Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-22 · Administracinė byla Nr. I-2665-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
I-2665-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01268-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2665-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01268-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo:

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau nei 4 kv. m, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, bei pagerinti visas kitas jo skunde nurodytas laikymo sąlygas.

Šalies argumentai

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 198, B06, 226, 296 ir kt. buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 26 d.–2018 m. balandžio 4 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: trūko ploto, kurį dar mažino kamerose esantys baldai, kamerose nebuvo karšto vandens, trūko natūralios šviesos, buvo drėgna, prasta ventiliacija, o tualete jos iš viso nebuvo, taip pat nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, neužteko tualetinio popieriaus, kuris buvo nekokybiškas, grindų paviršius buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/inf (92)3 nuostatoms, kur nustatyta, kad suimtasis arba nuteistasis ne mažiau kaip 8 valandas per dieną turi praleisti lauke.

Taip pat nurodo, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo, o iš jų elgesio su juo akivaizdu, kad daugelis iš jų serga sadistiniu asmenybės sutrikimu.

Dėl tokių sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, depresiją, buvo sužalota jo sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris atstovauja taip pat ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–15).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. rugsėjo 29 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 108 (7,38 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. rugsėjo 30 d.–2017 m. spalio 1 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas 8,09 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 3 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas 7,66 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 5–19 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 20 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. spalio 21–22 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 23 d. (1 asmuo kameroje) 2017 m. spalio 24 d.–2017 m. lapkričio 8 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 9 d. buvo išvežtas į Utenos apskrities areštinę, 2017 m. lapkričio 13 d. buvo parvežtas iš Utenos apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 m², 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas 8,11 m², 1 asmuo kameroje), 2017 m. lapkričio 14–26 d. buvo kameroje Nr. 294 (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 27 d. buvo išvežtas į Utenos apskrities areštinę, 2017 m. gruodžio 1 d. buvo parvežtas iš Utenos apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. gruodžio 2–3 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gruodžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 163 (plotas – 7,56 m² (l asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. gruodžio 5–11 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 172 (plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. gruodžio 13 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. gruodžio 14 d.–2018 m. sausio 11 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. sausio 12 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. sausio 13–21 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. sausio 22 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. sausio 23 d.–2018 m. vasario 21 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 168 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2018 m. vasario 23 d.–2018 m. kovo 12 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 13 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 198 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2018 m. kovo 15–18 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 184 (plotas 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2018 m. kovo 20–22 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 ( plotas 34,57 m² (6 asmenys kameroje), kurioje buvo 2018 m. kovo 24 d. (7 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 25 d. (8 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 26–27 d. (7 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 28–29 d. (5 asmenys kameroje), 2018 m. kovo 30 d.–2018 m. balandžio 2 d. (6 asmenys kameroje), 2018 m. balandžio 3 d. (5 asmenys kameroje), 2018 m. balandžio 4 d. buvo išvežtas į Marijampolės pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijų aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose.

Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrų bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m2 x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Pažymi, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintomis etikos taisyklėmis, Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengia centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąja valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose.

Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.7 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR 139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo” pakeitimo”. Vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 26 d.–2018 m. balandžio 4 d., tačiau iš atsakovo pateiktos suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 16), todėl ginčo laikotarpis laikytinas 2017 m. rugsėjo 29 d.–2018 m. balandžio 4 d.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovo atsiliepime (b. l. 7–15) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 29 d.–2017 m. spalio 1 d., 2017 m. spalio 5–19 d., 2017 m. spalio 21–22 d., 2017 m. spalio 24 d.–2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 2–3 d., 2017 m. gruodžio 5–11 d., iš viso 45 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2017 m. lapkričio 9–12 d., 2017 m. lapkričio 27–30 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Utenos apskrities areštinę.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 45 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 108, 115, 119, 163, 168, 172, 184, 198, 257, 294, 306, 326. Gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Pareiškėjas kameroje Nr. 257 buvo laikomas 2018 m. kovo 23 d.–2018 m. balandžio 3 d. Kadangi šioje kameroje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, laikytina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pareiškėjo teisės į privatumą nepažeidė.

Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtos tik užuolaidos, kurios, teismo nuomone, nėra pakankamas privatumo užtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2017 m. rugsėjo 29 d.–2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 13–26 d., 2017 m gruodžio 1 d.–2018 m. kovo 22 d., iš viso 167 dienas.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, kamerose prasta ventiliacija, o sanitariniame mazge jos iš viso nebuvo, trūko natūralios šviesos, kamerose nebuvo karšto vandens, neužteko tualetinio popieriaus, kurio kokybė buvo prasta, grindų paviršius buvo avarinės ir antisanitarinės būklės, neužteko 1 valandą pasivaikščioti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pagal šio straipsnio 3 dalį pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas.

Nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas padaręs nusikaltimą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 21 d. ir pareiškėjas įgijo nuteistojo statusą.

Pareiškėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/inf (92)3 nuostatoms, kur nustatyta, kad suimtasis arba nuteistasis ne mažiau, kaip 8 valandas per dieną turi praleisti lauke.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame pranešime 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.

Pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs EŽTT, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 sprendimas Belgian Linguistic (pareiškimo Nr. 1474/62). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju, galimi pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

Kadangi pareiškėjas neneigia, kad teisė pasivaikščioti kiemelyje pagal nacionalinius teisės aktus jam buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Kamerų įrengimas reglamentuotas Eksploatavimo taisyklėse. Šių taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal 16.10 papunktį kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Kaip matyti iš minėtų teisės normų, karšto vandens tiekimas kamerose nenustatytas.

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 30–71), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2017 m. vasario 22–27 d. ir 2017 m. kovo 29 d.–2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 19–24 d., 2017 m. gegužės 4–16 d. atliktus patikrinimus kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 29 d.–2017 m. spalio 1 d. pareiškėjo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 30–31, 33–35, 39–40, 44–46).

Per 2017 m. gegužės 4–16 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 115 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 13 d. dalį dienos) ir kameroje Nr. 326 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. spalio 4 d.–2017 m. lapkričio 8 d.) pareiškėjo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 44–46). Pažeidimų taip pat nenustatyta ir per 2017 m. spalio 23 d.–2017 m. lapkričio 3 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 115 (b. l. 55–56).

Per 2017 m. kovo 23–27 d., 2017 m. kovo 24 d.–2017 m. balandžio 3 d. atliktus patikrinimus kameroje Nr. 119, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gruodžio 2–3 d., pareiškėjo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 59–61, 65–66).

Per 2017 m. rugsėjo 14–22 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 163, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gruodžio 4–11 d., nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 35 punkto pažeidimas (buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai) (b. l. 69–71). Iš 2017 m. spalio 11 d. Lukiškių TI-K rašto Nr. 9-10992 matyti, kad nustatyti pažeidimai pašalinti (b. l. 72).

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo atlikti patikrinimai.

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o nustatyti pažeidimai buvo pašalinti. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, natūralios šviesos trūkumo, neįrengtos ventiliacijos, karšto vandens kamerose nebuvimo, antisanitarinių sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. balandžio mėnesio tarnybinio pranešimo „Apie D. N. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarko aprašo 1 priedą suimtiesiems ir nuteistiesiems per mėnesį išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Pareiškėjas skunde neneigia, kad per mėnesį gaudavo 3 rulonėlius tualetinio popieriaus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad nei teisės aktuose nenustatyti tualetinio popieriaus, išduodamo nuteistiesiems, kokybiniai reikalavimai, o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai dėl tualetinio popieriaus kiekio ir kokybės negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl tualetinio popieriaus laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad neturtinę žalą patyrė taip pat dėl laisvės atėmimo vietų pareigūnų sadistinio elgesio su juo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, reikšdamas tokias pretenzijas, turi nurodyti konkrečias aplinkybes (apibrėžtas laike ir vietoje), detalizuoti, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, kurie pareigūnai elgėsi netinkamai, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, todėl bendro pobūdžio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

Dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K atlikti tam tikrus veiksmus

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau nei 4 kv. m, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, bei pagerinti visas kitas jo skunde nurodytas laikymo sąlygas.

Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais (Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis). Taigi, užtikrinti tinkamas suimtųjų laikymo sąlygas yra Lukiškių TI-K diskrecijos teisė.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. bylas dėl valstybinio, savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir t. t. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas yra Lukiškių TI-K diskrecijos teisė, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nutrauktina.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 45 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 167 dienas. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 45 dienas, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą (Utenos apskrities areštinę). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 15 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 675 Eur sumos priteisimas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškėjas nenurodė, kokias išlaidas patyrė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, šis prašymas teismo sprendimu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 675 (šešis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Bylos dalį, kurioje prašo įpareigoti atsakovę nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau nei 4 kv. m, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, bei pagerinti visas kitas jo skunde nurodytas laikymo sąlygas, nutraukti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė