- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-110-879/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49467-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 nutarties,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.
2. Šioje byloje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 5 d. nutartimi nukentėjusiajai D. Š. už neatvykimą be svarbios priežasties į teisiamąjį posėdį paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusioji D. Š. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba jos dydžio sumažinimo. Prašyme nurodė, kad į posėdžius neatvyko, nes jos būklė ir savijauta buvo tokia, kad ji negalėjo prakalbėti, be to, slaugė sergantį vaiką, nes jo palikti nebuvo kam. Pabrėžė, jog jos socialinė padėtis sunki, todėl skirta bauda nėra teisinga.
4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nukentėjusiosios D. Š. prašymas buvo patenkintas iš dalies. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusiajai D. Š. apie teisiamuosius posėdžius buvo žinoma iš anksto, atlikta ekspertizė ir jos išvados patvirtina, jog svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo atvykti į teisiamuosius posėdžius nenustatyta, tačiau įvertinus nukentėjusiosios turtinę padėtį, bauda sumažinta iki 7 MGL (350 Eur).
5. Panevėžio apygardos teisme gautas nukentėjusiosios D. Š. skundas, kuriame ji prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir jai paskirtą 7 MGL dydžio baudą panaikinti arba sumažinti jos dydį.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, jog D. Š. nėra medikė ir nežino kokios formos ir turinio pažyma turi būti išduodama. 2020 m. sausio 28 d. jos būklė ir savijauta buvo tokia, kad ji negalėjo prakalbėti dėl virusinio pobūdžio susirgimo, todėl dalyvaudama šiame posėdyje ji galėjo sukelti grėsmę kitiems proceso dalyviams. Apie tai teismas buvo informuotas per sutuoktinį kaltinamąjį M. Š.;
5.2. Teismo posėdis 2020 m. sausio 28 d. įvyko ir vyko pakankamai produktyviai, todėl tik formalus proceso nepradėjimas nagrinėti iš esmės, nėra pakankamas pagrindas D. Š. skirti piniginę baudą, juo labiau, kaip minėta, teismas įsitikino, jog D. Š. naudojasi liudijimo ypatumais;
5.3. Nutartyje nebuvo paneigti teiginiai, kad D. Š. neturi jokios pareigos nekeisti savo gyvenamosios vietos (ar gauti teismo leidimą dėl to ar informuoti apie savo adreso pasikeitimą ir pan.), juo labiau kad 2020 m. kovo mėnesį prasidėjo informacijos eskalavimas dėl koronoviruso plitimo ir jo grėsmės. Dėl šios priežasties D. Š. su šeima persikėlė gyventi skunde nurodomu adresu, tačiau D. Š. kiekvieną dieną nuvykdavo savo gyvenamosios vietos deklaruotu adresu – (duomenys neskelbtini), patikrinti korespondencijos ir niekada nebuvo palikto nei teismo šaukimo, nei pranešimo atsiimti teismo šaukimą iš pašto;
5.4. 2020 m. kovo mėnesį jau buvo viešinama informacija apie koronavirusą, todėl jos vaikui J. Š. susirgus virusinio pobūdžio liga ir sutuoktiniui M. Š. turint dalyvauti 2020 m. kovo 5 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, ji tądien su sergančiu vaiku liko namuose ir į minėtą teisiamąjį posėdį neatvyko. Vaiko palikti nebuvo kam, nes M. Š. motina tuo metu dirbo;
5.5. Teismas turėjo įvertinti visumą aplinkybių ir vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, o ne formaliai taikyti LR BPK 163 straipsnio;
5.6. Skunde pabrėžiama, kad D. Š. nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos, mokosi Panevėžio kolegijoje Biomedicinos fakultete bendrosios praktikos slaugytojos profesijos, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, nekilnojamojo turto ji neturi, jos sutuoktinio nuteistojo M. Š., vykdančio individualią veiklą, pajamos yra nepastovios ir minimalios, todėl jai paskirta bauda nėra teisinga, protinga ir sąžininga.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.
8. Pagal BPK 37 straipsnio nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis. Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.
9. Kaip matyti iš apygardos teismui pateikto skundo, D. Š. kartoja tuos pačius argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde. Naujų esminių duomenų, kurie būtų likę apylinkės teismo neįvertinti, D. Š. savo skunde nenurodė. Nors D. Š. nurodo, jos manymu, svarbias priežastis, patvirtinančias neatvykimo į teismo posėdžius, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra.
10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. Š. neatvyko į 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. kovo 5 d. posėdžius, apie kuriuos jai buvo pranešta pasirašytinai, atitinkamai likus 55 ir 26 dienoms iki minėtų posėdžių (2 t., b. l. 168; 3 t. b. l. 1). D. Š. nurodė, jog į sausio mėnesį vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko dėl blogos savijautos, o į kovo mėnesį vykusį posėdį dėl to, kad slaugė sergantį vaiką. Apylinkės teismas, įvertinęs tokias D. Š. neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastis, nepripažino jų svarbiomis, nepriklausančiomis nuo jos valios, pažymėdamas, kad D. Š. apie posėdžių laiką buvo žinoma iš anksto, tačiau abejais atvejais apie neatvykimą D. Š. teismą informavo ne iš anksto, o atitinkamai arba tą pačią dieną - t. y., sausio mėnesį apie D. Š. neatvykimą pranešė nuteistasis M. Š., o ne ji pati, o apie neatvykimą kovo mėnesį į posėdį – po teisiamojo posėdžio pateikus nedarbingumo pažymą, galiojančią vos 2 dienas. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir argumentavimu visiškai sutinka ir pripažįsta, jog D. Š. skunde nurodomos priežastys pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti vertinamos kaip svarbios ir pateisinančios jos nedalyvavimą pirmosios instancijos teisme vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Be kita ko, apylinkės teisme buvo gautas epikrizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog pagal D. Š. sveikatos būklę, diagnozę ir gydymą, 2020 m. sausio 28 d. galėjo laisvai judėti, o D. Š. sūnui 2020 m. kovo 5 d. taip nebuvo susidariusi gyvybei pavojinga būsena. Nors D. Š. skunde pateikia kitokį šių aplinkybių vertinimą, tačiau tai nekeičia šių duomenų pagrindu apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų.
11. Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir tai, jog kovo mėnesį buvo platinama informacija apie COVID-19 virusą, kadangi abu teisiamieji posėdžiai vyko dar nepaskelbus karantino. Be kita ko, D. Š. skunde nurodo, jog neturi pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą – su šiais skundo argumentais apygardos teismas sutinka, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad tokios pareigos neturėjimas ir skunde akcentuojamas liudijimo ypatumų taikymas jos atžvilgiu neeliminuoja pareigos vykdyti teisėtų teismo nurodymų, t. y., šiuo atveju atvykti į posėdžius, apie kuriuos D. Š. buvo informuota iš anksto pasirašytinai.
12. Apygardos teismas taip pat nemato priežasčių dar labiau sumažinti paskirtą baudą, kadangi D. Š. paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam – 7 MGL. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad nukentėjusioji į teismo posėdžius neatvyko be svarbių priežasčių, žinodama apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką - apie tai ji buvo supažindinta pasirašytinai, nedėjo jokių pastangų iš anksto apie savo neatvykimą ir jo priežastis pranešti teismui, todėl jai paskirta bauda yra teisinga ir adekvati.
13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas D. Š. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.