Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei dalyvaujant ieškovo V. L. (V. L.) atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovei O. S. dėl atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė O. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mauras Urbonavičius prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi – priteisti ieškovui iš atsakovės 6940,98 Lt kompensaciją už naudojimąsi svetimu turtu bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kompensacijos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą nekilnojamojo turto objekto vidutinę rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10441-792/2013 tenkino ieškovo V. L. ieškinį tenkino dalyje dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, paskiriant ieškovui naudotis 1/1 dalimi patalpos (11,24 m²), plane pažymėtos 66-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,94 m²), plane pažymėtos 66-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,05 m²), plane pažymėtos 66-2 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,90 m²), plane pažymėtos 66-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,55 m²), plane pažymėtos 66-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,96 m²), plane pažymėtos 66-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,52 m²), plane pažymėtos 66-7 indeksu, o tuo tarpu atsakovei nustatyta naudotis 1/1 dalimi patalpos (17,89 m²), plane pažymėtos 66-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,94 m²), plane pažymėtos 66-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,05 m²), plane pažymėtos 66-2 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,90 m²), plane pažymėtos 66-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,55 m²), plane pažymėtos 66-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,96 m²), plane pažymėtos 66-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,52 m²), plane pažymėtos 66-7 indeksu (b. l. 6-11).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas V. L. prašo iš atsakovės priteisti 6940,98 Lt kompensaciją už naudojimąsi svetimu turtu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei buvo nustatyta teisė naudotis didesniu kambariu, t. y. 17,89 km. m., o ieškovui – 11,24 kv. m. kambariu. Kadangi minėtu sprendimu teismas neišsprendė klausimo dėl kompensacijos dydžio, ieškovas prašo, kad jam būtų kompensuota už kambarių ploto skirtumą – 3,32 kv. m. buto plotą, kas sudaro 6940,98 Lt. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10441-792/2013 nustatė naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, kadangi minėto buto nebuvo galima atidalyti natūra. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnis įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007).

Iš byloje esančios Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo pastato patalpų padalinimo projekto matyti, kad ieškovui atiteko 44/100 dalys, o atsakovei 56/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek minėtoje pažymoje esantys duomenys, tiek byloje esantis aptariamo buto planas bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovui nustatyta naudotis mažesniu gyvenamojo buto plotu, t. y. 1/1 dalimi patalpos 11,24 kv. m., plane pažymėtos 66-5 indeksu, o tuo tarpu atsakovei – 1/1 dalimi patalpos 17,89 kv. m., plane pažymėtos 66-8 indeksu, kitos bendro naudojimo patalpos ieškovui ir atsakovei paliktos bendram naudojimui po ½ (b. l. 15, 17-18, 46). Taigi skirtumas tarp minėtų kambarių ploto atžvilgu yra 6,65 kv. m. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai atidalijant ar nustatant naudojimosi bendromis patalpomis tvarką būna neįmanoma kiekvienai ginčo šaliai skirti visiškai vienodas (pagal vertę ir (arba) dydį) patalpas. Tokiais atvejais spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė neparodė jokio suinteresuotumo bylos eiga ir jos baigtimi – ji nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį, taip pat nedalyvavo nei parengiamajame, nei teismo posėdyje. Atsakovė nepasinaudojo galimybe ginčyti ieškovo ieškinį ir pareikšti prieštaravimus dėl jo. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei nusistovėjusia teismų praktika daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas naudojasi mažesniu kambariu, nei atsakovė – skirtumas tarp ieškovo ir atsakovės naudojamų kambarių yra 6,65 kv. m. Kadangi ieškovui priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę naudojamo kambario dalį – 3,32 kv. m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad nebūtų pažeistos bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, kurioje akcentuojama, kad kompensacija bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio Laukininkų g. 5-66, Klaipėda, vidutinė rinkos vertė yra 113000,00 Lt. Bendras minėto buto plotas yra 54,05 kv. m., o 1 kv. m. metro kaina – 2090,65 Lt (113000,00 Lt / 54,05 kv. m.). Kadangi ieškovui priteistina kompensacija už 3,32 kv. m., ir atsižvelgiant į tai, kad 1 kv. m. kaina yra 2090,65 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 6940,98 Lt (2090,65 Lt x 3,32 kv. m.) kompensacija už naudojimąsi svetimu turtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba ir sumokėjo 208,23 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5, 19-20). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, į tai, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), ieškovo prašymas tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 508,23 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 6940,98 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Lt 98 ct) kompensaciją, už naudojimąsi svetimu turtu.

Priteisti iš atsakovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) 508,23 Lt (penkis šimtus aštuonis Lt 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.