Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-26-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-14Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2A-26-154/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04160-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
R. G., M. G.
Civilinė byla Nr. 2A-26-154/2014
(buvęs bylos Nr. 2A-755-154/2013)
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04160-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija
(S)78.2.1.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-301-772/2013, iškeltoje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo) (trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. N.), ir atsakovės R. G. priešieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. M. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2. papunktį, kuriuo M. G. savanoriškai įsipareigojo nepilnamečio vaiko D. G. išlaikymui mokėti po 450 Lt nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Šalys, nutraukdamos santuoką, nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 800 Lt per mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties ir dėl padaugėjusių kreditorinių įsipareigojimų, ieškovas gali mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus D. išlaikymui tik po 300 Lt. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovės R. G. turtinė padėtis yra pagerėjusi.

A. R. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padidinti išlaikymo dydį iki 1000 Lt sumos per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad šalių sūnus D. G. yra 11 metų amžiaus ir atsakovės padarytais skaičiavimais sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžiama suma siekia net 3425 Lt. Vaikas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes, trombono pamokas. Atsakovės teigimu, ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, nes jo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, bei pagal 2008 metų pajamų deklaraciją pajamos yra didesnė nei 2007 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies.

Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 2007-12-17 sutarties 4.2 p. ir jį išdėstė nauja redakcija: ,,4.2. Priteisti nuo 2012-12-21 iš ieškovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.“

Priteisė atsakovei R. G. iš ieškovo M. G. 909 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisė į valstybės biudžetą iš M. G. 90,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų išmokų padidinimą ir 40,50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 130,50 Lt.

Likusioje dalyje atsakovės R. G. priešieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovas yra ūkininkas, vykdantis individualią veiklą ir gaunantis su ja susijusias pajamas. Pažymėjo, kad 2007-12-17 ieškovas savo vardu turėjo keturias žemės ūkio mašinas, o 2012-10-24 jau devynias, po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo dar du lengvuosius automobilius, taip pat dešimt žemės sklypų, todėl bendras žemės plotas žymiai padidėjo, be to, ieškovas per minėtą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui buvo (yra) išsinuomojęs (gavęs panaudai) dar trisdešimt vieną žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo mažinti priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, todėl M. G. ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės vaikas šiuo metu lanko J. Č. valstybinę mokyklą ir šioje mokslo įstaigoje jis realizuoja savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Taip pat vaikas siekia savo pomėgius realizuoti ir po pamokų, o tai susiję su papildomomis išlaidomis. Konstatavo, kad atsakovė šiandien gyvendama emigracijoje dar nėra pajėgi teikti sūnaus išlaikymui daug didesnes išmokas. Teismas atmetė ieškovo atstovo argumentus dėl maisto produktų kainų JAV santykio su tomis pačiomis kainomis Lietuvoje, kadangi šiose valstybėse yra skirtingas pragyvenimo lygis, todėl pagal vieną ekonomikos rodiklį negali būti sprendžiama apie išlaidas, reikalingas pragyvenimui. Konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis ir objektyviai išaugusios sūnaus D. G. išlaikymo išlaidos leidžia pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį ir ji padidinti iki 700 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir sumažinti priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą nuo 450 Lt per mėnesį iki 300 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, t. y. iki 2019-10-14, o priešieškinį atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovės R. G. bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, neįsigilinęs ir nepagrįstai įvertino ieškovo turtinę padėtį kaip pagerėjusią, o atsakovės turtinę padėtį kaip pablogėjusią, ir vien tik dėl šios priežasties atmetė ieškinį. Apeliantas teigia, kad ieškovo gaunamų pajamų dydis nesąlygoja jo finansinės padėties gerėjimo. Išvadą apie ieškovo finansinės padėties pagerėjimą galima daryti tik pagal pajamas, gautas atskaičius sąnaudas ir mokesčius. O iš teismui pateiktų deklaracijų matyti, jog jokių esminių pokyčių neįvyko per visą tą laikotarpį. Ieškovo disponuojamos sumos, gautos iš Lietuvos kaimo plėtros programos paramos kaip tiesioginės išmokos, kai per laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2012-11-09 ieškovo valdomam ūkiui yra išmokėta 1 127 830,88 Lt suma - šios lėšos yra tikslinės lėšos, gautos pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, todėl jos gali būti skirtos tik ieškovo valdomam ūkiui žemės ūkio produkcijos gamybai. Todėl ieškovas neturi teisės panaudoti šių lėšų kitiems, nei žemės ūkio produkcijos gamybos tikslams, t. y. negali jų panaudoti savo, savo šeimos narių, artimų žmonių, giminių poreikiams tenkinti.

2. Nurodo, kad su trečiuoju asmeniu A. N. nėra sudaręs santuokos, nors gyvena kartu ir augina sūnų U. G.. A. N. turimi sklypai ieškovui nepriklauso ir jie neturi jokios įtakos, kad dėl tokios priežasties ieškovo turtinė padėtis taptų geresnė. Vaiko priežiūros atostogose esančios A. N. gaunama periodinė mėnesinė išmoka yra skirta sūnaus U. G. ir jos pačios poreikiams vaiko priežiūros atostogų metu tenkinti, tačiau ši jos gaunama suma (nuo 1590,90 Lt iki 1356,95 Lt per mėnesį) yra įgyta jos teise, o ne ieškovo. Todėl šia A. N. gaunama suma naudotis ieškovas negali, o privalo kaip tėvas savarankiškai prisidėti ir aprūpinti savo sūnų U. G., kad jam būtų suteiktas tinkamas išlaikymas. Ieškovas negali naudotis U. G. išlaikymo mažinimo sąskaita, didinant išmokas kitam savo sūnui D. G. iš pirmosios santuokos. Todėl mano, kad teismo motyvai apie A. N. turtinę padėtį šiame sprendime iš viso negalėtų būti argumentu dėl ieškinio atmetimo.

3. Teismas nepilnai įvertino aplinkybes, turinčias reikšmės atsakovės turtinei padėčiai. Teismas rėmėsi tik informacija iš LR Viešojo registro, kuriame matyti, kiek nekilnojamųjų daiktų yra įregistruota atsakovės vardu. Tačiau teismui yra visiškai nežinoma, kokiu nekilnojamuoju turtu disponuoja atsakovė J. A. V., kur ji gyvena. Atsakovė apie tai teismui nepateikė jokių dokumentų, o ir teismas šių dokumentų neišreikalavo, rėmėsi tik atsakovės žodiniais parodymais, kad atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pagal jos pateiktus paaiškinimus Lietuvoje dirbo gerai apmokamą darbą, tačiau ji ryžosi išvykti iš Lietuvos į JAV, nemokėdama užsienio kalbos ir neturėdama ten jokio apmokamo darbo. Todėl ieškovas mano, kad atsakovė pasielgė neapgalvotai ir neprotingai. Atsakovė teigia, jog ji neturi jokių pajamų arba jos yra minimalios, tačiau neva vien tik sūnaus D. G. išlaikymui be savo pačios pragyvenimo išlaidų ji kas mėnesį skiria net 3425 Lt. Todėl tokie atsakovės teiginiai yra prieštaringi, neaišku, iš ko atsakovė su sūnumi pragyvena ir ar ji tinkamai rūpinasi šalių sūnumi.

5. Atsakovė pati pasirinko gyvenimą JAV, todėl ieškovas neturi atsakyti, kad dėl to, neva, pablogėjo atsakovės finansinė padėtis ir ji prašo padidinti priteistą nepilnamečiam sūnui išlaikymo sumą. Mano, kad atsakovė netinkamai vykdo CK 3.185 straipsnio 1 dalies, 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ieškovas svarsto galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo sūnaus D. G. gyvenamosios vietos nustatymo pas ieškovą, jo tėvą.

6. Teismas negalėjo vadovautis atsakovės pateiktais įrodymais, kurie nėra patvirtinti Apostillle. Nesutinka ieškovas su teismo išvada, kad ne visoms organizacijų, įmonių ir įstaigų pažymoms yra galima legalizacija šiuos dokumentus apostilizuojant, todėl atsakovės pateikti dokumentai gali būti laikomi įrodymu be legalizavimo. Ieškovas pažymi, jog atsakovė pateikė analogiškus dokumentus, kurie yra apostilizuoti. Todėl ir likę dokumentai, ieškovo nuomone, turėjo būti atitinkami apostilizuoti. Priešingu atveju teismas, priimdamas sprendimą, jais vadovautis negalėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovei 800 Lt advokato pagalbos išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta 400 Lt ginčo suma. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pakeitė išlaikymo dydį - padidino nuo 450 Lt iki 700 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Ieškovas prašo sumažinti išlaikymo sumą iki 300 Lt, vadinasi apeliaciniu skundu jis ginčija jau ne 150 Lt dydžio sumą per mėnesį, o 400 Lt. Vadinasi ieškovo M. G. apeliaciniame skunde nurodyto ginčo suma yra 4800 Lt (400 Lt X 12 mėn.) (CPK 85 str. 1 d. 6 p.).

2. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė civilinėje byloje surinktus įrodymus ir dėl kiekvieno iš jų pasisakė sprendime, teisingai išsiaiškino ir taikė procesinės teisės normas. Teismo išvada apie ieškovo materialinės padėties pagerėjimą, o atsakovės materialinės padėties pablogėjimą yra pagrįsta byloje surinktais ir teismo visapusiškai ir objektyviai ištirtais įrodymais.

3. Vadovaudamasis CK 3.201 str., ieškovas, kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį, nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis, nesusituokęs su trečiuoju asmeniu A. N., augina nepilnametį vaiką U. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį taip pat turi išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šios aplinkybės nepripažino patvirtinančia esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti esminis.

4. Teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, neginčijamai patvirtinančius nepilnamečio sūnaus D. G. poreikių išaugimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei individualias vaiko augimo ir kitas aplinkybes. Teismo sprendime aiškiai apibrėžtas vaiko poreikių dydis: sūnui išlaikyti per mėnesį reikalingą pinigų sumą sudaro 3425 Lt. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo mažiau negu 1/3 vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos dalį, t. y. 1000 Lt. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, išlaikymui skirtą periodinių kas mėnesį mokamų išmokų dydį padidino iki 700 Lt. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Teismo įvertinta ir tai, kad ieškovo ir atsakovės sūnus D. G. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tačiau abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius.

6. Šiaulių apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte formuojamos praktikos, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma, atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, nuompinigius, dividendus ir kt. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes jo pajamų dydis nesąlygoja jo finansinės padėties pagerėjimo.

7. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu atsakovei nebuvo uždrausta išvykti su sūnumi gyventi į užsienį. Dar iki atsakovei išvykstant į užsienį, ieškovas savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą teikė nereguliariai, t. y. savo prievolę vykdė netinkamai.

8. Apeliantas neįvardijo, kurie konkrečiai atsakovės pateikti dokumentai jo nuomone neturi įrodomosios galios ir kokią reikšmę jie turi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui (neteisėtumui).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, detaliai išaiškintos teisės normos, kurių pagrindu teismas vertina faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje visų jų kartoti iš naujo. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų.

Ginčas byloje yra kilęs dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo M. G. ir R. G. santuoka sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.), padalintas santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojimai, nepilnamečio vaiko D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina R. G., M. G. įsipareigojo mokėti sūnaus D. G. išlaikymui kas mėnesį po 450 Lt iki pastarojo pilnametystės, t.y. iki 2017 m. spalio 14 d.

I. M. G. ieškiniu (t.1, b. l. 1-2) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 180-181) prašė sumažinti nuo ieškinio teismui padavimo dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu D. G. priteistą išlaikymą nuo 450 Lt iki 300 Lt, nurodydamas, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes nuo 2008 metų nebeturėjo apmokestinamų pajamų, o taip pat 2001 m. rugsėjo 19 d. gimė dar vienas vaikas, t. y. sūnus U. G., kuriam taip pat ieškovas turi teikti išlaikymą. Mano, kad atsakovės R. G. materialinė padėtis pagerėjo (t.1, b. l. 1-2).

A. R. G. 2012 m. gruodžio 21 d. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė padidinti nuo priešieškinio teismui padavimo dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-21 sprendimu D. G. priteistą išlaikymą nuo 450 Lt iki 1000 Lt, nurodydama, kad iš esmės pasikeitė, t. y. padidėjo, sūnaus D. G. poreikiai nuo 800 Lt iki 3425 ir pablogėjo jos turtinė padėtis, o vaiko tėvo M. G. turtinė padėtis pagerėjo.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 2007-12-17 sutarties 4.2 p. ir jį išdėstė nauja redakcija: ,,4.2. Priteisti nuo 2012-12-21 iš ieškovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.“

Abi ginčo šalys savo reikalavimus reiškia vadovaudamosi CK 3. 201 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; kt.).

Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovas (apeliantas) M. G. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino ieškovo turtinę padėtį kaip pagerėjusią, o atsakovės turtinę padėtį kaip pablogėjusią, ir vien tik dėl šios priežasties atmetė ieškinį.

