Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1118/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
1-220-1118/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07700-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-1118/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07700-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.2; 1.2.19.3.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei E. R.,

kaltinamajam J. J., jo gynėjui advokatui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „M.“ statybininku, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2020 m. vasario 21 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2020 m. vasario 21 d. 17.50 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ nustatytas 1,81 promilių neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. J. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus: 2020 m. vasario 21 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojams – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniajam patruliui A. K. ir vyresniajam patruliui V. V., vykdantiems savo įgaliojimus, tiesiogiai žodžiu pasiūlė 2000 Eur, siekdamas šių valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 15.30 val. namuose išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį su draugu. Apie 17 val. draugui išėjus, sugalvojo važiuoti pas savo draugę į Račalių k., Mažeikių r., todėl išvažiavo jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Važiuojant link Račalių k., Mažeikių r., jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasakė, kad patikrins girtumą. Tuomet pradėjo prašyti policijos pareigūnų, kad netikrintų girtumą ir pasiūlė jiems 50 Eur, tačiau policijos pareigūnai nesutiko ir jam paaiškino, kad siūlyti kyšį negalima, nes gresia už tai baudžiamoji atsakomybė. Bandė siūlyti ir 2000 Eur. Siūlė kyšį dėl to, kad jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Dėl neblaivumo nepamena visų aplinkybių, tačiau dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo brolį R. J..

Galimas laiduotojas R. J. teisme parodė, kad su broliu J. J. bendrauja dažniau telefonu, susiskambina vakarais. Gyvena 40 km atstumu. Planuoja prižiūrėti brolį, stebėti, kad jis daugiau alkoholio nevartotų. Jis yra pagrindinis giminaitis J. J., kuris gyvena Lietuvoje, jo dukros gyvena užsienyje. J. J. jo klauso. Apie jo padarytą veiką pranešė brolio dukra, o su broliu susitiko, kai jį paleido. Tuomet ir aptarė šį įvykį, jam sakė, kad negerai elgėsi, jog vairavo automobilį neblaivus. J. J. blogai vertina savo elgesį, gailisi, žada daugiau išgėręs nevairuoti. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes jo pajamos nėra labai didelės. Jis vienintelis išlaiko šeimą. Jis pajamas gauna iš ūkininkavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo J. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

informaciniu pranešimu ROIK 0120000094932, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 21 d. apie 17.33 val., (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo turtinis teisę vairuoti, neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Norėdamas išvengti atsakomybės, J. J. žodžiu kelių policijos vyr. patruliams A. K. ir V. V. pasiūlė duoti nuo 50 iki 2000 Eur kyšį (b. l. 11-12);

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur ant žvyruotos kelio dangos, kelkraštyje sustabdytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas apibraižytas, salone ant priekinės keleivio sėdynės alkoholinių gėrimų „Zelionaja marka“ 0,7 talpos butelis ir 0,7 talpos butelis putojančio vyno „Diva“. Atlikus apžiūrą išimtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23);

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 21 d. 17.33 val. alkotesteriu patikrintas J. J. neblaivumą nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Antro patikrinimo metu 17.50 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (b. l. 24-26);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733 registracijos žurnalo išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 21 d. 17.33 val. J. J. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas ir 17.50 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 63);

sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 21 d. 17.35 val. nustačius, kad J. J. vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 28);

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 42/2020, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 21 d. nustačius, jog vairuotojas J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jo vairuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į UAB „A.“, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 29);

savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. J. savanoriškai pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00418216 (b. l. 31-32);

informaciniu pranešimu apie kelių transporto priemones, kuriame nurodoma, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra J. J. (b. l. 86);

liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. vasario 21 d. dirbo kartu su Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos skyriaus vyr. patruliu Ž. L., su kuriuo patruliavo tarnybiniu automobiliu Skoda Octavia, šaukiniu „Lūšė 1802“. Kitu tarnybiniu automobiliu važiavo vyr. patruliai A. K. ir I. B.. Apie 17.00 val. važiuojant nustatytu maršrutu (duomenys neskelbtini), šalia esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje pusėje, apie 100 metrų atstumu nuo jų, buvo pastebėtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užklimpęs šlapioje kelio dangoje. Automobilio vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo ir bandė išvažiuoti, o kitas vyriškis iš galo stūmė automobilį. A. K. apsisuko ir privažiavo arčiau minėto automobilio, o jis apsisukęs privažiavo šiek tiek vėliau. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir pamatęs juos, pradėjo greitu žingsniu eiti nuo automobilio Audi A6, link kažkokios apleistos sodybos. A. K. pradėjo jį vytis ir sakė, kad vairuotojas sustotų ir grįžtų. Jis sustojo ir kartu su A. K. grįžo prie automobilio. Tada jis priėjo prie jų, o kolegos Ž. L. ir I. B. pasiliko kalbėti su vyriškiu, kuris stūmė automobilį. Toliau bendraujant su vairuotoju buvo nustatyta, kad tai J. J., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis pripažino, kad važiavo jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Židikų mstl., į Račalių k., pas draugę ir važiuodamas užklimpo. Taip pat paaiškino, kad prieš važiuojant iš Židikų mstl. į Račalių k., vartojo alkoholį. J. J. pasiūlius nusistatyti girtumą, jis, norėdamas išvengti atsakomybės už tai, kad vairavo neblaivus, pradėjo siūlyti susitarti, sakydamas „vyrai kiek jums reikia, susitarkime, duodu kiek reikia ir ne aš, nei jūs vienas kito nematėme“. Tuomet asmeniui buvo išaiškinta, kad su juo nesitars ir už bandymą papirkti policijos pareigūnus jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. J. J. į perspėjimą nereagavo ir pokalbio eigoje vis siūlė susitarti, išsitraukė piniginę ir iš jos traukdamas 50 Eur kupiūrą pasakė „imkit vyrai ant pietų ir skirstomės“. Dar kartą perspėjus asmenį dėl baudžiamosios atsakomybės dėl kyšio davimo, jis į tai nereagavo ir vis siūlė susitarti sakydamas „kiek jums reikia“ 200? 300? 500? 1000 ar 2000 Eur?“ Vėliau J. J. buvo nustatytas girtumas, pirmu putimu 1,85 promilių girtumas, o antru putimu 1,81 promilių girtumas. Nustačius asmeniui neblaivumą, jis vis siūlė susitarti siūlydamas sumas nuo 100 iki 2000 Eur (b. l. 54-55);

liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. vasario 21 d. dirbo kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyr. patrule I. B., patruliavo tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukinys „Lūšė 1831“. Kitu tarnybiniu automobiliu važiavo vyr. patruliai V. V. ir Ž. L.. Apie 17.00 val. važiuojant nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini), šalia esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kairėje pusėje, apie 100 metrų atstumu nuo jų buvo pastebėtas automobilis Audi A6, kuris buvo užklimpęs šlapioje kelio dangoje. Automobilio vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo ir bandė važiuoti, o kitas vyriškis iš galo stūmė automobilį. Jis apsisuko ir privažiavo kiek įmanoma arčiau minėto automobilio, o V. V. privažiavo kitu tarnybiniu automobiliu gal už kokios minutės. Privažiavus prie automobilio, vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir pamatęs juos, pradėjo greitu žingsniu eiti nuo automobilio, link senos sodybos. Pradėjus jį vytis ir pasakius sustoti, jis sustojo ir kartu grįžo prie automobilio Audi A6. Tuo metu prie jų priėjo kolega V. V., kuris pajungė ir pradėjo filmuoti „body“ kamera, pritvirtinta prie jo tarnybinės liemenės. Kiti kolegos pasiliko kalbėti su vyriškiu, kuris stūmė automobilį. Bendraujant su vairuotoju, nustatyta, kad tai J. J., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis pripažino, kad važiavo jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Židikų mstl., į Račalių k., pas draugę ir važiuodamas užklimpo. Taip pat pripažino, kad prieš važiuodamas į Račalių k., jis vartojo alkoholį ir neblaivus sėdo už savo automobilio vairo. Jam pasiūlius nusistatyti girtumą, jis, norėdamas išvengti atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir, kad neatimtų jam vairuotojo pažymėjimo, pradėjo siūlyti susitarti, sakydamas „vyrai kiek jums reikia, susitarkime, duodu kiek reikia ir nei aš, nei jūs vienas kito nematėme“. Jam išaiškinus, kad su juo nesitars ir už bandymą papirkti policijos pareigūnus, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, J. J. į perspėjimą nereagavo, pokalbio eigoje vėl siūlė susitarti. Išsitraukė iš piniginės 50 Eur, laikydamas rankoje, tiesė jį ir sakė „imkite vyrai“. Dar kartą perspėjus asmenį dėl baudžiamosios atsakomybės už siūlymą policijos pareigūnams kyšį, jis į tai nereagavo ir vis siūlė susitarti, klausdamas „kiek jums reikia? 200? 300? 500? 1000 ar 2000 Eur?“. Daugiausia siūlė 2000 Eur. Nuo 17.15 val. iki 17.50 val. jam buvo nustatinėjamas girtumas, t. y. pirmu putimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o antru putimu 1,81 promilės. Nustačius jam neblaivumą, jis ir toliau bandė tartis, siūlydamas įvairias pinigų sumas nuo 100 iki 2000 Eur. Jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, sulaikytas bei pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariatą (b. l. 57-58);

2020 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. vasario 26 d. iš tarnybinio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ištraukti vaizdo įrašai (iš priekinės vaizdo stebėjimo kameros), laikotarpiu 2020 m. vasario 21 d. nuo 17.14 val. iki 18.19 val. (trunkantis 01:00:05), (iš vidaus stebėjimo kameros), laikotarpiu 2020 m. vasario 21 d. nuo 17.15 val. iki 19.25 val. (trunkantis 02:10:00 val.), kurie įrašyti į CD laikmeną (b. l. 61);

daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2020 m. vasario 26 d. pateiktas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, kuriame nurodoma, jog pateiktas CD diskas su dviem vaizdo įrašais su pavadinimais „papirkimas 1“, „papirkimas 2“ (b. l. 64-66);

pranešimu dėl vaizdo medžiagos, kuriame nurodoma, jog išreikalautas vaizdo kameros „body“ vaizdo įrašas nuo 2020 m. vasario 21 d. 17:15:00 iki 2020 m. vasario 21 d. 17:50:00 bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas J. J. kyšio siūlymas policijos pareigūnams (b. l. 67, 71-75).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad J. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733 J. J. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad J. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis tiesiogiai siūlė kyšį (2000 Eur) valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismo vertinimu ši veika taip pat įrodyta ne tik kaltinamojo prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais, vaizdo medžiaga bei kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ši veika kvalifikuota taip pat teisingai pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Taigi, viena iš būtinų laidavimo sąlygų – asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija neatitinka šios sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikalstęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pvz. 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad konstatavus realią nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją – sudaro J. J. padarytos nusikalstamos veikos, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

Šiuo atveju nors J. J. padarytos veikos laiko atžvilgiu išties sekė viena po kitos, ir jos yra neabejotinai susijusios – tuo atveju, jei J. J. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jam apskritai nebūtų kilęs poreikis pareigūnams siūlyti kyšio siekiant išvengti atsakomybės. Visgi šiuo atveju J. J. nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas kaltininko sumanymas – pirmuoju nusikaltimu J. J., siekdamas nuvažiuoti iš Židikų mstl. į Račalių k., nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, o antruoju – jau būdamas sulaikytas kaip galimai padaręs nusikaltimą, ėmėsi neteisėtų veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi pirminiai neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo priežastimi lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus – taigi šių veiksmų nejungė vieninga tyčia ir jų padarymo tikslas buvo visiškai skirtingas, todėl jie nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Šių argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad esant konstatuotai realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, J. J. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą ir tuo pačiu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. J. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kita jų priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 227 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 79-80), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 82-84), dirbantis (b. l. 85), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam J. J. skirtinos BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos švelniausios rūšies bausmės – baudos. Teismas įvertina ir kaltinamojo lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus ir tikslus, pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, kad už abi veikas paskyrus minimalias sankcijose numatytas baudas bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Atsižvelgus į tai, kad teismas siekia paskirtosios bausmės tikslų įgyvendinimo, į kaltinamojo finansinę padėtį, J. J. paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas dvylikai mėnesių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam J. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 21 d. 17.30 val. iki 2020 m. vasario 22 d. 12.16 val. (b. l. 109, 111).

VI. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimas

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam šį nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam J. J. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, J. J. nustatytinas 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 22 d. (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, sukeldamas grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiam kaltininku J. J. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir jis konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

J. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 112), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 116-117) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas – J. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Daiktiniai įrodymai – 3 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (3 vokai prisegti prie bylos) paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, minėtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti J. J. subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. J. skirti galutinę sumažintą 80 MGL (4000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į J. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 21 d. 17.30 val. iki 2020 m. vasario 22 d. 12.16 val. (vieną parą), vieno sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad J. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 12 mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, saugomo UAB „A.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus J. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke prie bylos) perduoti išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (saugomus 3 vokuose prie bylos), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti J. J., kad:

bauda (78 MGL – 3900 Eur) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (V. Kudirkos g. 4A, Mažeikiai);

laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė