Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 valandų;

- pagal BK 284 straipsnį, paskiriant jam 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės viešųjų darbų bausmės ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui ir 20 dienų.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi (redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) per visą laisvės apribojimo laikotarpį M. Š. uždrausta lankytis naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (esančiame (duomenys neskelbtini)), jis įpareigotas dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. Š. paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 24 d. 5.35 val. iki 2019 m. vasario 25 d., 13 val. 25 min., t. y. 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Iš M. Š. D. D. naudai priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi proceso išlaidomis pripažinti ir iš M. Š. D. D. išieškoti 48 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2018 m. spalio 14 d., apie 4.20 val., naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) tyčia sudavė du smūgius delnu savo šeimos narei (sutuoktinei) D. Š. į dešinį skruostą, du kartus spyrė koja jai į pilvo sritį ir sukėlė nukentėjusiajai D. Š. fizinį skausmą;

1.2. 2019 m. vasario 24 d., apie 5 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. klubo darbo metu, kitų žmonių akivaizdoje, konfliktuodamas su naktinio klubo (duomenys neskelbtini) D. D. tyčia plūdo jį necenzūriniais žodžiais, sudavė nukentėjusiajam D. D. vieną smūgį kumščiu į pilvą ir sukėlė nukentėjusiajam D. D. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad šiuo atveju M. Š. kaltu pagal BK 284 straipsnį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad apeliantas kitaip vertina susiklosčiusią situaciją bei nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesudaro pagrindo jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, pateikto teisinio reguliavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste, konstatuoja, kad M. Š. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. jis tyčia, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, plūdo nukentėjusįjį D. D. necenzūriniais žodžiais, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. D. smurtinius veiksmus – suduodamas vieną smūgį jam į pilvą, sukėlė jam fizinį skausmą, priešinosi apsaugos darbuotojams, triukšmaudamas, parodė nepagarbą tiek D. D., tiek aplinkiniams, juos šokiravo ir išgąsdino, sutrikdė klubo klientų laisvalaikį ir poilsį, dėl ko dalis jų iš klubo išėjo.

13. Priešingai nei teigia apeliantas, aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, teisinės reikšmės neturi tai, kad įvykis įvyko klubui baigiant darbą, apie 5 val., kuomet lankytojų ženkliai mažėja bei garsiai grojant muzikai ir jo veiksmai šiuo atveju negali būti laikomi tik nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Pažymėtina, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyti M. Š. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Taigi, M. Š. veiksmai negali būti prilyginami ANK 481 straipsnyje numatytai veikai. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl M. Š. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

14. Ginčydamas savo kaltę M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutiko būti išvedamas iš klubo, kadangi jam nebuvo sugrąžinti pinigai už įsigytą alkoholį. Klubo darbuotoja atidavė tik grąžą, o ne pinigus už neišduotą alkoholį. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Apylinkės teisme liudytoja apklausta A. B. parodė, kad ji pati suskaičiavo ir M. Š. grąžino visus jo sumokėtus pinigus, o M. Š. jų neperskaičiavęs įsidėjo į kišenę. Tai, kad M. Š. buvo gražinti visi jo sumokėti pinigai patvirtino ir liudytoja B. S. bei nukentėjusysis D. D.. Kaip A. B. M. Š. paduoda pinigus, o jis juos įsideda į kišenę, užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše. Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, vaizdo įraše taip pat matyti, kaip grąžinus pinigus, M. Š. atsisukęs į baro pusę pakelia dešinę ranką, patvirtindamas jų gavimą. Be to, iš į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. 6.09 val. M. Š. uždarant į sulaikymo patalpas jis su savimi turėjo 787,48 Eur. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad pinigai naktiniame klube už norėtą nusipirkti alkoholį jam buvo grąžinti, kadangi, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė M. Š., jis už norėtą įsigyti konjaką sumokėjo 80 Eur, o pas jį rasta suma buvo ženkliai didesnė. Be kita ko, tai, kas išdėstyta, tik dar kartą patvirtina jau minėtą teismo išvadą, kad šiuo atveju M. Š. konfliktą sukėlė tik dėl visiškai mažareikšmės priežasties, t. y. dėl to, kad klube buvo atsakyta jį aptarnauti ir prašyta išeiti, o ne, kaip pats teigia, dėl negrąžintų pinigų.

15. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad M. Š. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, atmetamas jo apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti baudžiamąją bylą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

16. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas M. Š. už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 100 valandų trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 valandų, o už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės viešųjų darbų bausmės ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui ir 20 dienų. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi (redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) per visą laisvės apribojimo laikotarpį M. Š. uždrausta lankytis naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (esančiame (duomenys neskelbtini)), jis įpareigotas dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje, būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų, M. Š. teisingai parinko ir paskyrė bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei nustatė jam skirtinus draudimus ir įpareigojimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendžio. Tokios už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.

17. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, D. D. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jam 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

1.2. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad D. D. dėl M. Š. veiksmų prieš jį patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, nepatogumais, pažeminimu, ir kuri privalėjo būti atlyginta. Todėl apelianto reikalavimas atmesti D. D. pareikštą civilinį ieškinį, netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. D. priteistas 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkama kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, atitinkantis teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais teismo motyvais, susijusiais su D. D. pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl priimamoje nutartyje jų nebekartoja. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nagrinėjant D. D. pareikštą civilinį ieškinį, buvo įvertinta ir apelianto skunde nurodoma aplinkybė dėl D. D. tariamai aplaidaus darbo, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai nežinojo, jog M. Š. yra nepageidaujamas klube, kas buvo pripažinta pakankamai svarbiu kriterijumi mažinant nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Dar labiau ją mažinti, remiantis šia aplinkybe, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

18. M. Š. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byla pirmoje instancijoje buvo išnagrinėta šališko teismo. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad nukentėjusiosios D. Š. atžvilgiu priimtoje 2020 m. birželio 5 d. nutartyje dėl 500 Eur dydžio baudos paskyrimo jai, apylinkės teismas išdėstė aplinkybes, susijusias su jo persekiojimu (duomenys neskelbtini) ir išdavimu pagal Europos arešto orderį, kuris yra atidėtas iki kol nagrinėjamoje byloje bus baigtas teismo procesas, bei konstatavo, jog D. Š. neatvyko į teismo posėdžius, siekdama vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, turėdama tikslą atitolinto sutuoktinio perdavimą. Mano, kad šia nutartimi teismas suponavo savo išankstinę poziciją, nesusijusią su kaltinimo apimtimi, o išdėstė tik siekį dėl greito bylos nagrinėjimo, dėl būtinumo jį perduoti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijai, eliminuodamas kitus BPK 1 straipsnyje numatytus principus dėl išsamaus nusikalstamos veikos atskleidimo ir tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Be kita ko pažymi, kad šiuo atveju buvo pažeistas ir jo bei jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumas, nes nutartyje buvo analizuojami jo nepilnamečių vaikų sveikatos duomenys. Šie apelianto argumentai atmetami.

1.1. Visų pirma pažymėtina, kad dėl apelianto minimos 2020 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties, kuria buvo nutarta D. Š. skirti 500 Eur baudą už neatvykimą be pateisinamos priežasties į teisiamuosius posėdžius, vykusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), D. Š. šiam teismui buvo pateikusi skundą. 2020 m. birželio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria jos skundą tenkino iš dalies - pakeitė 2020 m. birželio 5 d. nutartį, sumažinant jai skirtą baudą iki 350 Eur. Nesutikdama su šia nutartimi, D. Š. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuris 2020 m. liepos 29 d. nutartimi jį atmetė.

1.2. Iš aptariamos 2020 m. birželio 5 d. apylinkės teismo nutarties matyti, kad D. Š. neatvykimą į minėtus teisiamuosius posėdžius M. Š. bandė pateisinti tiek jos pačios, tiek jos vaikų sveikatos problemomis, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, privalėjo imtis veiksmų nurodomų priežasčių tikrumui nustatyti ir jas įvertinti, kas ir buvo padaryta. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas M. Š. ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumas.

1.3. Apeliantas yra teisus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartyje, spręsdamas dėl baudos D. Š. paskyrimo, įvertino ir tai, kad M. Š. yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir jo perdavimas yra atidėtas iki kol bus išnagrinėta byla, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip teisėjo išankstinis nusistatymas apelianto atžvilgiu. Ja remiantis tiesiog buvo įrodinėjamas D. Š. siekis vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir taip atitolinti apelianto perdavimą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms.

1.4. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. birželio 5 d. nutartį, siekė užkirsti kelią proceso dalyviams vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei nepažeisti proceso operatyvumo principo, kuris reikalauja bylas išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Priešingai nei teigia apeliantas, nustatytų aplinkybių kontekste, aptariamas apylinkės teismo siekis negali būti vertinamas, kaip kitų BPK 1 straipsnyje įtvirtintų principų dėl išsamaus nusikalstamos veikos atskleidimo ir tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pažeidimas. Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo šališkumas neturėtų būti siejamas su atliekamais procesiniais veiksmais, priimtų procesinių sprendimų nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Taip pat šiuo atveju nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.