servituto nustatymo planus.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
18. Teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktas servituto nustatymo schemas, atsižvelgia į apribojimų išsidėstymą sklype, proporcingumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių (šiuo atveju atsakovo) ribojimo principus. Ieškovė prašo nustatyti servitutą, apimantį 605 kv. m. ploto atsakovui priklausančio žemės sklypo, kuris apima net tik ieškovei priklausančius pastatus, 2 arba 3 metrų žemės sklypo ruožus aplink pastatus, bet ir nemažą sklypo dalį, neužstatytą jokiais pastatais, besidriekiantį palei visą ieškovės sklypą, pažymėtą koordinačių taškais 1-3. Tuo tarpu atsakovo pateiktame servituto nustatymo plane numatyti du žemės sklypo lopinėliai, kurių vieno plotas 356 kv. m. (S1), kito 62 kv. m. (S2), o kiekvienam pastatui eksploatuoti nustatyta po 2 metrus žemės. Į S1 ir S2 pažymėtus servitutinius sklypus patenkama iš ieškovei priklausančio sklypo dviejose skirtingose vietose, atsakovo plane pažymėtais koordinačių taškais 1-2 (S1) ir 11-12 (S2). Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir fotonuotraukų, geriausiai išsilaikiusi yra lauko virtuvė (37 proc. nusidėvėjimas), kiti statiniai išsilaikę prasčiau, yra seni, daugelį metų neremontuoti, su įgriuvusiu stogu: tvarto nusidėvėjimas yra 75 proc., kiemo rūsio – 72 proc. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė nuolat gyvenamajame name, ieškovės servituto nustatymo plane pažymėtame indeksu 1A1p, negyvena.
19. Atsižvelgiant į išdėstyta teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas 2022 m. birželio 15 d. UAB „GeoSieksnis“ parengtas servituto nustatymo planas neatitinka proporcingumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, pernelyg suvaržo atsakovo teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Teismo nuomone, atsakovo pateikta 2021 m. rugsėjo 30 d. Individualios S. Bumblausko įmonės „Matininkas“ servituto nustatymo schema yra racionali, kadangi pastatams eksploatuoti palikta pakankamai žemės: po 2 metrus aplink pastatus bei priėjimui ar pravažiavimui skirtas žemės plotas, minimaliai riboja atsakovo teises, bendras servituto sklypų plotas – 418 kv. m., todėl atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkinamas visiškai.
21. CK 4.129 straipsnyje nurodyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
22. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę mokėti 144,00 Eur periodinę (kartą per metus) kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype. Teismo vertinimu tokio dydžio kompensacija yra pernelyg didelė, kadangi atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 1,3574 ha, ieškovės užimtas plotas nustačius servitutą yra 0,418 ha, o pasinaudojus oficialia žemės mokesčio skaičiuokle (https://www.vmi.lt/evmi/zemes-mokescio-skaiciuokle) bei suvedus atsakovo sklypo duomenis pagal žemės sklypo mokestinę vertę (4 360 Eur, vertės nustatymo data 2020 m. sausio 1 d.), mokėtinas žemės mokestis yra apie 9 Eur. Be to, atsakovas šiame žemės sklypo plote neaugina daržų ar sodo, neužsiima kita veikla, nėra galimybės žemės sklypo išnuomoti ir gauti pajamų, nes sklype yra ieškovei priklausančių pastatų, todėl atsakovo prašomos kompensacijos dydis laikomas neįrodytu, nepagrįstu, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies. Kadangi servitutas nustatomas neribotam laikui, todėl protinga ir sąžininga nustatyti vienkartinę 300 Eur kompensaciją už nustatytus servitutus atsakovo sklype.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies, todėl atsakovui S. V. iš ieškovės H. P. priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 1 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 84,00 Eur žyminio mokesčio, 150,00 Eur už servituto plano parengimą ir 1 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintas visiškai, o reikalavimas dėl kompensacijos tenkintas iš dalies, pakeičiant kompensacijos dydį ir mokėjimo būdą, todėl patenkinus 75 proc. reikalavimų atsakovui S. V. priteisiama 1 150,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės H. P. (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), servitutus statinių eksploatavimui: matininko S. Bumblausko 2021 m. rugsėjo 30 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėta raide „S1“ ir skaičiais 1, 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1 356 kv. m ploto statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1b ir, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilm, matininko S. Bumblausko 2021 m. rugsėjo 30 d. parengtame servituto nustatymo plane pažymėta raide „S2“ ir skaičiais 11, 15, 14, 13, 12, 11 62 kv. m ploto statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp ir šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutų nustatymą.
Priteisti iš ieškovės H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 150,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.