Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-24419-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
e2YT-24419-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18410-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas
P. G.
Suinteresuotas asmuo
G. S. G., valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Jaroslavas Mikša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24419-934/2018
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-18410-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,dalyvaujant pareiškėjui P. G., jo atstovui advokatui Jaroslav Mikšai,suinteresuotam asmeniui G. S. G.,liudytojui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. S. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po palikėjos O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-3):

(duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjo P. G. ir jo sutuoktinės O. G. (mergautinė pavardė Šarauskaitė) santuoka. Pareiškėjas su sutuoktine santuokoje susilaukė vieno vaiko: G. S. G., gim. (duomenys neskelbtini); Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine įsigijo butą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė O. G., po jos mirties pareiškėjas įsigijo dar 2 nekilnojamus objektus: butą adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat sodų sklypą (duomenys neskelbtini). Visi šie objektai yra registruoti pareiškėjo P. G. vardu;Kadangi testamento velionė sudariusi nebuvo, o po jos mirties name liko gyventi jos sutuoktinis, pareiškėjas P. G., niekas dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi Registro centro duomenų bazėje ir gautose išrašuose apie nekilnojamąjį turtą, grafoje Nuosavybė buvo nurodyta: P. G.;Palaidojus savo žmoną, pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti esamą turtą. Jis prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius susijusius su turto tinkamu išlaikymu, mokėjo už faktiškai suvartotą elektros energiją, vandenį, namo šildymą. Mokėjimo knygelių išrašai neišliko, kadangi sutuoktinė mirė daugiau kaip prieš 25 metus. Tačiau pareiškėjas P. G. trijų mėnesių bėgyje po savo žmonos mirties mokėjo už butui priskaičiuotas paslaugas, tinkamai prižiūrėjo butą. Niekas neprieštaravo, kad pareiškėjas po savo žmonos mirties priimtų palikimą, be to, palikimą galėjo priimti tik pareiškėjas arba sūnus G. S. G., kuris neprieštarauja, kad turtas atitektų tėvui, jis buvo įsitikinęs, kad visas turtas automatiškai priklauso tėčiui, P. G., kadangi taip buvo nurodyta Registro centro pažymoje; P. G. prižiūrėjo savo butą tinkamai, jame gyveno ir gyvena iki šiol, mokėjo ir toliau moka mokesčius, neturi jokių įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas. Jis nepertraukiamai naudojosi ir valdė visą turtą;Atsižvelgiant į tai, kad palikimą po žmonos O. G. mirties, priėmė sutuoktinis P. G. faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu būdu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo galimą palikėjos O. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. (b. l. 34-35).

Suinteresuotas asmuo G. S. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų tėvo P. G. atžvilgiu neturi (b. l. 39).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyveno su žmona, žmonai mirus kurį laiką dar gyveno tame bute (iki (duomenys neskelbtini)). Žmonai mirus pareiškėjas mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas. Daugiau paveldėtojų, kurie pretenduotų į turtą, nėra. Pareiškėjo išsilavinimas – aukštasis (b. l. 42-44).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. S. G. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad tėvas visą gyvenimą už butui teikiamas komunalines paslaugas mokėjo, jokių klausimų nebuvo. Tik vėliau suprato, kad po žmonos mirties pareiškėjas nesusitvarkė paveldėjimo klausimų (b. l. 42-44).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, kartu augo, mokėsi. Po sutuoktinės mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kurį laiką gyveno, vėliau įsigijo kitą butą (b. l. 42-44).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. G. ir O. G. (mergautinė pavardė – Šarauskaitė) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 6). Santuokos metu šeimoje gimė sūnus – suinteresuotas asmuo G. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjas, būdamas santuokoje su O. G., 1992-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, jog O. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 8). Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojo parodymų nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas rūpinosi butu, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 34-35, 39, 42-44).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (b. l. 1-3).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas P. G. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. G. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas santuokoje su O. G., 1992-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). (duomenys neskelbtini), esant santuokoje su pareiškėju, mirė pareiškėjo sutuoktinė O. G. (b. l. 8). Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo G. S. G., tiek liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog po O. G. mirties pareiškėjas butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, mokėdavo mokesčius (b. l. 42-44). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas butu, esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi nuo buto nuosavybės teisės įgijimo momento (1992-05-18). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo sutuoktinės O. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės O. G. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjos O. G. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusios sutuoktinės O. G., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdinio, teises ir pareigas.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza