Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2356-503/2016 pagal ieškovės UAB „Bondrida“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2016 m. spalio 5 d. pranešimo Nr. (07)(2.14.)SD-2568 apie sutarčių nutraukimą pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Bondrida“ kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu atsakovės 2016 m. spalio 5 d. pranešimą Nr. (07)(2.14.)SD-2568 apie 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutarties Nr. J2-245 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutarties Nr. J2-246 nutraukimą.Ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovei uždrausti nutraukti 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. J2-245 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. J2-246. Nurodė, kad nutraukus sutartis įmonė neteks pajamų 2016 metais III-aje ketvirtyje iš reguliarių reisų gautų pajamų suma sudaro 85 821 Eur), kas ypatingai neigiamai įtakos jos finansinę padėtį, sukels grėsmę verslo išsaugojimui, o palankaus teismo sprendimo atveju apsunkins nuostolių kompensavimą, taip pat ieškovei teks atnaujinti teikiamas paslaugas, naujai ieškoti kvalifikacijas turinčių darbuotojų. Taip pat nutraukus ginčo sutartis nuo 2016-11-01 sutriks tinkamas keleivių vežimo Vilkaviškyje nustatytais maršrutais organizavimas, visuomenei nebus suteiktos paslaugos.

II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai uždraudė nutraukti 2013 m. rugpjūčio 23 d. Keleivių visuomenei būtinais, tačiau vežėjui nuostolingais reguliariais vietinio (miesto) susisiekimo autobusų maršrutais, pagal patvirtintus tvarkaraščius Vilkaviškio mieste, vežimo sutartį Nr. J2-245 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. Keleivių vežiojimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais sutartį Nr. J2-246.Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė aiškiai suformulavo sutarčių nutraukimo neteisėtumo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius sutarčių nutraukimo neteisėtumo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.Nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas, nes laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė gali sudaryti sutartį su kitu vežėju ir išduoti jam atitinkamo maršruto leidimus. Tarp šalių esant ginčo santykiams ir neapibrėžtumui, koks ir kada bus priimtas teismo sprendimas, kas aptarnaus keleivius atitinkamais maršrutais Vilkaviškio mieste ir priemiestyje ginčo teisme metu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas suteiks šiems santykiams stabilumo ir aiškumo. Taigi netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų pažeistas ir viešasis interesas, kadangi galimai sutriktų keleivių vežimas Vilkaviškio mieste ir priemiestyje.Ieškovė pateikė preliminarius skaičiavimus, kad nutraukus sutartis, ji patirtų didelių finansinių nuostolių (dėl galimo darbuotojų atleidimo, prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, negautų pajamų). Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra ekonomiškas, nes apsaugos abi ginčo šalis nuo galimų nuostolių, tiek ieškovę, galimai nepagrįstai negaunant pajamų iš atitinkamų keleivių pervežimo sutarčių vykdymo, tiek atsakovę, kuriai galimai tektų prievolė kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius ieškinio tenkinimo atveju.

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Viešųjų pirkimų tarnyba atlikusi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2012-03-05 Visuomenei teikiamų būtinų keleivių vežimo vietinių (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugų sutarties Nr. .12-38, 2013-08-23 Visuomenės aptarnavimo sutarties Nr. J2-245 ir 2013-08-23 sutarties Nr. J2-246 dėl keleivių vežiojimo reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais sudarymo ir vykdymo teisėtumo vertinimą, nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus sudarant šias sutartis ir rekomendavo Perkančiajai organizacijai nutraukti jas ir, esant poreikiui, organizuoti viešąjį pirkimą vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, nelaukiant sutarčių galiojimo termino pabaigos.

9.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Imperatyvaus pobūdžio įstatymo nuostatų, tarp jų ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimas yra pagrindas konstatuoti ne tik konkretaus viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, bet ir šio sprendimo pagrindu sudarytų viešųjų pirkimų sandorių negaliojimą.

9.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad nutraukus ginčo sutartis bus pažeistas viešas interesas. Kad viešasis transportas Vilkaviškio mieste ir priemiestyje vyktų be sutrikimų atsakinga Savivaldybė ir šis klausimas yra sprendžiamas. Būtent Savivaldybės administracija, siekdama apginti viešąjį interesą, ėmėsi priemonių, kad nebūtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai bei, vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymą bei vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, yra atlikusi visas procedūras, susijusias su keleivių vežimo vietinio (priemiestinio ir miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugų pirkimu.

mieste ar priemiestyje vyks be sutrikimu, nepagrįstas. Savivaldybėje klausimai buvo sprendžiami (tačiau nepateikta įrodymų ar išspręsti) praėjus daugiau kaip savaitei po nurodytos Sutarčių nutraukimo dienos – lapkričio 1 d. Jeigu teismas nebūtų pritaikęs skubiai vykdytinų laikinųjų apsaugų taikymo, ieškovė nebūtų galėjusi paslaugų teikti nuo lapkričio 1 d. ir jos nebūtų buvę teikiamos iki lapkričio 8 d., kada tik turėjo būti sudaryta laikina paslaugų sutartis.

10.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visiškai nepažeidė ir nepažeis atsakovės teisių ir interesų, nes Viešojo keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos pirkimo komisija 2016-11-04 posėdžio (protokolas Nr. VPK-200) dėl maršrutų, nurodytų paraiškoje-užduotyje Nr. PU-540 pirkimo, nusprendė supaprastintą pirkimą daryti su vieninteliu paslaugos teikėju UAB „Bondrida“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir parenkamos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) ginčija teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, pateikdama argumentus dėl ginčo sutarčių nutraukimo teisėtumo. Tačiau į šiuos apeliantės argumentus galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015).

14. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria preliminariam ieškinio tikėtino pagrįstumo įvertinimui.

15. Laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tai reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo šiuo atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali sudaryti sutartį su kitu vežėju ir išduoti jam atitinkamo maršruto leidimus. Taip pat įvertino ir viešąjį interesą – taikius laikinąsias apsaugos priemones nesutriks keleivių vežimas Vilkaviškio mieste ir priemiestyje, bei sprendė, kad nebus pažeistas ekonomiškumo principas – šalys bus apsaugotos nuo galimų nuostolių, ieškovė nuo negautų pajamų, o atsakovė nuo nuostolių kompensavimo ieškovei.

17. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė nebūtų galėjusi teikti vežimo paslaugų nuo lapkričio 1 d., o atsakovė turėjo sudaryti laikiną paslaugų teikimo sutartį tik lapkričio 8 d., spręstina, jog šiuo atveju didesnę žalą galėjo sukelti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nei jų taikymas.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų, teismas taiko tuomet, kai byloje siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamosios padėties) išsaugojimą; teismas gali taikyti ginčo situaciją laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks prevencinis tikslas nagrinėjamu atveju ir suponavo draudimo nutraukti ginčo sutartis apeliantei nustatymą.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.