Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ atstovui G. U., advokato padėjėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“ ieškinį atsakovei G. J. dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad kelias dienas prieš 2018-07-24 mokėjimo pavedimą UAB „Orem“ pradėjo dirbti nauja darbuotoja – buhalterė. Atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos, todėl ji suklaidino naują darbuotoją, nurodydama, kad UAB „Orem“ jai yra skolinga 1 150,00 Eur, ir prašė šią sumą grąžinti, teigdama, jog šias aplinkybes patvirtinančius duomenis atsakovė pateiks vėliau. Ieškovės buhalterė suklaidinta atsakovės teiginių atliko 2018-07-24 mokėjimo pavedimą 1 150,00 Eur sumai. Paaiškėjus, kad minėtos piniginės lėšos atsakovei pervestos nepagrįstai ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama jas grąžinti, tačiau atsakovė į ieškovės raginimus nereagavo, piniginių lėšų ieškovei negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 150,00 Eur be pagrindo įgytas lėšas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama kad šias pinigines lėšas gavo pagrįstai, tokiu būdu grąžinant atsakovei įmonės reikmėms patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl iš atsakovės priteistinų 1 150 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ieškovės naudai.

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

Nustatyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. liepos 24 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo A. R., nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. – S. Š., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. – G. U.. Ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. 2018 m. liepos 24 d. iš ieškovės vardu registruotos banko sąskaitos buvo atliktas 1 150 Eur sumos mokėjimo pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas“.

Kaip byloje nustatyta, ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteikė atsakovei įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. Nors ieškovė 2018 m. liepos 24 d. atlikto mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodė „paskolos grąžinimas“, tačiau abi šalys patvirtino, kad tarp jų paskolos sutarties sudarytos nėra ir šalių nesieja sutartiniai paskolos santykiai. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai.

CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo pareiga pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016, 18 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo iš ieškovės ginčijamą pinigų sumą – 1 150 Eur, taigi byloje atsakovė turėjo pareigą įrodyti jai pervestos 1 150 Eur sumos panaudojimą ieškovės reikmėms (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. ir liudytoja apklausta S. Š. patvirtino, kad 2018-06-12 įgaliojimo sudarymo metu, 2018-07-24 mokėjimo pavedimo atlikimo metu ir 2019-09-18 pranešimo, kurio prašoma atsakovės grąžinti 2018-07-24 mokėjimo pavedimo pervestas 1 150,00 Eur pinigines lėšas, pateikimo atsakovei metu faktinis ieškovės UAB „Orem“ vadovas buvo G. U., kuris sprendė visus su įmonės valdymu susijusius klausimus, įskaitant įmonės atliekamus mokėjimus.

Atsakovė teigė, kad jog 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu 2018 m. liepos 4 d. ieškovei iš ūkininkės R. M. įgijo žirgą)už 2 000 eurų, tačiau sąskaita buvo išrašyta 484 Eur sumai. Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nurodė, kad žirgą įsigijo už 484 Eur, kuriuos sumokėjo iš savo lėšų, ką anot atsakovės patvirtina 2018-07-04 kasos pajamų orderio kvitas Rc (duomenys neskelbtini) Atsakovė teisme paaiškino, kad ji 2018 m. liepos 4 d. davė G. U. 800 eurų, kad jis sumokėtų už žirgą. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 14 d. ūkininkės R. M. paaiškinimas, kuriame ji patvirtina, kad UAB „Orem“ atstovas pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo grynaisiais, o ant kasos pajamų orderio pasirašė G. J., nors ji faktiškai pinigų nemokėjo. Atsakovė abejojo šio dokumento tikrumu, tačiau įrodymų dėl jo netikrumo teismui neteikė. Be to, atsakovė paaiškino, kad šių aplinkybių nepatvirtintų R. M., nes G. U. ir R. M. vyras yra draugai. Atsakovė nepateikė G. U. ir R. M. ar jos sutuoktinio draugystės ryšį patvirtinančių įrodymų. Nesant atsakovės paaiškinimus pagrindžiančių kitų įrodymų apie 2018-07-04 atsakovės atsiskaitymą už žirgą, o taip pat vertinant atsakovės paaiškinimą, kad niekas nežinojo, jog ji G. U. davė savo asmenines lėšas žirgui pirkti bei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti dėl rašytinių įrodymų tikrumo (2018-07-04 PVM sąskaita faktūra serija RMAC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-09-14 rašytiniu ūkininkės R. M. paaiškinimas), ir atsižvelgus į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, teismas neturi pagrindo vadovautis vien atsakovės paaiškinimu, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ji 2018 m. birželio 13 d. įgaliojimo pagrindu (įgaliota UAB „Orem“), sumokėjo 800 eurų savo lėšų žirgo įgijimui. Atsakovės teikti į bylą skelbimai dėl žirgų pardavimo kainos, nepavirtina, kad ieškovė žirgą įsigijo kita kaina nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Atsakovė teigė, kad ieškovės naudai įgijo iš AB „Lytagra“ įvairių prekių, už kurias atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis, atsakovė į bylą pateikė tik AB „Lytagra“ elektroniniu paštu siųstą laišką, kuriame ji nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ji pirko prekes ir išrašė sąskaitas faktūras, kurias pasirašė G. J.. Iš 2021-01-11 UAB Klaipėdos Lytagra rašto matyti, kad UAB Klaipėdos Lytagra nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. su UAB „Orem“ jokių sandorių neturėjo. Rašte nurodoma, kad nebuvo išrašoma PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nebuvo jokių mokėjimo dokumentų. AB „Vilniaus Lytagra“ pateikta sąskaita faktūra Serija SF-VP02 Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB „Orem“ 2018-06-22 įsigijo prekių už 267,43 Eur. Įsigytų prekių pobūdis - žirgo priežiūrai ir pan. Duomenų kas apmokėjo šią sąskaitą teismui nepateikta. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal šią sąskaitą ji atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Taip pat paaiškino, kad kartu su G. U. išsirinko prekes Lytagros parduotuvėje už kurias ji atsiskaitė. Taip pat paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė. AB „Vilniaus Lytagra“ pateikta sąskaita faktūra Serija SF-VP02 Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pirkėjas UAB „Orem“ 2018-07-25 įsigijo prekių už 121,38 Eur. Buvo įsigytos prekės žirgų reikmėms. Atsakovė paaiškino, kad kartu su G. U., rinkosi prekes šioje Lytagros parduotuvėje, ir taip pat ją apmokėjo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė paaiškino, kad pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, kad prekes gavo. Ieškovės atstovas G. U. teismo posėdyje iš dalies patvirtino atsakovės paaiškinimus. G. U. paaiškino, kad nesutinka, jog abu kartus už įsigytas prekes atsiskaitė atsakovė savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė padėjo išrinkti reikalingas prekes, reikmenis, skirtus žirgų priežiūrai, laikymui, tačiau sąskaitos buvo išrašytos ieškovei, todėl pagrindo už ieškovės įsigytas prekes atsakovė atsikaityti neturėjo. Esant nustatytoms aplinkybės darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog prekes pagal abi sąskaitas faktūras už savo lėšas pirko G. J. (CPK 178, 185 straipsniai).

Taip pat atsakovė teigė, kad žirgas buvo nupirktas Rietavo savivaldybėje, todėl jį reikėjo nugabenti į ieškovės nurodytą vietą Kretingos rajone. Už žirgo transportavimą atsakovė savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo P. M. apie 150 Eur, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisme apklaustas liudytojas P. M. paaiškino, kad G. J. už žirgo gabenimą iš Rietavo savivaldybės į Kretingos rajoną jam pinigų nedavė. Teismo posėdyje suvesta akistaton atsakovė su P. M., nebuvo užtikrinta dėl pinigų už žirgo gabenimą perdavimą, o liudytojas kategoriškai neigė gavęs pinigus iš G. J.. Liudytojas P. M. paaiškino, kad UAB „Orem“ išrašė sąskaitą faktūrą į kurią įtraukė sumą už minėto žirgo pargabenimą. Kitų įrodymų, kad ji savo lėšomis atsiskaitė su P. M., atsakovė nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog savo asmeninėmis lėšomis atskaitė už žirgo transportavimą (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtinam, kad atsakovės paaiškinimų nepatvirtino liudytojas P. M., nesant kitų aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, todėl teismas vertina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 str.).

Atsakovė taip pat nurodė, kad ji savo lėšomis apmokėjo žirgo kaustymą - 40 eurų, pirko vaistus nuo nukirminimo už 40 eurų, o taip pat - vaistus žirgo sukergimui už 100 eurų. Liudytojas P. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis kvietė žirgų kanopų kaustytoją, su kuriuo turėjo būti atskaityta. Liudytojas P. M. paaiškino, kad jis asmeniškai sudavė vaistus žirgo sukergimui ir nukirminimui. Liudytojas P. M. paaiškino, kad atvežus žirgą į naują žirgyną tokius žirgo priežiūros darbus yra privaloma atlikti. UAB „Orem“ atstovai nedalyvavo, dalyvavo G. J., todėl anot liudytojo ji ir galėjo atskaityti už darbus ir vaistus žirgui. Ieškovės atstovas G. U. nepaneigė šių atsakovės ir liudytojo paaiškinimų, todėl šių netiesioginių įrodymų pagrindu labiau tikėtina pripažintina atsakovės pozicija, kad tokie žirgo priežiūros darbai buvo atlikti ir už juos atsakovė atsiskaitė, o priešingos pusės prielaidos tikimybė yra mažesnė. Esant nustatytoms aplinkybės šioje dalyje mažintina priteistina ieškinio suma ir iš atsakovės ieškovei priteistina iš atsakovės 970 eurų.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje darytina išvada, kad atlyginimo pagal atstovavimo teisinius santykius sumoje nebuvimą pagrįsta ne tik ieškovės atstovo paaiškinimais, bet įvertinus byloje surinktų įrodymų visuma: vertintini liudytojų paaiškinimai, atsakovės paaiškinimai, kad ji asmeninių paskatų ir artimų santykių su G. U. pagrindu, o taip pat juo pasitikėdama ir atliko eilę mokėjimų, susijusių su žirgo įsigijimų, priežiūra ir gabenimu, niekada neprašė G. U. grąžinti jai pinigus, nebuvo nei žodžiu, nei raštu sutarusi su ieškovės atstovu, kaip bus atlyginamos jos patiriamos išlaidos. Liudytojai nepatvirtino, kad atsakovė turėjo asmeninių išlaidų susijusių su ieškovės direktorius A. R. 2018 m. birželio 13 d. suteiktu atsakovei įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) atstovauti ieškovei tvarkant visus su žirgais susijusius klausimus ir sutartis. Byloje esamų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad jai visas pervestas lėšas panaudojo veiklai susijusiai su 2018 m. birželio 13 d. suteiktu atsakovei įgaliojimu Nr. 001.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės atstovai teismui nepateikė prašymo ieškovės bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo, atitinkančio įstatymo reikalavimo, numatyto CPK 98 str. 1 d. Ieškovės atstovas prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, konkrečiai nenurodydamas visų patirtų išlaidų. 2020-01-06 UAB „Orem“ direktorius G. U. teismui pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių dydis 1 270,50 Eur, kurias sudaro išlaidos už teisines paslaugas. Iš prie prašymo pridėtų priedų, teismas nustatė, kad 2018-09-12, 2018-09-28, 2018-10-12 advokatų profesinė bendrija „Višnevski ir partneriai“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras bendroje 1270,50 Eur sumoje, nurodant už teisines paslaugas, skundų parengimą. Ieškovė pateikė duomenis apie šių PVM sąskaitų apmokėjimą, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo sudariusi su šia advokatų bendrija atstovavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė būtų atstovaujama šioje civilinėje byloje rengiant procesinius dokumentus ar pan. Visos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos laikotarpiui nuo 2018-09-12 iki 2018-10-19, kai civilinė byla iškelta tik 2019-06-28. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sudariusi atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Višnevski ir partneriai“, tikslu iškelti šią civilinę bylą atsakovei. Į bylą pateikta 2018-09-11 teisinių paslaugų sutartis ir išrašytos advokatų profesinė bendrijos „Višnevski ir partneriai“ trys PVM sąskaitos nepatvirtina, kad ieškovei ši bendrija teikė teisines paslaugas šioje civilinėje byloje. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šių mokėjimų nurodymas nepagrindžia, kad teisinės paslaugos ieškovei buvo teikiamos šioje byloje pagal šias PVM sąskaitas faktūras, todėl 1 270,50 Eur suma neįtraukiama į išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šioje civilinėje byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus - pinigų priėmimo kvitus ir mokėjimo nurodymus 496 Eur sumai, kurios yra pagrįstos ir ieškovės apmokėtos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 873,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) neviršija maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžių.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys 2020-06-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu buvo atmestas, kuris pagal ieškovės apeliacinį skundą buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-04 nutartimi, byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus 84 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 416,64 Eur suma bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio netenkinus 16 procentų dalyje, atsakovei iš ieškovės priteistina 299,68 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Teismas patyrė 19,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-05-29 ir 2021-06-01 pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šaukimų siuntimu), kurios atitinkamai paskirstytinos tarp šalių. Iš atsakovės priteistina 16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad iš ieškovės turėtų būti priteista 3,16 patirtų Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija 5 Eur, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. J. 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų) be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 970 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,64 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Orem“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orem“, į.k. 302764996 299,68 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei G. J..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.