- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-1184-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31189-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Fertig“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“ prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Fertig“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“ atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 18 d. buvo priimtas civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019 teismo įsakymas dėl 6 342,21 Eur skolos ir kitų mokėjimų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alornela“ (toliau – UAB „Alornela“) kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Fertig“ (toliau – UAB „Fertig“) naudai. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo ir kreditorei buvo išduotas įsiteisėjęs teismo įsakymas. 2020 m. vasario 11 d. skolininkė UAB „Alornela“ pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-8970-937/2020 netenkino pareiškėjos UAB „Alornela“ prašymo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y., kad yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad teismo įsakymas priimtas pažeidus CPK 435 straipsnio 2 dalį, kadangi teismas netinkamai įvertinimo kreditoriaus pareiškimo pagrįstumą ir tinkamai neįteikė skolininkui teismo įsakymą.
4. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas dėl netinkamų parašų sąskaitose, atliktų darbų akte ir pan., iš esmės negali būti traktuojamos kaip teisės normos taikymo klaida. Pažymi, kad kreditoriui net neprivaloma pateikti reikalavimą pagrindžiančių priedų, o pakanka nurodyti tik reikalavimo pagrindą, todėl teismas šioje teisenoje net negali vertinti pateiktų įrodymų, dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti apie teisės normos taikymo klaidą.
Šalies argumentai
5. Teismas, vertindamas skolininkės nurodytas aplinkybes apie procesinių dokumentų neįteikimą, pažymėjo, kad iš į bylą pateikto pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog pareiškėja savo veiklos adresą nurodė tą patį, kuriuo teismas siuntė du kartus, dėl to pareiškėjos teikiami paaiškinimai, jog buveinės adresu asmenys nebūna darbe, nėra laikytinas pagrindu atnaujinti procesą. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog juridinis asmuo laikytinas atsakingu už korespondencijos gavimą ir turėtų pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Teismo vertinimu, pareiškėja tikėtina pati nesudarė sąlygų korespondencijai gauti, todėl jos ir nepasiekė laiškai, adresuoti jai, kaip juridiniam asmeniui. Be kita ko, teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus pareiškėjos atstovui, tačiau jokių veiksmų, siekiant atsiimti procesinius dokumentus, jis neatliko. Tokiu būdu, procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami tris kartus, tačiau jų įteikti nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškime buvo nurodyti ir kiti pareiškėjos (skolininkės) kontaktai, t. y. el. pašto adresas, internetinė svetainė, telefono numeris. Bylos duomenys patvirtina, kad dokumentai buvo siunčiami įmonei elektroniniu būdu, tačiau rašant el. pašto adresą, buvo padaryta klaida. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad juridinių asmenų registro išraše apie skolininkę nurodytas ir skolininkės vadovo el. pašto adresas, tačiau ir juo procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami. Dėl šių aplinkybių, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos prieinamos priemonės, siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkei UAB „Alornela“, ir skolininkė nebuvo veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą.
7. Teismas, spręsdamas, ar šiuo atveju klaida buvo ne tik aiški, bet ir esminė, padarė išvadą, kad nors pareiškėja ir teikia įrodymus apie, jos nuomone, netinkamai atliktus rangovo darbus, nesant nuginčytiems duomenims, kad statybos užsakovas atsiskaitė su UAB „Alornela“, o dėl statinio 2019 m. gruodžio 13 d. jau išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ACUB-20-191213-03165, teismas negali daryti išvados, kad dėl netinkamo procesinio dokumento pareiškėjai įteikimo buvo priimtas neteisėtas teismo įsakymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymo dėl teisės normos taikymo klaidų netenkina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė UAB „Alornela“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Alornela“ pareiškimą tenkinti ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019.
9. Apeliantė nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl to turi būti panaikinta. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė aplinkybes dėl UAB „Alonela“ neinformavimo apie pradėtą civilinį procesą pagal kreditorės UAB „Fertig“ pareiškimą, tačiau neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl proceso neatnaujinimo, nepripažindamas esminių teismo klaidų, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino viešuosius duomenis apie išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir neįvertino to, kad ši pažyma iš esmės yra baigiamasis atskirų darbų visumos aktas, kuriuos realizavo UAB „Alornela“ (neapima UAB „Fertig“ nekokybiškai atliko darbo). Be to, teismas visiškai ignoravo aplinkybes, kad UAB „Fertig“ pažeidė su UAB „Alornela“ pasirašytą sutartį, savo darbus atliko nekokybiškai, ir ignoravo aplinkybes dėl oficialaus dokumento – atliktų darbų akto suklastojimo. Apeliantės įsitikinimu, visuma nurodomų aplinkybių patvirtina, jog procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, nes teismas padarė esmines klaidas ir pažeidė pareiškėjos UAB „Alornela“ teisės ir teisėtus interesus dėl objektyvaus ir teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
10. Kreditorė UAB „Fertig“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-8970-937/2020 palikti nepakeistą.
11. Kreditorė nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, o apeliantės nurodyti skundo argumentai nemotyvuoti. Pažymi, kad tarp kreditorės UAB „Fertig“ ir skolininkės UAB „Alornela“ vyko tarpusavio bendradarbiavimas pagal žodinę rangos sutartį dėl gręžtinių polių ir rostverko betonavimo darbų atlikimo statomame gyvenamajame name Vilniuje, Kazimiero Jelskio g. 73. Pagal sudarytą susitarimą, kreditorė savo rizika, naudodama savo įrankius, mechanizmus ir darbo jėgą, pagal pateiktą namo projektą ir kitą normatyvinę statinio dokumentaciją, atliko darbus ir apie tai elektroniniu laišku informavo UAB „Alornela“ vadovą M. M., tačiau skolininkė piktybiškai vengė ir vėlavo apmokėti už kreditoriaus atliktus darbus ir panaudotas medžiagas objekte, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. teismo įsakymu išnagrinėjo bylą. 2019 m. gruodžio 5 d. skolininkė pateikė kreditorei deklaratyviais teiginiais grįstą pretenziją dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų gręžtinių polių ir rostverko betonavimo darbų su uždarosios akcinės bendrovės „Statybų patikra“ techninės priežiūros vadovo G. L. 2019 m. spalio 9 d. parengtu gyvenamojo namo statomo adresu Vilniuje, K. Jelskio g. 73, įrengtų pamatų techninės būklės nustatymo patikros aktu. Kreditorės manymu, šios pretenzijos buvo nepagrįstos ir be pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Taip pat kreditorė nesutinka dėl apeliantės kartu su skundu pateikto 2020 m. kovo 30 d. defektinio akto, kurį sudarė statinio techninės priežiūros vadovas V. S. dėl pagalbinės ūkinės paskirties pastato Vilniuje, K. Jelskio g. 73. Pažymi, kad šiuo atveju apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat teikia įrodymus, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, dėl kurių kreditorė neturėjo galimybės pasisakyti, todėl teismas turi apsvarstyti, ar tokie nauji argumentai ir įrodymai galėjo būti pateikti ir prijungti prie bylos.
13. Prieštarauja apeliantės pozicijai dėl galimo dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, teigdama, kad šiais argumentais apeliantė tik siekia tolesnio proceso vilkinimo. Pažymi, kad J. M. parašas ant parašo pateiktas, kadangi, jis, kaip techninės priežiūros vadovas, galėjo patvirtinti darbų kokybę, o N. V. parašas ant akto pasirašytas, todėl, kad jis kaip UAB „Fertig“ direktorius, galėjo patvirtinti tokius dokumentus.
14. Kreditorės įsitikinimu, apeliantė nepagrindė rašytiniais dokumentais aplinkybių, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis skolininkė neturi pareigos atsiskaityti su kreditoriumi, o skundas grįstas tik prielaidomis, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pabrėžia, kad iš teismui pateiktų procesinių dokumentų neginčytinai nustatyta, jog kreditorė tinkamai įgyvendino sutarties sąlygas, objektas, kuriame buvo atlikti visi darbai yra priduotas eksploatacijai ir jau net apgyvendintas, dėl to, kreditorės nuomone, 6 342,21 Eur suma privalo būti priteista iš pareiškėjos, o prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
17. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-8970-937/2020, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. kreditorė UAB „Fertig“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės UAB „Alornela“ atžvilgiu (t. 1, b. l. 1–14). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. priėmė teismo įsakymą (t. 1, b. l. 19–20). Tą pačią dieną procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkei deklaruotos buveinės adresu Vilnius, Architektų g. 56-101 (b. l. 23). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 29). 2019 m. lapkričio 11 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkės vadovui M. M. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 32). 2019 m. lapkričio 26 d. teismas išsiuntė elektroninį pranešimą klaidingu skolininkės el. paštu (info@alorneta.lt; nors realus el. paštas, kuris buvo nurodytas pareiškime yra info@alornela.lt) (t. 1, b. l. 33). Tą pačią dieną teismas išsiuntė pakartotinai procesinius dokumentus skolininkei buveinės adresu Vilnius, Architektų g. 56-101, kurie grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 34). 2020 m. sausio 3 d. teismas išsiuntė kreditorei įsiteisėjusį teismo įsakymą. 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjas (skolininkas) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 36–59).
20. Apeliantė pateikė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius dokumentus – 2020 m. kovo 30 d. defektinį aktą ir jo priedus (kopijas). Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės pateikti papildomi įrodymai neturi įtakos (reikšmės) pateikto atskirojo skundo nagrinėjimui. Be to, skolininkė skunde nenurodė teismui aplinkybių, dėl kokių priežasčių šie rašytiniai įrodymai teikiami tik dabar apeliacinės instancijos teismui, o nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, dėl to, atsižvelgus į visų šių aplinkybių visumą, šį skolininkės pateiktą papildomą dokumentą atsisakytina prijungti.
21. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja konkrečiai nurodė ir įrodinėjo, kad teismo įsakymas priimtas pažeidus CPK 435 straipsnio 2 dalį, kadangi teismas netinkamai įvertinimo kreditoriaus pareiškimo pagrįstumą (turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą) ir tinkamai neįteikė skolininkui teismo įsakymą.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).
24. Iš bylos duomenų ir skundo turinio matyti, kad pareiškėjos argumentai, jog teismas netinkamai įvertinimo kreditoriaus pareiškimo pagrįstumą (ir teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą) buvo atmesti ir apeliantė skunde nebesiremia šiomis aplinkybėmis, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, tiek apeliantė skunde toliau teikia skundo argumentus, jog teismas netinkamai įteikė (t. y. neišnaudojo visų galimybių) įteikti procesinius dokumentus skolininkei, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ši klaida nėra esminė, o apeliantė įrodinėja, jog ši klaida buvo esminė.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad procesinių dokumentų laikymas įteiktais pagal įstatymą, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija, dėl to teismas turi būti rūpestingas ir turi pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą visais įmanomais būdais. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus įteiktais, nesiėmęs papildomų priemonių juos įteikti, nors turėjo tam galimybių. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis (išnaudoti) visas jam prieinamas protingas priemones, tarp jų ir naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1793-258/2019 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju, nors skolininkė neatsiėmė jai siųstų procesinių dokumentų bendrovės registruotos buveinės adresu, taip pat neatsiėmė skolininkės vadovas jam siųstu gyvenamosios vietos adresu, tačiau byloje buvo nurodyti dar du elektroniniai adresai (info@alornela.lt ir mindaugas.miezelis@gmail.com), kuriais pirmosios instancijos teismas neinformavo (nors galėjo) skolininkės apie pradėtą procesą jos atžvilgiu. Minėtą elektroninį adresą info@alornela.lt buvo nurodžiusi pati kreditorė pareiškime, ji siuntė pretenzijas skolininkei šiuo būdu. Pažymėtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teismas bandė siųsti pranešimą elektroniniu paštu info@alornela.lt, tačiau padarė klaidą (supainiojo raidę) ir išsiuntė neteisingu elektroniniu paštu, tačiau šios klaidos netaisė, nebandė persiųsti pranešimą teisingu elektroniniu paštu. Dėl šių aplinkybių visumos, pritartina skundžiamos nutarties išvadoms, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkei UAB „Alornela“.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad vien šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo atveju teismo įsakymas negalėjo įsiteisėti neišnaudojus visų įteikimo būdu (taikant įteikimo fikciją), o pareiškėja (skolininkė) neteko galimybės pareikšti prieštaravimus ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismas įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismas negali daryti išvadų, jog skolininkė, tinkamai informuota elektroniniu paštu apie vykstantį procesą, nebūtų pateikusi prieštaravimų teismui dėl priimto teismo įsakymo. Tuo labiau pažymėtina, kaip patvirtino pati kreditorė atsiliepime į skundą, jog skolininkė, vykstant procesinių dokumentų įteikimo procesui, 2019 m. gruodžio 5 d. buvo teikusi tiesioginę pretenziją kreditorei dėl nekokybiškai atliktų darbų, t. y. tikėtina, jog tinkamai informuota apie procesą, skolininkė būtų pateikusi ir prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo teisme. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant įsiteisėjusį teismo įsakymą buvo padaryta aiški ir esminė proceso teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos išduodant neteisėtą įsiteisėjusį teismo įsakymą. Aplinkybės, kad tarp šalių yra ginčai dėl faktinių aplinkybių (t. y. ar kreditorė atliko darbus tinkamai, ar ne; ar buvo galimas dokumentų klastojimas ir t.t.) turėtų būti nagrinėjamos kita teisena (ginčo teisena). Vien šalių pateiktos priešingos pozicijos, pateikti priešingi įrodymai, nepatvirtina, kuri iš ginčo šalių yra teisi, nes šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos iš esmės, ne formaliai (t. y. rengiant žodinį nagrinėjimą, išklausius visas šalis ir t. t.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019 dėl teismo įsakymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus procesą, civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės UAB „Alornela“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Viliaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-37660-987/2019 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.