Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-242-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
2A-242-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00196-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
M. M.
Trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, V. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-242-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00196-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. M., tretiesiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir V. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti statytoją M. M. savo lėšomis per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. reikiamai pertvarkyti statinį, kad jis atitiktų 1998-02-02 atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatyta terminą, suteikti atsakovui teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo M. M. savo lėšomis per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti priestatą ir virš jo įrengtą patalpą mansardoje, savavališkai pastatytus prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat nurodė, kad M. M. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti priestatą ir virš jo įrengtą patalpą mansardoje, savavališkai pastatytus prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo M. M.. Teismas priteisė iš M. M. 159,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priestato statybos teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu. Teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Pažymi, jog priestato aukštis neviršija pastato aukščio, tai reiškia, kad neviršija Reglamento reikalavimo dėl didžiausio žemės sklypo užstatymo. Atkreipia dėmesį, jog tokį pastatą apeliantas paveldėjo ir yra sąžiningas jo įgijėjas. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties skaičiavimo pradžią – ieškovo teisė į ieškinį atsirado nuo 1998 metų vasario mėnesio ir dėl daromo pažeidimo nutrūkdavo iki 1998 metų liepos mėnesio, todėl pagal 1964 metų CK 84 str. 1 d. senaties terminas pasibaigė iki 2011 metų liepos mėnesio, o pagal 1. 125 str. 1 d. iki 2008 metų liepos mėnesio nutrūko. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė. Apeliantas nurodo, kad jis, priimdamas tėvo palikimą, priėmė ir jo, kaip buvusio savavališkai pastatyto priestato statytojo, pareigą šį savavališkai pastatytą priestatą nugriauti. Tokiu atveju ieškovas buvo mirusiojo A. M. kreditorius, t.y. tarp jų buvo susiklostę prievoliniai santykiai. Taigi apeliantas laikytinas įpėdiniu, priėmusiu mirusiojo skolininko palikimą. Kreditoriai gali pareikšti reikalavimus ar ieškinį teisme palikimą priėmusiam asmeniui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl ieškovas savo reikalavimus privalėjo pareikšti iki 2003-01-11. Apeliantas nurodo, kad ieškovas prarado teisę reikšti ieškinį apeliantui kaip įpėdiniui, kadangi nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo beveik 7 metai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo M. M. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). 2008-09-01 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (10)-11.37-16, kuriame nurodyta, jog pastatytas priestatas prie gyvenamojo namo, 20,50 kv.m. užstatyto ploto, virš naujo priestato įrengta papildoma patalpa mansardoje, neturint statybos leidimo bei supaprastinto statinio projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. 2008-09-01 atsakovui taip pat buvo surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. (100)-11.37-17.1, kuriuo buvo pareikalauta sustabdyti bet kokius priestato prie gyvenamojo namo, patalpos mansardoje statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Atsakovui taip pat buvo surašytas 2008-12-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas N. (100)-11.44-24.1. 2008-09-08 atsakovui buvo surašytas reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.55-1024, kuriuo iš atsakovo buvo pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo ir patalpą mansardoje, esančius (duomenys neskelbtini), iki 2008-12-31 ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimas 2008-09-15 buvo įteiktas atsakovui asmeniškai. 2009-01-08 statinių apžiūros akte Nr. (100)-11.60-03 užfiksuota, kad atsakovas savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nenugriovė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ar jo nenugriauti, įvertino savavališkai pastatyto priestato įteisinimo galimybes. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, kuriame yra atsakovui priklausantis gyvenamasis namas su savavališkai prie jo pastatytų priestatu, yra numatytos specialiosios naudojimo sąlygos „Nacionaliniai ir regionai parkai“ ir „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“, o atsakovui priklausantis žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, padarė pagrįstą išvadą, kad savavališkai pastatyto priestato įteisinimas yra negalimas. Pažymėtina, kad aplinkybes dėl negalimumo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovai.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, nurodo, kad priestato aukštis neviršija pastato aukščio, tai reiškia, kad neviršija Reglamento reikalavimo dėl didžiausio žemės sklypo užstatymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas yra 1500 m² . Reglamento (Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas) 18.4 punktas nustato, kad namų valdos žemės sklypo maksimalus užstatymo plotas negali viršyti 25 procentų viso žemės sklypo ploto. Todėl šio žemės sklypo galimas ir maksimaliai leistinas užstatymo plotas yra 375 m². Minėtas punktas taip pat numato, kad gyvenamojo namo užstatymo plotas negali viršyti 120 m², o didžiausio iš priklausinių – 96 m² (jei funkcinio prioriteto zonose nenumatyta kitaip). Tuo tarpu atsakovui priklausančio gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 206,69 m². Taigi, jis viršija Reglamento 18.4 p. numatytą maksimalų leistiną užstatymo plotą 86,69 m². Kadangi gyvenamasis namas pastatytas 1983 m., kai dar nebuvo patvirtintas Reglamentas, jam numatyto maksimalaus leistino užstatymo ploto reikalavimai teismo nebuvo taikyti. Iš byloje esančio 2008-09-01 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.37-16 matyti, kad savavališkai pastatyto priestato užstatymo plotas yra 20,50 m², todėl siekiant įteisinti gyvenamąjį namą su savavališkai pasakytu priestatu, jo užstatymo plotas sudarys 227,19 m², kas aiškiai viršija Reglamento 18.4. p. numatytą maksimalų gyvenamojo namo užstatymo plotą. Atsižvelgiant į nurodytas pirmos instancijos nustatytas aplinkybes, atmestinas minėtas atsakovo argumentas, tuo pačiu atmestinas ir argumentas, kad teismas vadovavosi netinkamos redakcijos teisės aktais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl savavališkai pastatytas priestatas iš esmės prieštarauja Reglamento nuostatomis, pirmos instancijos teismas teisingai taikė tokios savavališkos statybos pašalinimo padarinius, kadangi jie neprieštarauja specialiame įstatyme – Statybos įstatymo 28 str. numatytiems pagrindams (CK 4.103 str. 3 d. red. galiojanti nuo 2011-01-01). Pažymėtina, kad šiuo atveju esant imperatyviam Reglamento pažeidimui, viešam interesui, kai tokia rekonstrukcija sukelia atitinkamus padarinius visuomenei ir aplinkai, nėra pagrindo taikyti kitokią pažeidimo pašalinimo tvarką.

Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties skaičiavimo pradžią, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Iš byloje esančių dokumentų, o būtent, 2008-09-01 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.37-16 matyti, kad buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas, 2008-09-08 reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.55-1024 atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2008-12-31 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2009-01-08 statinių apžiūros aktu Nr. (100)-11.60-03 konstatuota, kad atsakovas savavališkos statybos padarinių nepašalino, t.y. nenugriovė savavališkai pastatyto priestato. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui apie įstatymo saugomo intereso pažeidimą buvo žinoma anksčiau negu iki 2008-09-01, kai buvo nustatytas savavališkos statybos faktas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido, ir taikyti CK 131 str. 1 d. numatytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius