Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po 2015 m. balandžio 3 d. mirusios motinos V. C. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-2).Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo motina V. C. mirė 2015 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centras duomenimis jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1855 ha žemės sklypas, 84,65 kv. m. bendrojo ploto gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiti inžinieriniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po V. C. mirties pareiškėjas liko gyventi motinos vardu registruotame name, naudojosi visi namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu ir kitais likusiais nekilnojamaisiais daiktais. Visą likusį turtą valdė kaip savo, tvarkė namą ir žemės sklypą, mokėjo mokesčius ir rinkliavas. Dėl palikimo priėmimo po motinos mirties pas notarą nesikreipė dėl blogos sveikatos būklės, buvo sunku nuvažiuoti pa notarą, be to, dėl teisinio neišprusimo manė, kad jeigu daug metų tuose namuose gyvena, nereikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jis yra vienintelis paveldėtojas, jo seserys A. V. mirė 2001 m. sausio 12 d., O. U. mirė 2009 m. gruodžio 17 d. V. C. sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas J. C. miręs 1991 m. gruodžio 27 d. Nurodoma, kad juridinio fakto nustatymas jam sukels teisines pasekmes, galės gauti paveldėjimo liudijimą į motinos V. C. palikimą.Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jo motina V. C. mirė 2015 m. balandžio 3 d. Po jos mirties liko namas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis liko vienintelis paveldėtojas, seserys A. V. ir O. U. mirusios. Paaiškino, kad visą laiką gyveno kartu su motina, po jos mirties motino vardu registruotame name liko gyventi ir gyvena iki šiol. Namus pilnai prižiūri, moka mokesčius už elektrą, vandenį.

II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 58). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b.l. 48-49).Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 56). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos V. C. palikimo priėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. C. paveldimo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 29-30).Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 57). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui B. C. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po motinos V. C. mirties jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti V. C. vardu registruotą žemės sklypą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l.37-39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M. , bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. C. yra V. C. ir J. C. sūnus (b. l. 12). V. C. mirė 2015 m. balandžio 3 d. (b. l. 7), J. C. – 1991 m. gruodžio 27 d. (b.l. 8). Po V. C. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1855 ha žemės sklypas, 84,65 kv. m. bendrojo ploto gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiti inžinieriniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas 2014 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. turtas įgytas po V. C. sutuoktinio J. C. mirties (b.l. 18-21). Pareiškėjas yra vienintelis V. C. pirmos eilės paveldėtojas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. C. duktė A. V. mirė 2006 m. sausio 12 d., O. U. mirė 2009 m. gruodžio 17 d. (b.l. 5). Po V. C. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 17). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po V. C. mirties, t. y. po 2015 m. balandžio 3 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas B. C. nurodo, jog jis iš kart po motinos mirties palikimą priėmė aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. jis liko gyventi tame pačiame name, kur gyveno palikėja, perėmė visus ūkio darbus, tvarkė namą, mokėjo mokesčius. Tai, kad pareiškėjas liko gyventi tame name, patvirtina Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažyma (b. l. 6). Pareiškėjo pateikti kvitai patvirtina apie sumokėtus mokesčius už elektrą, vandenį (b. l. 22, 23). Be to pareiškėjas patvirtino, kad po motinos mirties jam liko visi mirusiosios asmeniniai, namų apyvokos daiktai, kuriais pareiškėjas naudojasi kaip savais. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis iš kart priėmė motinos V. C. asmeninius daiktus, prižiūrėjo namus, namų ūkį, turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.Taigi, nors B. C. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad B. C. po motinos V. C. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. balandžio 3 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.