Mano, kad išvadą apie ieškovo finansinės padėties pagerėjimą galima daryti tik pagal pajamas, gautas atskaičius sąnaudas ir mokesčius. O iš teismui pateiktų deklaracijų matyti, jog jokių esminių pokyčių nuo 2008 metų iki 2012 metų neįvyko. Ieškovo nuo 2008-01-18 iki 2012-11-09 jo valdomam ūkiui gautos Lietuvos kaimo plėtros programos paramos tiesioginės išmokos (1 127 830,88 Lt) yra tikslinės lėšos, jos turi būti skirtos tik ieškovo valdomo ūkio žemės ūkio produkcijos gamybai, todėl ieškovas neturi teisės panaudoti šių lėšų panaudoti savo, savo šeimos narių, artimų žmonių, giminių poreikiams tenkinti. Kad su A. N. jis nėra sudaręs santuokos, nors gyvena kartu ir augina sūnų U. G., todėl A. N. turimi sklypai ieškovui nepriklauso ir jie neturi jokios įtakos, kad dėl tokios priežasties ieškovo turtinė padėtis taptų geresnė. Vaiko priežiūros atostogose esančios A. N. gaunama periodinė mėnesinė išmoka yra skirta sūnaus U. G. ir jos pačios poreikiams tenkinti, tačiau ši jos gaunama suma nėra ieškovo. Todėl šia A. N. gaunama suma naudotis ieškovas negali, o privalo kaip tėvas savarankiškai prisidėti ir aprūpinti savo sūnų U. G., kad jam būtų suteiktas tinkamas išlaikymas. Ieškovas negali naudotis U. G. išlaikymo mažinimo sąskaita, didinant išmokas kitam savo sūnui D. G. iš pirmosios santuokos. Todėl mano, kad teismo motyvai apie A. N. turtinę padėtį šiame sprendime iš viso negalėtų būti argumentu dėl ieškinio atmetimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto M. G. argumentais, kad „išvadą apie ieškovo finansinės padėties pagerėjimą galima daryti tik pagal pajamas, gautas atskaičius sąnaudas ir mokesčius“, kad kaip ieškovo turtas negali būti vertinamos jo ūkiui gautos Lietuvos kaimo plėtros programos paramos tiesioginės išmokos (1 127 830,88 Lt), nes jos yra tikslinės lėšos ir skirtos tik žemės ūkio produkcijos gamybai.

Kaip jau buvo minėta, pagal Kasacinio teismo praktiką tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas M. G. yra ūkininkas, vykdantis individualią veiklą ir gaunantis su šia veikla susijusias pajamas (t.1, b. l. 100).

I. M. G. 2007 m. gruodžio 21 d. nutraukiant santuoką su atsakove R. G., pagal prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3835-772/2007 esančius duomenis, nuosavybės teise priklausė šis turtas:

-nekilnojamasis turtas: 2.31ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6213 Lt ; pastatas - daržinė, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 16800 Lt; 5.73 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė -15162 Lt; 8.14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 20 083 Lt; 28.9 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 56 217 Lt, bendra turto vertė – 114 475 Lt.

- kilnojamasis turtas: lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertės neturi, pavogtas iki santuokos sudarymo); lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratinis traktorius, modelis (duomenys neskelbtini) , komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius, modelis (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (duomenys neskelbtini); javų kombainas C. D. (vertė nenustatyta).

I. M. G. 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo dienai turėjo 169 013 Lt skolinių įsipareigojimų (t.1, b. l. 4-7).

Byloje 2013-04-08 apklaustas liudytojas R. R., tvarkantis M. G. ūkininko ūkio apskaitą, nurodė, kad ūkio turto balansinė vertė 2012 m. pabaigoje yra 1 656 327 Lt; kad „skolų lygis nėra didelis, jeigu lyginant su turtu, bet terminai tų skolų padengimo yra pakankamai greiti“; kad 2011 metais buvo „bėdų“, tačiau 2012 metai, remiantis jo prognozėmis, bus pelningi; ūkis 2012 metais panaikino didelius pradelstus įsipareigojimus, tačiau 100 procentų problema neišsisprendė, nes už 160000 Lt buvo nupirktas purkštuvas; nurodė, kad ūkininkas yra „rizikuojantis“, tačiau šiuo metu („šiai dienai“) „pradelstų įsipareigojimų nėra“ (t. 3, b. l. 167).

Tiek 2008 metais, tiek ir 2012-2013metais M. G. ūkis turėjo kreditorinių įsipareigojimų.

Vertindamas ieškovo M. G. turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jei 2007-12-17 ieškovas savo vardu turėjo 4 žemės ūkio mašinas, tai 2012-10-24 turėjo jau devynias; po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo dar du lengvuosius automobilius (t.1, b. l. 105-113), taip pat papildomai nusipirko 10 žemės sklypų, todėl padidėjo nuosavybės teise valdomos žemės plotas (t.1, b. l. 115-158); be to, ieškovas per laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui buvo (yra) išsinuomojęs (gavęs panaudai) 31 žemės sklypą (t.1, b. l. 154-155, t. 2, b. l. 93-95), ir ši žemė naudojama žemės ūkio produktų gamybai; taip pat, pasinaudodamas Lietuvos kaimo plėtros programos parama, ieškovas gauna tiesiogines išmokas ir per laikotarpį nuo 2008-01-18 iki 2012-11-09 jo ūkiui yra išmokėtas 1 127 830,88 Lt (t. 2, b. l. 168). Ieškovas savo ir ūkininko ūkio vardu AB DNB banke turi atsidaręs 7 sąskaitas, iš kurių matyti, kad su kreditoriais ir debitoriais vyksta nuolatiniai atsiskaitymai, tame tarpe didelėmis sumomis, (t. 2, b. l. 174-236, t.3, b. l. 1-105). Įstatymų nustatyta tvarka ieškovas deklaravo metines pajamas (tame tarpe neapmokestinamas ir iš individualios veiklos), kurios per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 yra išaugusios (t. 3, b. l. 89-105, 192-197), tačiau šis rodiklis yra tik viena iš sudėtinių dalių, vertinant ieškovo M. G. turtinę padėtį.

Apelianto argumentai, kad jis negali asmeniškai naudoti ūkininko ūkio gaunamų lėšų, kad per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 iš ūkio sau yra pasiėmęs tik labai nedidelę pinigų sumą, nereiškia, kad jis negali naudotis ūkininko ūkio pinigais ir kitomis materialinėmis vertybėmis, nes tai yra jo individuali veikla, kurią reglamentuoja LR Ūkininko ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal LR Ūkininko ūkio įstatymą ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ar miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininko ūkio registre (Įstatymo 2 str. 2 p.), o ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų visuma (Įstatymo 2 str. 5 p.). Tai, kad didelė dalis ūkio gaunamų pajamų yra investuojama į žemės, transporto priemonių, žemės ūkio technikos, trąšų įsigijimą bei ūkio plėtimą, tik patvirtina, kad didinamas ūkininko ūkio turtas, kuris kartu yra ir ūkininko asmeninis turtas.

Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui M. G., ieškovo atstovas advokatas M. Bakanas nurodė, kad „byloje yra surinkti papildomi dokumentai bei buvo pateikti su ieškiniu, kurie patvirtina aplinkybę, jog M. G., kaip fizinio asmens ir kaip besiverčiančio individualia veikla asmens turtinė padėtis pati nėra pasikeitusi nuo santuokos nutraukimo“. <...> Padėtis pablogėjo tik tuo aspektu, kad gimė dar vienas vaikas, kuriam išlaikymą jis privalo taip pat teikti“ (t.3, b. l. 158).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismo motyvai apie kartu su ieškovu gyvenančios ir auginančios bendrą vaiką A. N. turtinę padėtį šiame sprendime iš viso negalėtų būti argumentu dėl ieškinio atmetimo.

Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kartu su ieškovu gyvenančių asmenų (tame tarpe A. N. ir U. G.) turtinę padėtį, nes jų turimas turtas, sveikatos būklė, jiems pragyvenimui reikalingos išlaidos, galimybė gauti savarankiškas pajams bei kitos svarbios aplinkybės, turi esminės įtakos paties ieškovo turtinei padėčiai.

Reziumuodama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo M. G. reikalavimo sumažinti iš jo priteistą 450 Lt išlaikymą sūnui D. G. iki 300 Lt, nes nenustatė, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovės R. G. reikalavimą padidinti iš M. G. priteistą 450 Lt išlaikymą sūnui D. G. iki 1000 Lt bei padidindamas išlaikymo sumą iki 700 litų, vadovavosi tuo, kad tiek dėl amžiaus, tiek dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, pasikeitė D. G. poreikiai, t. y. jie padidėjo, o atsakovo (vaiko tėvo) M. G. turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą sūnui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo esminį D. G. poreikių pasikeitimą bei pagerėjusią ieškovo M. G. turtinę padėtį, ir teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais.

Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neakcentavo, kokia konkrečiai suma ginčo metu reikalinga D. G. išlaikymui, tačiau vertinant tai, kad atsakovės Rasos nurodytą 3425 Lt išlaikymo sumą teismas laikė per didele, iš ieškovo M. G. priteisė išlaikymą po 700 Lt, pagal CK 3.192 str. 1 dalį abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai išlaikymo suma vertintina kaip ne mažesnė už 1400 Lt. Tokią išlaikymo sumą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir protinga, ne tik vertindama atsakovės R. G. į bylą pateiktus įrodymus, bet ir tai, kad ieškovas M. G. bei trečiasis asmuo A. N., su kuria ieškovas kartu augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų U. G., 2013 m. balandžio – gegužės mėnesį patvirtino, kad jų apie 1,5 metų sūnui Ū. reikalinga išlaikymo suma mėnesiui virš 1000 litų (t. 3, b. l. 157-170, 182-190), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitam ieškovo sūnui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), t.y. turinčiam 12 metų, lankančiam mokyklą bei kitus užsiėmimus, susijusius su jo fiziniu ir intelektiniu lavinimusi, 1400 Lt mėnesio išlaidos yra protingos ir akivaizdžiai nėra per didelės. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vaikams teikiamo išlaikymo lygybės principas, nustatytas CK 3.198 str., nereiškia, absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius ir nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas tokio paties dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą (CPK 185 str.), pagrįstai nustatė, kad ieškovo 1,5 metų sūnui U. ir 12 metų sūnui D., neturintiems žymesnių sveikatos sutrikimų, poreikiai jau vien dėl jų amžiaus yra skirtingi, t. y. D. poreikiai nuo 2007 metų yra esmingai padidėję, todėl pagrįstai padidino ieškovo teikiamo išlaikymo sumą.

Nors byloje nebuvo nustatyta, kad esmingai pablogėjo atsakovės R. G. materialinė padėtis, tačiau nebuvo nustatyta, kad ši padėtis pagerėjo taip, kad jai dėl to tektų pareiga teikti didesnį išlaikymą, negu jį gali teikti ieškovas. Tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė, nors ieškinyje teigė, kad atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi. Be to, Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013 ir kt.).

A. M. G. argumentai, kad teismas negalėjo vertinti atsakovės turtinės padėties, nes atsakovė R. G. nepateikė teismui oficialių duomenų apie J. A. V., kur ji šiuo metu gyvena su sūnumi D., galimai turimą nekilnojamąjį turtą, yra nepagrįsti, nes ieškovas taip nepateikė duomenų, paneigiančių R. G. parodymus, kad ji J. A. V. neturi jokio nekilnojamojo turto ar kito brangesnio turto (CPK 178 str.), o Lietuvoje turi tik automobilį (duomenys neskelbtini) pagamintą 1998 m., kuris jai kaip vienintelis turtas atiteko 2007-12-21teismo sprendimu pasidalinant santuokoje įgytą turtą su ieškovu M. G..

A. M. G. argumentai, kad atsakovė pasielgė neapgalvotai ir neprotingai, išvykdama su vaiku iš Lietuvos į JAV, todėl ieškovas neturi atsakyti dėl atsakovės, neva, pablogėjusios finansinė padėtis; kad neaišku, iš kur atsakovė sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį skiria 3425 Lt, jei taip mažai A. uždirba; kad teismas negalėjo priimti ir vertinti ieškovės pateiktų neapostilizuotų dokumentų, kolegijos sprendimu neduoda pagrindo dėl to pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmesnieji argumentai nėra tiesiogiai susijęs su iš esmės padidėjusiu sūnaus D. išlaikymu, o argumentai dėl neapostilizuotų dokumentų vertinimo atmestini dėl to, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus ir tai atitiko CPK 185 str. nuostatas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija teisėjų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo M. G. reikalavimą dėl išlaikymo sūnui D. sumažinimo, ir iš dalies tenkindamas atsakovės R. G. reikalavimą dėl išlaikymo sūnui D. padidinimo, padidėjus jo išlaikymo išlaidoms, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl M. G. apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti ar pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinėje instancijoje šalių patirtų išlaidų.

A. M. G. apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

A. R. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 800 Lt (t.4, b. l. 68-70). Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, todėl atsakovei priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. G. (a. k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. G. (a. k (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė MatiukienėVilija Valantienė