Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Pechovskai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turtinių prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys AB Swedbank, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, IF P&C Insurance AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad J. L. (ikisantuokinė pavardė A.) ir E. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 140.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, teismui pasiūlius nesutiko taikytis ir nurodė, kad šeimos išsaugoti nebeįmanoma, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia.

Ieškovė J. L. teigė, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, o taip pat smurtavo prieš ją. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad atsakovas E. L. 2020-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas už smurto vartojimą prieš sutuoktinę J. L.. Veiką padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilės neblaivumas). Be to, 2018-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Už šias veikas jam skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Visos E. L. padarytos veikos yra tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas, būdamas susituokęs su ieškove J. L., taigi sąlygos pripažinti atsakovą E. L. kaltu dėl šalių santuokos iširimo byloje yra.

Tuo tarpu duomenų, kad ieškovė būtų kalta dėl šeimos santykių iširimo byloje nenustatyta. Atsakovas teigė, kad ieškovė buvo nusiteikusi prieš jo tėvus, taip pat keldavo konfliktus, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kokia buvo šalių konfliktų prigimtis nenustatyta, kuo pasireiškė ieškovės galimas nusistatymas prieš atsakovo tėvus ir ar tai turėjo reikšmingos įtakos šalių santykių iširimui taip pat nenustatyta. Kitų priežasčių, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo teismas nenustatė, todėl konstatuoti, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo teismas neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovės J. L. ir atsakovo E. L. santuoka nutraukiama dėl atsakovo E. L. kaltės.

Teismui nustačius atsakovo E. L. kaltę dėl santuokos nutraukimo, svarstytinas ieškovės J. L. reikalavimas priteisti jai iš atsakovo E. L. 1000,00 Eur neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Iš bylos medžiagos bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad viena iš šalių santuokos nutraukimo priežasčių buvo smurto vartojimas prieš ieškovę. Minėta, kad už šią veiką atsakovas buvo nuteistas 2020-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu. Šiame nuosprendyje konstatuota, kad ieškovės prašoma priteisti 500,00 Eur neturtinė žala ieškovei buvo atlyginta iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui, todėl ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo patenkintas. Ieškovės teigimu, sutuoktinio smurtavimas prieš ją buvo ne vienintelė priežastis nutraukti santuoką. Atsakovas padarė ir kitų nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje. Šios veikos padarytos iki santuokos sudarymo (2017-03-06), tačiau šalims artimai bendraujant, byla perduota teismui ir nuosprendis byloje priimtas šalims jau esant santuokoje, todėl visas bylos nagrinėjimo procesas neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinių pergyvenimų dėl galimo sutuoktinio nuteisimo, skirtinos bausmės, tuo labiau, kad tuo laikotarpiu ieškovė laukėsi judviejų vaiko. Galutinai teismo procesas nurodytoje byloje buvo baigtas, kai šalių vaikui buvo kiek daugiau nei vieneri metai. Šis laikotarpis ieškovei, iš pradžių kaip besilaukiančiai moteriai, o po to kaip žindančiai mamai buvo labai jautrus, todėl gyvenimas nežinomybėje dėl sutuoktinio ateities kėlė jai bereikalingus pergyvenimus ir įtampą. Taip pat ieškovė minėjo, kad šeimoje dažnai vyko konfliktai, ieškovas negrįždavo naktimis namo, dėl ko turėjo nerimauti. Atsakovas pripažino, kad nakvodavo ne namuose, bet tik tuomet, kai susipykdavo su sutuoktine. Visgi toks atsakovo elgesys negali būti pateisinamas tarp šalių vykusių konfliktų, kadangi vietoj to, kad atslūgus emocijoms bandyti išsiaiškinti konflikto priežastis ir stengtis atkurti gerus šeiminius santykius, atsakovas vartodavo alkoholį ir negrįždavo namo nakvoti. Taigi visi nurodyti argumentai leidžia teismui prieiti išvados, kad ieškovė J. L. dėl sutuoktinio netinkamo elgesio jų santuokos metu patyrė neturtinę žalą. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas jos patirtiems išgyvenimams ir yra protingo dydžio, todėl iš atsakovo E. L. priteistina 1000,00 Eur neturtinė žala ieškovei J. L..

Dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo

Šalių nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikoje esančius nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (b. l. 16), tad konstatuotina, kad bendro dalintino nekilnojamojo turto šalys neturi.

Ieškovės J. L. vardu nuo 2016-03-18 yra įregistruota transporto priemonė Saab 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė J. L. ir AB Swedbank sudarė šias sutartis: 2011-10-17 Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-049203-PI, 2012-10-27 Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 12-055779-PI, 2013-10-18 Valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 13-075156.

Atsakovas turi solidarią prievolę dėl 2017-03-06 padarytos nusikalstamos veikos kreditoriams Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, IF P&C Insurance AS filialui pagal 2018-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuris buvo pakeistas 2019-05-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys bendro dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi bendrų prievolių tretiesiems asmenims, kadangi tiek turimas turtas, tiek turtinės prievolės atsirado iki santuokos sudarymo (2017-09-23) ir yra asmeninės kiekvieno sutuoktinio prievolės. Nė vienas iš sutuoktinių neprašė pripažinti iki santuokos sudarymo įgyto turto ar prievolių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šalys dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir bendrų įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Santuokoje šalims gimė dukra S. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. L. išlaikymą nepilnametei dukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant J. L. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas E. L. sutiko teikti dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nurodyta suma vaiko išlaikymui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius bei geriausius vaiko interesus gauti ne tik būtinus, bet ir maksimalius poreikius atitinkantį išlaikymą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba, jų turtinė padėtis yra lygiavertė, kitų išlaikytinių neturi, vadinasi 300,00 Eur išlaikymas dukrai atitinka šalių galimybes jį teikti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo E. L. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-11-21) iki vaiko pilnametystės, pavedant J. L. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė J. L. prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nurodytą ieškinyje. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas šalims gyvenant kartu prie vaiko auginimo neprisidėdavo, todėl nemoka bendrauti su vaiku, nežino ką vaikas valgo, ką mėgsta. Dėl šitų priežasčių negali pasitikėti atsakovu ir leisti jam bendrauti su vaiku jai nedalyvaujant. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas smurtavo prieš ją, tai tą patį jis gali padaryti ir vaikui, jeigu jos nebus šalia.

1. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienos neporinės savaitės šeštadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

2. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienos neporinės savaitės sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

3. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio (mokyklos) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

4. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienų porinių metų Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas, paimdamas dukrą Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val.

6. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienų porinių metų abi Šv. Velykų dienas, paimdamas dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.

Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, nepaisant to, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar atskirai nuo jo, o vaikas turi teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais, todėl nė vienas iš tėvų negali riboti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas tėvų teisių ir pareigų vaikams reguliavimo srityje.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (2016-02-19 nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016; 2020-06-30 nutartis Nr. e3K-3-177-969-2020).

Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei aktualios teismų praktikos matyti, kad riboti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą galima tik tuo atveju, jeigu toks bendravimas yra žalingas vaikui.

Ieškovės teigimu, vaikas ypatingų jausmų tėvui nerodo, reaguoja į jį ramiai, kaip į kitus pažįstamus žmones. Ieškovė nuogąstavo, kad atsakovas likęs vienas su vaiku gali jį netinkamai prižiūrėti, galimai net palikti be priežiūros ar smurtauti. Teismas nesutinka su šia ieškovės pozicija, kadangi tokią išvadą ieškovė padarė vien dėl to, kad atsakovas buvo smurtavęs prieš ją. Tačiau duodama paaiškinimus teismui ieškovė pripažino, kad atsakovas, nors ir nelabai dažnai, bet visgi bendrauja su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje, atneša vaikui saldainių. Ieškovė nenurodė nė vieno atsakovo netinkamo elgesio su vaiku fakto nei jiems gyvenant kartu, nei gyvenant atskirai, todėl visiškai nepagrįstai savo nesėkmingus santykius su atsakovu projektuoja į vaiko santykius su tėvu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, apsilankę atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatė, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui lankytis, yra žaislų. Jokių vaiko teisių pažeidimo faktų iš tėvo pusės nenustatyta. Taigi atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo maksimaliai riboti atsakovo bendravimą su dukra.

Vis dėl to pritartina ieškovės argumentui, kad vien buvimas kartu su vaiku vienoje patalpoje neprilygsta kokybiškam bendravimui ir vaiko interesų bei poreikių atliepimui. Ieškovės teigimu, atsakovas mažai rūpinosi vaiku jiems gyvenant kartu, vaikas yra pakankamai mažas, dar nelabai aiškiai šneka, tad atsakovas gali jo nesuprasti ir su juo nesusitvarkyti. Tačiau tam, kad atsakovas galėtų tinkamai bendrauti su dukra, užmegzti su ja artimą emocinį ryšį, būtina suteikti jam galimybę pačiam išmokti prižiūrėti dukrą, sužinoti jos mėgstamą veiklą, maistą, įpročius, dienos režimą ir kt. Kadangi atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, tad tikėtina, neturi ir vaiko priežiūros bei kokybiško bendravimo su juo patirties, todėl visų pirma atsakovui E. L. rekomenduotina lankyti pozityvios tėvystės kursus, kurie galėtų suteikti atsakovui žinių apie vaiko raidą, kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingą vaiko elgesį, bendravimo su vaiku ypatumus ir kitos naudingos informacijos. Antra, šiuo metu atsakovui neturint pakankamai įgūdžių bendraujant su vaiku ir nesant tarp jų artimo ryšio, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį palaipsniui didinant vaiko ir tėvo bendravimo dažnumą, kadangi LAT formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius (LAT 2020-02-28 nutartis Nr. 3K-3-35-969/2020). Pereinamuoju laikotarpiu vaikas bus pratinamas prie tėvo, jo gyvenamosios aplinkos, o tėvas mokysis kokybiškai bendrauti su vaiku, bendravimo metu skiriant visą savo dėmesį vaikui.

Teismo manymu, pereinamojo laikotarpio nustatymas nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus, kadangi šalių vaikui dar nėra trejų metų amžiaus, vaiku nuo jo gimimo labiau rūpinosi motina, vaikas yra prisirišęs prie mamos, su ja kartu miega, todėl maksimalus bendravimas su tėvu nedalyvaujant motinai be pereinamojo laikotarpio gali išgąsdinti vaiką ir padaryti vaikui daugiau žalos nei naudos. Kadangi šalys nenumatė pereinamojo laikotarpio savo siūlomose bendravimo tvarkose, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustato atsakovo E. L. bendravimo su vaiku S. L. tvarką, savo nuožiūra, atsižvelgdamas į šalių pateiktus pasiūlymus.

Taigi pereinamuoju laikotarpiu, t. y. pirmus du mėnesius po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina tokia tėvo ir vaiko bendravimo tvarka:

1) E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

2) E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 12.00 val.;

3) nurodytu pereinamuoju laikotarpiu E. L. ir S. L. bendravimas vyksta atsakovo E. L. pasirinktoje vietoje nedalyvaujant vaiko motinai J. L., išskyrus pirmas dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuomet vaiko ir tėvo bendravimas vyksta atsakovo gyvenamojoje vietoje, o J. L. turi teisę dalyvauti bendraujant tėvui su dukra.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatytina tokia vaiko ir tėvo bendravimo tvarka:

1. iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės šeštadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

2. iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

3. vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

4. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio (mokyklos) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

5. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas, paimdamas dukrą Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val.

6. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.

7. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų abi Šv. Velykų dienas, paimdamas dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.

8. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Kai ši diena sutampa su darbo diena, E. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (darželio, mokyklos) 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Kai ši diena sutampa su išeigine diena, E. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

9. E. L. su dukra S. L. kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

10. E. L. turi teisę kasdien bendrauti su dukra S. L. ryšio priemonėmis, o J. L. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones dukters susisiekimui ir bendravimui su tėvu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, SKYPE, VIBER ar kita analogiška pokalbių internetu programa).

11. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, J. L. turi suteikti vaiko tėvui E. L. galimybę bendrauti su vaiku S. L. dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, E. L. turi informuoti vaiko motiną J. L. apie numatomą atostogų laiką prieš 14 dienų išsiunčiant pranešimą į J. L. el. paštą bei SMS žinute. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką.

12. Jei J. L. sumanytų su dukra S. L. išvykti gyventi (nebūti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius) į užsienį, ji privalo raštu susiderinti su E. L. naujus bendravimo su dukra principus ir būdus. Priešingu atveju bus preziumuojama, kad J. L. pažeidė bendravimo tvarką ir sudarė kliūtis E. L. bendrauti su dukra.

Pažymėtina, kad teismo nustatytos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos vykdymo metu, paaiškėjus, kad numatyta bendravimo tvarka ar tam tikra jos dalis neatitinka vaiko interesų, ar pasikeitus aplinkybėms, tiek ieškovė, tiek atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

2019-12-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje, iš E. L. priteistas laikinas išlaikymas vaikui S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama periodine 200 Eur išmoka nuo 2019-12-01, šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L.. Taip pat nustatyta tokia E. L. ir vaiko S. L. laikina bendravimo tvarka: E. L. turi teisę bendrauti su vaiku S. L. dalyvaujant vaiko motinai kas antrą neporinį šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje.

Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės naikinamos. Tuo atveju, jeigu laikinas išlaikymas buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą mokėtas laikinas išlaikymas turės būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą ieškovės reikalavimai nutraukti santuoką ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo su juo tvarką laikytini vienu neturtiniu reikalavimu, apmokestinamu 75,00 Eur žyminiu mokesčiu, kadangi byla yra vedama vien elektronine forma. Reikalavimas priteisti 1000,00 Eur neturtinę žalą laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu ir apmokestinamas 22,50 Eur suma. Ieškovė prašydama priteisti vaikui išlaikymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už reikalavimą padalinti bendras pinigines lėšas, priteisiant kiekvienam po 2250,00 Eur mokėtinas 51,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Taigi bendra mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 148,50 Eur.

Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleista teismo nutartimi. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, patenkinta 83 procentų ieškovės reikalavimų dalis, todėl iš atsakovo E. L. ieškovės J. L. naudai priteistinas 83,00 Eur žyminis mokestis, o žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistina iš atsakovo E. L. valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 40,00 Eur valstybės naudai.

Taip pat iš atsakovo E. L. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuo kurio ieškovė yra atleista. Taigi iš atsakovo E. L. priteistinas 81,00 Eur (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis valstybės naudai.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė J. L. nagrinėjamoje byloje patyrė 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Jos ieškinys iš esmės yra patenkintas, tokio pobūdžio bylose ieškovės advokatui sumokėta 600 Eur suma nėra didelė, todėl iš atsakovo E. L. priteistina 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei J. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.60 str., 3.70 str. 2 d., 3.170 str., 3.174 str., 3.175 str. 2 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str., 376 str. 3 d., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. L. (ikisantuokinė pavardė A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 140.

Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl atsakovo E. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. palikti pavardę – L., atsakovui E. L. pavardę – L..

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. L..

Priteisti iš atsakovo E. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį 300,00 Eur (trijų šimtų Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-11-21) iki vaiko pilnametystės, pavedant J. L. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo E. L. ir vaiko S. L. bendravimo pereinamąjį dviejų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. pirmus du mėnesius po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatytina tokia tėvo ir vaiko bendravimo tvarka:

1. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

2. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 12.00 val.;

3. nurodytu pereinamuoju laikotarpiu E. L. ir S. L. bendravimas vyksta atsakovo E. L. pasirinktoje vietoje nedalyvaujant vaiko motinai J. L., išskyrus pirmas dvi savaites nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuomet vaiko ir tėvo bendravimas vyksta atsakovo gyvenamojoje vietoje, o J. L. turi teisę dalyvauti bendraujant tėvui su dukra.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatytina tokia tėvo ir vaiko bendravimo tvarka:

1. iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės šeštadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

2. iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės sekmadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

3. vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienos neporinės savaitės penktadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

4. E. L. su nepilnamete S. L. turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio (mokyklos) ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

5. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų Kūčių ir abi Šv. Kalėdų dienas, paimdamas dukrą Kūčių dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val.

6. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.

7. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų abi Šv. Velykų dienas, paimdamas dukrą pirmąją Šv. Velykų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 18.00 val.

8. E. L. su nepilnamete S. L. bendrauja kiekvienų porinių metų dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Kai ši diena sutampa su darbo diena, E. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (darželio, mokyklos) 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Kai ši diena sutampa su išeigine diena, E. L. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

9. E. L. su dukra S. L. kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

10. E. L. turi teisę kasdien bendrauti su dukra S. L. ryšio priemonėmis, o J. L. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones dukters susisiekimui ir bendravimui su tėvu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, SKYPE, VIBER ar kita analogiška pokalbių internetu programa).

11. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, J. L. turi suteikti vaiko tėvui E. L. galimybę bendrauti su vaiku S. L. dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, E. L. turi informuoti vaiko motiną J. L. apie numatomą atostogų laiką prieš 14 dienų išsiunčiant pranešimą į J. L. el. paštą bei SMS žinute. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką.

12. Jei J. L. sumanytų su dukra S. L. išvykti gyventi (nebūti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius) į užsienį, ji privalo raštu susiderinti su E. L. naujus bendravimo su dukra principus ir būdus. Priešingu atveju bus preziumuojama, kad J. L. pažeidė bendravimo tvarką ir sudarė kliūtis E. L. bendrauti su dukra.

Rekomenduoti atsakovui E. L. lankyti pozityvios tėvystės mokymus.

Pripažinti, kad ieškovė J. L. ir atsakovas E. L. dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir bendrų įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. L. ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančių 4500,00 Eur piniginių lėšų, saugomų pas ieškovę J. L., t. y. 2250,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur).

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui E. L. ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančių 4500,00 Eur piniginių lėšų, saugomų pas ieškovę J. L., t. y. 2250,00 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur).

Priteisti iš atsakovo E. L. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) neturtinės žalos J. L. naudai.

Priteisti iš atsakovo E. L. 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio ir 600,00 Eur (šešis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų ieškovės J. L. naudai.

Priteisti iš atsakovo E. L. 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Nepriteisti iš ieškovės J. L. atsakovo E. L. turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Panaikinti 2019-12-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.