- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-2629-390/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- R. B., B. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., A. B., D. B., Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir B. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys R. B., A. B., D. B., Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. B. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovas prašė nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką:
1.1. A dalis – bendro naudojimo žemės sklypo dalis (376 m²):
B. B. ir R. B. žemės sklypo dalis (172 m²);
Ž. B. žemės sklypo dalis (102 m²);
R. B. žemės sklypo dalis (102 m²).
1.2. B dalis – Ž. B. žemės sklypo dalis (110 m²).
1.3. C1 dalis – B. B. ir R. B. žemės sklypo dalis (20 m²).
1.4. C2 dalis – B. B. ir R. B. žemės sklypo dalis (151 m²).
1.5. D dalis R. B. žemės sklypo dalis (130 m²).
B. B. ir R. B. žemės sklypo dalis (20 m²);
Ž. B. žemės sklypo dalis (20 m²).
2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys gyvenamojo namo (toliau – Gyvenamasis namas), 7/25 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (toliau – Kiemo statiniai) (toliau kartu – Statiniai), ūkinis pastatas (toliau – Ūkinis pastatas), 232/827 dalys žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Likusi Gyvenamojo namo, Kiemo statinių ir Žemės sklypo dalis priklauso atsakovams bei trečiajam asmeniui R. B.. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalys kiekvieno iš Statinių bei 363/827 dalys Žemės sklypo, trečiajam asmeniui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys kiekvieno iš Statinių, 232/827 dalys Žemės sklypo. Ieškovas nuosavybės teisę į Statinių ir Žemės sklypo dalis įgijo 2019 m. balandžio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu po D. B. mirties. Atsakovai 2019 m. balandžio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į Gyvenamojo namo su Kiemo statiniais ir Žemės sklypo dalis įgijo iš V. B.. Dėl naudojimosi Žemės sklypu tarp ankstesnių Žemės sklypo savininkų buvo sudaryta 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo naudojimosi sutartis (toliau – Sutartis). Ginčas tarp bendraturčių kilo, kai atsakovai Žemės sklypo dalį atsitvėrė tvora ir įsirengė rakinamus vartelius. Paaiškėjo, jog Sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės ieškovui nėra numatyta galimybė patekti į jam priklausančią Gyvenamojo namo dalį. Remiantis Sutartimi patvirtintu Žemės sklypo naudojimosi planu, vienintelė teorinė galimybė patekti iki savo įėjimo ieškovui būtų per 1 m pločio juostą (zoną), paliktą bendram naudojimui aplink Gyvenamąjį namą. Tačiau ši zona iš esmės yra skirta statinio eksploatavimui (priežiūrai, remontui ir pan.), iš esmės nėra pritaikyta nuolatiniam kasdieniam naudojimui. Realios, protingos bei racionalios galimybės patekti į ieškovo Gyvenamojo namo dalį nėra. Atsakovai reikalauja ieškovą įsirengti įėjimą namo fasadinėje dalyje. Toks techninis sprendimas, kokio pageidautų atsakovai iš esmės ieškovui lemtų keliasdešimties tūkstančių eurų visiškai neproporcingas ir neadekvačias išlaidas bei sumažėjusį gyvenamąjį plotą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu nesutiko su ieškiniu.
4. Nurodė, kad ieškovas nori pakeisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir Sutartį, ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri pagal Sutartį skirta naudotis tik atsakovams. Visi ieškovo siūlomi pakeitimai būtų daromi atsakovų naudojamos žemės sąskaita. Ieškovas neieško racionalių problemos sprendimo būdų, kurie užtikrintų turimo turto atskirumą, jog liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų, kad kiekvienas bendraturtis laisvai ir nevaržomai galėtų naudotis jam nuosavybės teise priklausančia Namo ir Žemės sklypo dalimi. Pagal ieškovo planą tik atsakovams skirtame naudotis sklype atsiranda dar vienas bendro naudojimo žemės sklypas „E“ 40 kv. m. ploto, skirtas naudotis ieškovui ir atsakovams. Bendro naudojimosi sklypo dalis nuo 376 kv. m. padidėja iki 416 kv. m. Toks žemės skaidymas yra neracionalus, pažeidžiantis atsakovų teises, nes visi pakeitimai būtų daromi atsakovų naudojamos žemės sąskaita. Pats ieškovas savo dalyje turto negyvena, o jį nuomoja, o nuomininkai nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių, nesirūpina ir neprižiūri aplinkos. Tuo tarpu atsakovai augina penkis vaikus, privalo užtikrinti jų apsaugą, normalią tvarkingą aplinką, apsaugoti juos nuo neigiamos įtakos, todėl yra suinteresuoti, kad vaikai turėtų savo erdvės kieme, kad kieme galėtų žaisti ir būtų apsaugoti nuo neigiamų poveikių.
5. Trečiasis Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad ieškovas turėtų įrodyti, kad jo siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka nepažeidžia ir nepagrįstai neapriboja kitų Žemės sklypo savininkų ir naudotojų teisių, neturi neigiamos įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovai, nesutikdami su Plano sprendiniais, turėtų pagrįsti, kad siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi, ar kitaip pažeidžiamos bendraturčių teisės. Tokių aplinkybių neįrodžius, ieškinys galėtų būti tenkinamas.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime nurodė, kad Tarnyba nevaldo Žemės sklypo (jo dalies) patikėjimo teise, todėl ir neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
7. Tretieji asmenys A. B., D. B. atsiliepime nurodė, kad jiems nežinoma, kokie susitarimai yra ar buvo sudaryti tarp Žemės sklypo savininkų.
8. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nenorėdamas konfliktuoti nei su viena puse, šalių ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui R. B. iš ieškovo Ž. B. 8 322 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 39,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo sutartimi atsakovų atskiram naudojimui paskirtos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ (191 kv. m), naudojimosi tvarkos pakeitimo, ieškovui siekiant šią Žemės sklypo dalį paskirti ne tik atsakovų, bet ir ieškovo bendram naudojimui.
11. Pažymėjo, jog nagrinėjama byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog tenkinus ieškinį ir nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą, buvo pažeisti atsakovų teisėti interesai, susiję su jų valdomu ir naudojamu ginčo žemės sklypo plotu bei patekimu į jų gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą, visiškai nevertino jo trūkumų, o išimtinai vadovavosi tik ieškovo nurodytais argumentais.
12. Teismas nurodė, kad byloje apklaustas matininkas A. P. patvirtino, jog planas galėtų būti pakeistas, kitaip išdėstant šalių naudojamus žemės sklypo plotus, tačiau konkrečiai šį planą matininkas rengė atsižvelgdamas į ieškovo išreikštą pageidavimą dėl naudojimosi tvarkos. Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovo siūlomas žemės naudojimosi tvarkos planas galėjo būti koreguojamas atsižvelgiant tiek į atsakovų interesus, tiek į apeliacinės instancijos teismo argumentus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.
13. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių esminių duomenų, pagrindžiančių pagrindą keisti šiuo metu esančią ir tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
14. Nurodė, jog nuo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nustatytos 2007 m. kovo 5 d. Sutartimi patvirtinimo, žemės sklypo ir jame esančių statinių ribos nepasikeitė, naujų statinių žemės sklype neatsirado, bendraturčių nuosavybės dalys nepasikeitė, nepasikeitė ir naudojimosi tvarka namu. Atsakovai iš bendro naudojimo žemės sklypo „A“-376 kv. m. šiaurinėje dalyje įrengė laiptus (3 pakopas) ieškovo ar jo nuomininkų patekimui į 160 cm pločio taką, vedantį prie ieškovui priklausančių laiptų, t. y. ieškovas ir jo nuomininkai turi nekliudomą galimybę nepažeisdami atsakovų teisių patekti į ieškovui priklausančias patalpas - butą, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pro vartus vedančius į ieškovui asmeniškai skirtą naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „B“, toliau į bendro naudojimo žemės sklypo „A“ dalyje įrengtais 3 pakopų laiptais pagal vakarinę namo dalį (sieną) - takelį, kurio plotis 160 cm.
15. Taip pat nurodė, jog patvirtinus ieškovo pateiktą planą, atsakovams asmeniškai tenkantis naudotis žemės sklypas sumažėtų nuo 191 kv. m. iki 151 kv. m., atsakovams asmeniškai skirtas naudotis žemės sklypas būtų išskaidytas į du sklypus 151 kv. m. ir 20 kv. m. ploto, esančius skirtingose žemės sklypo vietose. Atsakovams norint naudotis 20 kv. m. ploto sklypo dalimi, jie neturėtų tiesioginio patekimo į jį, norint patekti į šį žemės plotą, reikėtų išeiti į gatvę, praeiti gatve iki žemės sklypelio, pasidaryti į jį atskirą patekimą iš gatvės.
16. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, jog ieškovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane susiduriama su eile skaičiavimų neatitikimų, lyginant su buvusiu planu, teismas tikslino šias aplinkybes. Teismas, įvertinęs įrodymus, nurodė, kad teikdamas užsakymą matininkui, ieškovas pageidavo paruošti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, maksimaliai atitinkantį 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, išskyrus sklypą „E“ - 40 kv. m. ploto. Kadangi „E“ sklypas tapo bendras, todėl kitus plotus ir linijas matininkui teko koreguoti, kad šalims tenkantys žemės sklypo plotai atitiktų nuosavybės dalis. Ieškovui tenkančiame žemės sklype „B” -110 kv. m. 1 metro namo aptarnavimui skirtos zonos matininkas nenumatė, nes ieškovas pageidavo, jog būtų taip, kaip sename plane. Dėl tos pačios priežasties matininkas nenumatė ir 1 metro atstumo namo aptarnavimui nuo taško 16 iki 15. Pagal 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, R. B. naudotis tenkančio žemės sklypo „D” dalis patenka po namu nuo taško 16 iki 17, todėl pietinėje sklypo pusėje R. B. sklypo riba buvo perkelta į rytų pusę ir baigėsi ne ties namo kampu, kaip 2007 m. kovo 5 d. sutarties plane, o ties taškais 11 ir 18. O tai reiškia, jog atsakovams ir trečiajam asmeniui tektų ateityje spręsti klausimą dėl naudojamos žemės sklypo ribos, skiriančios atsakovų ir trečiojo asmens žemės sklypus, perkėlimo klausimą, kas gali užprogramuoti naujus ginčus tarp bendraturčių.
17. Teismas darė išvadą, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra su trūkumais, neracionalus ir pažeidžiantis atsakovų teises bei teisėtus lūkesčius, todėl teismas ieškovo patikslintą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
18. Ieškovo patiksliną ieškinį atmetus, teismas atsakovams iš ieškovo priteisė pagrįstas ir realiai jų patirtas 8 322 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas klaidingai interpretavo patikslinto ieškinio reikalavimą, esminę ieškovo kreipimosi į teismą priežastį. Viso bylos nagrinėjimo metu Ieškovas kaip esminiu argumentu rėmėsi būtent susiklosčiusia ir nusistovėjusia tvarka, kai tiek iki Sutarties dėl naudojimosi tvarkos sudarymo, tiek ir daugybę metų po jos savininkai, kuriais buvo ieškovo ir atsakovo tėvai, patekimui į Gyvenamojo namo dalis buvo naudojamasi būtent Takeliu, vedančiu iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kurio viena atšaka buvo nukreipta į garažo įvažą, o šalia garažo durų prie namo kampo augo Ieškovo mamos pasodintas ir prižiūrėtas gėlių krūmas, ką patvirtino tiek byloje pateiktos nešališkos foto nuotraukos iš Google žemėlapiai sistemos, liudytojų byloje parodymai ir šalių paaiškinimai. Tai, kad ši Žemės sklypo dalis visada buvo naudojama patekimui į vidinę Žemės sklypo dalį, o taip pat ir į Gyvenamojo namo dalis. Ieškovas iš savo mamos, o po to ir atsakovai iš atsakovo tėvo nuosavybės teise į Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo dalis įgijo 2019 m. pavasarį. Eigoje kylant nesutarimams dėl ieškovo nuomininkų, paaiškėjo problema dėl Sutartimi nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos trūkumų. Teismo argumentas, jog nėra pagrindo keisti nusistovėjusia naudojimosi tvarką rodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės ir atliko visiškai klaidingą įrodymų vertinimą remdamasis neteisingai susiformuota prielaida.
19.2. Teismas neįvertino, kad parengus 2007 m. naudojimosi tvarkos planą prie Sutarties, jokių papildomų taškų koordinuota nebuvo, nuo jau koordinuotų taškų paprasčiausiai buvo preliminariai pamatuoti atstumai, įbrėžti papildomi objektai, tačiau paties statinio matmenys nebuvo nurodyti nei 1994 m., nei 2007 m. nurodyti plane nebuvo, o kaip paaiškėjo atlikus kadastrinius matavimus, Gyvenamojo namo viena dalis buvo nubraižyta itin netiksliai, kraštinės ilgis skyrėsi apie 1 m, dėl ko palei visą sieną susidarė kelių kvadratinių metrų neatitikimas. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog 2007 m. parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane prie Sutarties buvo įbraižyta papildomų objektų, tokių kaip laiptai, įvažos į garažus, ūkinis pastatas (B dalyje) (kurio šiai dienai nebėra), tačiau nei viena papildoma koordinatė plane nurodyta. Todėl matininkas akcentavo poreikį atlikti kadastrinius matavimus, kad būtų galima parengti koordinuotą naudojimosi tvarkos pakeitimo plano projektą, nes kitu būdu nebūtų įmanoma parengti teisingo ir tikslaus naudojimosi tvarkos plano, kurio nustatymą galėtų svarstyti teismas ir kuris galėtų būti registruotas Nekilnojamojo turto registre. Galiojančios Sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos plane matavimai yra netikslus, dėl ko išsikreipė kiekvienos iš Žemės sklypo dalių, priskirtų savininkams naudotis asmeniškai, plotas, o parengus planą pagal tikslesnius matmenis pasislinko riba tarp atsakovams priskirtos E dalies ir trečiajam asmeniui R. B. priskirtos D dalies. Atsakovai nurodo, jog prašomas nustatyti naudojimosi tvarkos planas pažeistų jų interesus, tačiau iš esmės deda visas pastangas, kad naudojimosi tvarka nebūtų pakeista todėl, kad tikėtinai naudojasi didesniu plotu, negu jiems priklausytų pagal Žemės sklypo dalių proporcijas. Teismas be pagrindo nustatė ieškovo pateiktame naudojimosi tvarkos plane trūkumus.
19.3. Atsakovams Gyvenamasis namas ir Žemės sklypas buvo puikiai žinomas, kaip ir situacija dėl patekimo į Ieškovui priklausančią Gyvenamojo namo dalį naudojantis Takeliu. Šiuo atveju atsakovai negalėjo susiformuoti lūkesčio tūrėti galimybę pilnai atsitverti jų naudojimui asmeniškai priskirtą dalį ties visa garažo įvaža ir naudoti šią Žemės sklypo dalį kitiems tikslams, o ne praėjimui, patekimui į Gyvenamąjį namą, nes ir patys neturi alternatyvaus patekimo būdo, be to žinojo, jog ieškovo įėjimas yra toje pačioje namo pusėje kaip ir jų, taigi jis taip pat vaikščios pro šį įėjimą, o taip pat iki jo turės kažkaip patekti. Taigi toks naudojimosi tvarkos pakeitimas neturėtų būti vertinamas kaip teisėtų atsakovų lūkesčių pažeidimas išimtinai dėl ieškovo naudos. Be to, ieškovas įgydamas šį turtą taip pat turėjo teisėtą lūkestį galėti protingai racionaliai be neprotingų pastangų, patogiai kaip ir kitų dalių bendrasavininkai naudotis savo turtu ir į jį patekti tokiu būdu, kokiu daugybę metų patekdavo kai pats gyveno, o vėliau kai lankė tėvų namus. Nuosavybės teisės ir apimties prasme nukentėtų ir pats ieškovas. Tam kad ieškovas galėtų normaliu, racionaliu ir saugiu būdu patekti į Gyvenamąjį namą, iš atsakovams tenkančios Sutartyje pažymėtos raide „E" dalies 40 kv. m reikėtų paversti ieškovo ir atsakovų bendro naudojimo dalimi, iš kurių kiekvienam teoriškai tektų po 20 kv. m, tačiau ieškovas mainais siūlo atsakovams priskirti 20 kv. m., kurie Sutartimi buvo priskirti jam naudotis asmeniškai ir Sutartyje pažymėti raide „C".
19.4. Taip pat ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovams neva prarandant 40 kv. m. asmeniškai naudojamo Žemės sklypo ploto iš esmės nukentėtų jų interesai. Ieškovas prašydamas pakeisti Žemės sklypo naudojimosi tvarką nepretenduoja daugiau į jokią Žemės sklypo dalį be tos, kurios paskirtis ir šiai dienai yra būtent Takeliui. Atsakovai Žemės sklypo dalyje, kuri Plane (kuriame nurodytą tvarką prašoma nustatyti), pažymėta raide „E", naudoja tik praėjimui, jos paskirtis nesikeistų, o Žemės sklypo dalį, kuriame yra atsakovų kiemas, patenkantis į Plane pažymėtą „C2" dalį atsakovai galėtų visiškai atsitverti ir užsitikrinti privatumą. Taigi ieškovas nesiekia pažeisti ar nepagrįstai suvaržyti atsakovų teisių tiesiog racionaliai išspręsti susidariusią situaciją. Kaip nurodė ir liudytoju apklaustas matininkas A. P., tokis sprendimas buvo pasiūlytas kaip racionalus siekiant išlaikyti kiekvieno iš bendrasavininkų nuosavybės į Žemės sklypą dalių proporcijas, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Teismas pagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, jog įrengus bendro naudojimo žemės sklypo „A“-376 kv. m. šiaurinėje dalyje laiptus (3 pakopas), ieškovas nekliudomai gali patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad 160 cm pločio taku vaikščioti trukdo lietvamzdis ar dujų vamzdis. Esant netrukdomai ieškovo galimybei patekti į jam priklausančią pastato dalį, keisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
20.2. Analizuojant ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą, pastebimi akivaizdūs ir užslėpti trūkumai, faktinių duomenų neatitikimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo siūlomas žemės naudojimosi tvarkos planas galėjo būti koreguojamas atsižvelgiant tiek į atsakovų interesus, tiek į apeliacinės instancijos teismo argumentus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl pagrįstai sprendė, kad esant nustatytiems plano trūkumams keisti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra pagrindo.
20.3. Ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra ne tik su trūkumais, bet ir grubiai, neproporcingai pažeidžiantis atsakovų teises bei teisėtus lūkesčius, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Visi ieškovo siūlomi pakeitimai būtų daromi mums naudotis skirto žemės sklypo „E“- 191 kv. m. sąskaita. Siūlomi pakeitimai nėra pozityvus ir pagrįsti racionaliu daikto naudojimu-atsakovų asmeniškai naudojamas žemės sklypas sumažėtų 40 kv. m., būtų išskaidomas į 151 ir 20 kv. m., padidėtų bendro naudojimo plotų nuo 376 iki 416 kv. m., skirtinguose žemės sklypo vietose-376 kv. m. ir 40 kv. m. Teismas pagrįstai ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
20.4. Atmetus ieškovo patiksliną ieškinį, atsakovams iš ieškovo buvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 8 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą ir 122 Eur, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso - 8 322,00 Eur. Skaičiuojant patirtas išlaidas per klaidą nebuvo priskaičiuota 3000 Eurų advokatui sumokėta už teisinę pagalbą 2023 m. lapkričio 3 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1196778. Sąskaita už teisinę pagalbą ir pinigų priėmimo kvitas teismui pateiktas DOK-132334. Šios išlaidos yra susiję su bylos nagrinėjimu, jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, todėl turėtų būti priteistos iš ieškovo apeliacinės instancijos teismo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
5. Bylos duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/25 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/25 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 232/827 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 11/25 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, bei 363/827 dalys žemės sklypo.
7. Trečiajam asmeniui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 28/100 dalys minėto gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 232/827 dalys žemės sklypo.
8. Kaip rodo bylos medžiaga ieškovas nuosavybės teisę į statinių ir žemės sklypo dalis įgijo 2019 m. balandžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. IJ-2228 pagrindu po D. B. mirties.
9. Atsakovai nuosavybės teisę į gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir Žemės sklypo dalis įgijo iš V. B. 2019 m. balandžio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. IJ-3084 pagrindu.
10. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp ankstesnių savininkų 2007 m. kovo 5 d. Kauno m. 4-ajame notarų biure buvo sudaryta Žemės sklypo naudojimosi sutartis, patvirtinta notarės V. Jarienės, pagal kurią numatyta, jog V. B. naudosis visa dalimi „E“ - 191 kv.m. ir 172 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.; sutuoktiniai S. B. ir D. B., naudosis visa dalimi „B“ - 110 kv.m. ir visa dalimi „C“ - 20 kv.m. ir 102 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.; R. B. naudosis visa dalimi „D“ - 130 kv.m. ir 102 kv.m. iš Žemės sklypo dalies „A“ - 376 kv.m.
11. Iš byloje pateiktų inventorizacinės bylos duomenų ir VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 29 d. Pastato dalių apskaičiavimo projekto matyti, jog ieškovui priklauso patalpos, esančios pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksu III (pastato dalių paskaičiavimo projekte - (3), taip pat, pusrūsyje esantis garažas G-1 ir patalpa P-6. Į ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį ieškovas patenka per pirmo aukšto patalpą III-1 (3-1).
12. Atsakovams priklauso visos antrajame namo aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksu II, (pastato dalių paskaičiavimo projekte - (2), taip pat, pusrūsyje esantis garažas G-2 ir patalpos P-1, P-2, P-3, P-5, P-9, P-10, bei pirmame aukšte esanti patalpa II-1a. Į jiems priklausančias gyvenamojo namo patalpas atsakovai patenka per pirmo aukšto patalpą II-1a, kurioje yra laiptai patekimui į antrąjį aukštą. Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovų įėjimai (patekimas) į jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis yra šalia vienas kito, įrengti iš vidinės Žemės sklypo pusės (ne iš gatvės). Iki minėtų įėjimų, nuo gatvės eina plytelėmis grįstas takas, einantis tarp gyvenamojo namo sienos ir mūrinės tvoros, kuris pagal minėtą Sutartį patenka į atsakovams priskirtą Žemės sklypo dalį „E“ bei maža dalimi patenka į aplink gyvenamąjį namą palikto ~1 m pločio bendro naudojimo dalį.
13. Tarp šalių ginčas byloje kilo dėl 2007 m. kovo 5 d. žemės sklypo sutartimi atsakovų atskiram naudojimui paskirtos Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ (191 kv. m), naudojimosi tvarkos pakeitimo, ieškovui siekiant šią Žemės sklypo dalį paskirti ne tik atsakovų, bet ir ieškovo bendram naudojimui. Ieškovo teigimu, sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės nėra numatyta galimybė ieškovui patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Ieškovo nuomone, nekilnojamojo turto registre įregistruota Sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra neteisėta, todėl teismas turėtų ją pakeisti ir nustatyti naują Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateikiamą 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą.
14. Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašė teismą pakeisti 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
15. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo patikslinto ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo planas yra ne tik su trūkumais, bet tenkina tik išimtinai ieškovo interesus. Teismas motyvavo, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas yra ir neracionalus, pažeidžiantis atsakovų teises bei teisėtus lūkesčius, o taip pat prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1. 5 straipsnis).
16. Apeliantas ginčija priimtą teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad teismas klaidingai suprato patikslinto ieškininio reikalavimo esmę ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo keisti jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, neteisingai atliko įrodymų vertinimą bei neatskleidė bylos esmės. Apelianto įsitikinimu, jo siūlomas žemės sklypo pakeitimo planas yra racionalus ir nepažeis atsakovų teisių bei teisėtų interesų, tačiau teismas nepagrįstai jo ieškinio netenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto visi apeliacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu byloje ir jų įvertinimu priimant teismo sprendimą.
17. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi, teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pakeisti 2007 m. kovo 5 d. Žemės sklypo naudojimosi sutartimi nustatytą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Ieškovas įrodinėjo, kad Sutartimi patvirtintoje naudojimosi tvarkoje iš esmės nėra numatyta galimybė ieškovui patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, todėl ji yra neteisėta ir tokia tvarka turi būti keistina. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu atsikirtinėjo, kad ieškovas turi galimybę, neapsunkindamas atsakovų sklypo, patekti į jam nuosavybes teise priklausančias patalpas, t. y. į savo namo dalį (butą) patalpą II -1 ieškovas patenka pro vartus vedančius į jam skirtą naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą „B“-l10 kv.m. ploto ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi pagal vakarinę namo dalį (sieną). Patekimas į patalpą III-1 užfiksuotas (pažymėtas) žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Ieškovo siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane atsakovų naudojamo žemės sklypo 191 kv. m. plotas sumažinamas iki 151 kv. m., todėl atsakovai vertina, jog tai yra neproporcingas jų teisės į nuosavybę suvaržymas. Be to, siūlomas atsakovams perduoti naudotis žemės sklypelis „C“ 20 kv.m. ploto, yra atskirtas nuo atsakovų naudojamo žemės sklypo. Šis žemės sklypas „C“ 20 kv.m. ploto yra susijęs su ieškovo naudojama žeme „B“ ir R. B. skirtu naudotis žemės plotu „D“. Be to, priėmus ieškovo siūlomą tvarką atsakovams norint patekti į žemės sklypelį „C“, reikėtų išeiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, praeiti gatve apie 20 m. iki žemės sklypelio, pasidaryti į jį atskirą patekimą iš gatvės arba vaikščioti per R. B. skirtą naudotis žemės sklypą „D“. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių susijusių su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatytos sutartimi pakeitimo būtinumas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė ginčui reikšmingas aplinkybes dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo, ištyrė ir įvertino ieškovo pateiktą projektą bei kitus įrodymus, turinčius įrodomosios reikšmės ir juos įvertino, atsakovo pateiktus atsikirtimus, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
19. Kaip jau minėta, kad ginčas byloje tarp šalių kyla dėl 2007m. kovo 5d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos Sutartimi atsakovų atskiram naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „E“ - 191 kv. m. ploto, naudojimosi tvarkos pakeitimo, jos dalį paskiriant ieškovo ir atsakovų bendram naudojimui.
20. Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tokia kasacinio teismo praktika nėra pakitusi, kad CK 4.81 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarbių priežasčių, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, kaip pavyzdžiui, keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl tam tikrų statinių nugriovimo, atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą ir priėmus sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, bet vėliau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti pakartotiniai, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje padarė išvadą, kad tenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą planą, t. y. pagal 2023 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą planą, buvo pažeisti atsakovų teisėti interesai, susiję su jų valdomu ir naudojamu ginčo žemės sklypo plotu bei patekimu į jų gyvenamąsias patalpas. Apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad tenkinus ieškinį pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą, visiškai neįvertinti tokio plano trūkumai, o buvo vadovaujamasi tik ieškovo nurodytais argumentais.
22. Kaip rodo pakartotino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bylos eiga, kad ieškovas atsisakė tikslinti jo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planą ir jo nekeitė motyvuodamas tuo, kad su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutinka. Nustatyta, kad apeliacinio teismo anksčiau nustatytos aplinkybės ir patvirtinti faktai nenuginčyti ( Nutarties 35, 37 punktai). Esant tokiai teisinei situacijai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovas nepateikė jokių esminių duomenų, pagrindžiančių pagrindą keisti šiuo metu esančią ir tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką (CPK 178 straipsnis).
23. Pagal byloje esančią medžiagą ir tokias aplinkybes nustatė apylinkės teismas, kad nuo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nustatytos 2007 m. kovo 5 d. Sutartimi patvirtinimo, žemės sklypo ir jame esančių statinių ribos nepasikeitė, naujų statinių žemės sklype neatsirado, bendraturčių nuosavybės dalys nepasikeitė, nepasikeitė ir naudojimosi tvarka namu. Nustatyta ir tai, kad atsakovai iš bendro naudojimo žemės sklypo „A“-376 kv.m. šiaurinėje dalyje įrengė laiptus (3 pakopas) ieškovo ar jo nuomininkų patekimui į 160 cm pločio taką, vedantį prie ieškovui priklausančių laiptų. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (DOK- 55630, vaizdo įrašas DOK-36150, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, DOK-113820, fotonuotraukos) patvirtina, jog ieškovas ir jo nuomininkai turi galimybę atsakovų įrengtais laiptas patekti į 160 cm pločio taką, einantį greta namo sienos, ir taip patekti į ieškovui priklausančias patalpas. Pirmosios instancijos teismas aptartas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti nustatė remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijai tokios nustatytos faktinės bylos aplinkybės abejonių nekelia.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, kad įrengus bendro naudojimo žemės sklypo „A“-376 kv.m. šiaurinėje dalyje laiptus (3 pakopas), ieškovas nekliudomai gali patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovas gi įrodinėjo priešingai, kad galimai laiptai yra nepatogūs ir atidarius garažo vartus, laiptai yra uždengiami. Teismas įvertino, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo argumentus ir priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovo prašoma pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka racionalumo bei pozityvumo kriterijų, nes akivaizdu, jog patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, iš esmės būtų pažeista atsakovų teisė į naudojimąsi ta žemės sklypo dalimi, kurią jie įgijo, įsigydami žemės sklypą, kai tuo tarpu atsakovai šiuo metu yra sudarę ieškovui visas galimybes nevaržomai patekti į savo gyvenamojo namo dalį.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus ieškovo argumentus, kuriais jis įrodinėjo savo patikslinto ieškinio reikalavimus. Savo išvadas teismas motyvavo sprendimo 45- 49 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
26. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, turinčius reikšmės ginčui spręsti yra atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl neanalizuotini. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė (CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypu nustatytos tvarkos pakeitimą bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos atsakovui R. B. bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal atsakovo R. B. pateiktus įrodymus, jis turėjo 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovo.
29. Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidų turėtas pirmosios instancijos teisme, dėl kurių nebuvo pareiškęs prašymo tokias išlaidas priteisti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovo prašymas negali būti šios bylos apeliacijos dalyku, todėl netenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025m. liepos 31d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo Ž. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. B. a.k(duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.