Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1720-562/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
2S-1720-562/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07179-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
A., A. O.
Kategorijos
Civilinė bylos Nr. 2S-1720-562/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07179-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.6.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. (A.) O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolės Irenos Beliašic veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą dėl antstolės Irenos Beliašic (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydamas:

1.1. panaikinti antstolės Irenos Beliačic 2024 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S-24-11-13425, kuriuo atsisakyta taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/13/05741, Nr. 0011/14/07795 ir Nr. 011/16/02311 (toliau – ir vykdomosios bylos);

1.2. įpareigoti antstolę nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas, grįsdamas ginčijamo patvarkymo neteisėtumą, nurodė, kad:

2.1. antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/05741, Nr. 0011/14/07795 ir Nr. 011/16/02311. Dėl jų 2024 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą, nurodęs, kad pasibaigė nustatytas išieškojimui 5 metų senaties terminas, tačiau antstolė 2024 m. balandžio 11 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-11-13425 pareiškėjo prašymo netenkino.

2.2. antstolė neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 106 ir 107 straipsnius, kadangi jokios priverstinio išieškojimo procedūros iš pareiškėjo turto nebuvo pradėtos, tai ir suėjus senaties terminui, jos negali būti užbaigiamos. Antstolė neteisėtai išieško iš jo darbo užmokesčio, todėl toks išieškojimas turi būti nutrauktas.

3. Antstolė Irena Beliačic 2024 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-24-11-15289 pareiškėjo skundo netenkino ir jį persiuntė Vilniaus mieto apylinkės teismui. Nurodė, kad pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminas. Priverstinis išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto buvo pradėtas per raginimo terminus neapmokėjus įsiskolinimų. Šiuo metu išieškojimas vykdomas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio, apribojimai taip pat taikomi banko sąskaitoms.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė 2013 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 3PM 190277 solidariems skolininkams, kurių vienu yra A. O., apskaičiavo ir įregistravo 12 825,53 Eur mokestinę prievolę. Pareiškėjas per įstatymais nustatytą terminą mokestinės prievolės geranoriškai neįvykdė, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo taikyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą. Nesant lėšų, skola nebuvo išieškota iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų, todėl priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo turtą, pateikiant sprendimą vykdyti antstolei. MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taigi antstolės veiksmai teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalimi nustatyti atvejai, kuomet mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma. Vienas iš tokių atvejų yra priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pagal šio straipsnio 5 dalį, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

8. Teismas konstatavo, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais Nr. 10000246609 ir Nr. 10000280479 priverstinis vykdymas pradėtas iš skolininko turto nuo kiekvieno sprendimo priėmimo nesuėjus 5 metų terminui, todėl, remiantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, gali būti tęsiamas, net ir suėjus 5 metų terminui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teismas nutarė pareiškėjo skundą atmesti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė šiuos argumentus:

9.1. Teismas neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias senaties termino taikymą mokesčių išieškojimui, kadangi 5 metų senaties terminas numatytas ne vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti, o išieškojimui vykdyti. Šis terminas yra naikinamasis terminas, o tokiam terminui pasibaigus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 straipsnio 6 dalį, išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir toks terminas negali būti atnaujinamas.

9.2. Teismas neatsižvelgė į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, pagal kuriuos skola muitinei išnyksta, jei importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės yra konfiskuojamos.

9.3. Antstolė išieškojimą vykdė neteisėtai, kadangi iki sueinant senaties terminui jokios išieškojimo iš turto procedūros nebuvo pradėtos, o išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo pradėtas jau suėjus senaties terminui.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

11. Suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic ir Vilniaus teritorinė muitinė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ginčo esmės

15. Bylos duomenimis antstolės Irena Beliačic kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0011/13/05741 (pagal 2013 m. liepos 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000246609 – dėl 12825 Eur sumos), Nr. 0011/14/07795 (pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000280479 – dėl 617,47 Eur sumos) ir Nr. 0011/16/02311 (pagal 2016 m. lapkričio 11 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000246609 – dėl 211 Eur sumos), dėl išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

16. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

17. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus 5 metų terminui.

18. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. liepos 16 d. sprendimą buvo pradėta vykdyti 2013 m. liepos 19 d., pagal 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą - 2014 m. rugpjūčio 18 d., pagal 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą – 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo. Visi priverstiniai išieškojimai pradėti nepraėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, išieškojimas gali būti tęsiamas nepaisant to, jog jo vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjo argumento, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, jo skola muitinei turėjo išnykti, kadangi šioje byloje yra iškeltas klausimas dėl antstolės veiksmų, o ne dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. (A.) O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė