- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 1-44-834/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00335-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- D. S., O. S., Gynėjui
- Kaltinamasis
- L. D.
- Advokatai
- Darius Karvelis
Anykščiu rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. M.,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi nedirbanti, neteista, gyvenanti Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).
, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L. D. 2013-08-05 ir 2013-08-09 iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , naudodama psichinę prievartą, nuolat rašydama grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, skambindama jai ir grasindama, kad fiziškai susidoros su nepilnamečiais D. S. vaikais O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), grasindama juos nušauti, paskandinti baloje, pasmaugti, išdurti jiems akis, kad D. S. gyvens baimėje, terorizavo ir sistemingai baugino D. S..
K. L. D. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog jos tėvai su S. yra kaimynai nuo 2009 metų. Iš pradžių gražiai bendravo, po to prasidėjo nesutarimai dėl keliuko. P. S. grasina jos tėvams, O. S. su savo draugais įžeidinėja dėl tautybės, daužo langus, tvorą, daržus niokoja. Jų vyšnias nuskynė. Todėl , kad D. S. ir jos vaikai taip elgiasi su jos tėvais, tėvai gyvena baimėje, ji pati gindama savo tėvus, D. S. ir pagrasino, tačiau jos grasinimai nebuvo realūs. Dėl D. S. vaikų ji pati kreipiasi ir į policiją ir į vaikų teises. Pripažįsta, jog parašė žinutes, tačiau tai nebuvo sistemingas rašymas. Grasino, tačiau jos ketinimas nebuvo realus, norėjo tik pagąsdinti. Pripažįsta, jog sakė, kad paskandins, pasmaugs, išdurs vaikams akis, tačiau ir šie grasinsimai nebuvo realūs, tik norėjo, kad S. paliktų jos tėvus ramybėje. Pati ne kartą kreipėsi dėl O. S. elgesio ir į policiją, ir į vaikų teises, tačiau niekas nereaguoja, kad pati O. S. elgiasi netinkamai.
Nukentėjusioji D. S. parodė, jog gąsdinimai prasidėjo 2013-07-26. Jai paskambino iš nepilnamečių skyriaus ir paklausė ką namuose veikia jos dukra. Buvo atvažiavusi policija, nes L. grasino iššaudyti kaip K.. Paskambinusi jai į mobilųjį telefoną L. D., prisistatė ir grasino, jog sūnui išdurs akis, kad privalo parduoti namus, skambino apie 5-6 kartus. Po savaitės paskambino, pasakė, kad įsigijo šautuvą ir juos visus iššaudys. Ankščiau buvo konfliktų su jos mama dėl kelio, dabar yra išspręsta. Kelias atsirado, konfliktų nebėra. Vasarą L. D. buvo nupurškusi O. S. dujomis. Žinutes su grasinimais, kad nušaus, paskandins, išdurs akis sistemingai baugino ir buvo skirtos jai ir jos vaikams. Ji pati dukrai O. pasakė, ką L. D. grasino, o mažajam sūnui nesakė. Po to O. neramu buvo gyventi, nes L. D. grasina juos iškraustyti. Jai L. D. ketinimai pasirodė realūs, O. buvo nupurkšta dujomis ir vaikai bijo būti vieni, jie bijo eiti į lauką ir ji bijo.
N. O. S. parodė, jog L. buvo ją nupurškusi dujomis, po to L. D. mamai rašė grasinimus. Vasarą jie bijojo eiti į lauką, ji taip pat bijo ir dėl savo brolio.
Liudytoja J. L. parodė, jog konfliktai su S. vykdavo dėl kelio. Dabar kelias yra padarytas. Bet pati O. S. su savo draugais daužo, laužo tvoras. O. S. ją įžeidinėja, S. liepia vaikams deginti namus. Yra buvęs konfliktas su pačia S., S. buvo ją sumušusi.Vėliau jos susitaikė. Ji pati bijo eit į lauką. L. kai atvažiuoja ją gina nuo S.. Teigia, jog dukra L. negalėtų tokių grasinimų sakyti ir taip padaryti.
Liudytojas A. A. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos apylinkės inspektorius. Kai pas savo tėvus atvažiuoja L. D., dažniausiai ir įvyksta konfliktai tarp kaimynų. L. D. yra konfliktiška asmenybė, nuolat ieško priekabių. Dėl grasinimų D. S. vaikams nieko negali pasakyti, nes šio įvykio netyrė.
Iš byloje, esančio 2014-08-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtos D. S. pateiktame telefone išsaugotos trumposios žinutės, siųstos abonento, kurio numeris +3 (duomenys neskelbtini), 2013-08-09 ir 2013-08-05 (b. l. 15-17 ).
Iš byloje, esančio 2013-10-28 pažymos, matyti, jog iš L. D. priklausančio mobiliojo telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) į D. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) , nuo 2013-08-05 iki 2013-08-09 skambinta du kartus ir išsiųsta 17 trumpųjų žinučių (b. l. 61)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios L. D. kaltė, jog ji rašydama grasinančio pobūdžio žinutes ir skambindama D. S., kad fiziškai susidoros su nepilnamečiais jos vaikais, tai yra nušaus, paskandins baloje, pasmaugs, išdurs jiems akis ir tokiu būdu terorizavo ir sistemingai baugino D. S., visiškai įrodyta. Jos veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtį. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryta kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ar sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Nagrinėjamu atveju L. D. išsakyti grasinimai fiziniu vaikų susidorojimu, pavojingais gyvybei veiksmais turėjo D. S. realų pagrindą bijoti, jog grasinimas jos vaikų atžvilgiu yra realus. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu L. D. buvo nubausta, už tai, jog ji apipurškė dujomis veidą ir kūną nepilnametei O. S.. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l.160-161;162). Pati L. D. pripažino, jog sakė D. S.,kad nušaus, kad paskandins baloje, pasmaugs, tačiau teigė, jog tikrai taip nebūtų dariusi. Taip pasakė tik todėl, kad , anot, L.D. jos tėvai kenčia nuo S.. Tačiau jos vyras neturi nei šautuvo, nei ji taip būtų padariusi. Taip pasakė, tik gindama savo mamą. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis , ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi nors L. D. ir teigė, jog tik norėjo pagąsdinti, tačiau realių ketinimų neturėjo, tačiau tai nesudarė pagrindo D. S. nebijoti tokio grasinimo įgyvendinimo. Pati nukentėjusioji D. S. patvirtino, jog konfliktai vyksta seniai, todėl po jos dukters O. S. apipurškimo dujomis, L. D. išsakyti grasinimai, jai suteikė pagrindą bijoti dėl savo vaikų gyvybės ar sveikatos. Posėdžio metu buvo nustatyta, jog konfliktai tarp kaimynų, tai yra L. D. mamos J. L. ir D. S. vyksta seniai. Tą patvirtino ir pati L. D., ir liudytoja J. L.. Liudytoju apklaustas seniūnijos apylinkės inspektorius, tai pat patvirtino, jog konfliktai tarp kaimynų vyksta pastoviai. Teismų praktikoje, formuojamos nuostatos, jog nepritartina, kad įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai būtų dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktų dalyvių nusikalstamo veikos padarymu, o turi būti analizuojamas ar yra pakankamas padarytos veikos pavojingumas. Nagrinėjamu atveju L. D. terorizavo D. S. jai grasindama, jog susidoros su nepilnamečiais jos vaikais, tai yra nušaus, paskandins juos baloje, pasmaugs, išdurs akis, tokie L. D. veiksmai savo pobūdžiu ir pavojingumu atitinka baudžiamajam įstatyme numatytai veikos sudėčiai. Nors L. D. teigia jog O. S. konfliktuoja su jos mama, prisikvietusi savo draugų terorizuoja jos mama. Pažymėtina, jog iš vaikų teisių tarnybos pateiktoje medžiagoje 2009-06-11 Anykščių rajono socialinių paslaugų centro apsilankymo namuose akte nurodoma, jog O. S. buvo maištingo problemiško, paaugliško būdu, tačiau matydama puikų sutarimą šeimoje tapo žymiai ramesnė ir sukalbamesnė ( b.l.149-156). Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog L. D. grasinimai nukreipti į labiausiai socialiai pažeidžiamą sluoksnį vaikus- nepilnametę ir mažametį. Nors grasinimai ir susiję dėl tarp kaimynų vykstančių konfliktų, tačiau terorizavimas tokiais grasinimais savo pavojingumu atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Todėl atmestinas gynėjo argumentas, kad D. S. kreipimąsi į policiją dėl L. D. veiksmų D. S. vaikų atžvilgiu, galima vertinti kaip kerštą kaltinamajai. Tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog nuo 2013-07-20 iki 2013 08 09 rašinėjo grasinančio pobūdžio žinutes ir skambino. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie mobilaus ryšio išklotines laikotarpiu nuo 2013-07-20 iki 2013 08 27 buvo skambinta ir siųstos žinutės 2013-08-05 ir 2013-08 09 ( b.l.61), todėl ši aplinkybė tikslintina, nurodant, jog 2013-08-05 ir 2013-08-09. Tačiau atmestinas kaltinamosios gynėjo argumentas, jog nėra sistemiškumo. Kaip matyti iš minėtos pažymos nuo 2013-08-05 iki 2013-08-09 skambinta du kartus ir išsiųsta 17 trumpųjų žinučių. Pagal teismų praktiką sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą laikoma ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ir anonimiški grasinimai siekiant sukelti stresą , nerimą ir baimę žmogui ( LAT 2012-05-22 nutartis Nr. 2K-261-2012). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad rašydama trumpąją SMS žinutę L. D. D. S. parašė, jog teks gyventi pastovioje baimėje (b.l. 15). Kaip nustatyta posėdžio metu L. D. skambindama grasino fiziniu susidorojimu D. S. su jos vaikais, tokiu būdu sukeldama stresą, nerimą ir baimę. Pati O. S. patvirtino, jog kai mama pasakė, kad grasina, bijojo eiti į lauką ir ypač bijojo dėl savo mažojo broliuko. Todėl iš byloje nustatytų L. D. skambinimų ir žinučių kiekio ir kad šie veiksmai buvo atlikti per palyginti trumpą laiką laikytina sistemiškumu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. D. buvo pateiktas įtarimas ir pagal LR BK 145 str. 1 d., jog 2013-08-05 ir 2013-08-09 iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambinusi į D. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) , grasindama nužudyti ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, žadėjo, panaudodama šaunamąjį ginklą, nušauti nepilnamečius D. S. vaikus O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) , paskandinti juos baloje, pasmaugti, išdurti jiems akis. Tačiau baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies sudėtyje vienas iš alternatyvių veiksmų yra terorizavimas grasinant padaryti pavojingą gyvybei , sveikatai veiką. L.D. išsakyti grasinimai D. S. jos vaikus nušauti, paskandinti juos baloje, pasmaugti, išdurti jiems akis ir laikytini pavojinga gyvybe, sveikatai veika ir apima BK 145 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Todėl šitų veiksmų kvalifikavimas ir pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį laikytinas pertekliniu ir papildomai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nereikalinga.
L. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma apysunke. Neteista. Bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Jai skirtina baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus, jog kaltinamoji neteista, iš dalies pripažino, jog grasino nukentėjusiajai, augina nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą jog yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus ir bausmės trukmę mažinti nuo vidurkio link minimumo.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalį, 2 dalies 9 punktą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja D. S. ir jos vaikais O. S. ir J. B..
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirti L. D. draudimą prisiartinti prie nukentėjusios D. S. ir jos nepilnamečių vaikų O. S. ir J. B..
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.