Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI2-146-609/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01692-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3; 57.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 15 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Virginijai Razmantienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „P“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, Teisėjų kolegija nustatė : Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „P“ (toliau – pareiškėja, UAB „P“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, VDI) 2022 m. birželio 9 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20495 (toliau – ir Nutarimas). Skunde, kurį patikslino, nurodo, jog Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neįrodyta, kad pareiškėja atliko veiksmus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymo faktą. Pareiškėjos vertinimu, Nutarimas neatitinka tokio pobūdžio akto turiniui keliamų reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad skundo reikalavimą pripažįsta visiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimo Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20495 teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus V. P., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už kurį numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nes esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 27 d. įmonėje buvo leista dirbti A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Už teisės pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, padarymą pareiškėjai paskirta 900 Eur bauda. Be to, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu pareiškėja buvo įpareigota A. B. sumokėti sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 32 straipsnyje įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, ir tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius. Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisė atsakomybė negalima (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, VDĮ 2022 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR­­_N-406-2022 UAB „ P“ direktoriui V. P. buvo paskirta 1000 Eur bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad būdamas UAB „ P“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino darbo santykius reglamentuojančių teisės normų tinkamo įgyvendinimo, nes būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2022 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 27 d. A. B. leido dirbti indų plovėja, su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. VDĮ 2022 m. birželio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR­­_N-406-2022 buvo apskųstas teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-458-586/22 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundas buvo netenkintas. Nesutikdamas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-458-586/22, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-254-557/2022 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir VDĮ 2022 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR­­_N-406-2022 panaikino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė, konstatavęs, jog nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai šio asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Kadangi nelegalaus įdarbinimo faktas UAB „ P“ nėra įrodytas, darytina išvada, jog Nutarimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir negali būti laikytinas teisėtu, todėl naikintinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjos prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia : Skundą patenkinti visiškai. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20495 panaikinti. Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė Romanas Klišauskas