Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2020-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-107-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-03-02Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
II-107-298/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00272-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vaclavas Karšulis (pirm.)
Pareiškėjas
V. L.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-107-298/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00272-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant V. Ž.,dalyvaujant pareiškėjui V. L., jo atstovui adv. padėjėjui A. M.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-235-2020 administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-235-2020 administracinio nusižengimo byloje V. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 17.20 val. vairavo keturratį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,96 promilės girtumas, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta techninė apžiūra, nedrausta privalomu draudimu. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Minėtu nutarimu V. L. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių.

V. L.

pateikė teismui skundą dėl 2020 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo prašė 2020 m. sausio 7 d. nutarimą dalinai pakeisti – paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti kiek galima trumpesniam terminui; nepaskyrus švelnesnės numatytos poveikio priemonės, prašo pakeisti (taikyti) alternatyvią administracinio poveikio priemonę, vietoje paskirtos skundžiamu nutarimu.

Šalies argumentai

(duomenys neskelbtini) nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra pakankamai pagrįstas, todėl iš dalies naikinimas ir keistinas ir turėtu būti priimtas naujas sprendimas dėl žemiau nurodytų teisinių motyvų. Dėl Faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų nurodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis D. K. surašė jo atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolų Nr. 10-ANR_P-116376-2019 pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatė, jog 2019 m. gruodžio 20 d. 17.20 val. (duomenys neskelbtini) jis vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka nebuvo registruota, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedrausta privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus, nes patikrinus jam nustatytas lengvas neblaivumas – 0,96 promilės (±0,01 promilės), t. y. 0,95 promilės. Kaip ir pažymėta administracinio nusižengimo nutarime, savo kaltę dėl pažeidimo visiškai pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dabar. Pripažindamas, kad padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje policijai, kaip institucijai, nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą, bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą pritaikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymo (t. y. administracinio poveikio priemonės taikymo trumpesniam terminui nei numatyta straipsnio sankcijoje) bei pridėjo kitus su prašymu susijusius dokumentus, nagrinėjant šią bylą. Bylą išnagrinėjęs institucijos atstovas nagrinėdamas šį jo prašymą, nurodė, kad prieš darydamas KET pažeidimą, turi įvertinti, kokios pasekmės jo laukia, t. y. kokias neigiamas pasekmes jis patirtų, jei sustabdytas vairuojant transporto priemonę būdamas neblaivus, ko netektų praradęs teisę vairuoti transporto priemones, taip jam paskyrus administracinę piniginę baudų. Nesutinka su tokia pareigūno pozicija, jei kalbama apie jo padarytą pažeidimą, kaip ir nurodęs bylos nagrinėjimo policijoje metu bei teikdamas prašymą, šį nusižengimą padarė nesąmoningai, neketindamas vairuoti neblaivus. Kaip ir prašyme policijai, pakartotinai nurodo, kad šį pažeidimą padarė nesąmoningai, nesiekdamas tyčia pažeisti įstatymus. Paaiškino, kad transporto priemonė, kurią vairavo yra keturratis ,,A. C. Cougar“. Dėl to, kad ši transporto priemonė buvo su rimtais defektais, t. y. techniškai netvarkinga, ją pirko gerokai pigiau rinkos vertės, su tikslu pats ją susiremontuoti ir važinėtis. Keturratis atvarytas iš A. K. VĮ „Regitra“ neregistruoja techniškai netvarkingų transporto priemonių, jos nesuremontavęs negalėjo praeiti techninės apžiūros bei užregistruoti transporto priemonės nustatyta tvarka. Taigi šį keturratį pabaigė remontuoti (buvo perrinktas ir sudėtas variklis) pažeidimo dieną, norėdamas įsitikinti ar transporto priemonė tvarkingai važiuoja išvažiavo iš nuomoto garažo į greta esantį neasfaltuotą keliuką. Neskubėdamas pravažiavo vos pora šimtų metrų iki sankryžos su asfaltuotu keliu ir ketino važiuoti atgal, bet jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai nustatė lengvą alkoholinį apsvaigimą. Šį pažeidimą padarė taip pat tikėdamasis, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta įstatymu nustatyta leidžiamą neblaivumo riba (t. y. daugiau kaip 0,40 prom.). Kaip ir pareigūnams, teismui paaiškina, kad pažeidimo dieną beremontuodamas automobilį, visos dienos metu po truputį pagurkšnodavo alaus, bet jo išgėręs sąlyginai nedidelį kiekį, t. y. viso 2 skardines po vieną pintą, vėliausiai baigė vartoti maždaug prieš 2 valandas iki pradedant vairuoti transporto priemonę, jokių kitų alkoholinių gėrimų nevartojo. Prieš nutardamas išbandyti keturratį, buvo įsitikinęs, kad alkoholis organizme jau bus išsiskaidęs, nes nejautė jokių neblaivumo pasireiškimo simptomų, po alaus vartojimu buvo jau praėję kuris laikas, todėl buvo užtikrintas, kad yra blaivus. Matomai dėl to, kad tą diena nieko nevalgė, jo iškvėptame ore alkoholio matuokliu visgi buvo nustatyta leistiną alkoholio kiekio ribą organizme viršijanti alkoholio garų koncentracija. Pažymi tai, kad kelias, kuriuo važiavo vairuodamas keturratį, buvo paprastas neasfaltuotas žvyrkelis, jo vairavimo metu jis buvo visiškai tuščias, savo kelyje nesutiko nei vieno eismo dalyvio (nei pėsčiojo, nei transporto priemonės), keturratį vairavo dėvėdamas šalmą, kaip to reikalauja taisyklės. Taigi, tokia pareigūno išdėstyta nuomonė, kad asmuo prieš darydamas pažeidimą turi numanyti šio pažeidimo pasekmes, jo atžvilgiu nėra visiškai tinkama, kadangi tokių pasekmių nenumatęs, pagrįstai tikėdamasis, kad yra visiškai blaivus. Tokias išvadas padaręs dėl to, kad išgertas alkoholio kiekis buvo nedidelis, vartotas alkoholis nepriklauso stipriems alkoholiniams gėrimams, po nedidelio kiekio alaus suvartojimo iki vairavimo praėjo sąlyginai nemažas laiko tarpas (apie 2 val.). Pažymi, kad nesąmoningą, netyčinį šio nusižengimo padarymą liudija ir tai, kad turėdamas 14 m. vairavimo stažo niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne tik už šiurkščių, bet ir neesminių kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, taigi šiukštu nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas, nesuvokiantis ką darantis arba suvokiantis, numatantis pasekmes ir specialiai taip besielgiantis. Kreipiasi į teismą su skundu ir Teismo prašo dėl švelnesnės nei įstatymu numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo, kadangi pagrįstai mano, kad jo situacijoje pakankamai sąlygų taikyti tokią įstatymu numatytą išimtį bei moralinė teisė kreiptis į teismą. Šiuo atveju teismo prašo spręsti ANK 34 straipsnio 5 dalies numatytų nuostatų taikymo klausimą ir ši bei kitos ANK nuostatos neišskiria nusižengimų, už kuriuos šios nuostatos negali būti taikomos. Pažymi, kad galimybė taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymu numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti ir yra skirta būtent tokiam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padarė atitinkamą administracinį nusižengimą, jei jis atitinka tam tikras sąlygas. Tiek minėtame prašyme, tiek dabar, teigdamas skundą sutinka, kad padarė šiurkštų KET pažeidimą ir pažeidimo fakto nekvestionuoja. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažino padarytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau dar kartą pažymi, kad pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarė visiškai nesąmoningai, pagristai tikėdamasis, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta įstatymu nustatyta leidžiamą neblaivumą viršijanti riba (t. y. daugiau kaip 0,40 prom.). Iš esmės pripažindamas savo kaltę dėl šio pažeidimo, nori pažymėti, kad sutinka su dėl šio nusižengimo priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje jam paskirta 800 Eur pinigine bauda (šią paskirtą baudą nedelsdamas susimokėjo), tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Mano, kad ši sankcijoje numatyta poveikio priemonė nebūtų proporcinga vertinant jo padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, jo, kaip pažeidėjo asmenybę, jam būtų per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-13/2013, N r. 2AT-53/2014). Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, šiuo atveju nusižengimas. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net įstatyme numatyta minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir Apygardos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)626/2016, Nr. (duomenys neskelbtini)211/2016, Nr. (duomenys neskelbtini)318/2015 ir kt.). Tiek prašyme institucijai, nagrinėjančiai bylą, tiek dabar, teikdamas skundą pažymi, kad teisė vairuoti jam yra labai būtina ir pateikia išskirtines aplinkybes švelnesnei administracinio poveikio priemonei taikyti. Prašyme institucijai priėmusiai nutarimą nurodė, kad teisė vairuoti jam labai būtina, kadangi dirba UAB ,,E. M.“ operatoriaus pareigose. Pagal darbo pobūdį jam reikalinga teisė vairuoti, kadangi jo pareigos apima įvairių detalių, reikalingų pagal įmonės veiklą, įsigijimą ir pristatymą į įmonės teritoriją. Darbas vyksta keliomis pamainomis: pirma pamaina prasideda nuo 7 val. ryto, o antra pamaina pasibaigia 1 val. nakties, Be to darbovietė nuo jo gyvenamosios vietos yra atitolusi apie 40 km, o dėl nepatogios viešojo transporto infrastruktūros išvystymo ankstų rytą nuvykti į darbovietę ar naktį baigus grįžti namo be transporto priemonės galimybė būtų labai apsunkinta, t. y, faktiškai neįmanoma, reikėtų prašyti pažįstamų ar kviesti taksi, o tai finansiškai būtų neadekvatu jo darbo užmokesčiui. Darbovietės vadovybės yra charakterizuojamas teigiamai, todėl ji tarpininkauja, kad jam būtų taikyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė. Pažymi, kad teisė vairuoti dar labai būtina dėl to, kad jo gyvenimo draugei, su kuria planuoja artimiausiu metu kurti šeimą, nustatyta nepagydoma neurologinė liga. Keletą kartų per metus būna ligos paūmėjimai, dėl kurių tenka lankyti reabilitaciją. Esant ligos paūmėjimams reikalinga ją vežioti gydymo procedūroms atlikti. Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai būtina dar ir dėl to, kad laisvu metu vykdo savanorišką veiklą VšĮ „Marytės gyvūnų namai", teikdamas pagalbą beglobiams gyvūnams, prisidedant prie gyvūnų globos namų patalpų įrengimo, informacijos apie gyvūnų globos namuose atsidūrusius gyvūnus viešinimo, organizuojant ir vykdant labdaros akcijas, taip pat tiesiogiai pats veža gyvūnus į veterinarijos kliniką, pristato gyvūnus į jų naująsias gyvenamąsias vietas pas naujus juos priėmusius šeimininkus. Šiai veiklai vykdant taip pat tenka naudotis transporto priemone. Taigi, jam netekus teisės vairuoti nukentėtų ne tik jo darbinė veikla, dėl to šeima nukentėtų dar ir finansiškai, teisė vairuoti yra būtina priemonė, tam, kad tinkamai rūpintis tiek darbo, tiek šeimos reikalais, visur suspėti ir dėl daugybės kitų priežasčių. Atkreipia, kad po nusižengimo padarymo dienos savo iniciatyva nedelsiamas išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Pažymi, kad niekada nebuvo ir nėra linkęs vartoti alkoholį. Tai, kad nusižengimas padarytas atsitiktinai, įrodo dar ir tai, kad niekada nebuvo baustas administracine tvarka ne tik už. kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet apskritai ir už jokius kitus. Laisvalaikiu sportuoja, jau 3 metus atstovauja įmonės krepšinio komandai, vyksta į varžybas ne tik po Lietuvą, bet ir į užsienio šalis. Mano, kad aptariamu atveju, t. y. jo situacijoje, yra pakankamai sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatai taikyti, t. y. 1.Pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi; 2.Pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nesąmoningai, nesiekiant tyčia pažeisti įstatymą; 3.Teisė vairuoti jam yra labai būtina kaip sąlyga, tam kad galėtų dirbti; 4.Teisė vairuoti jam būtina besirūpinant sergančiu asmeniu; 5.Neteistas, neturi administracinių nuobaudų, niekada nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų; 6.Po nusižengimo padarymo dienos savo iniciatyva nedelsdamas išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akad. val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą; 7.Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki bylos nagrinėjimo pilnai suvokia padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė nagrinėdama jo prašymą ir priimdama nutarimą, nepagrįstai, visiškai neįsigilinusi į jo situaciją bei išgyvenimus, tiesiog formaliai nutarė netenkinti minėto prašymo ir neskirti švelnesnės nei įstatymu numatyta administracinio poveikio priemonės. Pareigūnė net nesvarstė galimybės paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, kuri yra numatyta įsigaliojus ANK 422 straipsnio pakeitimams nuo 2020 m. sausio 1 d. straipsnio 6 dalyje. Suvokia, kad administracinės nuobaudos vienas iš tikslų ir yra tas, kad nusižengėlis ar pažeidėjas pajustų visus įmanomus nepatogumus dėl savo kaltės padaryto teisės pažeidimo ar nusižengimo, bet nori tvirtai pažymėti, kad labai gailisi ir pažada, jog ateityje tai daugiau nepasikartos, prižada ateityje atidžiai laikytis įstatymų, ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų, nes ir niekada nebuvo linkęs pažeidinėti įstatymus. Save laiko tikrai pavyzdiniu vairuotoju, niekada nepažeidinėjo KET reikalavimų, bet šį kartą suklydo, neteisingai įvertintino savo situaciją bei savo organizmo savybes skaidyti alkoholį, ir dėl to labai gailisi. Mano, kad visa kita byloje pateikta medžiaga patvirtina apie jo nepriekaištingą elgesį. Nėra kas neigiamai charakterizuotų jį ir rodytų, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaikys įstatymu nustatytų Kelių eismo taisyklių. Esant išdėstytoms aplinkybėms prašo nagrinėjant skundą atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo, kaip pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais skirti proporcingą nuobaudą.

Institucija rašytiniame atsiliepime prašo skundą atmesti ir nurodydama, jog skundžiamame nutarime išdėstytos priėmimo aplinkybės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. palaikė skundą, paaiškino, jog pripažįsta padaręs pažeidimą. Teismo posėdžio metu parodė, kad nupirko keturrati. Buvo bėdos su keturračiu, norėjo susitvarkyti technikinei apžiūrai. Garaže tvarkėsi keturratį, išgėrė kelis alaus, praėjo laiko, galvojo užvesti keturratį, pravažiuoti ir pažiūrėti ar viskas gerai. Automobilių kelyje, kur važiavo nebuvo, privažiavo pagrindinį kelią, pamatė policijos pareigūnus su švyturėliais. Jautėsi gerai, bet kaip pamatė kiek pripūtė, buvo lengvam šoke. Jokių pretenzijų neturi. Baudą sumokėjo. Mano, kad per griežtai nubaudė dėl teisių atėmimo. Gyvena už miesto, dirba dviejose pamainose. Į viena puse 40 km. iki darbo ar namų. Turi panelę, draugai padeda, dabar nuveža, kai neturi teisių. Draugė turi neurologinę ligą, būna kad pati negali vairuoti po reabilitacijos, blogai jaučiasi. Būna, kad reikia važiuoti pas daktarus tikrintis, į Santarų klinikas. Jis taip pat padeda gyvūnams. Nori, kad sutrumpintų teisių atėmimo laiką, kad nereikėtų perlaikyti atimtų teisių. 14 metų vairuoja, neturėjo jokių baudų, stengiasi laikytis KET taisyklių. Nėra tas žmogus, kuris išgertų ir sėstų už vairo. Pravažiavo su keturračiu žvyrkeliu, policijos pareigūnai pagrindiniu keliu važiavo. Važiavo keliu, tam kad apsisukti. Važiavo vienas. Prašo nors pora mėnesių sumažinti teisių atėmimą.

V. L. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Nagrinėjamu atveju V. L. su ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymu visiškai sutinka. Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies su pažeidimu sutinka iš dalies, o būtent, prašo sumažinti administracinio poveikio priemonės – vairavimo teisių atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto Eur. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Nagrinėjamu atveju V. L. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. V. L. skunde prašydamas sumažinti 12 mėnesių teisės vairuoti terminą, motyvuoja tuo, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę negalės pilnai atlikti su darbo santykiais susijusių funkcijų, pasunkins vykimą į darbą ir iš jo, negalės vežioti gyvenimo draugės pas medikus, taip pat pasunkins jo dalyvavimą visuomeninėje veikloje VšĮ ,,Marytės gyvūnų namai“, be to patirs papildomas išlaidas, kadangi reikės prašyti kitų asmenų suteikti pavežėjimo paslaugas, kas teismo vertinimu, nėra pagrindas skirti mažesnį terminą nei numato įstatymas. V. L. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi 14 metų vairavimo patirti, nėra tas žmogus, kuris išgėręs sėstų už vairo, nėra praeityje baustas už analogiškų nusižengimų padarymą, laikosi KET taisyklių. Teismas pažymi, kad taisyklių laikymasis yra privalomas kiekvienam valstybės piliečiui, todėl jis negali būti vertinamas kaip išskirtinumas ar pranašumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad tai, jog asmuo neįvertino, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, vertintina kaip paties nubaustojo neatsakingumas. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017). Teismas kritiškai vertina V. L. nurodytas aplinkybes, kad jis važiavo vienas, nebuvo kitų eismo dalyvių (pėsčiųjų, mašinų), be to kelias buvo neasfaltuotas, jis nesijautė apsvaigęs, todėl važiavo išbandyti suremontuoto keturračio. Pažymėtina, kad nors minėtame neasfaltuotame kelyje nebuvo kitų eismo dalyvių, tačiau kelias yra viešo naudojimo, juo bet kada galėjo važiuoti, eiti kiti eismo dalyviai, todėl jame galioja tokios pačios KET taisyklės, kaip ir bet kuriame kitame kelyje, kurį administruoja valstybės ar savivaldybės įmonė. Taip pat, kaip matyti iš protokolo, pareiškėjas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o Institucija nutarime šią aplinkybę pripažino lengvinančia, tačiau tik vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. V. L., kaip jau minėta, padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Taigi, teismas daro išvadą, jog V. L. nurodytos priežastys, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus pasunkintas vykimas į darbą, darbo funkcijų atlikimas, šeiminių įsipareigojimų ar kita įvykdymas negali būti pripažįstama išskirtinėmis priežastimis. V. L. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, lengvabūdiškai tikėjosi, kad nebus sustabdytas ir patikrintas jo neblaivumas. Teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-281-383/2019). Teismas laikosi pozicijos, kad vien asmeninio pobūdžio aplinkybės, darbinės aplinkybės ar pagalba artimiesiems, savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. L. (V. L.) skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-235-2020.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis