- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1606-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04675-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Ūkio banko
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Palangos mėta“, R. V. S., R. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11678-615/2011 pagal R. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Palangos mėta“, R. V. S., R. S. dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
R. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 17-508/07 nutraukimą, pakeisti 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 17-508/07 sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus iš turto, kuris yra įkeistas 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarčiai Nr. 17-508/07 su papildomais susitarimais užtikrinti, bei išieškoti iš kito ieškovei priklausančio turto ar lėšų. Sprendė, kad vykstant teisminiam tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimui gali būti išieškoma iš įkeisto turto, o tai ieškinio tenkinimo atveju (jei ieškinys būtų tenkinamas) gali apsunkinti arba padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta.
Pažeistos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos, CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas.
Patenkinus ieškovės prašymą uždrausti išieškojimo veiksmus ne tik iš 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 17-508/07 vykdymo užtikrinimui įkeisto turto, bet ir iš kito ieškovei priklausančio turto ar lėšų, nenurodžius, pagal kokias ieškovės prievoles atsakovui yra ribojama jo teisė vykdyti išieškojimą, peržengtos ieškinio ribos. Nutartimi yra uždrausta vykdyti bet kokį išieškojimą iš ieškovės pagal bet kokius neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, nors šioje civilinėje byloje materialinio reikalavimo kitais pagrindais ieškovė nėra pareiškusi. Ieškovės neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai atsakovui yra kildinami ir kitais pagrindais – ieškovė yra išdavusi 2010 m. sausio 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 808 298,05 EUR sumai ir šio vekselio pagrindu yra išduotas 2011 m. vasario 1 d. vykdomasis įrašas, reg. Nr. 691, ieškovė su atsakovu yra pasirašiusi ir sąskaitos AB Ūkio banke atidarymo/aptarnavimo sutartį, todėl toks formalus ir neapibrėžtas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančioms nuostatoms, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir esmės, pažeidžia atsakovo interesus, suteikdamas perdėtą pranašumą ieškovei atsakovo interesų bei pagrįstų lūkesčių sąskaita.
Pažeisti teisingumo, proporcingumo, procesinio lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai.
Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad neišnagrinėjus šios bylos, išieškojimas iš įkeisto turto, taip pat iš kito ieškovei priklausančio turto ir lėšų akivaizdžiai pažeistų šalių pusiausvyros principą, o galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas. Teismui uždraudus išieškoti tik iš įkeisto turto, atsakovui lieka galimybė nurašinėti ieškovės lėšas iš sąskaitos, imtis veiksmų ir išieškoti iš kito turto, todėl tik teismo nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis gali visiškai užtikrinti, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas galės būti įvykdytas. Iš ieškinio reikalavimo, teismo nutarties motyvų ir bylos esmės matyti, kad atsakovui uždrausta atlikti išieškojimo veiksmus pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 17-508/07 su visais papildymais. Ieškovė neturi kitų įsipareigojimų atsakovui. Atsakovas siekia iš ieškovės turto išieškoti paskolą pagal kreditavimo sutartį ir sumą, nurodytą vekselyje, t. y. dvigubai didesnę sumą nei suteikė kreditu. Draudimas atlikti išieškojimo veiksmus nustatytas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. išieškojimo teisė iš atsakovo nėra atimta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 17-508/07 nutraukimą, t. y. tęsti tarp ginčo šalių susiklosčiusius kreditavimo teisinius santykius, pripažįstant, jog jie buvo nutraukti neteisėtai, taip pat pakeisti 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 17-508/07 sąlygas.
Sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarties pasibaigimo atvejų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CPK 6.221 straipsnio 1 dalis) ir suteikia teisę šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (restitucija) (CPK 6.222 straipsnio 1 dalis). Nutraukus kreditavimo sutartį, pasibaigia kreditoriaus (banko) prievolės, susijusios su kredito suteikimu kredito gavėjui, ir kredito gavėjo prievolės, susijusios su gauto kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Kreditavimo sutarties nutraukimas sąlygoja kreditoriaus (banko) teisės reikalauti iš kredito gavėjo grąžinti visą jam suteiktą kreditą atsiradimą. Tuo atveju, kai kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius įgyja teisę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, o nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto turto – reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent kreditoriaus teisių, susijusių su restitucijos taikymu, atsiradimas, kurį sąlygojo ginčijamas vienašalis kreditavimo sutarties nutraukimas, bei egzistuojanti tikimybė, jog kreditorius šiomis teisėmis gali pasinaudoti, nukreipdamas savo reikalavimo teisės patenkinimą į įkeistą bei kitą ieškovės turtą, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, taikymo pagrindą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, kad teismui pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovės prievolės pagal kreditavimo sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, nukreipiant išieškojimą į įkeistą ir kitą jos turtą, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Tokiu atveju ieškovė, norėdama tęsti kreditavimo teisinius santykius, turėtų teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti be pagrindo už perleistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 straipsnis), tačiau negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims (CPK 4.96 straipsnis). Siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu draudimą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje uždrausti atlikti skolos pagal ginčo sutartį išieškojimo iš ieškovės turto ( įkeisto ir neįkeisto) veiksmus. Tai konstatuodamas, nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kad atsakovui draudžiama atlikti skolos išieškojimo iš kito ieškovės turto veiksmus pagal 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 17-508/07 su papildomais susitarimais, todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis patikslintina.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka teisingumo, proporcingumo, procesinio lygiateisiškumo, ekonomiškumo principų. Būtinumą uždrausti atsakovui atlikti išieškojimo veiksmus bylos nagrinėjimo metu sąlygoja tai, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų konstatuotas ieškovės prievolių, susijusių su sutarties nutraukimu, nebuvimas. Ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju nebūtų neproporcingai pažeistas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai, ieškovė įgytų pareigą grąžinti atsakovui bylos nagrinėjimo metu iki kredito įmokų mokėjimo termino atnaujinimo nesumokėtą kredito ir palūkanų dalį, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, atsakovas galėtų atlikti visus su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei reikalauti nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti iš esmės nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, jos antrąją pastraipą išdėstant taip:
„Civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB „Ūkio bankas“, įmonės kodas 112020136, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo atlikti bet kokius išieškojimo veiksmus pagal 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. 17-508/07 su papildomais susitarimais iš turto, kuris yra įkeistas šiai sutarčiai su papildomais susitarimais užtikrinti, ir iš kito ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto ar lėšų.“