Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –811– 227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22308-868/2017 pagal ieškovės A. N. ieškinį dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, trečiajam asmeniui G. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. N. ieškinys dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, pareikštas atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, trečiajam asmeniui G. N., kuriuo ieškovė prašo pripažinti kredito sutarties specialiosios dalies numatytas 6.3.1. punkte sąlygas nesąžiningomis. Ieškovė nurodė, kad nustatyta fiksuota 5,508 proc. palūkanų norma prieštarautų bendriems sąžiningumo principams, nes kredito sutarties nutraukimo dienai Lietuvos bankas buvo patvirtinęs 3,77 proc. palūkanų normą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės nesutinka su vienašaliu AB SEB banko 2014-10-05 kredito sutarties Nr. 0350718075025-97 nutraukimu. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl ekonominės situacijos, ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ko pasekoje buvo nutraukta kredito sutartis. Nežiūrint į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji turi teisę kreiptis dėl mažesnės palūkanų normos nustatymo, teismas ieškovės reikalavimą dėl kredito sutarties 6.3.1. punkto pripažinimo nesąžiningu laikė išvestiniu reikalavimu. Įvertino, kad dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15841-861/2015 pagal ieškovų A. N. ir G. N. ieškinį dėl akcinės bendrovės SEB banko vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įsiteisėjusiu sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovė iš esmės nauju ieškiniu ginčija tas pačias aplinkybes, tik jas papildo bei prašo papildomai stabdyti jau atliekamus vykdymo veiksmus, dėl to paties dalyko, kurios jau buvo nagrinėtos minėtoje byloje. Sprendė, kad ieškovė pateikė teismui iš esmės tapatų naują ieškinį dėl to paties vienašalio kredito sutarties nutraukimo, t.y. ieškovės ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas (ginčas) iš esmės jau išnagrinėtas, todėl šį ieškinį atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nors ieškinio dalykas šiek tiek suformuotas skirtingai, tačiau jau buvo išspręstas minėtame teismo sprendime, kur nurodyta, jog akcinės bendrovės SEB banko vienašališki veiksmai nutraukiant kredito sutartį Nr. 0350718075025-97 yra teisėti. Pripažino, kad abiejų teisminių nagrinėjimų (ieškinių) objektas yra vienašalis banko kredito sutarties nutraukimas.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė A. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad dispozityvumo principas leidžia šalims inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15841-861/2015 pagal ieškovų A. N. ir G. N. ieškinį dėl akcinės bendrovės SEB banko vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra suformuluotas skirtingai. Ieškovė prašo pripažinti kredito sutarties 6.3.1. punktą pripažinti nesąžiningu, o ne pripažinti kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu. Ieškiniai nėra tapatūs, kadangi skiriasi ieškiniuose išdėstomi ieškinio dalykai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino reikšmingas ieškinio priėmimo klausimui aplinkybes, netinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tai yra pripažinus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tapataus ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pripažinęs, kad yra išnagrinėta civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes reiškiamo ieškinio ir išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškinio dalykas skiriasi. Įvertinęs teisinius ir faktinius bylos aspektus, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės skundo argumentais iš esmės sutinka.Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2007, 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007, 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011, 2011-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2011, 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad naujai pareikštas ieškovės ieškinys yra dėl to paties dalyko kaip ir kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Analizuojant apeliantės reiškiamo ieškinio ir išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-15841-861/2015 ginčo tapatumo elementus, atsižvelgtina į ieškinio dalyką - reikalavimą, kurį ieškovė pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantė reiškiamu ieškiniu prašo pripažinti kredito sutarties specialiosios dalies numatytas 6.3.1. punkte sąlygas nesąžiningomis. Įvertinant šį reikalavimą (ieškinio dalyką) ne vien lingvistiniu jo suformulavimo aspektu, bet ir atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato siekia apeliantė, matyti, kad šio ieškinio pareiškimo tikslas yra sumažinti priverstinai išieškomų skolinių įsipareigojimų dydį. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15841-861/2015 pagal ieškovų A. N. ir G. N. ieškinį dėl akcinės bendrovės SEB banko vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Nors abu ginčai yra susiję su ta pačia kredito sutartimi, abiem atvejais ieškovė siekia stabdyti antstolio vykdomą išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto, tačiau negalima sutikti su tuo, kad ieškinio dalykas tiek nagrinėjamu atveju, tiek jau išnagrinėtoje byloje yra tas pats. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad Vilniaus miesto apylinkės 2015-10-09 sprendime, Vilniaus apygardos teismo 2016-03-23 nutartyje nėra pasisakoma dėl kredito sutarties 6.3.1 punkte įtvirtintos sąlygos sąžiningumo. Ieškovai išnagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai jų neinformuojant, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu sutartis nutraukiama, piktnaudžiaujant savo kaip stipresnės pusės padėtimi, kas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, prieštarauja sąžiningumo reikalavimams, kadangi kreditas suteiktas vienintelio būsto remontui, ansktesnio vartojimo kredito grąžinimui, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, o teigti, kad ieškovai laikinai atsiradus mokėjimų sutrikimui ateityje nevykdys prievolės, nėra pagrindo. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl kredito sutarties sąlygų, susijusių su sutarties nutraukimu, esminių sutarties pažeidimų nustatymu, tačiau visiškai nepasisakyta dėl palūkanų dydžio ar jų pagrįstumo, taip pat nebuvo sprendžiama dėl jų priteisimo. Iš Vilniaus miesto apylinkės 2015-10-09 sprendimo nustatyta, kad 2014-10-22 bankui buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 82228,76 Eur skolos, 4469,29 Eur palūkanų, 1021,53 Eur delspinigių pagal kredito sutartį ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, kuris pateiktas vykdyti antstoliui G. S.. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su kredito sutartyje nustatyta palūkanų norma ir prašo sąlygą dėl palūkanų normos nustatymo pripažinti nesąžininga. Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos, nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3, 4 d.), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-153-916/2016). Remiantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika spręstina, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, siekdama sumažinti savo skolinius įsipareigojimus, kurie yra išieškomi pagal notaro vykdomąjį įrašą, nepaisant to, kad vykdomasis įrašas yra galiojantis ir vykdytinas ieškovei nepavykus pripažinti negaliojančiu kredito sutarties nutraukimą.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad, nors išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių bei reikalavimai kildinami iš tos pačios kredito sutarties sąlygų, tačiau esant skirtingiems šalių reikalavimams (ieškinio dalykui) apeliantės reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu civilinėje byloje Nr. 2-15841-861/2015 išnagrinėtam reikalavimui. Pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą dėl šio ir kitoje byloje išnagrinėto ieškinių tapatumo ir dėl šios priežasties atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei procesinę formą, Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.