Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys G. L., J. L., antstolė S. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta, kad skolininkui G. L. priklauso sutuoktinės ½ J. L. gauto darbo užmokesčio.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Apeliantai nurodo, kad teismas neįsigilino į šeimos turtinę padėtį, neišreikalavo ir nesusipažino su vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios matosi, kad skola yra sistemingai dengiama. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės naudai iš skolininko G. L. antstolė S. K. išieško 17 922,82 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepateikė duomenų, kad skolininkas G. L. turi asmeninį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat nepateikė duomenų, kad prievolė Vilniaus teritorinei muitinei yra įvykdyta ar įvykdyta iš dalies, todėl atžvelgiant į tai spręstina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog vykdomoji byla nebuvo išreikalauta, nėra esminė.

Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad J. L. darbo užmokestis yra minimalus ir iš jo yra išlaikoma visa šeima, kurioje auga dvi dukros, todėl nėra poreikio nukreipti išieškojimą į ½ J. L. darbo užmokesčio. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Taigi įstatymas numato galimybę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau vien tokios galimybės egzistavimas, neįrodžius jos taikymo būtinumo, nėra pagrindas nuo nurodyto principo nukrypti. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantai jokių konkrečių aplinkybių, kurios pateisintų kitokios skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, neįrodinėjo, taigi pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skolininko G. L. sutuoktinei tenka šeimos ir šeimos ūkio išlaikymo dalis, o skolininkas G. L. prie šeimos išlaikymo neprisideda, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatymu nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir savaime nereiškia, kad galima atsisakyti arba mažinti skolininkui priskiriamą sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Apeliacinė instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie skolininko neįgalumą ar turimus kitus išlaikytinius. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad skolininkas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkas G. L. pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ne tik skolininko nepilnamečio vaiko poreikiai, bet ir vykdoma pareiga mokėti skolas savo kreditoriams. Pažymėtina, kad skolininko G. L. pasirinktas gyvenimo būdas – nedirbti ir negauti oficialių darbinių pajamų - neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, kaip ir nuo pareigos mokėti skolą kreditoriui. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo atskirasis skundas turi būti atmestas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis palikta nepakeista.

Teismas pažymi, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms arba turint įrodymų, kurie pagrįstų nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliantams neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui G. L. priklauso mažiau negu ½ J. L. gauto darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantų G. L. ir J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.