- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1161-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui J. D. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą J. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti naudojamą valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) dalį (14,57 kv. m ploto) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. pašalinti želdinius bei sutvarkyti valstybinę žemę, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos valstybiniame žemės sklype įrengti želdiniai, tokiu būdu užimant ir naudojant dalį valstybinio žemės sklypo be pagrindo. Atsakovo 2018 m. rugsėjo 26 d. pareikalauta geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti želdinius. Tačiau atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje 2019 m. birželio 10 d. nustatyta, kad želdiniai nepašalinti ir valstybinė žemė neatlaisvinta, t. y. tęsiasi žemės naudojimas be teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinys atmestas.
4. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Nacionalinė žemės tarnyba yra minėto žemės sklypo patikėtinė. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. sausio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame fiksuota, kad valstybinėje žemėje greta gatvės yra įrengti želdiniai. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Ji 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo atsakovą apie priimtą nutarimą bei pareikalavo atsakovo geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti želdinius iki 2018 m. spalio 31 d. Ieškovei atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje 2019 m. birželio 10 d. akte nustatyta, kad atsakovas po įspėjimo želdinių nepašalino.
5. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nenuginčyti atsakovo nurodyti duomenys, jog ieškovės nurodytoje valstybinės žemės dalyje atsakovas želdinių nesodino, jie jau ten buvo, kai atsakovas pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovas naudojasi ieškovės nurodoma valstybinės žemės dalimi ir savo veiksmais pažeidžia/pažeidė žemės savininko teises; taip pat neįrodyta, kad atsakovas sodino šiuos želdinius ar kažkokiu būdu prisidėjo prie jų sodinimo, priežiūros, auginimo ar kita. Vien ta aplinkybė ir nustatytas faktas, kad ieškovės nurodyti želdiniai – pušelės, auga šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog atsakovas naudojasi nurodyta valstybinės žemės dalimi ir tokiu būdu pažeidžia kieno nors interesus. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, jog ieškovės nurodytos valstybinės žemės ar jos dalies negalima naudoti pagal jos paskirtį dėl augančių želdinių – pušelių, o faktas, kad nurodyti želdiniai – pušelės, yra valstybinėje žemėje, pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog žemės negalima naudoti pagal paskirtį. Įvertinta ir tai, kad želdiniai komunikacijoms iš esmės netrukdo. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas.
6. Teismas ieškovės elgesyje nenustatė atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir iškreipdamas byloje esančias aplinkybes padarė neteisingas išvadas, kad neįrodyta, jog atsakovas naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises. Tokios teismo išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuose aiškiai yra nustatytas ir atvaizduotas neteisėto naudojimosi mastas, plotas ir ribos, ir atsakovo paaiškinimams. Ieškovės teigimu, byloje pateikti duomenys, kad atsakovas visą laiką nuo žemės sklypo įsigijimo rūpinosi želdiniais valstybinėje žemėje ir net dalį yra pašalinęs. Tokios aplinkybės įrodo, kad būtent atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi valstybiniu žemės sklypu ir yra atsakingas už likusių želdinių pašalinimą. Teismas nevertino duomenų apie atsakovo naudojimąsi valstybine žeme. Tarp šalių nekilo ginčo dėl pašalinamų objektų. Ieškovė teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą žemės naudojimą, įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo ginčijami, tad šie dokumentai turi būti vertinami pagal CPK 198 straipsnį kaip oficialūs dokumentai.
7.2. Ieškovė argumentuoja, kad atsakovas, gyvendamas šalia valstybinio žemės sklypo, naudojasi šiuo svetimu turtu, todėl turi pašalinti želdinius. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas sodino želdinius, tačiau jis juos prižiūri, jais rūpinasi, todėl yra faktinis želdinių valdytojas ir gauna naudą juos prižiūrėdamas valstybiniame žemės sklype, bet ne savo žemės sklype. Taigi iš atsakovo, kaip svetimo žemės sklypo naudotojo, turinčio naudą dėl želdinių priežiūros, pagrįstai reikalaujama pašalinti želdinius.
7.3. Ieškovė pažymi, kad byloje rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės teisės yra pažeistos, o atsakovas be jokio teisinio pagrindo valstybinio žemės sklypo sąskaita prižiūri želdinius. Nepašalinus želdinių, jų vietoje žemės sklypo naudoti neįmanoma. Argumentuoja, kad ieškinio reikalavimai buvo paremti nuosavybės teise, kaip absoliutaus pobūdžio daiktine teise. Ieškovės pareikštas reikalavimas ne tik nepažeidžia proporcingumo principo, bet ir jokiais būdais neapriboja atsakovo nuosavybės teisių ar teisėtų interesų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas J. D. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovo nuomone, ieškovė neteisingai vertina atsakovo pasakymą. Aplinkybė, kad atsakovas pašalino prieš 12 metų kažkokius krūmus, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jis naudojasi valstybine žeme ir perkelti atsakovui ieškovės pareigą rūpintis jos žemėje augančių augalų priežiūra. Augalai yra atriboti tvora ir nesuteikia atsakovui jokio papildomo ploto, naudos ar galimybių kaip nors kitaip naudoti valstybinį žemės sklypą. Be to, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad dar 2009 m. inventorizavo šiuos augalus ir taip pat vykdo šių augalų priežiūrą. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai tvirtina, kad atsakovas naudojasi svetimu turtu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas rūpinasi želdiniais. Ieškovės teiginiai dėl atsakovui kylančios naudos grįsti prielaidomis.
8.2. Ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių procesų, ar konstrukcijų, kurioms trukdytų sklype augantys augalai. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nepašalinus želdinių negalės naudoti sklypo kaip žaliosios vejos komunikaciniams tinklams. Atsakovo nuomone, ieškovė ieškinyje neteisėtai bando finansinę ir organizacinę pareigą rūpintis augalais perduoti atsakovui – gretimo sklypo savininkui.
8.3. Atsakovas taip pat prašo įvertinti, ar teismas pagrįstai atmetė prašymą pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bei neskyrė 5 000 Eur baudos, 50 proc. priteisiant atsakovui kaip kompensaciją už patirtus nuostolius bylinėjantis, moralinę žalą. Prašo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir patenkinti atsakovo prašymą dėl baudos paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, jame išreikštą ieškovės sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
11. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą J. D. pašalinti želdinius iš valstybinio žemės sklypo.
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo duotiems paaiškinimams. Apeliantė akcentuoja, kad ieškinio reikalavimai buvo paremti nuosavybės teise, kaip daiktine teise, kuri yra absoliutaus pobūdžio, tad ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad jos teisės yra pažeistos, tačiau ne aplinkybes, kad ji gali ar negali naudoti daiktą pagal paskirtį.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje esančio 2018 m. sausio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-19-(14.13.73) duomenimis, ieškovė 2018 m. sausio 12 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad valstybinėje žemėje greta gatvės yra įrengti želdiniai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokie atvejai, kai be žemės sklypo savininko valios (sutikimo) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasodinami želdiniai, laikytini žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Tačiau ieškovė ieškinį grindė ir savo teisių pažeidimą įrodinėjo būtent atsakovo neteisėto valstybinės žemės sklypo naudojimo aplinkybe. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ieškovės teisės yra pažeistos būtent atsakovo, kuriam ieškovė reiškia ieškinį.
15. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo želdinius valstybinės žemės sklype pasodino atsakovas J. D., kuriam ieškovė reiškia ieškinį. Atsakovas byloje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalia valstybinio žemės sklypo esantį kotedžą jis įsigijo 2006 metais, ir nurodytame valstybei priklausančiame žemės sklype želdiniai (kalnapušės) jau buvo pasodinti. Atsakovas byloje pabrėžė, kad ieškovės nurodytoje valstybinės žemės dalyje jokių želdinių nesodino, jie jau ten buvo, kai atsakovas pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažymėtina, kad pati ieškovė šią aplinkybę pripažino, apeliaciniu skundu taip pat neginčijo šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės.
16. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos nurodytus ginčo želdinius turi pašalinti atsakovas. Ieškovė savo poziciją iš esmės grindžia argumentais, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo prižiūri želdinius, iš esmės yra faktinis želdinių valdytojas, taip faktiškai naudojasi valstybine žeme be jos savininkės sutikimo ir gauna naudą želdinius prižiūrėdamas būtent valstybiniame žemės sklype. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje atsakovo duotų paaiškinimų apie tai, kad jis pats asmeniškai jau buvo pašalinęs vieną gyvatvorės eilę, o likusios nešalino, nes savivaldybės darbuotojas jį patikino, kad šalinti pušelių nereikia. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais ieškovės argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė iš esmės akcentuoja atsakovui įsigijus kotedžą įvykusį vienkartinį veiksmą – gyvatvorės krūmų nupjovimą. Tokie duomenys neįrodo ieškovės teiginio, kad atsakovas visą laiką naudojosi valstybine žeme ir prižiūrėjo, rūpinosi jose esančiais želdiniais. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog valstybinėje žemėje laisvai prieinamoje viešoje miesto erdvėje augančius želdinius (jų dalį), esančius už atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, vieną kartą kas nors nugenėja, negali būti pripažinta žemės sklypo naudojimu, sukuriančiu pareigą pašalinti visus želdinius. Atsakovas taip pat negali būti laikomas valstybinio žemės sklypo naudotoju vien dėl to, kad želdiniai yra šalia jo valdomo žemės sklypo. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas gauna naudą prižiūrėdamas želdinius valstybiniame žemės sklype, bet ne savo žemės sklype, ir atsakovo žemės sklypas sumažėtų, jeigu želdiniai iš valstybinės žemės būtų perkelti į atsakovo žemės sklypą, yra deklaratyvūs ir grįsti prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu atsakovas naudojasi valstybiniu žemės sklypu.
17. Apeliantė nurodo, kad teisės pažeidimą, t. y. neteisėtą žemės naudojimą, ji įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo ginčijami nei ikiteismine tvarka, nei šios bylos nagrinėjimo metu. Apeliantei argumentuojant, kad teisės pažeidimą ji įrodinėjo rašytiniais įrodymais, kurie turi būti vertinami kaip oficialūs dokumentai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia nėra absoliuti ir yra siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Kadangi oficialusis rašytinis įrodymas yra viena iš įrodinėjimo priemonių, šios įrodinėjimo priemonės statusas negali būti aiškinamas atsietai nuo bendrosios įrodymų sąvokos (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso, juolab kad ši nuomonė nėra privaloma teismui, kuris nustatytoms faktinėms aplinkybėms savarankiškai pritaiko teisės normą ir kvalifikuoja teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-329/2013, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-101-248/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑243-943/2021). Taigi CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame pateiktas faktinių duomenų vertinimas, išdėstyta institucijų subjektyvi pozicija dėl tam tikros situacijos, taip pat nelaikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018 47 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktuose ir nutarimuose nutraukti (nepradėti) administracinio teisės bylos teiseną užfiksuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, jog valstybinės žemės sklype yra pasodinti (įrengti) želdiniai, turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą. Pažymėtina, kad dėl minėtų aplinkybių ginčas byloje nekyla. Tačiau tuose pačiuose aktuose pateiktas institucijos teisinis vertinimas, jog už medžių pasodinimą valstybinėje žemėje yra atsakingas atsakovas, ar kad atsakovas neteisėtai naudoja valstybinį žemės sklypą, neatitinka oficialiojo rašytinio įrodymo sampratos, kaip ji aiškinama kasacinio teismo praktikoje. Šie rašytiniai dokumentai gali ir turi būti vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Oficialiųjų rašytinių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).
20. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo želdinius pasodino atsakovas J. D.. Byloje nenustatyta, kad atsakovas prisidėjo prie želdinių sodinimo, priežiūros, auginimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas naudojasi ieškovės nurodoma valstybinės žemės dalimi ir savo veiksmais pažeidžia žemės savininko teises. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai atmetė (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, teisingai taikė ginčo teisius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo
23. Atsakovas J. D. prašo apeliantei Nacionalinei žemės tarnybai skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovui, kaip kompensaciją už patirtus nuostolius bylinėjantis, moralinę žalą. Atsakovo nuomone, ieškovės tikslas yra ne įvykdyti teisingumą ar apginti savo pažeistas teises, o ieškiniu ir apeliaciniu skundu siekiama sukelti atsakovui kuo daugiau problemų ir rūpesčių bylinėjantis.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės procesinį elgesį, nenustatė pagrindo pripažinti, kad jis atitinka piktnaudžiavimo požymius, išskiriamus CPK 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to atsakovo prašymo skirti baudą netenkino. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta.
25. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais gali būti skiriama teismo nuobauda – bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalies reglamentavimu, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis šio straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio, apeliacinio skundo ar kito procesinio dokumento pateikimu arba sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
26. Įvertinus bylos proceso eigą ir ieškovės procesinį elgesį darytina išvada, kad ieškovės pasirinkimas pasinaudoti teisminės gynybos teise, nors išnagrinėjus civilinę bylą ieškovės ieškinio reikalavimai ir buvo atmesti, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesu faktą. Apeliacinio skundo pareiškimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, įgyvendino savo procesinę teisę, numatytą CPK 305 straipsnyje, ir byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad ieškovė tokiais veiksmais siekia ne savo teisių gynybos, o sukelti kuo daugiau nepatogumų atsakovui. Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovės teisės įgyvendinimas būtų aiškiai nepagrįstas. Nenustačius pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovo prašymas dėl baudos apeliantei paskyrimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovo J. D. prašymo skirti baudą ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.