Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. ir nuteistojo V. A. (V. A.) gynėjo Gedimino Bukausko kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteisti:

V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

R. U. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 159 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, be kitų sprendimų, nuteistojo R. U. ir nuteistojo V. A. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Dėl nuteistųjų R. B. (R. B.), A. F. (A. F.), O. F. (O. F.), A. K., S. P. kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., R. U. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su R. B., A. F., O. F., A. K. ir S. P., pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Nuo 2009 m. liepos 18 d., 21 val., iki 2009 m. liepos 19 d., 0.30 val., V. A. saugant, R. U., R. B., A. F., O. F., A. K. ir S. P., nupjaudami ir atsukdami iš statomo verslo centro „Trapecija“, esančio Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, sklype Nr. 35, pasikėsino pagrobti UAB „Crystal invest“ priklausantį turtą: 6 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 592,22 Lt. /11-500-500/, vieną apatinio prijungimo radiatorių už 92,88 Lt /11-500-600/, 5 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 593,1 (22-500-500), 5 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 642,95 Lt (22-500-600), 5 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 692,7 Lt (22-500-700), 10 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 1479,66 Lt (22-500-800), 9 vnt. apatinio prijungimo radiatorių už 1421,47 Lt (22-500-900), 1 kolektorių 8 žiedų už 208,15 Lt, konvektorių 013-140-20 už 666,4 Lt ir 13 vnt. kondicionierių MDS28C už 27 536,6 Lt, iš viso UAB „Crystal invest“ padarydami 33 862,85 Lt žalą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvažiavus policijai pabėgo.

R. U. nuteistas ir už tai, kad žinodamas, jog S. P., gimęs 1993 m. rugsėjo 1 d., yra vaikas, 2009 m. liepos 18 d., apie 21 val., prašydamas padėti, įtraukė jį į nusikalstamą veiką – UAB „Crystal invest“ turto, esančio Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, sklype Nr. 35, vagystę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte nurodyta, kad tada, kai byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas yra pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasatoriaus nuomone, nustatant laikotarpį, pakankamą daikto vertei pasikeisti, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į kalendorinį laiko tarpą, praėjusį tarp daikto įsigijimo ir pagrobimo momento, tačiau ir pagrobtų daiktų specifiką, ekonominės aplinkos pokyčius. Ekonomikos sunkmetis neabejotinai yra viena aplinkybių, dėl kurios keičiasi daiktų vertė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl ekonomikos sunkmečio“ konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje ekonominis sunkmetis prasidėjo 2008 m. pabaigoje ir tęsiasi iki šiol. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ekonomikos sunkmetis turėjo įtakos rinkos sektoriui, susijusiam su statyba ir nekilnojamuoju turtu, todėl 2009 metų sausio–liepos mėnesiais sparčiai mažėjo statybos sąnaudos, tarp kurių statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Iš bylos duomenų matyti, kad ketinti pagrobti daiktai buvo įsigyti 2009 m. sausio 30 d., vasario 27 d. ir kovo 31 d., todėl nusikaltimo padarymo dieną – 2009 m. liepos 19 d., jų vertė turėjo bent minimaliai sumažėti. Kasatoriaus nuomone, teismui pateikti dokumentai, kad nusikaltimo padarymo dieną kai kuriuos iš pasikėsintų pagrobti daiktų mažmeninėje rinkoje buvo galima įsigyti už žymiai mažesnę kainą nei ji nustatyta apkaltinamajame nuosprendyje, net jei ir neparodo tikrosios daiktų rinkos kainos veikos padarymo metu, tačiau sukelia pagrįstų abejonių dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, susijusių su turto vertės nustatymu. Šie bei kiti gynybos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pasikėsintų pagrobti daiktų vertė nusikaltimo padarymo metu dieną nesudarė 250 MGL sumos, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, V. A. veiką kvalifikuodami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo nuteistojo R. U. ir V. A. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokie duomenys vertintini kaip įrodymai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas, nepripažino įrodymu UAB NIT rašto dėl kondicionierių MDS28C kainos. Nustatydamas pasikėsintų pagrobti daiktų vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo V. V. parodymais ir UAB „Sanistal“ pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, nuosprendyje aptarė šiuos įrodymus ir nustatė, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė atitiko BK 190 straipsnyje išaiškintą „didelės vertės“ sąvoką. BPK neįpareigoja teismo nuosprendyje aptarti ir įvertinti duomenų, kurie nėra susiję su byla ir nėra pridėti prie baudžiamosios bylos. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje įrodymais pripažintus duomenis dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl įrodymų vertinimo ir motyvuotai atsisakė perkvalifikuoti V. A. ir R. U. veikas į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti bylą pagal paduotus apeliacinius skundus neturėtų būti suprantama kaip pareiga atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą, kai to nereikia. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus įrodymus, kurie buvo pridėti prie bylos, todėl atlikti įrodymų tyrimą nebuvo pagrindo, kaip ir pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl šių priežasčių nepanaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, padarė esminius BPK pažeidimus, o atsisakydamas perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamą veiką tuo netinkamai pritaikė įstatymą ir taip pažeidė BPK 369 straipsnio reikalavimus. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas į visus esminius apeliacinių skundų argumentus atsakė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. U. ir nuteistojo V. A. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymus nėra pagrindo.

Dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės nustatymo

Pagal teimų praktiką turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiams praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę. Nagrinėjamoje byloje pasikėsinto pagrobti turto vertė nustatyta remiantis liudytojo V. V. parodymais, PVM sąskaitomis–faktūromis, iš kurių matyti, kada, kokie ir už kokią kainą buvo pirkti pasikėsinti pagrobti daiktai.

Nuteistojo V. A. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama nustatyta pasikėsinto pagrobti turto vertė, atmestini. Kasatorius, teigdamas, kad turto kaina nustatyta iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto), akcentuoja tai, kad nebuvo tiriamas ir vertinamas teismui pateiktas UAB NIT raštas bei duomenys, rodantys, kad šioje bendrovėje kondicionierius buvo galima įsigyti pigiau, t. y. už juos sumokant ne po 1780 Lt, o po 1422,20 Lt. Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nusikaltimas padarytas praėjus keletui mėnesių nuo jų pirkimo–pardavimo sandorio, faktiškai jais nebuvo pradėta naudotis, jų vertė dėl nusidėvėjimo ar kitų aplinkybių negalėjo sumažėti, kondicionieriai buvo įsigyti iš laisvoje rinkoje veikiančio ūkio subjekto – UAB „Sanisal“. Kasatoriaus nuoroda, kad rinkoje tą patį turtą buvo galima įsigyti ir mažesne kaina, nepaneigia tos aplinkybės, kad kaina, už kurią nukentėjęs asmuo įsigijo kondicionierius, atitinka faktinę įsigyto turto vertę. Dėl to kasatoriaus teiginys, kad teismas, protokoline nutartimi atmetęs prašymą pridėti prie bylos UAB NIT raštą bei pasikėsinto pagrobti turto kainą nustatydamas nesiremiant kaina, už kurią šioje bendrovėje kondicionierius buvo galima įsigyti pigiau, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. A. gynėjo argumentus dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės nustatymo, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pasikėsinto pagrobti turto vertę, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir teisingai nustatė, kad buvo pasikėsinta pagrobti didelės vertės turtą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistųjų V. A. ir R. U. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame visi įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, tarp jų ir įrodymai, kuriais remdamasis teismas nustatė pasikėsinto pagrobti turto vertę, yra nurodyti, todėl tiek nuteistojo R. U., kuris apskritai nenurodė teisinių argumentų, kodėl šio įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, tiek nuteistojo V. A. gynėjo argumentai atmestini.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir priimamuose sprendimuose, t. y. nuosprendyje ar nutartyje, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė: bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma, nuosprendyje, kuris buvo priimtas išnagrinėjus ir kito nuteistojo – R. B. – apeliacinį skundą, atsakė į nuteistojo R. U. bei nuteistojo V. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentus ir motyvuotai paaiškino, kodėl šie atmetami. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, todėl naikinti priimtą nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų skundžiamų teismų sprendimų panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. U. ir nuteistojo V. A. gynėjo Gedimino Bukausko kasacinius skundus atmesti.