Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/02266,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė J. Žilinskaitė 2016-07-21 patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolė nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/02266 vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2012-09-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-4811 dėl 15 524,42 Eur skolos ir 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M. išieškotojui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius. Antstolė 2016-07-21 patvarkymu Nr. S16-34560 išsprendė klausimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą termino skaičiavimo, t. y. terminas skaičiuojamas nuo 2016-07-01. Skolininkė sutinka su pareikštu reikalavimu, raginimo įvykdyti sprendimą terminas išspręstas, todėl nėra pagrindo panaikinti 2016-06-17 raginimo įvykdyti sprendimą. Pareiškėja nenurodė nei vieno iš įstatyme numatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, todėl nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą. Skola išieškoma iš įkeisto turto, todėl reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016 m. rugpjūčio 1 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Byloje nagrinėjamas klausimas, ar antstolė J. Žilinskaitė teisėtai vykdo skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2012-09-24 išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1-4811 pagrindu.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02266 duomenų matyti, kad antstolei J. Žilinskaitei 2016-06-16 pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2012-09-24 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-4811 dėl 15 524,42 Eur skolos ir 16 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyrius naudai (4 v.b.l.). Antstolė priėmusi vykdomąjį įrašą vykdyti išsiuntė 2106-06-17 raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei D. M. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (11, 16-17 v.b.l.) ir darbovietės VšĮ Šakių ligoninės adresu Bažnyčios g. 37, Šakiai (14 v.b.l.). Šis raginimas skolininkei įteiktas per darbovietės VšĮ Šakių ligoninės administraciją (15 v.b.l.) CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad procesinį dokumentą pristatančiam asmeniui neradus adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai. Tokiu atveju procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo nurodytiems asmenims diena; jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Nors CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais procesiniai dokumentai nėra įteikiami asmeniškai adresatui, toks įteikimas laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui. Nagrinėjamu atveju įteikimo faktą pareiškėjai patvirtina AB Lietuvos paštas įteikimo pranešimas (15 v.b.l.). Be to, antstolė 2016-07-01 patvarkymu dėl klaidos ištaisymo patikslino išieškomos skolos sumą ir raginimo įvykdyti sprendimą terminą. Šis patvarkymas 2016-07-01 įteiktas skolininkei D. M. asmeniškai (18 v.b.l., CPK 123 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad skolininkė (pareiškėja) antstolės raginimą įvykdyti sprendimą būtų vykdžiusi ar ketinusi vykdyti gera valia.

Pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąją bylą, nes gauna pakankamas pajamas, kad grąžinti skolą, kreipėsi į kreditorių dėl turto realizavimo priverstine tvarka netaikymo.

CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, taip pat CPK 627 straipsnyje numatyta antstolio teisė sustabdyti visiškai ar iš dalies vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, ir šis sąrašas yra baigtinis. Įstatymų leidėjas nėra nurodęs, kad skolininkei pasikreipus į kreditorių su prašymu netaikyti turto realizavimo priverstine tvarka, nurodant, kad dirba keliose darbovietėse, gauna pensiją, turi galimybę skolą sumokėti per 12-18 mėnesių laikotarpį, gali būti teisėtas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus (CPK 626 str., 627 str.).

Pareiškėja nurodo, kad butas adresu Kranto al. 64-39, Kaune, yra vienintelis jos būstas, kuriame gyvena kartu su neįgaliu sutuoktiniu. Pareiškėja dirba ir gauna pajamas, todėl išieškojimas negali būti nukreipimas į jai priklausantį turtą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02266 duomenų matyti, kad kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (buvęs pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) 2010 m. lapkričio 30 d. suteikė skolininkei D. M. 18 463,28 Eur kreditą, kurio grąžinimo užtikrinimui skolininkė hipotekos lakštu (indentifikavimo Nr. 02/1/2010/0011294) įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu Kranto al. 64-39, Kaune (1 v.b.l.). Skolininkei D. M. nevykdant prievolės grąžinti skolą 2016-06-13 kreditorius pateikė antstolei prašymą dėl turto realizavimo priverstine tvarką (5 v.b.l.).

CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (CPK 664 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai išieškoma iš įkeisto turto reikalavimai dėl išieškojimo tvarkos netaikomi (CPK 662 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atlikus vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/02266 esančių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolė, spręsdama raginimo įvykdyti sprendimo termino nustatymą tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pripažinti jos veiksmus neteisėtais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.