Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-417/2015

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00357-2014-7

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. F. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. F., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. L. ieškinys tenkintas, iš T. F. priteista R. L. 579,24 EUR (2 000 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. F. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 7 d., nakties metu, tiksliau laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio A. K. bute (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą R. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele „Ežys“ ir kroviklį bendros 579,24 EUR (2 000 Lt) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. L. bendrą 579,24 EUR (2 000 Lt) turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. F. teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl per griežtos bausmės. Nurodo, kad teismas skirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą – rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir liudytojų parodymais, neįvertino veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Teismo skirta bausmė yra per griežta, tvirtina, kad gali pasitaisyti ir netaikant laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu laikinai dirba pas ūkininkus, artimiausiu metu gaus gerai apmokamą darbą, todėl būdamas laisvėje bus daug naudingesnis valstybei. Nuteistasis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas nesutinka su paskirta bausme, motyvuodama tuo, kad teismas skirdamas bausmę – laisvės atėmimą – rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir liudytojų parodymais, neįvertino veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, teismo paskirta bausmė yra per griežta, ir prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).

Be to, teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant bausmę būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertino tai, kad anksčiau T. F. paskirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nuteistasis T. F. anksčiau teistas net keturis kartus už tokio pat pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką nuosavybei neišnykus teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis T. F. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Nors apeliantas teigia, kad šiuo metu laikinai dirba pas ūkininkus ir artimiausiu metu gaus gerai apmokamą darbą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Bylos duomenimis, nuteistasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti, pakeisti netinkamą gyvenimo būdą bei paklusti įstatymams nelinkęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad anksčiau T. F. paskirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, todėl teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje bausmės paskirtį – sulaikyti T. F. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, –pirmosios instancijos teismas T. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytinas aiškiai per griežtu, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistu nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo dydžiu, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajam priklausantis mobilusis telefonas, SIM kortelė ir kroviklis nesugadinti, nukentėjusysis juos iš lombardo išsipirko ir pretenzijų jokių neturi.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 109 straipsnį atlyginama turtinė ar neturtinė žala, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika.

Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir – šie netekimai kompensuojami. Teismų praktikoje nustatant pagrobto turto vertę, vadovaujamasi nuostata, kad pagrobto turto vertė atitinka daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą ar turto įsigijimo, turto sukūrimo (atkūrimo) kaštus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2010, 2K-254/2010, 2K-208/2011, 2K-6/2012).

Remiantis bylos duomenimis, nukentėjusysis R. L. 2014-03-01 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi iš UAB „Tele2“ įsigijo ryšio įrangą – telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ ir kroviklį už 1990 Lt (b. l. 21), ją nuteistasis 2014-03-07 pavogė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis susigrąžino telefoną, jį išsipirkęs iš lombardo, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusiajam priklausantį mobilųjį telefoną iš lombardo išsipirko liudytojas M. S. ir pardavė nepažįstamam vyrui už 650 Lt (b. l. 28). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. patvirtino, kad atsiėmė telefoną iš lombardo ir jį pardavė nepažįstamam vyriškiui. Iš nutarimo pripažinti nukentėjusįjį R. L. civiliniu ieškovu matyti, kad dėl nusikalstamos veikos R. L. patyrė 2000 Lt turtinės žalos ir prašė ją priteisti iš T. F. (b. l. 20), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė 2000 Lt žalos, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų jam neturi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam mobilusis telefonas buvo grąžintas, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ryšio įrangą – telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ ir kroviklį – įsigijo 2014-03-01 už 1990 Lt, nusikalstama veika buvo padaryta 2014-03-07, taigi įsigyto turto vertė per tokį trumpą laikotarpį negalėjo akivaizdžiai sumažėti. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pavogto turto – mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele „Ežys“ ir kroviklio – vertė yra mažesnė, nei ją nurodė nukentėjusysis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis – 579,24 EUR (2000 Lt) – yra realus bei pagrįstas, todėl mažinti jo nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-04 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. F. apeliacinį skundą atmesti.