- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- 2YT-23682-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13429-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Dainius Šidlauskas, Kauno teritorinė muitinė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Š. antstoliui Dainiui Šidlauskui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti 2025 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą; 2) nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097; 0178/14/02098 ir 0178/15/01288 kaip pasibaigusias dėl išieškojimo senaties; 3) įvertinti pareiškėjo 50 proc. darbingumo lygį kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso. Skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas skundžia antstolio 2025 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0178/14/02097, 0178/14/02098 ir 0178/15/01288 nutraukimo. Vykdomosiose bylose prašo nutraukti skolos išieškojimą, nes pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 ir 2 dalis, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šis terminas yra pasibaigęs. Antstolis turėjo pareigą patikrinti, ar vykdymo veiksmai buvo atliekami tinkamai ir laiku, ar senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ko, pareiškėjo žiniomis, nebuvo padaryta.
1.2. Pareiškėjas pripažintas 50 proc. darbingumo lygio, todėl jo galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus yra ribotos. Dėl šios priežasties tęsiamas išieškojimas akivaizdžiai pažeistų pareiškėjo teisę į orų gyvenimą ir būtų neproporcingas jo sveikatos ir socialinei situacijai.
2. Antstolis 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S25-6240 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkymą antstolis grindžia šiais argumentais:
2.1. Skolininkas 2025 m. balandžio 10 d. el. paštu antstoliui pateikė prašymą nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097, Nr. 0178/14/02098 ir Nr. 0178/15/01288 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo bei panaikinti priskaičiuotas vykdymo išlaidas, susidariusias nuo 2018 metų. Savo prašymą skolininkas grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 594 straipsniu, t. y. teisės norma, kuri reglamentuoja antstolio procesinės veiklos kontrolę. Akivaizdu, kad antstolis neturi nei teisės, nei pareigos nutraukti vykdomųjų bylų skolininko nurodytu reglamentavimu.
Šalies argumentai
2.2. Skunde dėl antstolio veiksmų skolininkas nurodo, kad MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, todėl šis terminas yra suėjęs. Tačiau to paties MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais (šiuo atveju, kai sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdo antstolis CPK nustatyta tvarka) pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kauno teritorinės muitinės sprendimai priverstiniam vykdymui pateikti atitinkamai 2014 m. gegužės 20 d. bei 2015 m. balandžio 7 d., išieškotojui grąžinti nebuvo, todėl pagrindo nutraukti jų vykdymą nėra.
2.3. Skolininkas prašo įvertinti 50 proc. darbingumo lygį kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso bei nurodo, jog tęsiamas išieškojimas akivaizdžiai pažeistų jo teisę į orų gyvenimą ir būtų neproporcingas jo sveikatos ir socialinei situacijai. Viena vertus, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato jokių išlygų ar kitokių sąlygų, vykdant išieškojimą iš skolininko, kuriam nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kita vertus, skolininkui 50 proc. darbingumo lygis nustatytas dar 2023 m. rugsėjo 19 d., ir iki šiol iš jo vykdomas išieškojimas skolininko teisei į orų gyvenimą netrukdė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir išieškotoja) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Vykdomosios bylos (priverstinis išieškojimas) pareiškėjo atžvilgiu antstolio kontoroje pradėtos 2014 (2015) metais. Kauno teritorinė muitinė 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ pareiškėją pripažino skolininku muitinei ir įregistravo 3 709,17 Eur (12 807 Lt) mokestinę prievolę. Skolos atsiradimo pagrindas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės pateikta medžiaga dėl neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtų importo muitais ir mokesčiais apmokestinamų prekių ((duomenys neskelbtini)).
3.2. Iki 2013 m. sausio 21 d. per teisės aktų nustatytą terminą pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdė. Išieškotoja už į biudžetą nesumokėtus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gruodžio 14 d.) apskaičiuotus importo mokesčius apskaičiavo ir įregistravo 233,15 Eur delspinigių mokestinę prievolę. Per teisės aktų nustatytą terminą pareiškėjas mokestinės prievolės neįvykdė.
3.3. Išieškotoja, nustačiusi, kad pareiškėjas neturi sąskaitų kredito įstaigose, priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) (2013 m. kovo 21 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. balandžio 29 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. kovo 10 d.) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, kuriuos priverstiniam vykdymui perdavė antstoliui. Iš pareiškėjo išieškomos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas suėjo 2018 m. sausio 21 d. Tačiau, MAĮ 107 straipsnio 5 dalis numato, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
3.4. Ginčo nagrinėjimo metu antstolis tęsia 3 359,24 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą, todėl pripažinti minėtą mokestinę prievolę pasibaigusia nėra pagrindo, kaip ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097, Nr. 0178/14/02098 ir Nr. 0178/15/01288 kaip pasibaigusias dėl išieškojimo senaties ir įvertinti 50 proc. darbingumo lygį, kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso bei panaikinti 2025 m. balandžio 11 d. antstolio patvarkymą.
Skundas netenkinamas.
Bylos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
4. Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo šias vykdomąsias bylas dėl piniginių išieškojimų iš skolininko V. Š.:
4.1. Nr. 0178/14/02097 pagal Kauno teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Kauno teritorinės muitinės naudai (2014 m. gegužės 22 d. patvarkymas priimti vykdomajį dokumentą vykdyti);
4.2. Nr. 0178/14/02098 pagal Kauno teritorinės muitinės 2013 m. kovo 21 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Kauno teritorinės muitinės naudai (2014 m. gegužės 22 d. patvarkymas priimti vykdomajį dokumentą vykdyti);
4.3. Nr. 0178/15/01288 pagal Kauno teritorinės muitinės 2013 m. kovo 10 d. sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Kauno teritorinės muitinės naudai (2015 m. balandžio 8 d. patvarkymas priimti vykdomajį dokumentą vykdyti).
5. 2025 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo ir vykdymo išlaidų nurašymo, kuriuo prašė antstolio nutraukti išieškojimo veiksmus ir panaikinti ir (ar) nurašyti priskaičiuotas vykdymo išlaidas, susidariusias nuo 2018 m.
6. Antstolis 2025 m. balandžio 11 d. patvakymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0178/14/02097, Nr. 0178/14/02098 ir Nr. 0178/15/01288 nutraukimo.
7. Pareiškėjas pateikė antstoliuo skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 11 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097; 0178/14/02098 ir 0178/15/01288 kaip pasibaigusias dėl išieškojimo senaties bei įvertinti pareiškėjo 50 proc. darbingumo lygį kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso.
8. Antstolis 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S25-6240 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą bei skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl vykdomųjų bylų užbaigimo
9. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
11. Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
12. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097; Nr. 0178/14/02098 ir Nr. 0178/15/01288. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, vykdomosiose bylose yra vykdomi piniginiai išieškojimai dėl mokestinių nepriemokų – muito, akcizų ir PVM delspinigių.
13. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji bylą nutraukiama jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
14. Pareiškėjas, prašydamas užbaigti vykdomąsias bylas, pareiškime remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu. Pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka.
15. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus 5 metų terminui (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1720-562/2024).
16. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra pagal Kauno teritorinės muitinės 2013 m. kovo 21 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimus buvo pradėta vykdyti 2014 m. gegužės 22 d., pagal 2013 m. kovo 10 d. – 2015 m. balandžio 8 d. Visi priverstiniai išieškojimai pradėti nepraėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, išieškojimas gali būti tęsiamas nepaisant to, jog jo vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad užbaigti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.
17. Pareiškėjas taip pat prašo įvertinti jam nustatytą 50 proc. darbingumo lygį, kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso.
18. Pagrindai, kada vykdomoji byla gali būti nutraukta, numatyti CPK 629 straipsnyje, o vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nurodyti CPK 632 straipsnyje. CPK 631 straipnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant antstolis gali grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).
19. Taigi remiantis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, darytina išvada, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.
20. Kaip teisingai nurodo antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato jokių išlygų ar kitokių sąlygų, vykdant išieškojimą iš skolininko, kuriam nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusi iškelta fizinio asmens bankroto byla arba egzistuotų kuris nors kitas CPK 632 straipsnyje įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas, todėl pareiškėjo prašymas įvertinti jam nustatytą 50 proc. darbingumo lygį kaip papildomą pagrindą netęsti vykdymo proceso, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
21. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad antstolis, priimdamas pareiškėjo skundžiamą 2025 m. balandžio 11 d. patvarkymą, atliko teisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundo dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Dainiui Šidlauskui vykdomąsias bylas Nr. 0178/14/02097, Nr. 0178/14/02098 ir Nr. 0178/15/01288.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.