Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. G., bankroto administratoriaus atstovei R. Valkiūnienei, neatvykus pareiškėjui L. G. ir suinteresuotų asmenų Swedbank AB, AB SEB bankas ir BUAB ,,Medinės šukos“ atstovams, apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjų L. G. ir J. G. pareiškimą dėl fiziniams asmenims bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: „Swedbank“ AB, AB SEB bankas ir BUAB ,,Medinės šukos“, išnagrinėjo pareiškėjų bankroto administratoriaus UAB ,,Ritava“ prašymą dėl bankrutuojančių asmenų patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi L. G. ir J. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Ritava“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (II tomas, 17-26 b. l.). 2016-02-04 nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų L. G. ir J. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (II tomas, 42-43 b. l.). Remiantis 2016-03-23 teisėjo rezoliucija pratęstas terminas minėtų fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti (II tomas, 54 b. l.).

Teismas 2016-05-17 nutartimi pareiškėjų kreditorių susirinkimui 2016-04-25 pateikto jų mokumo atkūrimo plano netvirtino, paliko jį nenagrinėtu ir pasiūlė jiems per 15 dienų terminą pateikti teismui tvirtinimui naują šio plano redakciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir bankroto administratoriaus atstovė pakartojo 2016-06-13 rašte pateiktus motyvus ir nurodė, kad kreditorių 2016-06-13 susirinkime nurodyti argumentai nėra esminiai, prašė remtis jų 2016-06-13 rašte nurodytais atsikirtimais ir patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė.

Suinteresuotas asmuo ,,Swedbank“ AB dėl skolininkų mokumo plano atkūrimo pateikto 2016-06-13 kreditorių susirinkimui nurodė, kad pritaria kreditoriaus BUAB ,,Medinės šukos“ išsakytai nuomonei (3 t., b. l. 12).

Suinteresuotas asmuo SEB bankas balsuodamas raštu pakartotiniame 2016-06-13 kreditorių susirinkime dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo nurodė, kad nepritaria planui, o dėl nurodytų administravimo išlaidų, jau pritaria, kadangi tokį siūlymą jis buvo pateikęs anksčiau. Atskirai nurodė, kad kreditorius AB SEB bankas nėra gavęs Bankroto administratoriaus išlaidų turėtų nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo pagrindimo, (kokios tai buvo išlaidos, nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių dokumentų).

Tačiau kreditorius AB SEB bankas nesutinka su mokumo atkūrimo plane pateikiamomis išlaidomis skirtomis būtiniems bankrutuojančių asmenų bei jų išlaikytinių poreikiams tenkinti. Kreditorius AB SEB bankas siūlo nustatyti 2 000 EUR/mėn. išlaidas būtiniems bankrutuojančių asmenų bei jų išlaikytinių poreikiams tenkinti. Piniginės lėšos viršijančios būtiniems poreikiams skirtas lėšas, turi būti nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui bei administravimo išlaidų dengimui. Kreditorius AB SEB bankas nesutinka su išvadomis dėl nekilnojamo turto (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) sandorių, kuriais bankrutuojantiems asmenims priklausęs turtas buvo padovanotas jų vaikams. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone šis nekilnojamojo turto sandoris pažeidžia bankrutuojančių asmenų kreditorių teises bei teisėtus interesus. Kreditorius AB SEB bankas siūlė įpareigoti bankrutuojančių asmenų L. G. ir J. G. bankroto administratorių UAB „Ritava“ kreiptis į teismą dėl minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo, tačiau kaip matyti iš pateiktos išvados bei mokumo atkūrimo plano projekto, bankroto administratorius net neketina ginčyti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio ir neaišku kokių pagrindu laiko, kad šie sandoriai nepažeidžia kreditorių teisių bei teisėtų interesų (3 t., 19 b. l.).

Suinteresuotas asmuo BUAB ,,Medinės šukos“ dėl skolininkų patikslinto mokumo plano atkūrimo projekto patvirtinimo nurodė, kad pagal skolininko L. G. pateiktą pajamų ir išlaidų lentelę matyti skolininko pasirinktos mokumo atkūrimo priemonės beprasmiškumas, jau nekalbant apie atitiktį teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams iš esmės, fizinio asmens bankroto tikslui ir paskirčiai arba Skolininko deklaruojamiems teiginiams, kad L. G. „<...> stengiasi atlikti darbą pagal maksimalias savo galimybes, kad tik gautų kuo didesnį atlyginimą; <...> neatmeta galimybės keisti darbo vietas, parsikvalifikuoti, kad tik galėtų gauti didesnes pajamas, kurias galėtų nukreipti atsiskaitymams su kreditoriais“. Taip pat pastebėtina, kad nors L. G. plane ir nurodo, kad ,,planuoja lankyti anglų kalbos bei statybos specialisto profesinio kėlimo kursus“, dabar, jau praėjus daugiau nei pusei metų nuo bankroto bylos skolininkams iškėlimo dienos, L. G. situacija nei dėl kalbos mokymosi, nei dėl gaunamų pajamų didinimo atžvilgiu nesikeičia.

Patikslinto mokumo atkūrimo 8 punkte yra nurodoma, kad L. G. bent 5 kartus per metus atvyksta pasimatyti su vaikais, patiria išlaidų kelionei, už tą laikotarpį negauna pajamų. Tokiu būdu kyla pagrįsta abejonė apskritai dėl pasirinktos mokumo priemonės atkūrimo tikslingumo, jeigu pragyvenimas užsienio valstybėje yra beveik lygus uždarbiui.

Maža to, kaip matyti iš skolininko atstovės pridėtų dokumentų, skolininkas užsienyje įregistravo statybų įmonę, kai tuo tarpu nemokumo plano atkūrimo plane nurodyta, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 878,40 eurų darbo užmokestį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra tikslių duomenų apie skolininko gaunamas realias pajamas, pateikiama informacija yra dviprasmiška, todėl pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neturėtų būti tvirtinamas. Nei teismo posėdžio metu, nei šiame patikslintame plane nėra pašalinti šie netikslumai apie skolininko L. G. darbovietę ar realias gaunamas pajamas. Kadangi pajamų gavimo faktas ir jų dydis yra esminis bankroto procedūros elementas, bet kokie netikslumai, ar aplinkybės, leidžiančios abejoti duomenų teisingumu ar sudarančios prielaidą apie pajamų slėpimą, vertina kaip mokumo atkūrimo plano neatitikimas įstatymo reikalavimams.

Kaip matyti, iš esmės prognoziniai pajamų srautai grindžiami prielaida, kad J. G. gaus 200,00 € didesnį darbo užmokestį pagal naujai sudarytą/dar nesudarytą bandomojo laikotarpio darbo sutartį.

Numatomas pajamų padidėjimas per abu skolininkus siekia tik 1 260,00 € per metus. Daugiau jokių mokumo atkūrimo priemonių skolininkai nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad skolininkai neištaisė teismo nurodytų mokumo atkūrimo plano trūkumų, dar kartą nenurodė konkrečių mokumo atkūrimo priemonių bei nepateikė įrodymų, nei, kad jas kokiu nors būdu yra pradėję įgyvendinti, nei, kad ketina tai daryti ateityje. Skolininkai nenurodė, kokių ketina imtis konkrečių mokumo atkūrimo priemonių: pradėjo lankyti konkrečius kursus (kalbos mokymosi, persikvalifikavimo, specializacijų įgijimo), atliko darbų paiešką, užsiregistravo darbo agentūrose, skelbė apie paieškas viešai ir pan., kokios yra galimybės jas įgyvendinti - tik dar kartą deklaratyviais ir beprasmiškais teiginiais nurodo ,,kitas“ priemones, skirtas mokumui atkurti.

Kaip matyti, Skolininkai plane remiasi statistiniais Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio gavimo duomenimis (Patikslinto plano 7 punktas, 4 pastraipa), t. y. kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. ketvirtąjį ketvirti moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalie ūkyje (be individualių įmonių) buvo 695,4 €, vyrų - 820,60 €.

Tačiau nurodydami išlaidas, numatomas būtiniesiems poreikiams tenkinti (Patikslinto plano 8 punktas), Skolininkai į statistinius duomenis jau nebeatsižvelgia, nesiremia, pvz. minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu, ar aukščiau nurodytu vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, ir nurodo, kad jų būtinųjų poreikių tenkinimui reikia 2 190,00 € per mėnesį (buvo 2 256,00 €), t. y. savo poreikius susimažino tik 66,00 € per mėnesį, bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ,,Skolininkai pagal galimybes teikia išlaikymą ir savo vaikams, kurie negali būti blogesnėje padėtyje nei kiti tokio pat amžiaus ir socialinės padėties vaikai“.

Šios aplinkybės patvirtina skolininkų siekį visas gaunamas pajamas skirti išimtinai tik savo paaukštintos socialinės padėties poreikių tenkinimui, kreditorių interesų tenkinimui paliekant tik menkavertes sumas tik po to, kai pirmiausia bus patenkinti pačių skolininkų interesai.

Taip pat pastebėtina, kad vasaros metu vaikai mokyklų ar užklasinės veiklos būrelių nelanko, o iš trijų vaikų tik du yra nepilnamečiai, kuriems yra reikalingas išlaikymas. L. G. gyvenimas ir darbas užsienyje iš viso vertintinas kritiškai, kaip absoliučiai nenaudingas šeimai ir/ar vaikų išlaikymui bei kreditorių interesų tenkinimui, todėl vertintina, kad Skolininkų pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane nebuvo pašalinti teismo nustatyti trūkumai ir konstatuotos aplinkybės neišnyko, o patikslintas planas neatitinka jam keliamų FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti tvirtinamas. Skolininkų nurodomos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir pažeidžia skolininkų ir kreditorių interesų tenkinimo pusiausvyrą, todėl skolininkų pozicija, kad dar labiau sumažinti šių išlaidų praktiškai neturi galimybės, vertintina ypač kritiškai.

Manome, jog skolininkai nepašalino trūkumų, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-17 nutartyje, pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo pianas iš esmės nesiskiria nuo ankstesniojo patikslinto mokumo atkūrimo plano. Teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo plane numatomas skolininkui priklausančio turto pardavimas, priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), jos turi būti konkrečios, nustatyta jų įgyvendinimo tvarka. Priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti kuo didesnį kreditorių reikalavimų tenkinimą ir užtikrinti asmens minimalius poreikius.

Skolininkai nenurodė jokių konkrečių ir realių priemonių savo mokumo atkūrimui, nenustatė jų įgyvendinimo tvarkos. Skolininkai susimažino savo išlaidas tik 66,00 € per mėnesį, kas patvirtina, kad skolininkai yra visiškai nesuinteresuoti tenkinti kreditorių interesus. Visas bankroto proceso ir pateikiamo patikslinto plano dėmesys sutelktas į pastangas jokiu būdu nesumažinti skolininkų asmeniniams poreikiams skirtų išlaidų, vėl išlieka nepaaiškintos išlaidos draudimams, kurios per 3 metus sudaro 6 372,00 €. Taip pat vienas iš trijų skolininkų vaikų nepilnamečiai yra tik du, kuriems yra reikalingas išlaikymas. Skolininko L. G. pragyvenimo Airijoje išlaidos iš visos nepateisinamos, kadangi yra lygios jo uždarbiui.

Kreditoriams yra siūloma atsisakyti net 91,45 procentų savo reikalavimų. Vadinasi, Skolininkai per trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindami savo išlaidų, bet kreditoriams po tų trejų metų termino siūlo ,,nurašyti“ net 91,45 procentų skolų. Tok plano turinys iš esmės pažeidžia kreditorių interesus, pažeidžia skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl neatitinka reikalavimų, keliamų mokumo atkūrimo planui FABĮ 7 straipsnyje, todėl negali būti patvirtinamas.

Be to, minėtas kreditorius sutinka su Teismo nuomone, kad bankroto trukmė dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo gali sutrumpėti tik esant kreditorių pritarimui.

Faktas, kad Skolininkų bankroto administratorius dar kartą sumažino administravimo lėšas, nėra pakankamas esminiam bankroto proceso tikslui - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Net ir sumažintos administravimo lėšos vertintinos kaip nepagrįstos, kadangi jau faktas, kad byla teisme, bei pranešimai kreditoriams teikiami elektroniniu būdu, todėl išlaidos paštui, kopijavimui, bei kt., kas susiję su dokumentų popierinėmis versijomis, gali būti mažinamos. Be to, manytina, kad administratorius yra sudaręs abonentines sutartis su ryšio operatoriais, todėl išlaidos už telefoninį ar interneto ryšį taip pat turėtų būti realios, juk administratorius administruoja daugiau nei vieną skolininką ir jam interneto ir telefoninis ryšys iš esmės yra reikalingas visos savo profesinės veiklos vykdymui. Be to, kaip jau matyti, administratorius išimtinai palaiko tik skolininkų pusę ir visiškai neatsižvelgia į kreditorių pastabas, todėl 1 800,00 € atlyginimas administratoriui vertintinas kaip nepagrįstai didelis. Be to, Administratorius sąmatoje perkėlė nuostatas iš Įstatymo, tačiau jos yra nedetalizuotos ir niekaip kitaip nepagrįstos. Manome, jog atlyginimas administratoriui šioje bankroto byloje neturėtų viršyti 1 000,00 eurų už visą bankroto procesą. Be to, šis kreditorius laikosi nuomonės, kad bankroto byla Skolininkams apskritai turėtų būti nutraukta, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Manome, jog ne tik mokumo atkūrimo plano sąlygos, bet iš esmės skolininkų siekis pasinaudoti fizinio asmens bankrotu yra negalimas, nes visų pirma, kyla pagrįstos abejonės dėl skolininkų sąžiningumo, antra, kreditorių reikalavimų tenkinimas neužtikrinamas niekuo, trečia, yra siekiama sudaryti palankias sąlygas vien tik Skolininkams, kai tuo tarpu kreditoriams yra siūloma atisakyti net 91,54 procentų visų savo reikalavimų. Toks bankroto procesas šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises bei nepagrįstai sudaro galimybes nesąžiningiems skolininkams išvengti atsakomybės pagal prisiimtas prievoles.

Remiantis aukščiau išdėstytu, nurodytas kreditorius mano, jog yra pagrindas patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinimui (FABĮ 8 str. 8 d.), bei bankroto bylos skolininkams nutraukimui (FABĮ 24 str. 9 p.).

Fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas netvirtintinas, o civilinė byla nutrauktina.

FABĮ paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarką, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė iš esmės priklauso nuo sudaryto mokumo atkūrimo plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas mokumo atkūrimo planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Taigi mokumo atkūrimo plane turi būti konkretizuojamos konkretaus fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti kuo didesnį kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, tačiau kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas (Kauno apygardos teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-789-221/2014, LAT 2015-05-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

FABĮ 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, - jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį, esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytam atvejui, teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga, tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Teismas, nustatęs kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, turi teisę plano netvirtinti. Be to minėto straipsnio 7 dalis numato, kad teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1- 4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.

Iš teismui pateikto 2016-06-13 vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai vienbalsiai nepritarė pareiškėjų ir jų bankroto administratoriaus parengtam Fizinių asmenų kreditoriaus reikalavimų tenkinimui ir jų mokumo atkūrimo planui dėl šių argumentų. Pirmiausia, šalių nuomonės išsiskyrė dėl skolininkams reikalingų lėšų dydžio būtiniems poreikiams. Antra, nebuvo pateiktos tinkamos priemonės reikalingos skolininkų mokumo atkūrimui. Trečia, iš dalies kilo ginčas ir dėl bankroto administratoriaus išlaidoms reikalingo dydžio. Ketvirta, nebuvo pateiktas išsamus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Penkta, išsiskyrė šalių nuomonė dėl mokumo atkūrimo plano termino. Šešta, atskirai kreditorius BUAB ,,Medinės šukos“ laiko, kad būtina kreiptis į teismą dėl skolininkų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (3 t., b. l. 13-17 b. l.).

Pareiškėjų kreditorių 2016-06-13 susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma lygi 254 241,72 Eur, tai sudaro 100 proc. visos teismo patvirtintos finansinių reikalavimų sumos. Po to šalių nuomonės išsiskyrė ir 2016-06-13 susirinkimo metu, kuomet skolininkai padarė tik nežymias nuolaidas dėl kreditorių išsakytų nesutikimų, prieš patikslintą pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimą balsavo visi kreditoriai vienbalsiai, o dėl administravimo išlaidų patikslintos sąmatos tvirtinimo prieš balsavo kreditoriai turintys 83,30 proc. balsų (3 t., b. l. 25-26).

Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą bei nuspręsti, ar patikslintas mokumo atkūrimo plano tvirtinimas užtikrins bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Visi kreditoriai savo poziciją dėl nepritarimo patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui išdėstė raštu ir nurodė, kad pateiktas jų susirinkimui 2016-06-13 patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas iš esmės vėl nenumatė jokių skolininkų mokumo atstatymo priemonių, taip pat ir galimybių fizinių asmenų mokumui atkurti (3 t., b. l. 3-9, 12-19, 23-26). Be to, teismui pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plane ir vėl numatytas tik 3 metų skolininkų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpis, be jokio turto pardavimo, nenustatant bent kiek didesnės dalies kreditorių reikalavimų padengimo (3 t., b. l. 3-9). Su nurodytais kreditorių argumentais teismas sutinka jų nekartodamas. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir bankroto administratoriaus atstovė nurodė, kad pagal papildomai pateiktus duomenis kreditoriai negali užkirsti kelio jiems bankrutuoti ir civilinė byla negali būti nutraukta. Tokie pirmiausia, skolininkų argumentai vertintini kritiškai, tai yra, kas jiems palanku jie sutinka, o kas neatitinka jų norų atmestina. Tai jau laikytina kaip ir anksčiau yra nurodęs teismas skolininkų nesąžiningumu. Antra, skolininkai iš esmės nenurodė, kokiomis priemonėmis sieks atkurti savo mokumą, o tuo pačiu bent iš dalies patenkindami ir kreditorių reikalavimus. Taip pat jie nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų siekį gauti ateityje didesnes pajamas, nors vienas iš jų dirba Airijos Respublikoje ir yra (buvo) įkūręs net statybų verslo įmonę (1 t., b. l. 1-2). Nors skolininkų Mokumo atkūrimo planas jau turi dalį „Kitos priemonės skirtos fizinio asmens mokumui atkurti“, kur pareiškėjai nurodė, jog atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, galimas ir jų persikvalifikavimas ar naujos įsidarbinimo galimybės gaunant didesnes pajamas, tačiau tam nėra pateikti aiškūs ir konkretūs jų įsipareigojimus kreditoriams pavirtinantys įrodymai. Pastebėtina, kad nors pareiškėja ir teigė, kad L. G. šiuo metu užsienyje dirba tik pagal darbo sutartį, tačiau tai dar nereiškia, jog jis negali gauti geriau apmokamo darbo, nes byloje tokių konkrečių įrodymų nėra, o tik skolininkų pasvarstymai. Teismas sutinka su BUAB ,,Medinės šukos“ kreditoriaus argumentais, kad šis skolininkas tik simboliškai gali prisidėti prie esamo įsiskolinimo kreditoriams sumažinimo. Tas pats pasakytina ir apie J. G., kuri nors ir sudarė naują nuotolinio darbo sutartį, tikėdamasi didesnių pajamų, tačiau pats darbo pobūdis dar negarantuoja jų pastovumo (3 t., 24 b.l.). Todėl teismas daro išvadą, kad L. G., kuris yra dar jaunas, sveikas (neturi neįgalumo), darbingo amžiaus asmuo ir kuris nenurodė jokių priežasčių dėl kurių yra sumažėjusios jų galimybės ateityje susirasti geriau apmokomą darbą. Be to lieka neaišku kodėl šiam skolininkui buvo reikalinga įkurti statybos verslo įmonę Airijoje, po to nesitikint gauti atitinkamų pajamų, pradėti darbą pagal darbo sutartį kitoje bendrovėje. Trečia, sutiktina su kreditoriais, kad bankroto trukmė dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo gali sutrumpėti tik esant jų pritarimui, o ne teismui vienašališkai ją keičiant. Ketvirta, nors šalys dar iki teismo turėjo galimybę susitarti ir dėl mažesnio atlygio bankroto administratoriui, tačiau ir tokiu atveju du iš trijų kreditorių, vėl nepritarė, pasiūlytai bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimui (3 t., b. l. 23-24).

Taigi, teismas pripažįsta, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog turėdami pagrindinį pajamų šaltinį (darbo užmokestį ir kt.), pareiškėjai ėmėsi visų priemonių ir aktyviai ieško ne tik geriau apmokamo darbo, bet ir siekia kuo maksimaliau atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gaudami tam tikru laikotarpiu normalų atlyginimą, pareiškėjai sau sukuria sąlygas ne tik gerai gyventi, bet ir teikti neblogą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (3 t., b. l. 6-7). Savaime suprantama, kad pareiškėjai ir jų vaikai neturi būti priskirti prie socialiai remtinų asmenų, ypač tuomet kai tėvai gauna pakankamas pajamas, tačiau ir tokiu atveju jie privalo ne tik tenkinti savo poreikius, kurie nėra kuklūs, bet ir dėti pastangas sugrąžinant kuo didesnes pinigų sumas kreditoriams. Tokia teismo išvada sietina su tuo, kad pareiškėjai kaip skolininkai ne tik sukėlė savo įkurtos bendrovės nemokumą, tačiau liko skolingi ir nemažas sumas jais patikėjusiais kreditoriais. Dėl šių aplinkybių kyla abejonės dėl pareiškėjų sąžiningumo nurodant savo tikrąsias pajamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo L. G. pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, tuo tikslu persikvalifikuojant ir taip padidinant galimybes atsiskaityti ir jam su kreditoriais kuo didesnėmis įmokomis, yra laikomos kaip vienas iš pagrindų vertinant pareiškėjų sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-877-436/2014). Be to laikytina, kad pareiškėjai nepateikė nei teismui, nei kreditoriams jokių duomenų apie jiems priklausančius prabangos daiktus ar kitas brangias vertybes, kurias realizavus jei galėti bent dalinai sumažinti savo įsiskolinimą kreditoriams.

Bankrutuojančių L. G. ir J. G. patikslintame mokumo atkūrimo plane keliamas ir jų anksčiau sudarytų sandorių teisėtumo klausimas. Todėl sutiktina su kreditoriais, kad ne tik skolininkai, bet ir bankroto administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į kreditorių siūlymus, jog toks plano projektas pažeidžia visų kreditorių teises ir teisėtus interesus ir jie turi imtis priemonių trūkumams pašalinti. Keistai atrodo ir bankroto administratoriaus pozicija, kad minėtų sandorių ginčijimas yra netikslingas (3 t., b. l. 28). Kita nelogiška pareiškėjų ir bankroto administratoriaus nuostata, kad skolininkų mokumo atkūrimo trukmės terminas turi būti 3 metai, kuomet tam nepritaria nė vienas iš kreditorių, nes pareiškėjai nenori prisiimti jokių papildomų iš to kylančių įsipareigojimų. Dėl to visi skolininkų teiginiai dėl jų pakartotinai išnaudotų visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, vertintini kritiškai. Kaip jau teismas ne kartą yra nurodęs nustatyti trumpesnį skolininkų mokumo atkūrimo terminą, gali tik kreditoriai bendru sutarimu, o ne teismas, kadangi šios nuostatos kaip ir nurodė pats bankroto administratorius jiems tiesiogiai netaikytinos.

Pažymėtina, kad nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Be to, plano įgyvendinimo trukmė turi reikšmę ir prasmę ne tik tais atvejais, kai skolininkai dirba ir gauna pajamas, bet ir tais atvejais, kai asmuo nedirba, tačiau planuoja susirasti darbą, ar gauti pajamas, ir tokios galimybės egzistuoja. Kaip jau teismas yra nurodęs pareiškėjas L. G. yra darbingo amžiaus, jokių išskirtinių sveikatos problemų, kurios neleistų jam dirbti ar būtų labai apribotos jo darbo galimybės, neturi, turi profesinių sugebėjimų ir nemažą darbo patirtį įvairiose darbo srityse, todėl tokio asmens, o kartu ir abiejų skolininkų atleidimas nuo beveik 212 637,96 Eur siekiančių kreditorinių įsiskolinimų, jų „nurašymas“ po 3 metų, negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principus, o tuo pačiu atitinkančiu kreditorių teisėtus lūkesčius ir interesus bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog iš teismui pateikto pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, kuris gali būti įgyvendintas per trejų metų terminą, nelaikytinas protingu, racionaliu ir užtikrinančiu skolininkų bei kreditorių interesų pusiausvyrą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skolininkų kreditoriai pagrįstai nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, tai yra nėra FABĮ 8 str. 8 d. nurodytų nuostatų.

Kaip jau minėta kreditoriai prieštarauja ir mokumo atkūrimo plane nurodytai bankroto administravimo išlaidų sumai.

Mokumo atkūrimo plane bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos, atlyginimas turi būti pagrįstas, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mąstą ir bylos sudėtingumą. Įstatyme nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomos administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui dydis. Dėl ko administratoriui, teikiančiam tvirtinti išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks administravimo išlaidų dydis yra reikalingas norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančio asmens administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3S-1205-340/2014). Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus atstovė patvirtino, kad administravimo išlaidų dydis yra realus, tačiau lieka neaišku kodėl ši aplinkybė nebuvo įvertinta, dviejų kreditorių kurie balsavo prieš tokių išlaidų dydį. Nors byloje yra pateikta duomenų, pagrindžiančių mokumo atkūrimo plane nurodytų administravimo išlaidų dydžio būtinumą, tačiau nustatyta bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo suma irgi laikytina nepagrįsta, kaip neužtikrinanti nei administratoriaus, nei kreditorių interesų pusiausvyros (3 t., 23-24 b. l.).

Bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali būti įgyvendintas (3 t., 28 b. l.). Tačiau teismas laiko, kad turi būti sprendžiama ne formaliai ar pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytus reikalavimus, o konkrečiai įvertinta ar pateiktas planas atitinka minėto teisės akto keliamus tikslus ir siekius, t. y. fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju įvertinus pateiktus duomenis konstatuotina, kad pateikto plano turinys neatitinka FABĮ 7 straipsnio keliamų reikalavimų ir tikslų. Iš kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016-06-13 protokolo matyti, kad šalims net ir teismui suteikus joms dar vieną papildomą šansą, neapvyko pasiekti kompromiso dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygų, fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinų lėšų, plano įgyvendinimo termino, bankroto administravimo išlaidų, t. y. dėl esminių bankroto proceso sąlygų (3 t., 25-26 b. l.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateiktame tvirtinti patikslintame mokumo atkūrimo plane yra iškraipoma kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyra, nes kreditorių reikalavimai realiai būtų tenkinami tik minimaliai.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų, todėl atsisakytina planą tvirtinti, o byla nutrauktina (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 8, 10 punktų, 8 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-13 Patikslintą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.