Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-45-937/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-27
Bylos Nr.
e2-45-937/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02727-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
UAB „Be tabu“, UAB „LNK studija“, L. K., M. F.
Advokatai
Paulius Markevičius, Valdemaras Bužinskas, Vytautas Budnikas, Iveta Vitkutė, Ąžuolas Čekanavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-45-937/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02727-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8,; 2.2.1.9.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,dalyvaujant ieškovo A. S. atstovui advokatui Vytautui Budnikui,atsakovės UAB „Be tabu“ ir Ko atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,

atsakovių UAB „LNK studija“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui,

atsakovo L. K. atstovei advokatei Ivetai Vitkutei - Zvezdinienei,atsakovo M. F. atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LNK studija“, M. F. (M. F.), L. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Be Tabu“ ir Ko, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo gynimo ir asmens teisės į atvaizdą pažeidimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1) pripažinti, kad atsakovas M. F. išsakęs teiginius per LNK internetinį kanalą (duomenys neskelbtini) transliuotos internetu laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu: „<...> čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<...>. Jis - Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...> Lietuva <...> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis“, kuomet šio teiginio metu rodomas ieškovo A. S. atvaizdas. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

2) pripažinti, kad atsakovas UAB „LNK studija“ per LNK internetinį kanalą (duomenys neskelbtini) transliuotos internetu laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskelbus teiginius: „Tokie troliai gyvena Lietuvoje Vilniuje, tai atskleidė garsus Rusijos advokatas M. F.“. Šio teiginio metu rodant fotonuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu<...>čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.,<..>.“ „Lygiai prieš metus, M. F. apie šį Vilniuje gyvenantį trolį informavo migracijos valdybą ir net prezidentūrą. Tačiau trolis A. Š. sėkmingai trolina toliau. <„>, šmeižia Ukrainą, šlovina Putiną ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą.“ Šių teiginių metu rodant ieškovo A. S. atvaizdą. Kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją“. Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „Jis — Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.<...> „<...>Lietuva <„> turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis.“ Šio teiginio metu rodant nuotrauką su ieškovo A. S. atvaizdu. „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą, bei teisę į atvaizdą;

3) įpareigoti atsakovus M. F. ir UAB „LNK studija“ per 14 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos internetu per www.lnk.lt pagrindiniame (tituliniame) puslapyje, panašiu metu kada buvo rodoma laida „(duomenys neskelbtini)“, paskelbti tokią informaciją: „(duomenys neskelbtini) internetu per www.lnk.lt transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S. Pareiškiame, kad laidoje paskelbta informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės – A. S. nėra susijęs laidoje nurodytais įvykiais ir faktais. Pareiškiame, kad A. S. nėra Rusijos Federacijos „trolis“ ir propagandos šaltinis, jo veikla nėra finansuojama Rusijos Prezidento Vladimiro Putino aplinkos asmenų, nėra pabėgęs nuo Maidano, jo atžvilgiu nėra iškeltos baudžiamosios bylos dėl pedofilijos, jis nėra Lietuvos vidaus priešas, jis neskleidžia propagandos prieš Ukrainą, jos suverenitetą, Rusijos opoziciją. Pripažįstame, kad (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, taip pat pažeidžia jo teisę į atvaizdą“;

4) pripažinti, kad atsakovas M. F., išsakęs teiginius per LNK televiziją (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija. <„> 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10 procentų prieš rusų opoziciją. Lietuva <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

5) pripažinti, kad atsakovas L. K., išsakęs teiginius per LNK televiziją (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu: „Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.“ pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą;

6) pripažinti, kad atsakovai UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ paskleidę teiginius: „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija.<..> Savo youtube kanale A. S. kuria filmukus, kuriuose džiūgauja, kad Krymą okupavo Rusija. 90 procentų jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją. S. dėka, Putino parankiniai ėmė persekioti buvusį grupės (duomenys neskelbtini) ir N. S. advokatą M. F. <.„> A. S. yra vadinamajame Putino sąraše. <„> Šie veikėjai kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių. Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Kremliaus opozicija kaltina A. korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Tačiau neaišku kaip toks veikėjas rado prieglobstį ne Rusijoje, o Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies valdžios institucijos priglaudė šią Kremliaus lakštingalą. Lietuva, <...>, turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai“ ir rodant ieškovo A. S. atvaizdą per LNK televiziją (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu, pažeidė ieškovo A. S. garbę ir orumą ir teisę į atvaizdą;

7) įpareigoti atsakovus M. F., L. K., UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK studija“ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos artimiausios LNK televizijos „(duomenys neskelbtini)“ laidos metu, bet ne vėliau kaip per 14 dienų, paskelbti tokią informaciją: „Per LNK televiziją (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo rodomas reportažas apie A. S. Pareiškiame, kad A S. nėra pabėgęs nuo Maidano, jam nėra iškelta baudžiamoji byla dėl pedofilijos. Neskleidžia propagandos prieš Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir rusų opoziciją. A. S. neturėjo įtakos M. F. persekiojimui, jeigu toks buvo atliekamas Putino parankinių. Jis nėra Putinui artimų asmenų sąraše. A. S. nėra kaltinamas korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Jis neatlieka Rusijos propagandos agento funkcijų. Jis neįgarsina idėjų, kurios, naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. A. S. nėra Lietuvos vidaus priešas. Jis nėra susikūręs platformos iš kurios skelbia dalykus, kurie prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai. Pripažįstame, kad 2019-02-11 transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskelbti teiginiai apie A. S. neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, rodytas A. S. atvaizdas pažeidė ieškovo A. S. teisę į atvaizdą.“;

8) priteisti ieškovui 3 000 Eur patirtos neturtinės žalos solidariai iš atsakovų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad per LNK internetinį kanalą (duomenys neskelbtini) transliuotos internetu laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu (duomenys neskelbtini), reportaže nuo 15:56 min. iki 23:23 min., buvo paskleista asmens garbę ir orumą žeminanti informacija (priedas Nr. 1) apie asmenį A. S., kuriam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje (priedas Nr. 2). Minėtoje laidoje, be kita ko, nepagrįstai teigiama, kad ieškovas yra Rusijos prezidento V. Putino „trolis“ ir jis Ukrainoje yra persekiojamas dėl nusikalstamų veikų iš kurių viena yra pedofilija.

Nepaisant to, kad ieškovas tiek 2018-12-05 pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad LNK intemetiniu kanalu transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina A. S. asmens garbę ir orumą, atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ per televizijos kanalą LNK (duomenys neskelbtini) transliavo labai panašaus turinio laidą (duomenys neskelbtini) (laida patalpinta internete adresu (duomenys neskelbtini)), kurioje iš esmės paskleidė tas pačias ieškovą šmeižiančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, neva ieškovas bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe - pedofilija; ieškovas džiaugiasi, kad Rusija okupavo Krymą; ieškovo dėka Putino parankiniai pradėjo persekioti advokatą M. F.; kad ieškovas yra Putinui artimų asmenų sąraše, kuriame esantys asmenys kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių; ieškovas atlieka Rusijos propagandos agento funkcijas; vadinamas Kremliaus lakštingala; skelbia dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.

Nurodo, kad atsakovo UAB „Be tabu ir Ko“ atstovas E. R. kreipėsi į ieškovo atstovą telefonu, nurodė, kad laidos rengėjai yra susipažinę su 2018-12-05 reikalavimu Nr. 18/336 paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nori parengti naują reportažą apie ieškovą, kurią rodys per LNK laidą (duomenys neskelbtini). Vėliau kreipėsi 2019-01-02 el. laišku į ieškovo atstovą, kuriame išreiškė norą pakalbinti A. S. apie jo veiklą Lietuvoje, jo pasisakymus, kurie talpinami Youtube platformoje. Ieškovas per atstovą nurodė, kad šiuo metu, kol nėra išspręstas teisinis ginčas dėl galimai neteisėtų LNK veiksmų, papildomų komentarų LNK televizijos kanalui A. S. neteiks.

Atsakovas UAB „LNK studija“ ar UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ne tik, kad nepaneigė internetinės laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskleistos šmeižikiškos informacijos apie ieškovą, tačiau apšmeižė ieškovą A. S. pakartotinai, ir daug didesniam ratui žiūrovų LNK televizinės laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu.

UAB „Be Tabu ir ko“ 2019-08-13 raštu nurodė, kad reikalaujamo paneigti teksto išplatinti neturi galimybės, nes tai prieštarautų gerai moralei, o atsakovai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „LNK studija“ kaip ir pirmuoju atveju, taip ir į 2019-08-02 reikalavimą neatsakė.

Nurodo, kad atsakovas M. F. tyčia siekia apšmeižti ieškovą, asmeniu, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl pedofilijos, Rusijos „troliu“, Lietuvos vidaus priešu, dėl to, kad jau kuris laikas santykiai tarp ieškovo ir atsakovo yra konfliktiški. Nors atsakovas laidoje pristatomas kaip „garsus advokatas“, tačiau laidos vedėjui be jokios abejonės buvo žinoma, kad Maskvos miesto advokatų rūmų Tarybos 2018-04-24 sprendimu M. F. už kitų asmenų bei kolegos advokato garbės ir orumo įžeidimą yra panaikintas advokato statusas, faktas patvirtintas oficialiame Rusijos advokatūros internetiniame tinklapyje.

Atsakovui buvo žinomas Maskvos miesto teismo 2018-04-20 apeliacinis nutarimas, kuriuo jau kartą pripažinta, kad M. F. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. S. ir atsakovas buvo įpareigotas šią informaciją viešai paneigti. Šį teismo įpareigojimą M. F. įvykdė, t. y. 2018-12-27 per radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“ paneigė ieškovą žeminančią informaciją, vaizdo įrašą galima peržiūrėti paspaudus nuorodą žemiau, nuo 59:39 min: (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas, nepaisant to, kad jau yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas įžeidęs ieškovo garbę ir orumą bei verslo reputaciją, toliau tęsia šmeižto akciją ieškovo atžvilgiu.

Nurodo, kad atsakovo M. F. teiginiai nelaikytini nuomone, nes atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojantį negatyvų jo apibūdinimą. Ginčo teiginiais yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Nei laidos vedėjas laidoje (duomenys neskelbtini), nei atsakovas M. F. laidoje „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių išsakytus teiginius, priešingai M. F. teismo sprendimu jau buvo pripažintas įžeidęs ieškovo garbę ir orumą. Žiniai sustiprinti teiginių metu rodoma nuotrauka su ieškovo atvaizdu. Atsižvelgiant į žodžių junginius ir jų turinį, darytina išvada, kad atsakovas tokiu būdu neišsakė savo nuomonę, bet kaip faktus pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) konkrečiai apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.

Teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, atsakovai nenurodo viešai paskleistus duomenis patvirtinančių įrodymų, o ieškovas teikia įrodymus, patvirtinančius, jog duomenys susiję su kaltinimu pedofilija melagingi. Atsakovo teiginiuose, kad Lietuvoje įsikūrę galinti propagandos šaltiniai, kad Lietuva turėtų gintis nuo vidaus priešo įsmukusios į Lietuvą nebuvo dvejonių, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsakovo teiginys, kad ieškovas pabėgęs nuo Maidano yra melagingas, nes ieškovui pabėgėlio statusas suteiktas 2012 m. birželio 8 d., o Maidanas Ukrainoje prasidėjo 2014 m. vasario mėnesį.

Teiginys „pabėgęs nuo Maidano“ reiškia palaikantis, iki nacionalinio - patriotinio protesto Maidano, buvusios valdžios, įskaitant ir buvusį Ukrainos prezidentą V. J. klestėjusią korupciją ir betvarkę šalyje. Kiekvienam Ukrainos piliečiui teiginys „pabėgęs nuo Maidano“ yra tapatinimas jo su Ukrainos buvusios korumpuotos valdžios atstovais, kurie šiai dienai yra nuteisti už nusikaltimus Ukrainai ir akivaizdžiai yra siekis pažeisti asmens garbę ir orumą. Teiginys, kad 90% jo propagandos eina prieš Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų“ neatitinka tikrovės, nes atsakovas propagandos, kuria siekiama pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, neskleidžia.

Dėl UAB „LNK studija“ atsakomybės nurodo, kad visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė, disponuodama atsakovo M. F. teiginiais, kad „Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas S. <..> Jis — Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis. <„> Baltijos šalys, o ypač Lietuva - lyderė kovoje prieš Kremlių, pačios turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis“, kurie - įžeidžiančio pobūdžio žinia galėjo ir turėjo įvertinti, kokia apimtimi interviu teiginius skelbti viešai. Taip pat ir pati visuomenės informavimo priemonė, laidos vedėjas – V. J. laidoje nurodo faktus, kad „Tokie troliai gyvena Lietuvoje Vilniuje <..>. Tačiau trolis A. S. sėkmingai trolina toliau. <..> kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją. Nurodant šiuos faktus rodomas ieškovo A. S. atvaizdas. Tokiu būdu laidoje paskleista žinia, kad ieškovas yra „trolis“, kurio veikla yra finansuojama ir komandos gaunamos iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ar jo aplinkos, kad ieškovas gyvendamas Vilniuje, šmeižia Ukrainą, šlovina Putiną ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą, kad jis yra aktyvus Kremliaus politikos sekėjas. Ir ieškovas yra pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis.

Visuomenės informavimo priemonė, disponuodama informacija apie atsakovo M. F. interviu metu išsakytą informaciją apie tai, kad neva ieškovas yra Rusijos propagandos šaltinis, kuriam iškelta byla už pedofiliją, nepaisydama didesnio atsargumo, nuosaikumo poreikio, nepatikrinusi šio asmens skleidžiamos informacijos patikimumo, teisingumo, kritiškai neįvertinusi informacijos šaltinio, paskleidė šio išsakytus teiginius, kurie laikytini aiškiai žeminančio pobūdžio.

Nurodo, kad labiausiai provokuojančius interviu aspektus visuomenės informavimo priemonė dar paryškino pavadindama ieškovą Rusijos „troliu“, gaunančiu finansavimą ir komandas iš Rusijos prezidento V. Putino aplinkos žmonių, šmeižiančiu Ukrainą, šlovinančiu Putiną, o tokie teiginiai, šių dienų geopolitikos kontekste, užima ypatingą vietą visuomenės dėmesio patraukimo ir išankstinės nuomonės formavimo kontekste. Nors pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo. Klaidingą įspūdį sudarančios, reputaciją menkinančių teiginių suformulavimas, nesuderinamas su etiškos žurnalistikos principų laikymusi. Teigia, kad, esant pareikštam reikalavimui paneigti ginčo duomenis, atsakomybę turi prisiimti ir visuomenės informavimo priemonė.

Laidos vedėjui išsakant „apie Vilniuje gyvenantį „trolį“, kad A. S. sėkmingai „trolina“, šmeižia Ukrainą, šlovina Putiną ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą, kai kalbama apie vidaus priešą, įsmukusį į Lietuvą“, rodomas ieškovo A. S. atvaizdas ir/arba tiesiogiai minimas teiginiuose. Taigi susidaro įspūdis A. S. yra tiesiogiai siejamas su Rusijos Federacija ir jos prezidentu - Vladimiru Putinu, nurodant, neva A. S. yra vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „trolių“. Tokia informacija nėra patvirtinta ar įrodyta jokiais objektyviais įrodymais bei neatitinka tikrovės bei yra diskredituojanti asmenį, kuriam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ieškovo atvaizdo demonstravimas žemina asmens garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Žurnalistas nebuvo sąžiningas aukščiau išsakytų teiginių fone demonstruodamas ieškovo atvaizdą, nes nesirėmė tiksliu faktiniu pagrindu, neteikė tikslios ir patikimos informacijos ir nesilaikė žurnalistinės etikos reikalavimų.

Teigia, kad laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu buvo pažeista ne tik ieškovo garbė ir orumas, bei teisė į atvaizdą, tačiau viešosios informacijos rengėjas bei žurnalistas ir laidos vedėjas grubiai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei veiklos etikos principus.

Nurodo, kad M. F. turi asmeninį suinteresuotumą šmeižti ieškovą (tarp šių asmenų vyksta konfliktas), šmeižtą naudoja asmeniniais tikslais. Laidoje „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės buvo remtasi vien atsakovo M. F. komentarais, kurie žurnalistų nebuvo išsamiai nepatikrinti, o svarbiausia buvo pažeistas ieškovo teisė į galimybę pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, nes viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai nesikreipė į ieškovą ir nesuteikė jam atsakymo teisės, tokiu būdu aiškiai pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6 ir 22 straipsnių nuostatas.

Pažeminus ieškovo garbę bei orumą, pažeidus teisę į atvaizdą, ieškovui buvo padaryta didžiulė moralinė (neturtinė) žala, kurią ieškovas vertina 3 000 Eur, atsakovai įpareigoti paneigti per LNK internetinį kanalą (duomenys neskelbtini) transliuotos internetu laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu pateiktą ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, bei teismo pripažinti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą.

Dėl laidos (duomenys neskelbtini) ir dėl atsakovų M. F. ir L. K. atsakomybės atsakovas nurodo tuo pačius argumentus dėl teiginių, kurie jau nurodyti anksčiau sprendime, todėl teismas jų nekartoja. Atsakovas L. K. televizinės laidos (duomenys neskelbtini) metu išsakė tikrovės neatitinkančias, jam pačiam akivaizdžiai žinomai, melagingas žinias apie ieškovą A. S.: (12:43) Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui; (14:30) Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.

L. K. yra Lietuvos Respublikos Seimo narys ir jo išsakyta nuomonė turi ypatingai svarbią reikšmę ir daro didelę įtaką visuomenės nuomonės formavimui. Todėl tokie pasisakymai, kurie neabejotinai susiję su ieškovo A. S. reputacija, turi būti išsakomi itin atsakingai ir paremti faktais, o šiuo atveju įvyko priešingai.

(duomenys neskelbtini) LNK „(duomenys neskelbtini)“ laidos metu L. K. nurodė, kad planuoja kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir „apie šitą asmenį ir paklausti ar dabartinė jo veikla atitinka pabėgėlio statusą ir jis toliau gali tuo naudotis“, tačiau (duomenys neskelbtini) laidos metu apie gautą VSD atsakymą nėra kalbama. Ieškovas sprendžia, kad Seimo narys į Valstybės saugumo departamentą nesikreipė, o jeigu kreipėsi, gavo palankią ieškovui išvadą, kurios nekomentavo. Nesant jokios neigiamos informacijos apie ieškovą, Seimo narys skelbia, jam žinomai, tikrovės neatitinkančią ir žeminančią ieškovo garbę ir orumą informaciją. Seimo narys teigia, neva ieškovas atlieka Rusijos propagandos agento funkcijas, skelbia dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai, ko akivaizdu nepatvirtino valstybinės institucijos stebinčios ir analizuojančios grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Dėl atsakovų UAB ,,Be tabu ir Ko“ , UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas “ ir UAB „LNK studija“ atsakomybės nurodo, kad atsakovų UAB „Be tabu ir Ko“ sukurtos, per LNK televiziją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (duomenys neskelbtini) transliuotos ir šiuo metu UAB „LNK studija“ tinklapyje www.lnk.lt patalpintos, laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu (duomenys neskelbtini), reportaže išskirtinai apie ieškovą A. S., kuriam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje, nuo 09:37 min. iki 14:56 min., buvo paskleista asmens garbę ir orumą žeminanti informacija. Laidos kūrėjai UAB „Be tabu ir Ko“ bei visuomenės informavimo priemonė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, t. y. LNK televizija, žinodami apie gautą pretenziją dėl laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu paskleistos informacijos bei civilinę bylą Nr. e2-7821-937/2019 (bylos dėl laidų buvo sujungtos), kurioje pareikštas ieškinys dėl panašaus pobūdžio šmeižto, disponuodamas M. F. teiginiais „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe — pedofilija. ,,90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją.“ <...> Ir čia veikia Rusijos propagandos šaltiniai. Lietuva, <„> turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją “ ir Seimo nario L. K. teiginiais, kad „Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsiną tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai tyčia viešai pakartotinai paskelbė žinomai neatitinkančias tikrovės žinias apie ieškovą A. S.

Laidos „(duomenys neskelbtini)“ turinys, laidos vedėjo skatintų diskusijų pobūdis rodo, jog informacijos skleidimo metu buvo stengiamasi ne informuoti visuomenę apie galimai netinkamą ieškovo veiklą, o suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovą ir netgi pasišaipyti iš jo. Visas laidos reportažas parengtas apie ieškovą, siekiant parodyti jį iš neigiamos pusės, o nurodant šiuos faktus rodomas ieškovo atvaizdas. Tokiu būdu laidoje paskleista žinia, kad ieškovas skleidžia Rusijos propagandą, yra Putinui artimų asmenų sąraše, yra už Krymo aneksiją, jo veikla nukreipta prieš Ukrainos suverenitetą, jis yra kaltinamas eile sunkių nusikalstamų veikų, tarp jų ir pedofilija, kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl ne tik daugelis aukščiau nurodytų teiginių, tačiau visas laidos reportažo turinys žemina ieškovo garbę ir orumą. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį.

Nurodo, kad panašioje byloje, esant jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo atsakovas M. F. pripažintas pažeidęs ieškovo A. S. garbę ir orumą yra pasisakęs kasacinis teismas Civilinė atsakomybė pagrįstai taikyta ir visuomenės informavimo priemonei, nes ji, disponuodama informacija apie ieškovui palanku teismo procesini sprendimą, nepaisydama didesnio atsargumo, nuosaikumo poreikio, nepatikrinusi kito asmens skleidžiamos informacijos patikimumo, teisingumo, kritiškai neįvertinusi informacijos šaltinio, paskleidė šio išsakytus teiginius, kurie laikytini aiškiai žeminančio pobūdžio (LAT 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Nurodo, kad laidos (duomenys neskelbtini) metu išsakant teiginius, jog ieškovas skleidžia Rusijos propagandą, yra Putinui artimų asmenų sąraše, yra už Krymo aneksiją, jo veikla nukreipta prieš Ukrainos suverenitetą, jis yra kaltinamas eile sunkių nusikalstamų veikų tarp jų ir pedofilija, kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, rodomas ieškovo atvaizdas ir/arba ieškovas tiesiogiai minimas teiginiuose. Pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką ieškovo atvaizdo demonstravimas žemina asmens garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Žurnalistas, laidos rengėjai ir visuomenės informavimo priemonės nebuvo sąžiningi išsakytų teiginių fone demonstruodami ieškovo atvaizdą, nes nesirėmė tiksliu faktiniu pagrindu, neteikė tikslios ir patikimos informacijos ir nesilaikė žurnalistinės etikos reikalavimų.

Laidoje (duomenys neskelbtini) remtasi LNK internetiniame tinklapyje parodytos laidos „(duomenys neskelbtini)“ išsakytais teiginiais, taip pat remtasi M. F. komentarais (M. F. teismo sprendimu pripažintas pažeidęs ieškovo garbę ir orumą), Seimo nario L. K. niekuo nepagrįstais teiginiais (nurodo, kad kreipėsi į VSD, tačiau atsakymo nenurodo ir nekomentuoja), taigi faktais kad ieškovas skleidžia Rusijos propagandą, yra Putinui artimų asmenų sąraše, yra už Krymo aneksiją, jo veikla nukreipta prieš Ukrainos suverenitetą, jis yra kaltinamas eile sunkių nusikalstamų veikų tarp jų ir pedofilija, kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, žurnalistų realiai išsamiai nepatikrinti. Tokiu būdu atsakovai UAB „Be tabu ir Ko“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „LNK studija“ aiškiai pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnio nuostatas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad ieškovo garbė ir orumas, teisė į atvaizdą buvo pažeisti. Dėl atsakovų paskleistos žeminančios informacijos ir parodytos laidos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurios net ir šiuo metu yra patalpintos tinklapyje www.lnk.lt, taigi iki šiol skleidžiamų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių ieškovas nuolat jaučia neviltį ir bejėgiškumą, dėl kaltinimų sunkių nusikaltimų padarymu, tarp jų ir pedofilija, patiria neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų. Jaučia pažeminimą, panieką, jaučiasi diskredituotas, sukompromituotas, buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, vadinant jį Rusijos propagandistu, veikiančiu prieš Ukrainos suverenitetą pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas jo kaip žurnalisto prestižas ieškovo sekėjų, draugų ir visuomenės akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų susipažįstant su naujausi žmonėmis, bendrauti, vykdyti žurnalisto veiklą, gauti papildomų pajamų. Ieškovas raštais kreipėsi į UAB „LNK studija“ paneigti šmeižikišką informaciją, paskleistą laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu, tačiau atsakovas, ne tik kad nereagavo į pretenziją, tačiau kartu su kitais atsakovais UAB „Be Tabu“ ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ parengė ir paskleidė dar vieną analogiško turinio laidą ir išplatino jau ne tik internetu, o per televiziją daug didesniam žiūrovų ratui, tokiu būdu ieškovą žeminančią informaciją paskleidė žymiai didesniam visuomenės ratui, kas sunkina atsakovų atsakomybę. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur ir prašo ją priteisti solidariai iš atsakovų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Be Tabu“ ir Ko atsiliepimu prašo pripažinti ieškovo dalyvavimą byloje būtinu, apklausti liudytoju D. P., palikti ieškinį nenagrinėtą, nesilaikius išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kitu atveju ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtų duomenų šaltinių nurodo, kad iš atsakovo L. K. atsiliepimo matyti, kad jis yra gerai informuotas apie A. S. veiklą prieš Ukrainos demokratinius procesus, nurodė papildomus duomenų šaltinius, t.y. „15 min“ žurnalistą D. P., kurį tikslinga apklausti. Dėl paskleistų duomenų šaltinių ginčų byloje nėra, kodėl laidos rengėjui turi būti taikoma CK 2.24 str. 5 d. Neginčija, kad laidos rengėjai turi teisę į nuomonę dėl laidoje išdėstytų teiginių ir faktų, tačiau tokia nuomonė negali būti laikoma žinia VIĮ 2 str. 89 d. prasme (ViĮ 2 str. 36 d. pateiktas nuomonės apibrėžimas, ji yra subjektyvi, jau netaikomi tiesos ir tikrumo kriterijai). Ieškovas neneigia, kad laidos rengėjai jam buvo suteikę galimybę išsakyti savo nuomonę dėl teiginių, tačiau jis tokios galimybės, nepaisant nemažų laidos rengėjų pastangų, atsisakė, nenurodydamas jokios priežasties. Teigia, kad atsakovo darbuotojai pasidomėjo viešoje erdvėje (prieinamuose internetiniuose portaluose) esančiais duomenis apie ieškovą, paanalizavo jo paties surinktą ir viešai pateikiamą informaciją bei pasirodymus. Šios informacijos pagrindu laidos rengėjai ir turėjo pagrindo susidaryti nuomonę, kad ieškovas gali būti apibūdinamas kaip „Kremliaus lakštingala“, todėl laidos rengėjų replikos yra suformuotos dar ir šiais pagrindais. Neturėdami jokių iš paties ieškovo gautų duomenų apie jo veiklą, laidos rengėjai rėmėsi jiems prieinamais šaltiniais, t.y. duomenimis ir argumentais, kuriuos pateikė M. F., L. K., laidos „(duomenys neskelbtini)“ kūrėjų gauta medžiaga ir viešoje erdvėje pateikiama paties A. S. pozicija įvykių Ukrainoje ir Rusijos opozicijos klausimais.

Viešos informacijos rengėjas neatsako už informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o pati informacija yra paskelbta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas informacijos, gautos iš jam prieinamų šaltinių (CK 2.24 str. 5d., VIĮ 54 str. 1 d. 7 p.). Dėl laidos vedėjų replikų dėl įsileidimo į namus nusikaltėlio ir „Kremliaus lakštingala“ priglaudimo pažymi, kad jos pateikiamos klausiamąja forma ir su dvejonėmis, kas leidžia spręsti, kad tiek rengėjų nuomone ir vertinimas, o ne skleidžiama žinia. Be to, replikų patikrinti tiesios kriterijumi negalima.

Dėl ieškovo atvaizdo panaudojimo nurodo, kad laidos rengėjus ir Lietuvos televizijos žiūrovus domina ne pats A. S., o jo visuomeninė veikla, veikla viešoje erdvėje per visuomenės informavimo priemones. Ieškovas kuria laidas, jas komentuoja, tad jo atvaizdas paimtas ir patalpintas laidoje toks, koks jis yra matomas visuomenės informavimo priemonėse. Atvaizdą platina pats ieškovas, sudarydamas galimybę ją naudoti be jokių apribojimų. Pasak atsakovo, problemą dėl atvaizdo panaudojimo ieškovas kelia dirbtinai.

Dėl viešo asmens statuso nurodo, kad kaip supranta atsakovas, ieškovas save laiko žurnalistu, jis skleidžia informaciją įvairiuose internetiniuose portaluose apie visuomeninius ir politinius įvykius, todėl tokia informacija laikytina vieša VIĮ 2 str. 79 d. prasme. Pagal VIĮ 14 str. 3 d. informacija apie viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skleidžiama be jo sutikimo, jei ji atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus asmens savybes. Nurodo, kad laidos rengėjus domina tik ieškovo veikla, kuri gali būti vertinama kontraversiškai. Ieškovo skleidžiama propoganda neatitinka nei Lietuvos valstybės oficialių institucijų įvykių pasaulyje, Ukrainoje, vertinimo, nei visuomenės nuomonės. Lietuvos valstybės institucijos, visuomenė remia ir palaiko demokratinius procesus Ukrainoje, tad ieškovas savo pasisakymais ir vertinimais, komentarais atkreipia visuomenės dėmesį. Dėl tokios veiklos jis laikytinas viešu asmeniu. Pagal teismų praktiką, viešas asmuo nesinaudoja ir negali naudotis ta pačia garbės ir orumo gynimo apimtimi kaip privatus asmuo, kadangi dėl vykdomos veiklos tokie asmenys turi būti pakantesni kritikai. Ieškovas savo veiklos kritikos problemą kelia dirbtinai ir tik formaliais pagrindais.

Dėl paneigimo nurodo, kad patikslintame ieškinyje suformuluotas paneigimas skiriasi nuo 2019-08-02 ieškovo reikalavime nurodyto paneigimo. Palyginus paneigimo tekstus aišku, kad nesilaikyta CK 2.24 str. 2 d., 4 d., CPK 22 str. 1 d., todėl teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų ir nepaaiškina, kokia neturtinė žala jam buvo padaryta. Ieškinyje tik šabloniškai išvardinti neturtinės žalos kriterijai, nurodama, kad tokią realią žalą ieškovas patyrė ir kuo tokia žala pasireiškia. Nesant jokių duomenų apie ieškovo patirtą žalą, atsakovas neturi galimybės pateikti savo argumentų, o toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

Ieškovas pats kuria ir platina laikas, kuriuose išjuokiami ir žeminami kiti asmenys, tad neturtinės žalos klausimas jam nėra aktualus.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK STUDIJA“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad tinkamai kvalifikuojant ir nustatant žodžio laisvės ribas, be kita ko, yra svarbu viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma. Nurodo, kad šiuo atveju televizijos laidose keliamas klausimas, kodėl Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis asmeniui, kuris viešoje erdvėje atlieka „Rusijos propagandos agento funkcijas“, „skelbia dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai“? Cituotos išvados apie ieškovo veiklą padarytos ne žurnalistų, tačiau LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario L. K. (citatos interviu forma pateikiamos ir ginčo Laidos reportaže). EŽTT savo praktikoje nuolat pažymi, kad žiniasklaida turi teisę pasikliauti kalbų ar pranešimų turiniu, išsakytų viešojo asmens ir ji nėra įpareigota atlikti šios informacijos nepriklausomo tyrimo. Taigi, žurnalistai turėjo oficialaus šaltinio pateiktą ieškovo veiklos vertinimą, turėjo teisę pasitikėti oficialiais šaltiniais ir apskritai kelti klausimą dėl ieškovui suteikto prieglobsčio Lietuvoje pagrįstumo, kai kompetentingi asmenys jo veiklą vertina kaip prieštaraujančią Lietuvos nacionaliniam saugumui. Papildomai, šį vertinimą ir abejones tik sustiprina Rusijos opozicionieriams priskiriamo buvusio advokato M. F. teiginiai (citatos interviu forma pateikiamos ir ginčo televizijos laidų reportažuose). Taigi ginčo televizijos laidose žurnalistai pagrįstai kėlė klausimus, išprovokuojančius viešą diskusiją, prisidedančią prie viešąjį interesą sudarančio klausimo. Teigia, kad pats ieškovas pripažįsta, kad žurnalistai rengdami Laidą siekė išklausyti ir kitą pusę, t.y. pakalbinti patį ieškovą. Tačiau jis atsisakė.

Nurodo, kad ieškovo ginčijamą paskleistą informaciją galima suskirstyti į dvi aktualias teisiniam kvalifikavimui grupes: „užkadrinio balso“, t.y. ginčo televizijos laidų žurnalistų išsakyta informacija, ir su visuomenės informavimo priemone nesusijusių asmenų, t.y. M. F. ir L. K., išsakyta informacija. Nurodo, kad pagal EŽTT jurisprudenciją žurnalistai neatsako už pagalbą kitam asmeniui paskleisti informaciją (interviu forma ir pan.), nes tai ženkliai pablogintų žiniasklaidos prisidėjimą prie diskusijos viešo intereso klausimais, nebent tam egzistuoja ypatingai svarbios priežastys.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Nurodo, kad Laidos žiūrovai aiškiai matė ir buvo informuoti, kad tai tik tam tikro konkretaus asmens (atskleisto šaltinio) pateikiamas vertinimas, komentaras, informacija, kas ir buvo paskelbta laidoje. Vienas iš asmenų yra LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. K. kuriuo žiniasklaida gali pasitikėti ir pagal EŽTT jurisprudencija neprivalo abejoti ar atlikti papildomų tyrimų.

Vertinant ginčo televizijos laidų žurnalistų išsakytą informaciją, atsakovai pabrėžė, kad ji laikytina nuomone, kaip ją apibrėžia VIĮ 2 str. 36 d. Konkrečiai, „užkadriniu balsu“ pateikiamos mintys arba komentarai, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

„Užkadrinio balso“ paskleista informacija, kad „savo youtube kanale A. S. kuria filmukus, kuriuose džiūgauja, kad Krymą okupavo Rusija“ yra komentaras, pastaba apie faktą, reiškinį, kuris netrukus tame pačiame reportaže iliustruojamas tai pagrindžiančia informacija.

„Užkadrinio balso“ paskleista informacija, kad „S. dėka, Putino parankiniai ėmė persekioti buvusį grupės (duomenys neskelbtini) ir N. S. advokatą M. F.“ Tai komentaras, pastaba apie faktus, kurie netrukus tame pačiame reportaže iliustruojami tai pagrindžiančia informacija, žiūrovams detalizuojama, kas turėta galvoje ir ką norėta pasakyti. Šią informaciją patvirtina ir pats M. F.

„Užkadrinio balso“ paskleista informacija, kad „A. S. yra vadinamajame Putino sąraše. Tai itin Putinui artimų asmenų sąrašas, suskirstytas į 12 (dvylika) kategorijų. Šie veikėjai kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių“. Tai komentaras, kuris netrukus tame pačiame reportaže iliustruojamas tai pagrindžiančia informacija, detalizuojama, ką norėta pasakyti ir kuo remiamasi.

„Užkadrinio balso“ paskleista informacija, kad „Kremliaus opozicija kaltina A. korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Tačiau neaišku, kaip toks veikėjas rado prieglobstį ne Rusijoje, o Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies valdžios institucijos priglaudė šią Kremliaus lakštingalą?“. Tai nusistebėjimas ir retorinio klausimo kėlimas, apie kurį netrukus bus diskutuojama reportaže. Reportaže aiškiai įvardijama žiūrovams, kad kaltinimus meta Kremliaus opozicija, o tai atitinka tikrovę

Dėl Laidoje Nr. 2 informacijos, paskleistos „užkadriniu balsu“ nurodo, kad teiginys „Tokie troliai gyvena Lietuvoje, Vilniuje, tai atskleidė garsus Rusijos advokatas M. F.“ yra informacija, pastaba, komentaras apie tai, kas netrukus bus parodyta Laidoje – tikrai M. F. netrukus Laidoje teigia, kad tokie troliai gyvena Vilniuje, įvardydamas pavyzdžius.

Teigia, kad tokia pati situacija yra ir dėl kito paskleisto teiginio. „Putino oponentui nesuvokiama, kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją“ – tai taip pat informacija, pastaba, komentaras apie tai, kas tuoj pat bus parodyta Laidoje – tikrai M. F. netrukus Laidoje teigia stebisi ir išdėsto minėtą „užkadrinio balso“ anonsuotą informaciją. 34. Kitas teiginys „Lygiai prieš metus, M. F. apie šį Vilniuje gyvenantį trolį informavo migracijos valdybą ir net prezidentūrą. Tačiau trolis A. Š. sėkmingai trolina toliau. Gyvendamas Vilniuje, šmeižia Ukrainą, šlovina Putiną ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą“ taip pat komentaras, pastaba, išvada apie tikrą įvykį – M. F. kreipimąsi į atitinkamas institucijas dėl ieškovo veiklos. Vertinant šią informaciją, atkreiptinas dėmesys, kad be Laidos turinio ar pašnekovų pateiktos informacijos komentavimo, anonsavimo (kaip ankstesnių teiginių atveju), ieškovas „užkadriniu balsu“ įvardijamas kaip „trolis“, šlovinantis Putino režimą. Ši paskleista informacija remiasi Laidoje parodytais faktais, Rusijos valdžios opozicijos atstovo M. F. pateikta informacija, galiausiai, oficialių Lietuvos pareigūnų pozicija. Pavyzdžiui, kaip jau minėta interviu Laidoje (kitoje laidoje) LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys L. K. patvirtina šiuos faktus įvertindamas ieškovo veiklą taip: „jis atlieka Rusijos propagandos agento funkcijas, įgarsina tam tikras idėjas, kurios be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui“.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad savo veiksmais jie neperžengė teisės aktuose, įskaitant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Konvencijoje, CK 2.24 str., VIĮ nustatytų žodžio laisvės ir visuomenės informavimo laisvės ribų, nes sąžiningai vykdė savo, kaip visuomenės informavimo priemonių, pagrindinę funkciją. Papildomai šioje civilinėje byloje egzistuoja atsakovų atleidimo nuo redakcinės atsakomybės kitais šiame atsiliepime nurodytais teisės aktuose įtvirtintais pagrindais (VIĮ 54 str. 1 d. 7 p.).

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo nurodo, kad VIĮ 14 str. 3 d. numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus. Laidoje yra keliami klausimai dėl ieškovo vykdomos dezinformacijos, propagandos skleidimo, kas yra neteisėtos veikos. VIĮ 19 str. 3 d. imperatyviai nurodo, kad draudžiama platinti dezinformaciją, to paties straipsnio 1 d. 3 p. draudžia skleisti karo propagandą. Be to, yra keliamas klausimas dėl atsakovo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo, atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą. Taigi Laidos turinys, ieškovo tapatybės identifikavimas, įskaitant atvaizdo parodymą, padeda atskleisti įstatymų pažeidimus.

Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad straipsnio apie smurtą šeimoje kontekste išspausdinta asmens nuotrauka, kaip vaizdinė priemonė, suteikianti informaciją apie straipsnyje išdėstytus faktus, nepažeidė asmens teisės į atvaizdą.

Nurodo, kad ieškovo atvaizdas buvo paimtas ir rodomas tik iš jo paties viešai paskelbtų vaizdų, filmuotos medžiagos. Taigi buvo perpublikuotas ieškovo atvaizdas, kurį jis pats savo noru viešai skelbia internete, dalinasi su kitais ir tikisi, kad jį pamatys kiekvienas norintis asmuo. Dėl šios priežasties atvaizdas panaudotas toks, kokį pats ieškovas pateikia viešai, nesiekiant jo pažeminti (iliustruojant kompromituojančiomis nuotraukomis ar pan.), ir proporcingai tiek, kiek reikalinga iliustruoti skleidžiamą viešąjį interesą sudarančią informaciją. Perfrazuojant cituotoje kasacinio teismo praktikoje naudojamomis lingvistinėmis formuluotėmis, ieškovo atvaizdas buvo panaudotas tik kaip vaizdinė priemonė, suteikianti informaciją apie Laidoje išdėstytus faktus, nuomones ir kitas aplinkybes. Atsakovai laiko, kad ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista.

Dėl reikalavimo paskelbti paneigimą nurodo, kad nesant atsakovų atsakomybės sąlygų, būtinų konstatuoti CK 2.24 str. įtvirtintą garbės ir orumo pažeidimo deliktą, netaikytinas ir specialus ieškovo prašomas taikyti jo teisių gynimo būdas – viešas paneigimo paskelbimas.

Nors ieškovas kelia reikalavimus solidariai visiems atsakovams, tačiau transliuoti informaciją turi galimybę tik vienas atsakovas, skelbti internete tik kitas, kurti (gaminti) laidą – tik trečias. Nurodo, kad neaišku, kaip M. F. arba L. K. galėtų įgyvendinti ieškinio reikalavimą Nr. 7. Nurodo, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą (patikslinto ieškinio reikalavimai Nr. 2 ir 7) atmestini ir tuo pagrindu, kad yra neįgyvendinami.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodo, kad nesant atsakovų atsakomybės sąlygų, būtinų konstatuoti garbės ir orumo pažeidimo, taip pat teisės į atvaizdą pažeidimo deliktų, netaikytinas ir ieškovo prašomas taikyti jo teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas. Nurodo, kad ieškovas neišskiria, kokia jam neturtinė žala buvo padaryta atskirais jo teisių pažeidimais (garbės ir orumo pažeidimu ir teisės atvaizdą pažeidimu), taip pat kiek kiekvienas iš atsakovų savo veiksmais padarė žalos. Sprendžiant dėl atsakovų – visuomenės informavimo priemonių – civilinės atsakomybės aktualus yra CK 2.24 str. 5 d. taikymas. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Taigi net ir esant civilinės atsakomybes pagrindams (kurių šioje byloje nėra), visuomenės informavimo priemonės turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės už trečiųjų asmenų (nesusijusių su visuomenės informavimo priemonėmis darbo ar kitais sutartiniais teisiniais santykiais) neanonimiškai paskleistus duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovas L. K. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie A. S. veiklą, jo pasisakymus pirmą kartą sužinojo iš žiniasklaidos - naujienų portalo „lrytas.lt“ žurnalisto A. J. (duomenys neskelbtini) publikacijos, kuri atnaujinta (duomenys neskelbtini), tuometinio „lrytas.lt“ žurnalisto D. P. (duomenys neskelbtini) publikacijos, kuri atnaujinta (duomenys neskelbtini), ir naujienų portalo „15min“ tyrimų žurnalisto D. P. (duomenys neskelbtini) publikacijos. Šiose publikacijose rašoma apie tai, kad, naudodamasis politiniu prieglobsčiu Lietuvoje ir keliaudamas po Vakarų Europą, A. S. siekia diskredituoti Ukrainą, jos dabartinę valdžią, skleidžia prorusiškas propagandines idėjas. „Ukrainietis atvirai nepasisako už Kremliaus agresiją, tačiau nuolat šaiposi iš tų, kurie taip teigia. Be to, bendrauja su propagandine Rusijos žiniasklaida“, - teigiama D. P. straipsnyje ir pateikiamas pavyzdys, kad 2014 m. A. S. davė interviu Rusijos televizijos „5 kanalo“ laidai „Svarbiausia“. Pasak „15min“ tyrimų žurnalisto, „sėdėdamas vienoje Vilniaus Pilies gatvės kavinėje aiškino, kad dabartinė Ukrainos žiniasklaida yra „smirdanti pamazgų duobė“. Savo kolegas ukrainiečius žurnalistus kaltino dėl žmonių žūčių Donbase“. Ankstesniame savo straipsnyje, kuris publikuotas portale „lrytas.lt“, D. P. rašė, kad A. S. tame interviu teigė, jog „net 80 proc. per susirėmimus žuvusių žmonių, gyvybės neteko būtent „Ukrainos žurnalistų dėka“. Tarsi, anot A. S., šalies valdžią palaikanti ir prorusiškus separatistus smerkianti Ukrainos žiniasklaida kursto konfliktą.

Taip pat rašoma, kad A. S. „kuria savo „YouTube“ kanalą, kuriame šaiposi iš Ukrainos valdžios, žiniasklaidos, kariuomenės ir su prorusiškais separatistais kovojančių savanorių“. Kanalas surenka milijonus peržiūrų ir yra ypač mėgstamas prorusiškai nusiteikusių žmonių. „15min“publikacijoje aprašyti keli A. S. parengti „YouTube“ reportažai. Rašoma, kad viename jų ukrainietis pasakoja, jog „Ukrainos Aukščiausioje Radoje buvo užregistruotas P. P. politinio bloko siūlymas, bausti už Rusijos agresijos nepripažinimą. Jis teigia, kad Kremliaus agresijos faktu abejojantys ukrainiečiai bus sodinami į kalėjimus“, - ir toliau pateikiama sarkastiška A. S. citata: „Aš juk pasiruošęs pripažinti! Tik jeigu jūs man pateiksite realių faktų, o ne tokių nesąmonių. Tai reiškia, kad už tai turiu būti pasodintas“. Taip pat D. P. savo straipsnyje rašo, kad kitame reportaže A. S. bandė išjuokti Ukrainos karių pergalę prie Donecko srities Uglegorsko gyvenvietės. „Reportaže rodomas ukrainiečių naujienų portalo straipsnis. A. Š. parodo, kad prie tekstų prisegti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti Rusijos samdiniai, neršiantys mūšio vietoje. Politinis pabėgėlis šaiposi: jeigu teroristai buvo sumušti prie Uglegorsko, o vaizdo įrašuose užfiksuoti būtent separatistai, tai gal ukrainiečiai patys save vadina teroristais?“, - teigia „15min“ žurnalistas. Rašoma, kad A. S. šaiposi ir iš Ukrainos savanorių bataliono „Azov“. Pasak „15min“ žurnalisto, „reportaže rodomi sumontuoti epizodai iš apsaugos vaizdo kamerų, kurios užfiksavo pastatą užėmusius karius. Savanoriai vaikštinėja po patalpas, atveria visas duris, tikrina kabinetus. Duris, kurių nepavyksta atverti, išlaužia. Labiausiai A. Š. šaiposi iš epizodo, kuriame po mūšio besiilsintis „Azov“ karys atsikemša trofėjinį vyno butelį. Tą epizodą Lietuvos prieglobstį gavęs A. Š. pavadina „Azov“ savanorių „pergale.“

Portalo „lrytas.lt“ publikacijoje aptartas A. S. vaizdo klipas, kuriame jis išjuokia per vieną Ukrainos televiziją parodytą rusų kareivio kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kur karys ragina jį trauktis iš Ukrainos ir neremti teroristų. Teigiama, kad „siužete parodytas rusų kareivis, nufilmuotas tai su pėstininko, tai su jūreivio uniforma. Ir dar stovintis prie tilto Novorosijske, ne Ukrainoje“. Taip tarsi A. S. leidžia suprasti, kad Ukrainos žiniasklaida meluoja.

Kitas publikacijoje aprašytas A. S. reportažas - apie separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ vadovo rinkinius, kuriuos laimėjo oficialios Ukrainos valdžios nepripažintas prezidentas A. Z. Rašoma, kad A. S. šaipėsi iš Ukrainos žiniasklaidos, teigusios, kad rinkimai „Donecko liaudies respublikoje“ vyko teroristams ginklais varant gyventojus prie urnų. Neva viskas vyko taikiai ir ramiai. „Parodęs išsamų siužetą apie tariamus rinkimus A. Š. postringavo, kad jis pasisako už vieningą Ukrainą ir nepritaria bandymams ją skaldyti. Bet čia pat pridūrė, kad Rytų Ukrainos žmones sukilti ir atsiskirti privertė neteisinga, net kvaila Kijevo politika - pažymi „lrytas.lt“ žurnalistas A. J.

Nurodo, kad be minėtuose naujienų portaluose aprašytų atvejų „YouTube“ platformoje yra (duomenys neskelbtini). propagandinės Rusijos televizijos „(duomenys neskelbtini)“ laidos „60 minučių“ vaizdo įrašas, kur A. S. kaip „ekspertas“ duodamas interviu diskredituoja Ukrainos teisinę sistemą ir žiniasklaidą. Beje, tai pačiai televizijos kanalų grupei priklausančio kanalo „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 14 d. ir kovo 3 d. transliuotose žinių ir aktualijų laidose buvo šmeižiami Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir laisvės gynėjai, kurstoma visuomenės įtampa ir tautinė nesantaika. A. S. „YouTube“ kanale galima rasti 2015 m. vaizdo klipą, kuriame jis mėgina diskredituoti Lietuvos žiniasklaidą ir tuometinę naujienų portalo „Delfi“ vyriausiąją redaktorę M. G.-B.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad A. S. taip elgiasi dėl to, kad 2014 m. pasikeitusi Ukrainos valdžia nepanaikino ankstesnės valdžios valdymo laikotarpiu jam iškeltų baudžiamųjų bylų, apie kurias rašoma tose pačiose „lrytas.lt“ ir „15min“ publikacijose, ir nenutraukė jo paieškos. Visgi turint omeny aukščiau aprašytą situaciją ir Rusijos vykdomo informacinio karo kontekstą, A. S. veiklą, ypač kada jis savo noru pasisako propagandiniuose Rusijos televizijos kanaluose, o jo pasisakymai naudojami propagandai pagrįsti, atsakovas vertina tai kaip Rusijos propagandos agento funkciją. Tačiau tai nereiškia, kad jis vykdo kokius nors Rusijos užsakymus. Tiesiog tokie A. S. vieši pasisakymai, įvykių interpretacijos yra neabejotinai naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui. Būtent apie Ukrainą Rusija skleidžia daugiausiai priešiškos propagandos ir dezinformacijos, bandydama ją visaip diskredituoti, taip pat šalis tiesiogiai patiria Rusijos karinę agresiją, pažeidžiamas jos teritorinis vientisumas, ką, beje, kursto ta pati propaganda.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2017 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, jog „konfliktas Ukrainoje ir dėl to kilęs ažiotažas Lietuvos žiniasklaidoje bei visuomenėje labiau konsolidavo Kremliaus režimo kariniams veiksmams pritariančius asmenis Lietuvoje. Tai buvo ypač pastebima socialiniuose tinkluose, kuriuose padaugėjo Rusiją palaikančių akcijų ir net atvirai Rusijos imperiniam mesianizmui simpatizuojančių asmenų pareiškimų“.

A. S. yra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Prieglobstis (pabėgėlio statusas) suteikiamas užsieniečiams dėl politinių priežasčių tam, kad jie būtų apsaugoti nuo valdžios persekiojimo. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme taip pat nustatytos užsieniečių, esančių Lietuvoje, prieglobsčio prašytojų teisės ir pareigos - t. y. jie privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, kurstančią neapykantą. Atsakovas nemano, kad turimą prieglobstį ir pabėgėlio statusą užsieniečiai turėtų išnaudoti kaip platformą viešai skelbti teiginius, kurie yra neteisingi, kuriuose tyčiojamasi, skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvai draugišką, savitarpio pagalbos sutartimis susaistytą valstybę. Tai prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, t. y. šalies, kuri suteikė prieglobstį. Nurodo, kad pateikė savo požiūrį į A. S. veiklą Lietuvoje, apie kurią sužinojo iš žiniasklaidos, ją vertindamas per pabėgėlio statuso bei iš jo kylančių teisių ir pareigų prizmę.

Siekdamas patikrinti aukščiau minėtą žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, atsakovas, kaip Seimo narys, 2019-01-02 kreipėsi į VSD „Dėl Ukrainos piliečio A. Š. veiksmų“, o 2019-01-18 gavo VSD atsakymą Nr. 19-99 RN (Riboto naudojimo, IPSS). Rašte pateiktai informacijai yra suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl ji negali būti viešinama, platinama ar komentuojama. Nuspręsti dėl rašto išslaptinimo ar galimybės teismui susipažinti su rašto turiniu turi tik rašto rengėjas - VSD. Priimant sprendimą teismui būtų naudinga įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su šia informacija.

Dėl LNK televizijos (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos „(duomenys neskelbtini)“ reportaže rodyto A. S. atvaizdo nurodo, kad televizijos laidos rengėjų neprašė ir jiems nedarė jokios įtakos, kad reportažo apie A. S. metu būtų rodomas jo atvaizdas. Sprendimas dėl A. S. atvaizdo rodymo yra laidos „(duomenys neskelbtini)“ rengėjų atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovas M. F. atsiliepimu prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir skirti baudą iki 5000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuos siekiama persekioti ir bauginti pilietinę visuomenę, pusę šios baudos paskiriant atsakovo M. F. naudai kaip kompensaciją, taip pat iš ieškovo priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, į bylą kaip išvadą teikiančias institucijas įtraukti Valstybės saugumo departamentą, Migracijos departamentą, kurie pateiktų išvadą, ar atsakovų išsakyta nuomonė apie ieškovą A. Š. atitinka tikrovę.

Nurodo, kad ieškovas prašo, jog atsakovas paneigtų kitokius teiginius, nei išsakė ginčo laidoje. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad visos atsakovo nuomonės buvo pateiktos netiesioginiame eteryje. Ieškovas tyčia netinkamai pasirinko atsakovą kaip šalį dėl pareikšto reikalavimo paneigti paskleistą nuomonę apie ieškovą, nes siekė persekioti pilietinę visuomenę. Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją (2 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006 pasisakė, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Viešos informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama įstatymu svarbiausiems visuomenės gėriams ginti ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina 4 demokratinėje visuomenėje (Konstitucijos 25 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Pagal Visuomenės informavimo įstatymą nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenukrypstant nuo informacijos ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Ji grindžiama faktais ir pagrįstais argumentais. Kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“. Nuomonė yra požiūris, nusimanymas, supratimas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Šią savo nuomonę atsakovas grindė ieškovo veikla Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje ir kitose šalyse, manydamas, kad ieškovas skleidžia demokratinėms vertybėms priešišką propagandą, kurios užsakovai yra totalitarinis kleptokratinis V. Putino režimas Rusijoje. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas. Reikšti nuomonę apie būtinumą ginti demokratines vertybes ir taip ginti visuomenės viešąjį interesą atsakovui suteikia Konstitucijos 25 straipsnis bei LR Visuomenės informavimo įstatymo 4, 5, 6 straipsnių nuostatos. Jo pareikšta nuomonė spaudoje, televizijos laidose buvo nukreipta ginti visuomenės viešąjį interesą, kuris turi būti ginamas prioritetiškai, palyginus su ieškovo privačiais ir V. Putino režimo nusikalstamai totalitariniais interesais.

Atsakovas informuoja teismą, kad praeityje, XX m. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo antikomunistinio judėjimo dalyvis, 10-ojo dešimtmečio pradžioje buvo nuosavomis lėšomis leidžiamo antitarybinio laikraščio „Trečioji jėga“ redaktorius, kuris buvo leidžiamas palaikant „Sąjudžiui“ Lietuvoje, 1993-1995 m. jis buvo Rusijos Parlamento - Valstybinės Dūmos (J. G. frakcijos „Rusijos pasirinkimas“) deputatas, juridinių mokslų kandidatas, labai neseniai advokatas, gynęs prezidento Putino diktatūros priešininkus („(duomenys neskelbtini)“ byla, „(duomenys neskelbtini)“ P. byla, Ukrainos karininkės, N. S., byla, Krymo totorių lyderio, I. U., byla, Ukrainos žurnalisto, R. S., byla ir daugelis kitų bylų). Šiuo metu atsakovas yra Laisvosios Rusijos Forumo Nuolatinio komiteto narys – tai antiputininė politinė organizacija, kurios būstinė įsteigta Vilniuje. Atsakovas niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir niekada nebuvo teistas.

Nurodo, kad ieškovas A. Š., turintis leidimą gyventi Lietuvoje, yra įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą pagal baudžiamąjį kaltinimą dėl chuliganiško išpuolio ir sąmoningai melagingo liudijimo Ukrainoje, taip pat jam pateiktas kaltinimas pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 156 str. (nepilnamečių suvedžiojimas), byla iškelta pagal Ukrainos Baudžiamojo proceso kodekso 214 str. dėl ikiteisminio tyrimo. Jo duomenys patalpinti Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos oficialioje paieškos duomenų bazėje (duomenys neskelbtini). Viešoje prieigoje pateiktas atsakovo A. Š. nusikaltimo vaizdo įrašas, kuriame jis šauna į žmogų „McDonald‘s“ restorane Kijeve, ir vėlesniu A. Š. pabėgimu iš nusikaltimo vietos (duomenys neskelbtini). Autoritetingas antiputiniškas „Duomenų bazės“ šaltinis, veikiantis Latvijoje, tvirtina, kad atsakovas A. Š. yra pabėgęs nusikaltėlis ir užsiima RF valdžios interesų propaganda prieš politinę opoziciją ir Ukrainos bei Lietuvos suverenitetą (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas A. Š. savo interviu metu tvirtino, kad turi aistrą žaidimams ir apvaginėjo darbdavius (duomenys neskelbtini). Atsakovo įseserė, J. M. tvirtino viename interviu Ukrainos žurnalistui, S. I., kad jos brolis, A. Š. apvogė ją Nyderlanduose ir, kad ji aptiko jo kompiuteryje vaikiškos pornografinės medžiagos (duomenys neskelbtini). Ieškovo, A. Š. sesuo 2013 m. rugpjūtį pateikė atitinkamą pareiškimą Nyderlandų policijai dėl vagystės, kuriame apkaltino jį dėl vaikiškos pornografijos kūrimo ir platinimo. A. Š. pateikė ieškinį Ukrainos teismo institucijoms prieš seserį, J. M., reikalaudamas paneigti jos platinamus duomenis apie jo pedofiliją, bet bylą teisme pralaimėjo, teismo nutartis įsiteisėjo.

Atsakovas M. F. mano, kad nusikalsti, meluoti, apgaudinėti ir šmeižti ieškovui yra morališkai priimtinas užsiėmimas. Atsakovo M. F. nuomone, ieškovas pateikė ieškinį prieš atsakovus, siekdamas nukreipti viešąjį dėmesį nuo ieškovo dėl ieškovo įvykdytų nusikaltimų, todėl ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Šiuo piktnaudžiavimu ieškovas užsiima sistemingai ir nuolat, todėl 2019 m. kovo 6 d. Maskvos miesto Chamovnikų rajono teismas iš dalies patenkino ieškovo M. F. Z. ieškinį prieš atsakovą, A. Š. A. dėl garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimo remiantis RF CPK 152 str., priėmus dalies F. reikalavimų atsisakymą, kurie buvo nagrinėti teisme pagal F. ieškinį Š. Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Nutartis įsigaliojo atmetus Š. apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jis prarado advokato statusą Rusijoje už politinius teiginius, išsakytus Kremliaus ir jo šalininkų atžvilgiu. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Juridinis komitetas 2019 m. liepos 27 d. priėmė memorandumą dėl persekiojamų advokatų apsaugos, būtent, dėl M. F. Z. (duomenys neskelbtini), kurio 18 skirsnio 2.2 punkte nurodoma, kad F., gynęs politinius kalinius, prarado statusą „dėl etikos pažeidimų“ (4 psl. 13 nuoroda). („Remiantis 2018 m. balandžio 24 d. Maskvos Advokatų rūmų sprendimu, advokatas M. F., gynęs politinį kalinį, O. S., ir kitus klientus politinėse bylose, neteko advokato statuso dėl neetiško elgesio“). Nurodytas sprendimas dėl advokato statuso sustabdymo advokatas M. F., apskundė Europos žmogaus teisių teisme (Strasbūre).

Maskvos miesto Chamovnikų rajono teismo nutartis, kuria remiasi ieškovas M. F. atžvilgiu (patikslinto ieškinio 6 punktas), įpareigojusi paneigti „Govorit Moskva“ radijo stotyje išplatintus duomenis, buvo apskusta atsakovo M. F. Europos Žmogaus teisių teisme, o skundas yra pripažintas priimtinu ir nagrinėtinu. Tokiu būdu, teisminis nagrinėjimas dar nebaigtas.

Šalies argumentai

Ieškovas niekaip nepaaiškina, kaip atsakovo nuomonės/teiginiai gali pažeminti ieškovo garbę ir orumą, kodėl jie neatitinka tikrovės ir apskritai kaip jie yra susiję su ieškovu.

Ieškovas tvirtina, kad atsakovo teiginys „Čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š.“ žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau niekaip nepagrindžia, kaip žodžiai „Yra toks tinklaraštininkas Š.“ žemina ieškovą, kuris pats 8 ieškinyje patvirtino, kad yra tas pats tinklaraštininkas Š. Taip pat neaišku, kaip atsakovo teiginys „Jis - Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis“ žemina ieškovą, kai ieškovas nėra net paminėtas šiame teiginyje, o atsakovas neatsako už laidos įrašo metu rodomas nuotraukas, kuriose galimai pavaizduotas A. Š. Dar daugiau, iš ieškinio nesuprantama, kaip atsakovo teiginys „Lietuva turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis.“ žemina ieškovą, kai ieškovas nėra net paminėtas šiame teiginyje, o atsakovas neatsako už laidos įrašo metu rodomas nuotraukas, kuriose galimai pavaizduotas A. Š. Galiausiai, nesuprantama, kaip atsakovo teiginys „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją, t. y. prieš F., N. ir daugelį kitų.“ žemina ieškovą, kai ieškovas nėra net paminėtas šiame teiginyje, o atsakovas neatsako už laidos įrašo metu rodomas nuotraukas, kuriose galimai pavaizduotas A. Š.

Ieškovas pateikė interviu žodžių stenogramą rusų kalba, kurie buvo pasakyti (duomenys neskelbtini) LNK interneto kanalo „(duomenys neskelbtini)“ laidoje, tačiau juose net nėra žodžių „taip sakant“. Tai tikriausiai sąmoningas atsakovo išsakytos nuomonės iškraipymas, siekiant įtikinti teismą, kad atsakovas pateikė vienareikšmiškai šmeižikišką tvirtinimą, sąmoningai suklaidino programos žiūrovus, o ne išsakė nuomonę ir vertinimą. Įterptiniai žodžiai „taip sakant“, kuriuos atsakovas du kartus pavartojo ginčo teiginiuose, rusų kalba reiškia, kad kalbantysis nori suminkštinti, demonstruoti netikslumą, ieško tikslesnio posakio savo nuomonei išreikšti, suteikia klausytojui pačiam įsitikinti, patikrinti šią nuomonę, teiginį.

Atsiliepimas

Atsakovo F. teiginys buvo laikomas pasiūlymu patiems žiūrovams patikrinti jo nuomonę, požiūris, kuris patvirtinamas viešąja informacija (apie tai liudija oficialūs Ukrainos ir Nyderlandų teisėsaugos institucijų dokumentai ir žiniasklaidos pranešimai, pridedami prie šio atsakymo į patikslintą ieškinį), todėl jokio melo, šmeižto, gandų platinimo ir nepatikimų duomenų atsakovo žodžiuose nebuvo.

Nurodo, kad A. Š. yra viešasis asmuo, tinklaraštininkas, medijų ekspertas ir politinės organizacijos „Š. partija“ lyderis, kuri 2019 m. vasarą dalyvavo rinkimuose į Ukrainos Parlamentą ir pralaimėjo juos, surinkdami 2,25%. Tokiu būdu, informacijos apie politiką ir viešąjį žmogų Š. paieška, platinimas žiniasklaidoje ir pateikimas Ukrainos rinkėjams ir Lietuvos piliečiams laikomas teisėta kiekvieno žmogaus - advokato, teisės gynėjo, žurnalisto ir tinklaraštininko - teise. Šios teisės negalima pažeisti Š. reikalavimais slėpti šią informaciją, nepranešti apie ją arba persekioti žmones, ieškančių šios informacijos, teismuose. Atsakovo nuomonė apie Š. kaip Maidano priešininką, prorusišką tinklaraštininką, žmogų, ginantį Kremliaus ir Putino interesus, laikoma subjektyviu požiūriu, įvertinimu, pagrįstu, jo (ir ne tik jo) nuomone, remiantis Š. viešosios veiklos rezultatais.

Teigia, kad teismas turi atsižvelgti į laidoje cituojamų teiginių konstrukciją, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį, nes ginčo teiginiai suformuluoti abejojant, atsakovo kalboje vartojant sąlyginius pasisakymus, klausiamojo pobūdžio teiginius. Be to, atsakovai pateikė savo pateiktą vertinimą patvirtinančių įrodymus, o ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog duomenys melagingi. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, turėtų įvertinti, kad atsakovo teiginiuose buvo dvejonių (pvz., „taip sakant“), kurios teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę, o ne atsakovo pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius.

Atsakovas laiko, kada jis savo nuomonę visuomenės informavimo priemonėms pateikė remdamasis teisės aktais, valstybės institucijų raštais ir juose nustatytais duomenimis, įgyvendindamas savo teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti leistinose ribose.

Atsakovas prašo skirti baudą iki 5000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuos siekiama persekioti ir bauginti pilietinę visuomenę, pusę šios baudos paskiriant atsakovo M. F. naudai kaip kompensaciją.

Teismas 2023-07-15 nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, išreikalauti iš Valstybės saugumo departamento atsakymą Nr. 19-99 RN į L. K. 2019-01-02 kreipimąsi „Dėl Ukrainos piliečio A. Š. veiksmų“.

Teismas su minėtu dokumentu susipažino ir įvertinęs L. K. pateiktus rašytinius paaiškinimus kreipėsi dėl minėto rašto išslaptinimo.

Valstybės saugumo departamentas išslaptino 2019-01-18 raštą, su kuriuo proceso dalyviai susipažino.

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė savo pozicijas procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje kilo klausimas dėl (duomenys neskelbtini) transliuotos internetu laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu ir per televizijos kanalą LNK (duomenys neskelbtini) transliuotos laidos (duomenys neskelbtini) metu paskelbtos informacijos, kuri galimai žemina ieškovo garbę ir orumą.

Ieškovas reiškia reikalavimus, susijusius su televizijos programoje „LNK“ (duomenys neskelbtini) transliuotoje televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleista informacija, t.y. teiginiais:

1) „Jis ukrainietis, bėgo nuo Maidano ir dabar slapstosi nuo trijų kaltinimų, tame tarpe – pedofilija. Ukrainoje iškelta byla“ (šiuo atveju M. F. pasakyta informacija);

2) „Savo youtube kanale A. S. kuria filmukus, kuriuose džiūgauja, kad Krymą okupavo Rusija“ (šiuo atveju „užkadrinio balso“ pasakyta informacija);

3) „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą ir 10% prieš rusų opoziciją“ (šiuo atveju M. F. pasakyta informacija);

4) „S. dėka, Putino parankiniai ėmė persekioti buvusį grupės (duomenys neskelbtini) ir N. S. advokatą M. F.“ (šiuo atveju „užkadrinio balso“ pasakyta informacija);

5) „A. S. yra vadinamajame Putino sąraše. Tai itin Putinui artimų asmenų sąrašas, suskirstytas į 12 (dvylika) kategorijų. Šie veikėjai kaltinami karo kurstymu, korupcija, pinigų plovimu, dezinformacijos skleidimu, atsakomybe dėl 10-čių tūkstančių mirčių“ (šiuo atveju „užkadrinio balso“ pasakyta informacija);

6) „Jis atlieka nu tokio Rusijos propagandos agento funkcijas. Jis įgarsina tam tikras idėjas, kurios, be jokios abejonės naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui“ (šiuo atveju L. K. pasakyta informacija);

7) „Kremliaus opozicija kaltina A. korupcija, ekonominiais nusikaltimais, šmeižtu, melagingų naujienų platinimu, karo kurstymu, pedofilija, dalyvavime dalies Ukrainos žemių okupacijoje, kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir informaciniu tarptautinių teroristų palaikymu. Tačiau neaišku, kaip toks veikėjas rado prieglobstį ne Rusijoje, o Lietuvoje. Kodėl mūsų šalies valdžios institucijos priglaudė šią Kremliaus lakštingalą? (šiuo atveju „užkadrinio balso“ pasakyta informacija);

8) „Lietuva, kuri yra antikremliškos kovos flagmanas, , turi patys save ginti nuo vidinio priešo, prasiveržusio čia, į Lietuvos teritoriją“ (šiuo atveju M. F. pasakyta informacija);

9) „Prieglobstį suteikiam žmonėms tikrai dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad jis galėtų susikurti platformą ir iš čia skelbti dalykus, kurie iš esmės prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai“ (šiuo atveju L. K. pasakyta informacija).

Ieškovas taip pat kelia reikalavimus, susijusius su interneto svetainėje www.lnk.lt viešai (duomenys neskelbtini) paskelbtoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleista informacija, t.y. teiginiais:

1) „Tokie troliai gyvena Lietuvoje, Vilniuje, tai atskleidė garsus Rusijos advokatas M. F.“ („užkadrinio balso“ teiginys);

2) „čia pat Vilniuje yra įsikūrę galingos Rusijos propagandos šaltiniai. Yra toks tinklaraštininkas Š., gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, bet čia negyvenantis“ (M. F. teiginys);

3) „Lygiai prieš metus, M. F. apie šį Vilniuje gyvenantį trolį informavo Migracijos valdybą ir net Prezidentūrą. Tačiau trolis A. Š. sėkmingai trolina toliau. Gyvendamas Vilniuje, šmeižia Ukrainą, šlovina Putiną ir jo naują Kerčės tiltą į Krymą“ („užkadrinio balso“ teiginys);

4) „Putino oponentui nesuvokiama, kodėl Lietuva globoja aktyvų Kremliaus politikos sekėją“ („užkadrinio balso“ teiginys);

5) „Visos Lietuvos valstybinės institucijos informuotos ir vis tiek niekas nesiima jokių veiksmų, kad pabėgėlio statusas jam būtų panaikintas. Jis – Ukrainos pilietis, pabėgęs nuo Maidano, ieškomas dėl trijų baudžiamųjų bylų, tarp kurių ir pedofilijos atvejis“ (M. F. teiginys);

6) „Taigi, išvada tokia, Baltijos šalys, o ypač Lietuva – lyderė kovoje prieš Kremlių, pačios turėtų gintis nuo vidaus priešo, įsmukusio į Lietuvą, reikia neleisti šiai propagandai skleistis“ (M. F. teiginys).

7) „90% jo propagandos eina per Ukrainą, prieš jos nepriklausomybę, suverenitetą, ir 10% prieš rusų opoziciją, t.y. prieš F., N. ir daugelį kitų“ (M. F. teiginys).

Atsakovo M. F. atstovas procesiniuose dokumentuose ir 2023-05-31 baigiamojoje kalboje prašė, nustačius ieškovo piktnaudžiavimą teisėmis, atsisakyti ginti ieškovo teises remiantis Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalimi. Nurodo, kad ieškovas pažeidė draudimą piktnaudžiauti teise, įgyvendindamas savo, kaip ieškovo, teisę kreiptis į teismą, kuriam teismingumą sukūrė pats ieškovas, pateikdamas teismui žinomai melagingus duomenis apie ieškovo nuolatinį gyvenimą Lietuvoje.

Atsakovas teigia, kad ieškovo piktnaudžiavimas savo teise pasireiškė tuo, kad ieškovas, sužinojęs, kad Lietuvos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 16 2022‐08‐02 nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. M‐6‐01‐0001122 dėl ieškovo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo pagal BK 216 str. 1 d., viešai internete prisipažino, kad Lietuvoje niekada negyveno, o tiesiog melavo Lietuvos teismams apie išgalvotą nuolatinį gyvenimą Lietuvoje, siekdamas savo inicijuotiems teisminiams ginčams pasinaudoti Lietuvos teismais, taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) ir materialinėmis teisėmis (CK 1.137 str.). Tai patvirtina atsakovo vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kurio vaizdo įrašo transkripcija su vertimu pateikta teismui, kuriame ieškovas atvirai prisipažįsta piktybiškai melavęs teismams apie savo tariamai nuolatinį gyvenimą Lietuvoje, kurį imituoti matyt na padėjo ieškovui talkinusios advokatų profesinės bendrijos ir pulkas advokatų.

Atsakovo M. F. atstovas 2023-10-02 teismo posėdyje taip pat prašė taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir neginti ieškovo teisių. Nurodė, kad minėta nuostata taikoma, kai asmuo manipuliuoja įstatymais, piktnaudžiauja teise. Ieškovas manipuliuoja, piktnaudžiauja teise. Teigia, kad visi argumentai, kuriuos teikia ieškovas, yra melaginti, duomenys yra klaidinantys ir imitacinio pobūdžio.

Remiantis CK 1.137 straipsnio 2 dalimi, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktą; 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 49 punktą).

Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis. Asmens nesąžiningumui konstatuoti pakanka asmens elgesį įvertinti pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 63 punktą).

Valstybės saugumo departamentas teismo prašymu 2023 m. išslaptintame 2019-01-18 rašte, adresuotame LR Seimo nariui L. K., nurodė, kad A. S. pabėgėlio statusas suteiktas 2012 m., kadangi jis teigė, kad yra dėl politinių priežasčių persekiojamas Ukrainos teisėsaugos. Nurodė, kad VSD Migracijos departamentui yra pateikęs informaciją, susijusią su A. S. veikla, skleidžiant prieš Ukrainą nukreiptą Rusijos propagandą internetinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, bendradarbiavimą su Kremliui lojaliomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios siekia stiprinti Rusijos įtaką Lietuvos visuomenei ir politinei sistemai. Teigia, kad 2015 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl A. S. suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo, tačiau statusas nebuvo panaikintas. Nurodo, kad 2018 m. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2020-10-29 nutartimi LR Valstybės Saugumo departamentas buvo įtrauktas į bylą kaip išvadą teikianti institucija ir įpareigotas pateikti išvadą, ar A. Š. yra pabėgęs nuo Maidano, skleidžia propagandą prieš Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir rusų opoziciją, atlieka Rusijos propagandos agento funkcijas, įgarsindamas idėjas, kurios, naudingos Kremliaus plėtojamam diskursui, yra Lietuvos vidaus priešas, sukūręs platformą, iš kurios skelbia dalykus, kurie prieštarauja tiesai, teisingumui ir Lietuvos nacionalinio saugumo sampratai.

Valstybės Saugumo departamentas 2020-11-10 raštu, be kita ko, nurodė, kad VSD vertinimu A. S. viešai skelbiama informacija apie Ukrainos vidaus politinius ir socialinius procesus, karą Rytų Ukrainoje, pasisakymus Krymo okupacijos klausimu Rusijos žiniasklaida panaudoja savo propagandiniais tikslais, siekiant destabilizuoti Ukrainos vidaus politinę ir socialinę padėtį, demoralizuoti ir skatinti visuomenės nepasitikėjimą Ukrainos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, diskredituoti Maidano revoliuciją. A. S. šiais klausimai dalyvauja Rusijos televizijos propagandinėse laidose ar duoda interviu interneto portalams.

Valstybės saugumo departamentas 2022-04-14 raštu, reaguodamas į teismo prašymą pateikti patikslintą išvadą, nurodė, kad A. S. bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija – RF prezidento administracija. Departamentas vertina, kad A. S. yra asmuo, kurį RF išnaudoja siekdama politinės ir informacinės įtakos užsienio valstybėse, o jo veikla yra ne jo politinių įsitikinimų išraiška, o Lietuvos Respublikai priešiško subjekto užduočių vykdymas. Remdamasis surinkta žvalgybos informacija, VSD vertina, kad A. S. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad minėta informacija atsispindi ir administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/2021.

Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: 1) panaikinti Ukrainos piliečiui A. S. suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas ; 2) pripažinti Migracijos departamento 2021m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Ukrainos piliečio A. S. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ netekusiu galios; 3) panaikinti Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 4) uždrausti Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3636-595/202 pareiškėjo A. S. skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento Sprendimo dalis (sprendimo rezoliucinės dalies pirmą, trečią ir ketvirtą punktus), kuriose atsakovas: 1) panaikino Ukrainos piliečiui A. S. suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, nes jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas; 3) panaikino Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 4) uždraudė Ukrainos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4040-415/2021 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalis, kuria panaikinamas Ukrainos piliečiui A. S. suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.), ir ta atsakovo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui Ukrainos piliečiui A. S. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (UTPĮ 54 str. 1 d. 5 p.), panaikinti. Pareiškėjo Ukrainos piliečio A. S. skundo dalį, kuria prašyta panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ dalį, kuria panaikinamas Ukrainos piliečiui A. S. suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas, nes nebėra aplinkybių, dėl kurių jam pabėgėlio statusas buvo suteiktas (UTPĮ 90 str. 1 d. 5 p.), ir tą atsakovo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui Ukrainos piliečiui A. S. panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (UTPĮ 54 str. 1 d. 5 p.), atmesti. Teismas nutarė kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas M. F. nurodo ieškovo video, kuriame jis pripažįsta tam tikrus faktus. Minėtame 2022-08-12 video (teismui rusų kalba yra puikiai suprantama, taip pat pateikta transkripcija) A. S. dalinosi savo istorija dėl patekimo iš Nyderlandų į Lietuvą, nurodė, kad Lietuvoje buvo pradėtas tyrimas dėl jo užsienyje gautų pinigų ir kad jis 7 metus nebuvo Lietuvoje, kad iš Lietuvos pasitraukė iškart, kai tik suprato, kas čia tokio. Nurodė, kad su jais (Lietuva) jo niekas senų seniausiai nesiejo ir nesieja.

Pažymėtina, kad byloje nagrinėjant klausimą dėl teismingumo, į bylą buvo teikiami duomenys apie ieškovo faktinį gyvenimą Lietuvoje, kas iš tiesų neatitiko tikrovės. Vėliau paaiškėjo aplinkybės dėl ieškovo gyvenimo Ispanijoje.

Nors atsakovas M. F. teigė, kad A. Š. yra viešasis asmuo, tinklaraštininkas, medijų ekspertas ir politinės organizacijos „Š. partija“ lyderis, kuris 2019 m. vasarą dalyvavo rinkimuose į Ukrainos Parlamentą ir pralaimėjo juos, surinkdami 2,25%, tačiau ieškovas, duodamas teismui paaiškinimus su priesaika, nurodė, kad partija yra ne jo, kad jis su politika nėra susijęs. Ieškovas nenurodė, kad tai yra jo bendrapavardis (kas yra mažai tikėtina) ar kad jo pavardę panaudojo be jo žinios ir pan. Iš esmės savo veiksmais ieškovas trukdė nustatyti byloje tiesą, kuri susijusi su kitoje šalyje vykusiais rinkimais, rezultatais, paties ieškovo statusu. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbi, sprendžiant bylas dėl garbės ir orumo, kadangi viešas asmuo (laidos skelbtos panašiu metu ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kai vyko minėti rinkimai) nesinaudoja ir negali naudotis ta pačia garbės ir orumo gynimo apimtimi kaip privatus asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą apginti savo garbę ir orumą, susijusią su informaciją, kuri buvo paskelbta internetu (duomenys neskelbtini) ir per televiziją (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad jau 2015 m., 2018 m. VSD siekė panaikinti jo pabėgėlio statusą. Nors ieškovas laiko, kad jo garbei ir orumui Lietuvoje buvo padaryta žala, tačiau šiuo atveju iš VSD duomenų nustatyta, kad paties ieškovo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvertinus ieškinio reikalavimų dėl garbės ir orumo gynimo turinį ir apimtį, aplinkybę, kad A. S. nebeturi pabėgėlio statuso, jo elgesį proceso metu (kiek tai susiję su žodinių parodymų davimu, įrodymų dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje teikimu į bylą), kad, remiantis VSD duomenimis, jis bendradarbiauja su priešišką veiklą prieš Lietuvos Respubliką ir kitas užsienio valstybes vykdančia Rusijos Federacijos valstybės institucija, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teismas sutinka su M. F. pozicija dėl būtinybės taikyti CK 1.137 str. 3 dalį ir atsisakyti ginti ieškovo teises.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas mato pagrindą konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Kadangi tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, teismas dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su ieškovo garbe ir orumu, žalos atlyginimu, nepasisako.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus išspręstas papildomu sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja