Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-255/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
1A-198-255/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-255/2019

Teisėja R. Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15096-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. gynėjo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d., padarymo, pagal G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), laidavimą dvejų metų terminui, taikant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir konfiskuojant jo turtą – 2080 Eur pinigine išraiška.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2019 m. balandžio 13 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2019-04-13 20.07 val. alkotesteriu ALCOTEL 6810 Nr. ARFM 0385 buvo užfiksuotas 1,55 promilės, o 2019-04-13 20.24 val. tuo pačiu alkotesteriu – 1,64 promilės neblaivumas, ir šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. gynėjas advokatas Petras Matažinskas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, juo taikyti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, ir netaikyti turto konfiskavimo pinigine išraiška arba sumažinti turto konfiskavimo piniginę išraišką iki automobilio rinkos vertės. Apelianto gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jo ginamajam dvi baudžiamojo poveikio priemones, mano, jog tokia bausmė jam per griežta. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ž. J. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, gailėjosi, jog prasikalto, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl teismas, atsižvelgdamas į ją, galėjo skirti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, apelianto gynėjo nuomone, teismas nustatė per didelę konfiskuotino turto vertę, kadangi automobilio OPEL VECTRA rinkos vertė yra nuo 1000 iki 1150 Eur. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Ž. J. šeimoje augina mažametį vaiką, todėl, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – 2080 Eur vertės turto konfiskavimą, nepagrįstai nukentėtų ir jo šeimos finansinė padėtis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. gynėjo P. Matažinsko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir visiškai pagrįstai paskyrė nuteistajam dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios nelaikytinos neproporcingai suvaržančiomis šio asmens teises.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. gynėjo P. Matažinsko apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. J. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, iš esmės nesutinkama tik su paskirta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio, piniginės išraiškos konfiskavimu, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo Ž. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

8. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, be to, įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

9. Apeliacinio teismo vertinimu, automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl anksčiau galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019-04-01 įsigaliojusioje (2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ž. J. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršyta 1,5 promilės riba, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog jo kraujyje buvo nustatyta 1,64 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad konkrečiu atveju jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kita vertus, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo teigiamą charakteristiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas atleisti Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui, netaikant užstato, ir paskiriant jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto motorines priemones 2 (dvejus) metus, ir Ž. J. nusikalstamos veikos metu vairuoto automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, t. y. 2080,00 Eur sumos, konfiskavimą ir išieškojimą valstybės nuosavybėn.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltininkui nepriklausančio automobilio rinkos vertės turto konfiskavimas šiuo atveju neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevenciją, ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita Ž. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui, netaikant užstato.

12. Apelianto gynėjas advokatas P. Matažinskas skunde nurodo, jog automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra mažesnė nei teismo nuspręsta konfiskuoti iš Ž. J. suma, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti iš Ž. J. 2080,00 Eur sumą, vadovavosi VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinės transporto priemonės, panašios į jo vairuotos, kainą (b. l. 26). Be to, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimas turės neigiamos įtakos Ž. J. šeimos finansinei situacijai, kadangi bausmė, taip pat ir ją papildančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės ir baudžiamojo poveikio tikslų, be to, Ž. J. yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, todėl turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas, o iš jo teismo konfiskuojama suma nėra didelė.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pertekline, pažeidžiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J. gynėjo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalia KursevičienėLinas Pauliukėnas