Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, tretieji asmenys „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, antstolis V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. 2018 m. gruodžio 7 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad buvo nutarta apklausti liudytoją, teismo posėdis buvo atidėtas iki 2019 m. vasario 4 d. Teismo posėdžio laikas buvo suderintas su ieškove. Ieškovė K. K. pasirašytinai patvirtino, kad posėdžio laikas jai žinomas.

4. 2019 m. sausio 7 d. teisme gautas ieškovės K. K. prašymas atidėti 2019 m. vasario 4 d. paskirtą teismo posėdį dėl jos dar 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje suplanuotos kelionės.

6. Į 2019 m. vasario 4 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, ieškovė K. K. bei atsakovas E. M. neatvyko, šalių neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamu atveju į 2019 m. vasario 4 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, nei ieškovė K. K. bei atsakovas E. M. neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas (-ti) prašymas (-ai) atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, taip pat nebuvo gauti dokumentai, pateisinantys šalių neatvykimą į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Apeliantė nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė ir ieškinį paliko nenagrinėtu iš esmės dėl to, kad ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų apie tai, kad įsigijo kelionę dar iki teismo posėdžio, tačiau apeliantės nuomone, tai yra neteisinga, kadangi 2019 sausio 10 d. nutartį, kuria teismas ieškovei nustatė 3 dienų terminą pateikti teismui lėktuvo neabejotinus lėktuvo bilieto pirkimo datą patvirtinančius įrodymus, ieškovė gavo ir perskaitė tik 2019 m. vasario 10 d. Tačiau šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais.

14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, kurio 4 dalyje numatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi, neatvykus šalims į teismo posėdį, teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu iki teismo posėdžio pradžios šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Kitaip tariant, pagrindinis principas, leidžiantis šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jai (šaliai) neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Asmuo, pageidaujantis atidėti bylos nagrinėjimą, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad ši priežastis yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis.

15. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą. Taigi, neigiamų procesinių padarinių taikymas gali būti pateisinamas tik tokiais atvejais, kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą nepaneigiama šio instituto paskirtis, taip pat proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 7 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į tai, kad buvo nutarta apklausti liudytoją, teismo posėdis buvo atidėtas iki 2019 m. vasario 4 d. Teismo posėdžio laikas buvo suderintas su ieškove. Ieškovė K. K. pasirašytinai patvirtino, kad posėdžio laikas jai žinomas. 2019 m. sausio 7 d. teisme buvo gautas ieškovės K. K. prašymas atidėti 2019 m. vasario 4 d. paskirtą teismo posėdį dėl jos dar 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje suplanuotos kelionės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl teismo posėdžio atidėjimo pagrįstumo nėra patvirtintos jokiais įrodymais, 2019 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir nustatė ieškovei 3 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui neabejotinus lėktuvo bilieto pirkimo datą patvirtinančius įrodymus bei išaiškino, kad ieškovei pateikus minėtus įrodymus teismo posėdis bus perkeltas į 2019 m. vasario 13 d. 9.00 val., o negavus minėtų duomenų nustatytu terminu, byla bus nagrinėjama 2019 m. vasario 4 d. 9.00 val., kaip ir buvo nutarta 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad ieškovei nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos negalėjimą dėl objektyvių priežasčių dalyvauti teismo posėdyje, ieškovei neatvykusį teismo posėdį, gali būti priimtas sprendimas už akių ar ieškinys paliktas nenagrinėtu. Ieškovei taip pat buvo išaiškinta teisė prašyti, kad bylą būtų išnagrinėta jai nedalyvaujant. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 14 d. teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartį ieškovei išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis.

17. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).

18. Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Sprendžiant klausimą, ar proceso dalyviui buvo tinkamai siunčiami ir įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, reikia vadovautis minėtais įstatyminiais teisės aktais.

19. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Byloje nustatyta, jog apeliantė K. K. turi EPP paskyrą ir prieigą prie šios paskyros.

20. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

21. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje (Aprašo 21 punktas) ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato paskyrą EPP sistemoje. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje EPP sistemoje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą EPP sistemoje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

22. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė K. K. yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų atsisakiusi Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog apeliantei kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis apeliantei negalėjo būti siunčiama per EPP.

24. CPK175¹ straipsnio 10 dalis numato, jog šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog CPK nenustato jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo atsidarymu (perskaitymu) EPP sistemoje, taip pat nenustato jokių sąlygų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo gavimo momentu, todėl apeliantės argumentas, jog 2019 sausio 10 d. nutartį ieškovė gavo ir perskaitė tik 2019 m. vasario 10 d atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Taigi remiantis nurodytu reglamentavimu, laikytina, kad apeliantei 2019 m. sausio 14 d. (pirmadienis) per EPP išsiųstos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje nustatytas 3 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos prasidėjo 2019 m. sausio 15 d. (antradienis – pirma termino diena) ir baigėsi 2019 m. sausio 18 d. (paskutinė termino diena). Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio 6 dalis numato, jog procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

25. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė teismo nustatytu terminu minėtų duomenų ( t. y. neabejotinus lėktuvo bilieto pirkimo datą patvirtinančius įrodymus) teismui nepateikė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bylą nagrinėti 2019 m. vasario 4 d. 9.00 val., kaip ir buvo nutarta 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. Ieškovei ir atsakovui neatvykus į 2019 m. vasario 4 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, nepateikus teismui prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, bei neinformavus teismo apie šalių neatvykimo priežastis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo veiksmai, informuojant proceso dalyvį apie civilinės bylos eigą elektroninių ryšių priemonėmis, atitinka proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisingumo bei protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu proceso inicijavusios pačios apeliantės, elgesys – nesidomėjimas bylos eiga ir teismo nustatytų trūkumų nepašalinimas teismo nustatytu terminu vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų bendrųjų šalies pareigų – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu ir domėtis bylos eiga. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis).

27. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas byloje susiklosčiusią situaciją vertinta kaip ieškovės veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, o nusišalinama nuo bylos nagrinėjimo, kas reiškia galimą piktnaudžiavimą procesu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškinį nenagrinėtu.

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.