Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei V. Ž.,

vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per Zoom platformą kaltinamojo K. D. gynėjai advokatei N. G.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų: Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

2. 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra - laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 130 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 7 mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bei draudimą - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

8) 2018 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją; tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

10) 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją; tęsti darbą. 2022 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga per visą likusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. B. ir E. V. 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) kaime, laukuose šalia kelio (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, kumščiais sudavė nukritusiam ant žemės nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, pilvą ir ranką, kuria jis dengėsi veidą, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas – tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą su pažeidimu viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje ir kairiame dilbyje, kraujosruvą nugaros kairėje, kraujosruvą kairio klubo srityje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą.

K. D. 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., Jonavos r., (duomenys neskelbtini), atviroje vietovėje, ant kelio važiuojamosios dalies, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – broliu R. D. metu, tyčia lazda sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam R. D. į kairę ausį, kairę ranką, kairįjį šoną, krūtinę – tokiais veiksmais padarė jam nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje šlaunyje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą.

Be to, jis 2021 m. birželio 12 d., apie 22.50 val., toje pačioje vietoje – Jonavos r., (duomenys neskelbtini), atviroje vietovėje, ant kelio važiuojamosios dalies, konflikto su nukentėjusiuoju R. D. metu, tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, R. D. naudojamą turtą – automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su lazda išdaužė galinio lango stiklą 160 eurų vertės, kairės pusės galinių durelių stikliuką 40 eurų vertės, apgadino kairės pusės durelių apdailos detalę 30 eurų vertės, dešinės pusės galinį kombinuotą žibintą 147 eurų vertės, padarė įlenkimus kairės pusės abejose durelėse, kėbulo šonuose, – bendros 133 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. D. 510 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. važiavo jis, E. V. ir K. D. iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Kauną. Automobilį vairavo A. B.. Važiuodami prasilenkė su priekyje atvažiuojančia mašina ir pamatė, kaip priekyje važiuojantis V. K. vairuojamas automobilis apsisuko, įjungęs avarinį signalą privažiavo prie jų, užkirto jiems kelią, sukeldamas pavojingą situaciją. Iš automobilio išlipo R. D., rankoje turėjo lyg plaktuką. Tai pamatę jie išsigando, nes R. buvo teistas už tai, kad padūrė K. D.. Iš automobilio pirmas išlipo R. D. ir ėjo link K. D.. Pamatęs, kad ateina R. D., iš automobilio išlipo K. D. ir ėjo link R. D.. Dar sėdėdamas automobilyje matė, kaip R. D. užsimojo trenkti K. D.. K. D. sudavė R. D. kelis smūgius kumščiu, į kurią vietą pataikė, nematė. K. D. rankose nieko neturėjo. R. D. pasakė nukentėjusiajam V. K. „lipk iš mašinos, einame muštis“. Pamatę kaip link K. D. eina ir V. K., jis su E. V. išlipo iš automobilio padėti. V. K. padėjo R. D., o jis padėjo K. D.. Jam smūgiai nebuvo suduoti, jis pirmas prie automobilio sudavė kelis smūgius V. K.. Po smūgių V. K. bėgo į laukus, o jis su E. V. vijosi. Prisivijęs sudavė rankomis į veidą, apie 4 smūgius į galvą, pilvą, galėjo pataikyti ir į rankas V. K. rankomis dengiantis veidą. Kojomis spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kur spyrė nematė. Tuo metu pastebėjo R. D. įlipant į automobilį ir nuvažiuojant. Mano, kad savo veiksmais nukentėjusiajam visų sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje negalėjo padaryti. Negali atsakyti, kokius sužalojimus savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam. E. V., būnant prie automobilio, nesudavė nukentėjusiajam V. K. smūgių. E. V. sudavinėjo smūgius nukentėjusiajam rankomis, kojomis jo nespardė. Kaip tą vakarą susitiko su K. D. ir E. V. tiksliai nepamena. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, K. D. nuėjo pasikalbėti su mama. Jonavoje nebuvo. Įvykio metu buvo išgėręs kelias skardines alaus, nelabai pamena įvykio aplinkybių. Būdamas blaivus būtų naudojęs smurtą, nes gynėsi nuo užpuolimo. Įvykio metu vilkėjo pilkos spalvos treningu. R. D. automobilis buvo apgadintas dar prieš įvykį, šone buvo įlenkimas. Apgadinimus matė, kaip R. D. jį vežė į Kauną. R. D. automobilio gadinimo garsų negirdėjo, nematė, kas apgadino jo automobilį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 98-101), jog iš automobilio Toyota išlipo vairuotojas ir ėjo link K., tuo metu K. spyrė į automobilio dešinės pusės sparną šalia degalų bako, kaltinamasis patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kokie dar automobilio apgadinimai buvo padaryti, nežino, automobilio stiklo dūžių negirdėjo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 98-101), jog išgirdęs stiklo dūžio garsą pamatė, kad sudužo automobilio Toyota galinis stiklas, šalia stovėjo K., tačiau jis nematė kuo išdaužė langą, nes nubėgo paskui vairuotoją, kuris nukrito ant žemės, kaltinamasis patvirtino perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, todėl ir pasakė, kad vyko pas G. R.. Gerai atsimena, kad Jonavoje jie nebuvo. Jie susitiko Kaune, sėdo į mašiną, kur važiuoja nežinojo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) pas K. mamą, iš automobilio išlipęs nebuvo, K. vienas išlipo ir nuėjo pas mamą, rankose nieko neturėjo. Gailisi dėl savo elgesio. Civilinius ieškinius Kauno teritorinės ligonių kasos 59,28 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 510,83 eurų, nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. K. – 1 500 eurų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta, su jais sutinka, žalos neatlygino.

Su antrinės teisinės pagalbos tarnybos nurodytomis išlaidomis dėl teisinės pagalbos teikimo V. K. sutinka. Jis dirba, gaunamos pajamos 1 200 eurų.

Kaltinamasis E. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad birželio 12 d. į (duomenys neskelbtini) kaimą vyko palaikyti K. D. kompaniją. K. D. vyko pas mamą. Važiuodami iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Kauną pamatė link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojančius R. D. su V. K.. V. K. apsisuko, prisivijęs juos aplenkė ir sustabdė. R. D. iš mašinos išlipo pirmas, vienoje rankoje turėjo plaktuką, o kitoje - kažkokį aštrų daiktą. Tada išlipo ir K. D.. Iš automobilio išlipęs V. K. ėjo link jo draugo K. D.. Tada ir jis su J. B. išlipo iš automobilio. J. B. nubėgo prie V. K. ir jam trenkė. V. K. bėgo į rapsų lauką. Jis bėgo jam iš paskos. Pasivijo V. K. ir jam gulinčiam, rankomis užsidengusiam galvą, sudavė į pilvo sritį keturis - penkis kartus kumščiu. Visi smūgiai buvo tik į pilvo sritį, į galvą nesudavė, kojomis nespardė. Esant tokiai situacija negalėjo stebėti, kur ir kaip trenkė V. K. J. B.. Atsisukęs pamatė R. D. lipant į savo Toyota automobilį ir nuvažiuojant. R. D. pradėjus važiuoti matė, kaip K. D. sudavė į R. D. automobilio galinį stiklą pora smūgių kumščiu, automobilio stiklai atrodo išdužo, daugiau jokių veiksmų nematė. Iki įvykio niekur nebuvo užsukę, pas G. R. nebuvo. Tą dieną buvo išgėręs gal tris litrus alaus, buvo lengvai apsvaigęs, be tai jo veiksmams įtakos neturėjo. Įvykio aplinkybes pamena. Ne jis konfliktą sukėlė, jie buvo užpulti. Be jokios priežasties buvo sustabdytas jų automobilis, užkirstas kelias. Pamačius iš mašinos iššokant R. D., kuris laikė kažką rankose, to pilnai užteko manyti, kad tai užpuolimas arba bandymas sukelti konfliktą. Dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusiojo V. K. neatsiprašė, po įvykio nebuvo susitikęs, nebuvo galimybės jo atsiprašyti. Su Kauno teritorinės ligonių kasos 59,28 eurų civiliniu ieškiniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 510,83 eurų civiliniu ieškiniu, nukentėjusiojo V. K. – 1 500 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka. Nukentėjusiojo V. K. ieškinio suma per didelė. Su antrinės teisinės pagalbos išlaidomis dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam V. K. sutinka.

Kaltinamasis K. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltu prisipažino ir parodė, kad jis, būtinosios ginties metu apgynė savo gyvybę ir sveikatą. R. D. jo brolis, su juo nebendrauja, susipykę. R. D. yra jam skolingas, yra pasikėsinęs jį nužudyti. 2021 m. birželio 12 d., apie 20 val. vyko iš Kauno pas mamą. Kartu važiavo A. B., J. B. ir E. V.. Juos vežė A. B. automobiliu VW Passat. Atvažiavus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jis nuėjo pas mamą pakalbėti. Ten sutiko R. D. sugyventinę K., ją aprėkė, kad negrąžina skolos. Smurto nevartojo. Mama jį aprėkė ir jis išėjo. Sėdo į automobilį ir važiavo į Kauną. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime jam pasakė, kad galimai prasilenkė su R. D.. R. D. automobilis apsisuko ir juos vijosi, mirksėjo šviesomis, aplenkę stabdė. R. D. iššoko iš automobilio, tai pamatęs išlipo ir jis. R. D. paragino V. K. eit daužytis. Matė, kad R. D. rankoje turi kažkokį daiktą. Abu ėjo vienas link kito. R. D. veiksmuose įžvelgė agresiją ir grėsmę. Ką darė išlipęs V. K., nematė. R. D. užsimojo, bandė suduoti jam plaktuku. Išsisukęs nuo smūgio trenkė R. D. ranka į veidą gal du kartus. Sudavus į ranką iškrito R. plaktukas. Vyko muštynės, vienas kitam sudavinėjo smūgius, jis paleido smūgių seriją. Už R. jis yra jaunesnis ir fiziškai stipresnis, tokius kaip R. gali penkis sumušt. Sudavė R. 3-4 smūgius, gal du kartus į veidą ir vieną į ranką. Žino, kad yra kaltinamas, jog lazda sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 5 smūgius į kairę ausį, kairę ranką, kairį šoną, krūtinę. Lazdos ir jokio kito daikto jis neturėjo, suduodamų smūgių neskaičiavo. Mano, kad suduoti 5 smūgių negalėjo, nes konfliktas truko apie porą minučių. Dėl specialisto išvadoje nurodytų R. D. padarytų sužalojimų: nubrozdinimų kairės ausies kaušelyje, kraujosruvų, nubrozdinimų krūtinės kairėje, kraujosruvų su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimų kairiame dilbyje, kraujosruvų kairėje šlaunyje, kai kuriuos pripažįsta, galėjo trenkdamas į veido sritį pataikyti ir į ausį. Dėl nugaros sužalojimų nelabai pripažįsta, nes smūgiavo į veido sritį. Nuo suduotų smūgių R. D. nenukrito. R. D. per keleivio pusę įšoko į savo automobilį ir nuvažiavo. Jis V. K. atžvilgiu atliekamų veiksmų nematė, kur jis dingo nepastebėjo, nes mušėsi su R.. J. B. ir E. V. grįžę papasakojo, kad mušė V. K.. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Jo veiksmuose buvo būtinoji gintis. R. D. jį puolė užsimodamas plaktuku. R. D. 2011 m. yra teistas už pasikėsinimą jį nužudyti. Tuomet jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas peiliu į pilvą. Suvokė grėsmę ir suprasdamas, ką gali jam padaryti neblaivus R. D., gynė savo gyvybę ir sveikatą. A. B. iš automobilio nebuvo išlipusi.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį K. D. prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad jis tik ranka smogė į galinį automobilio Toyota stiklą ir porą kartų spyrė į automobilį koja. Negalėjo spirdamas sulankstyti automobilio šoną, gal galėjo sparną sugadinti. Smūgiuodamas ranka išdaužė galinį automobilio stiklą. Neišdaužė automobilio priekinių durelių, galinių durelių stiklų ir kairės pusės galinio durelių stikliuko. Neapgadino kairės pusės durelių apdailos detalės, dešinės pusės galinio kombinuoto žibinto, nepadarė įlenkimų kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo šonuose, tarp langų, virš bako dangtelio ir prie dešinio galinio žibinto. Su R. D. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2 161 eurų turtinės žalos sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 160 eurų už automobilio lango sugadinimą, dėl 500 eurų neturtinės žalos ir proceso išlaidomis nesutinka. Jis augina 9 metų amžiaus dukrą. Teismo sprendimu nustatyta dukros gyvenamoji vieta su juo, jis dukrą prižiūri beveik du metus. Dirba saldainių fabrike, darbo užmokestis 400-500 eurų. Įsidarbino per (duomenys neskelbtini) agentūrą. Agentūra sudaro laikinas darbo sutartis trims mėnesiams. Jam padeda jo draugė, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Vaiko mama išlaikymo vaikui neteikia. Dar gauna lėšas iš vaikų fondo ir vaiko pinigus, apie 150 eurų.

J. B., E. V. ir K. D. kaltė bei teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos visuma įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:

Nukentėjusysis V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo R. D. iki įvykio nepažinojo. 2021 m. birželio 12 d. vakare buvo pas draugą I. J.. Atėjo kaimynas R. D. ir I. paprašė pavežti į Jonavą. I. negalėjo, tada sutiko jis. Važiavo į Jonavą pas R. D. gimines išsiaiškinti, nes R. buvo gavęs pranešimą, kad spardomos durys. Būnant pas R. gimines kažkas R. paskambinęs pasakė, kad K. D. yra pas motiną (duomenys neskelbtini) kaime. Tada jie važiavo link R. mamos į (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini) R. sakė, kad reikės stabdyti automobilį, jeigu pamatys važiuojantį K. D., dar minėjo, kad su broliu K. D. santykiai labai aštrūs. (duomenys neskelbtini) kaime prasilenkė su automobiliu, R. D. liepė apsisukti, nes galimai ten važiuoja K. D.. Apsisukęs prisivijo automobilį, rodė ženklą tolimomis šviesomis, kad sustotų. Aplenkęs automobilį po truputį stabdė. Taip daryti liepė R. D.. Sustojus, R. lipdamas iš automobilio pasakė: „lipame“. Matė, kaip R. išlipdamas iš automobilio mėgino kažką pagriebti. Pirmas išlipo R. D., po to jis. Jis ėjo link automobilio galo padėti R.. Jam einant, iš kitos mašinos išbėgo ar tai J. B. ar E. V., ir bėgo link jo. Kažkuris iš jų prie automobilio mėgino jam suduoti. Jis jiems sakė, kad jis tik vairuotojas, traukėsi nuo jų, bėgo į laukus. Iš pradžių jį vijosi vienas, po to prisijungė ir antras vyras. Bėgdamas nugriuvo, girdėjo automobilio stiklo dūžį ir išvažiuojančią mašiną. Nugriuvusį jį spardė, daužė. Pirmas vaikinas sudavė smūgius į galvą, į ranką, į šonkaulius, smūgiavo rankomis ir kojomis. Antras prisijungęs vaikinas jį spardė, sudavinėjo smūgius ir rankomis, ir kojomis. Vienas iš vaikinų buvo apsirengęs pilku megztiniu. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad vyras, apsirengęs pilku megztiniu, apsižergęs smūgiavo kumščiu į veidą. Gulėdamas ant dešinio šono nuo smūgių rankomis dengėsi kairę veido pusę, tada gavo stiprų smūgį tvirtu daiktu į kairę ranką. Vaikinai mėgino atplėšti jo ranką ir suduoti į veidą, prakirto lūpą. Viskas truko 5-10 minučių. Atsitraukiant vyrai pasakė “padėkok draugeliui, kad paliko”. Iš įvykio vietos jį parvežė R. D. mama, iškvietė policiją ir greitąją. Jis smūgių niekam nesudavė. Jam buvo praskeltos lūpos, sumušta galva, buvo šonas mėlynas. Stipriausias smūgis buvo suduotas į kairę ranką, kuria dengėsi galvą. Tas smūgis buvo suduotas ne kumščiu ir ne koja, o kietu daiktu - lazda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau BPK 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsino nukentėjusiojo V. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-71), jog gulint ant žemės vienu metu pažiūrėjęs į kelią pamatė link jo nuo kelio bėgantį vyrą, matė lazdos šešėlį, patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus nurodė, kad nežino, kas jam sudavė stiprų smūgį. Kad K. D. turėjo lazdą, jam grįžus pasakė I.. I. sakė, kad K. D. būdamas pas motiną vaikščiojo su lazda. Tarp R. ir K. vyko muštinės, girdėjo smūgius vienas kitam, daugiau nieko nematė. Civilinį ieškinį dėl neturtinės 1 500 eurų žalos sumažina iki 800 eurų ir prašo jį tenkinti. Dalies ieškinio (700 Eur) atsisako. Neturtinę žalą sudaro emociniai išgyvenimai, skausmas, kurį laiką buvo nedarbingas, finansine prasme buvo sunkiau išgyventi. Dirba fizinį darbą, yra kairiarankis, stiprus smūgis buvo suduotas per kairę ranką. Jautė nepatogumus, negalėjo miegoti ant šono. Jam atsisėdus už automobilio Toyota vairo, automobilio stiklai buvo sveiki. Įlenkimų ant automobilio nepastebėjo, nežiūrėjo.

Nukentėjusysis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis K. D. brolis, su K. D. susipykę, nebendrauja apie 5 metus. Nukentėjusiojo V. K. iki įvykio nepažinojo. 2021 m. birželio mėnesį, vakare, jam būnant pas mamą, paskambino sugyventinės K. Z. dukra G. ir pasakė, kad atvažiavęs J. B. baladoja į duris. G. neįsileidus, apgadino duris. Jis buvo išgėręs skardinę alaus, todėl paprašė V. K. pavairuoti jo automobilį. Jiems nuvykus į Jonavą, K. D. jau buvo pasišalinęs, buvo iškviesti pareigūnai. Paskambinusi K. Z. pasakė, kad K. D. atvyko pas mamą, gąsdina su teleskopine lazda. Vyko atgal pas mamą. V. K. pasakė, kad jei sutiks važiuojantį K. D., turės apsisukti ir aplenkti K. automobilį, kad įsitikinti, ar ten tikrai važiuoja K. D.. Jis norėjo K. D. perduoti pareigūnams. Stabdė K. automobilį tikslu išsiaiškinti, kodėl K. pastoviai grasina. V. K. sustojo priekyje, iš galo sustojo automobilis „VW Passat“. Išlipęs iš automobilio jis rankose nieko neturėjo. Pamatęs, kad K. D. išsitraukė metalinę teleskopinę lazdą jis pasiėmė santechninį raktą. Abu ėjo vienas link kito, susitiko prie automobilio Toyota galo, įvyko muštynės. Jis užsimojo ir bandė suduoti raktu K. D., tačiau nepataikė, raktas išslydo. Tada gynėsi nuo K. D., ranka užsidengė veidą. K. D. teleskopine lazda kelis kartus trenkė į šoną, į veidą. Buvo suduoti gal 5-6 smūgiai į galvos sritį, koją, nugarą. Pamatęs, kad nuo K. D. neapsigins, šoko į automobilį. K. D. teleskopine lazda išdaužė automobilio Toyota Corolla langus ir apgadino kėbulą. Pradėjo važiuoti, nes bijojo, kad K. D. nepadarytų daugiau žalos automobiliui. Kiek pavažiavęs sustojo ir apie įvykį informavo pareigūnus. Automobilis priklauso jo sugyventinei, įsigytas lizingo būdu. K. D. išdaužė galinio lango stiklą 160 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės priekinių durelių stiklą - 107 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės galinių durelių stiklą 107 eurų vertės, stiklas įdėtas; kairės pusės galinių durelių stikliuką, stikliukas įdėtas. Langų stiklus pirko japoniškų automobilių dalių parduotuvėje. Šiuo metu pirkimo kvitų neturi, gali paimti. Apgadinta kairės pusės durelių apdailos detalė (stiklo rėmo plastmasės tarp stiklų) 30 eurų vertės, sutvarkyta. Sudaužytas dešinės pusės galinis kombinuotas žibintas 147 eurų vertės nesutvarkytas. Meistras sakė, kad turi būti keičiamas visas žibintas. Įlenkimai kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo šonuose, tarp langų, virš bako dangtelio, prie dešinio galinio žibinto nesutvarkyti. Iki įvykio automobilis buvo sulankstytas, į automobilio šoną, į dešinės pusės galinę arką buvo įvažiavusi kita mašina. Tas apgadinimas padarytas seniai ir nesutvarkytas. Daugiau kitų automobilio apgadinimų nebuvo. Automobilis Toyota Corolla Verso, pagamintas 2006 m. Šiuo automobiliu naudojasi jis. Nežino, kokia padaryta turtinė žala dėl automobilio sugadinimų. Draudimo atstovas ir meistras nurodė 1 581 eurų sumą. Automobilis nėra pilnai suremontuotas ir šiuo metu neeksploatuojamas. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš K. D. 500 eurų neturtinę žalą. Ją sudaro K. D. provokacijos, grasinimai, gąsdinimai. Dėl patirtų fizinių sužalojimų juto skausmą. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko pilnai. Liudytojas E. B. dėl jo automobilio apgadinimo neteisingai nurodė aplinkybes. Buvo toks įvykis, apie kurį jis kalba, bet ne taip buvo kaip jis nurodė. Jis važiuodamas kliudė stulpelį, nubraukė dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės galinį sparną, priekinis sparnas nebuvo sugadintas. Iki šio įvykio šie automobilio apgadinimai nebuvo sutvarkyti. Kitas automobilis nebuvo atsitrenkęs į jo automobilį, jis pats buvo įvažiavęs į griovį. Teismui nurodė neteisingas aplinkybes, teigdamas, kad kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį. Ankstesnių automobilio apgadinimų į žalos atlyginimą neįtraukė. Šiuo metu automobilis važiuojantis, dalis įlenkimų sutvarkyta, sugadinimai padaryti teleskopine lazda nesutvarkyti. Atliktas automobilio smulkus kėbulo remontas: sutvarkytos priekinės vairuotojo durelės, pakeistas galinis stiklas, įlenkta skarda ištiesinta, pakeistas trūkęs priekinis bamperis, pakeistas galinis dešinės pusės žibintas, galinis stiklas su dangčiu. Už remonto darbus sumokėjo 600 eurų. Priekinių durelių stiklas neįdėtas. Stiklų jis japoniškų prekių parduotuvėje nepirko, nepirko nei vienos detalės, gal meistras pirko. Apgadinta kairės pusės apdailos detalė 30 eurų vertės dar nesutvarkyta. Kiek kainuos padaryti iškapojimai meistras negali pasakyti. Iškapojimai padaryti prie langų, prie bako dangtelio, nubraukti dažai. Meistras nurodė automobilio remonto kainą 1 581 eurų, iš jų 600 eurų sumokėjo. Jam įvažiavus į griovį bamperis nebuvo apgadintas. Ar bamperis buvo suskaldytas įvykio metu, negali pasakyti. Prieš dieną iki įvykio bamperis buvo sveikas. Negali kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas bamperis. Į 600 eurų sumą paties bamperio kaina neįeina, pakeitimo darbai atrodo įskaičiuoti. Remonto darbus atliko, kad praeiti techninę apžiūrą. Automobilį remontavo A. V.. 2023 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad prie apžiūros protokolo pateiktose nuotraukose Nr. 4, 5 ir 8 užfiksuoti automobilio sugadinimai padaryti jo paties. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuota K. D. įvykio metu apgadinta apdailos detalė. Kairės pusės priekinių durelių ir kairės pusės galinių durelių stiklai, kaltinime nurodyti 107 eurų vertės yra neišdaužti, o įskelti. Įskelti stiklai dar nepakeisti. Automobilis techninę apžiūrą praėjo, gali dalyvauti eisme. Kaltinamojo K. D. padaryti automobilio apgadinimai kairės pusės abiejose durelėse, kėbulo šonuose, tarp langų, virš bako dangtelio, prie dešinio žibinto, automobilio apžiūros metu nėra užfiksuoti. Šie sugadinimai dienos metu gerai matosi. Automobilio papildomai apžiūrai nepateikė dėl finansinių aplinkybių, be to nežinojo, kad taip galima padaryti. Manė, kad automobilį policijos pareigūnai aikštelėje nufotografuos. Anksčiau jis buvo nuteistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo brolio K. D. atžvilgiu.

Liudytoja A. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. D. ir R. D. sūnūs. Su K. D. nebendrauja nuo rugsėjo mėnesio. Su R. D. santykiai geri. Apie įvykio aplinkybes nežino. Įvykio dieną pas ją buvo sūnus R.. Paskambinusi K. dukra pasakė, kad į jos namus laužiasi K., J. ir E.. R. buvo išgėręs alaus, paprašė kaimyno draugo pavairuoti automobilį ir jie išvyko pas K. dukrą. Po kurio laiko pas ją į namus atėjo K. su ilga teleskopine lazda ir pradėjo grasinti K., sakė atiduoti skolą. Lazda išsitraukianti, mostelėjus iššoko. Išeidamas lazdą išsinešė. Lazda juodos ir sidabrinės spalvos, metalinė. Matėsi akivaizdžiai, kad K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po įvykio R. pasakojo, kad bėgo nuo kaltinamųjų, kad K. D. išdaužė automobilio langus. Ji matė automobilio apgadinimus, buvo apgadinimas prie durelių iš keleivio dešinės pusės, įlenktos galinės durelės. R. D. vairuojant žiemos metu buvo užmetę ir jis į stulpelį įvažiavo. Kitų sugadinimų nebuvo, tik įlenkimas prie vienų durelių. K. yra konfliktiškas, problematiškas, bėdų ieškantis žmogus.

Ekspertas G. A. C., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. savo pateiktą išvadą dėl nustatytų sužalojimų R. D., tvirtina. N. R. D. nustatyta nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Atmesti, kad sužalojimai padaryti lazda negali. Kraujosruva, kraujagyslės plyšimas neturi ypatingos formos, nėra aišku, kokiu daiktu padaryti, todėl neatmeta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir rankos kumščiu ir lazda. Kraujosruva kairėje šlaunyje yra geležinkelio formos, todėl atmeta, kad ji padaryta ranka ir tvirtina, kad padaryta lazda.

Liudytoja G. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. D. gyvena su jos mama. Mama pasakojo, kad K. D. apgadino R. mašiną, sakė, kad prieš ją šoko su beisbolo lazda. Ji kitą dieną matė apgadintą automobilį, buvo lazda išdaužyti langai, kėbulas lyg apgadintas. Iki įvykio automobilis nebuvo sugadintas.

Liudytoja K. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji yra R. D. sugyventinė. 2021 m. birželio viduryje su R. D. buvo kaime pas R. mamą. Paskambinusi dukra G. R. pasakė, kad atvykę kaltinamieji laužia buto duris. Tada R. pasiėmęs kaimyną kaip vairuotoją, vyko į butą pas G.. Per tą laiką K. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena jų mama. Atvykęs K. išgąsdino ją ir jos dukrą, įbėgęs užsimojo lazda. Lazda buvo išsitraukianti, metalinė. Konfliktas tęsėsi apie 10 minučių. Atbėgo kaimynas I., K. su juo apsižodžiavo. Kitų asmenų nematė, kokiu automobiliu K. D. buvo atvykęs, nežino. Apie įvykį žino iš R. D. pasakojimo. R. D. sakė, kad jį užpuolė ir sumušė K. D.. Sakė, kad jam trenkė lazda. Matė R. D. prakirstą ranka, šoną. Kiek kartų trenkė nesakė. K. D. turbūt buvo pavartojęs narkotikų, matėsi iš jo veido, išsiplėtusių vyzdžių. Automobilio Toyota Corolla langai buvo išdaužyti, durelės sulankstytos. Buvo išdaužtas galinis langas, šoniniai stikliukai prie langų, įlenktos atrodo dešinės pusės durelėse. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Automobilis nėra pilnai suremontuotas. R. D. automobilį tvarkė pas meistrą Jonavoje, už automobilio remontą sumokėta apie 1 500 eurų. Mokėjo R. iš jų bendrų pinigų. Gal automobilio remontas ir daugiau kainavo, todėl nurodyta ieškinyje didesnė suma. K. D. nuvykęs pas jos dukrą G. turėjo kastetą, nes pareigūnai nustatė, kad G. buto durys buvo daužytos kastetu.

Liudytojas I. J., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis V. K. jo draugas. Su A. D. yra kaimynai, gyvena 15-20 metrų atstumu. Išgirdo, kad D. kieme kilo triukšmas. Kaimyniškai nuėjo paklausti ar reikia pagalbos. Pamatė K. D.. K. turėjo teleskopinę lazdą, ją trankė į žemę, norėdamas sustumti. Pagalbos nereikėjo, susitvarkė K. mama, kuri davė K. per veidą ir K. išėjo. R. D. atbėgęs pas jį prašė pavairuoti automobilį. Sutiko vairuoti V. K.. Po gero pusvalandžio paskambinęs V. K. pasakė, kad jį sumušė R. brolis su dviem draugais. R. mama nuvykusi parvežė V. K. pas jį į namus. Matė, kad V. K. buvo sužalotas į galvą, į šoną.

Liudytojas E. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m., apie kovo - balandžio mėnesį važiuojant kartu su R. D., R. D. nuvažiavo nuo kelio, nulaužė kelio stulpelį ir įvažiavo į griovį. Su žmona išstūmė automobilį, tada R. D. antrą kartą įvažiavo į kitą griovio pusę. Po šio įvykio buvo apgadintos vairuotojo pusės durelės, sulankstytas automobilio priekinis sparnas. Sustojus prie jo namų R. D. pasakė: „sulanksčiau automobilio dureles“.

Liudytojas A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą. Remontavo R. D. automobilį Toyota Verso prieš pusę metų. Atiduodamas automobilį klientui išrašė sąskaitą. Automobilį remontavo gal tris dienas. Buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, greičiausiai reikėjo keisti visą dangtį su originaliu stiklu. Yra pigiau nupirkti visą dangtį, nei pakeisti galinį stiklą. Norint išimti stiklą reikia jį išpjauti, o jis tokios paslaugos neteikia. Detales perka iš automobilių laužyno, ten neduoda sąskaitų. Skirtinguose laužynuose, skirtingos detalių kainos. Kažkokią detalę R. D. pats atvežė, kokią konkrečiai nepamena. Už darbą keičiant bamperį, kokią sumą paėmė nepamena, tai įtraukė į pateiktą 600 eurų sąskaitą. Klientas nurodė, kad automobilį baigs tvarkyti, kai turės pinigų. Nuo automobilio modelio labai priklauso remontas - bamperio pakeitimas gali kainuoti nuo 80 eurų iki 200 eurų.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nurodydama, jog yra kaltinamojo K. D. šeimos narys.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. D. nustatyta: nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimai kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2021 m. birželio 12 d.) ir aplinkybėmis, dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 160–161).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (J. B. ir E. V. nusikalstama veika nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu)

Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog J. B. ir E. V. veikdami bendrai, ir siekdami to pačio rezultato, tyčia smurtiniais veiksmais padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (K. D. nusikalstama veika nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu)

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013). Taigi byloje nenustatyta, jog kaltinamajam K. D. grėsė pavojingas kėsinimasis.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad K. D. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad K. D. prieš nukentėjusįjį smurtavo neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į ausį, ranką ir kitas kūno vietas metaline teleskopine lazda buvo abejingas kilsiantiems padariniams, veikė netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti už nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į nurodytą, K. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamasis tyčia smurtiniais veiksmais padarė artimam giminaičiui R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (svetimo turto sugadinimas)

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Nustatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. D. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trenkdamas ranka išdaužė automobilio galinį stiklą ir porą kartų spirdamas koja galėjo sugadinti automobilio sparną. Kitų kaltinime nurodytų automobilio sugadinimų nepadarė, sutinka atlyginti nukentėjusiajam už automobilio apgadinimą 160 eurų turtinę žalą. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. D. aiškino, kad kumščiu išdaužė tik galinį automobilio stiklą. Įvertinus kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, darytina išvada, jog kaltinamasis K. D. duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, parodymus davė selektyviai, savo veiksmus menkindamas ir tokiu būdu norėdamas sušvelninti savo padėtį ir išvengti didesnio turtinės žalos atlyginimo, todėl jo parodymai vertinami tiek, kiek atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Teismas, sugretinęs liudytojų K. Z., G. R., A. D. viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų kaitą dėl automobilio apgadinimų, pripažįsta, kad minėtų liudytojų paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir pasižymėjo prieštaringais teiginiais, todėl teismas, spręsdamas šioje byloje automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimo klausimą, jais vadovaujasi tik toje dalyje, kurioje jie atitinka kitų byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad šiuo metu automobilis dar nėra pilnai suremontuotas, bei aiškino, kad automobilio apžiūros protokole nėra pilnai užfiksuoti automobilio sugadinimai. Tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusysis nesiėmė jokių priemonių ir teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kaip pvz. eksperto turto vertinimo ataskaitos, kurioje būtų užfiksuoti automobilio sugadinimai įvykio metu, automobilio remonto sąmatos, kurioje būtų nurodyta keičiamų detalių, remonto išlaidų suma ir kt. (išskyrus sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyti atlikti automobilio remonto darbai ir jų kaina), iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad visi nukentėjusiojo nurodyti automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, ir juos visus padarė kaltinamasis K. D..

Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į prieštaravimus, kurie negali būti pašalinti ir turi būti traktuojami kaltinamojo naudai, kaltinime nurodyta nukentėjusiajam R. D. padaryta 1 341 Eur turtinė žala, tai žalai pagrįsti byloje nesant pagrįstų įrodymų, turtinė žala mažintina atsižvelgiant į byloje surinktus ir teismo anksčiau įvertintus įrodymus. Taigi, išnagrinėjus bylą teisme ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, bei atsižvelgiant į nenuoseklius nukentėjusiojo R. D. parodymus, nurodant automobilio sugadinimus įvykio metu, kur jis nurodė daugiau (tame tarpe ir apgadinimus, padarytus iki nagrinėjamo įvykio), automobilio apgadinimų, nei padarė kaltinamasis K. D., taip pat atsižvelgiant į automobilio apgadinimus, užfiksuotus policijos pareigūnų iš karto po įvykio jo apžiūros metu, taip pat ir į sąskaitoje faktūroje užfiksuotus automobilio Toyota Corolla Verso atliktus remonto darbus, t. y. atliktą smulkų kėbulo remontą, lempos keitimą, galinio dangčio keitimą, šoninio stiklo keitimą, už kuriuos nukentėjusysis R. D. sumokėjo 600 Eur (5 t. b. l. 146), ir įvertinus aplinkybę, kad automobilio bamperis nebuvo sugadintas kaltinamojo K. D. veiksmais, (liudytojo A. V., atlikusio automobilio remonto darbus, teigimu šios detalės pakeitimo darbai įtraukti į bendrą 600 Eur sumą, bamperio keitimo kaina – 90 Eur, (6 t., b. l. 47)), ir į tai, jog nesant byloje jokių įrodymų dėl automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklo 107 eurų vertės, dėl kairės pusės galinių durelių stiklo 107 eurų vertės neva padarytų sugadinimų (įbrėžimų), bei įrodymų, dėl neva padarytų įlenkimų tarp langų, virš bako dangtelio ir prie dešinio galinio žibinto, ir kad jie padaryti kaltinamojo K. D. veiksmais, šie kaltinime nurodyti automobilio sugadinimai iš kaltinimo šalintini. Iš į bylą pateiktos sąskaitos- faktūros matyti, kad už automobilio remontą nukentėjusysis sumokėjo 600 Eur sumą. Kadangi automobilio bamperis buvo apgadintas ne kaltinamojo K. D. veiksmais, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala mažintina 90 eurų suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis K. D. lazda išdaužė galinio lango stiklą 160 eurų vertės, kairės pusės galinių durelių stikliuką 40 eurų vertės, apgadino kairės pusės durelių apdailos detalę 30 eurų vertės, dešinės pusės galinį kombinuotą žibintą 147 eurų vertės, padarė įlenkimus kairės pusės abejose durelėse, kėbulo šonuose, - bendros 133 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. D. 510 Eur turtinę žalą. Šie kaltinimo patikslinimai nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir nekeičia faktinių esminių baudžiamosios bylos aplinkybių.

Kaltinamasis atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius ir jų norėjo. Byloje esanti sąskaita – faktūra patvirtina, kad minėtais kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytoji turtinė žala siekia 510 eurų.

Atsižvelgiant į rašytiniu įrodymu pagrįstą turtinės žalos dydį, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

VI. Bausmės skyrimas

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismas skirdamas J. B. bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika baigta, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. B. neteistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. sausio 12 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 446 straipsnio 4 dalį (3 t., b. l. 129-141), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88, 146), verčiasi individualia veikla (6 t., b. l. 52), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina laisvės apribojimo trukmė ne didesnė, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis - 1 metai be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus.

Teismas skirdamas E. V. bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika baigta, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. V. teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. sausio 19 d. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (4 t., b. l. 47-54), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88; 4 t., b. l. 59), dirba (6 t. b. l. 63-65), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina laisvės apribojimo trukmė didesnė, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis - 1 metai 4 mėnesiai be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant tarpusavyje suderintus draudimus ir įpareigojimus.

Liteko duomenimis nustatyta, kad E. V. atžvilgiu buvo priimti 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamieji įsakymai, kuriais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 2023 m. sausio 19 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų švelnesnių laisvės apribojimo bausmių dalį (po 3 mėnesius), ir paskiriant E. V. galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimą - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytina laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus ir jais įskaitytus laikotarpius.

Teismas skirdamas K. D. bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. K. D. teistas, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. vasario 7 d. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį (3 t., b. l. 59-68), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 88-89, nedirba (6 t. b. l. 56-58), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs, vienas augina nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai 2021 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės tesimo sprendimu laikinai apribojus nepilnametės motinos valdžią nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu K. D. (5 t., b. l. 147-150). K. D. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant iš dalies ir nukentėjusiojo rizikingą elgesį, išprovokavusį konfliktą, nors tai ir nepateisina kaltinamojo poelgio, tačiau ši aplinkybė švelnina kaltinamojo atsakomybę bei mažina veikos pavojingumo laipsnį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, K. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, K. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės trukmę nustatant mažesnę, nei bausmės vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytą veiką, sankcijoje – 8 mėnesiai, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, mažesnis nei šios bausmės vidurkis - 4 mėnesiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai dar gali būti pasiekti jos vykdymą K. D. atidedant. K. D. paskirta bausmė už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. K. D. teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, vienas augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, K. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė K. D., kuri užtikrins tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką ne tik paties kaltinamojo K. D. socialiniams ryšiams – jis netektų galimybės dirbti, negalėtų išlaikyti savo mažamečio vaiko, o tai pakenktų ne tik mažamečio vaiko interesams, bet ir nukentėjusiojo, kuris prarastų realią galimybę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, K. D., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu K. D. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu K. D. įpareigotinas: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 3) tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją.

Liteko duomenimis nustatyta, kad K. D. atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendis, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bendrintina su 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

VI. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš J. B. ir E. V. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85-87). Teisiamojo posėdžio metu V. K. atsisakė dalies - 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t. b. l. 180). Prašo solidariai iš kaltinamųjų J. B. ir E. V. priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad jis buvo sužalotas kaltinamųjų tyčiniais neteisėtais veiksmais. Jam buvo suduoti smūgiai į galvos, veido sritį, koją, šoną, klubą, nugaros sritį, kairę ranką. Tokiu būdu buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikatą. Dėl padarytų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą. Dėl kraujosruvų buvo nepatogu pasirodyti viešose vietose, negalėjo bendrauti su pažįstamais, draugais. Jis nepažįstamų asmenų buvo stipriai sužalotas be jokios priežasties, nesant jo jokios kaltės. Dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Kaltinamieji J. B. ir E. V. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis kreipėsi į medikus, turėjo vartoti jam skirtus vaistus. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, neigiamas emocijas, dvasinį skausmą, fizinius nepatogumus dėl kurių laikinai pablogėjo jo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį. Teismas spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą atsižvelgia ir į tai, jog padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamieji dirba, gauna pajamas. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, veiksmų pobūdį, kaltinamųjų kaltės laipsnį ir formą, bei į tai, kad nukentėjusysis kaltinamųjų atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bėgo nuo kaltinamųjų, pastarieji jį vijosi, o jam nugriuvus, sudavinėjo smūgius į įvairias kūno vietas, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017), ir sprendžia, kad V. K. reikalavimas solidariai priteisti 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamųjų yra visiškai pagrįstas, nėra per didelis, ir atitinkantis teismų praktiką, todėl tenkintinas visiškai. Teismas priima nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl 700 Eur ir šioje dalyje bylą nutraukia (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 59,28 eurų civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti solidariai iš J. B. ir E. V. (1 t., b. l. 102-103). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. K. buvo sužalotas tyčiniais, nusikalstamais kaltinamųjų J. B. ir E. V. veiksmais, todėl už žalą, patirtą apmokant nukentėjusiojo gydymo išlaidas, atsakingi kalti asmenys - J. B. ir E. V.. Civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų J. B. ir E. V. turtinei žalai atlyginti solidariai priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 59,28 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 510,83 Eur ieškinį dėl nedarbingumo išmokų (1 t., b. l. 111-116). Savo ieškinį civilinis ieškovas grindžia tuo, kad V. K. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbingu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir už šį laikotarpį Vilniaus skyrius V. K. priskaičiavo 510,83 Eur ligos pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamųjų J. B. ir E. V. kaltės įrodymus, laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš J. B. ir E. V. 510,83 Eur ligos pašalpą.

Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš K. D. 1 581 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas advokato išlaidas 490 Eurų (1 t., b. l. 151-153, 5 t., b. l. 102-106, b. l. 144-145). Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad jis buvo sužalotas kaltinamojo K. D. tyčiniais neteisėtais veiksmais. Turtinę žalą sudaro automobilio apgadinimui, kuriuos padarė K. D.. Automobilio remonto kaina yra 1 581 Eur. Neturtinę žalą sudaro jo patirti išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai, dvasinė depresija. Dėl K. D. neteisėtų veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, turėjo koreguoti savo darbo grafiką. Dėl sugadinto automobilio turėjo nepatogumų, reikėjo važinėti tarpmiestiniais autobusais, taikytis prie jų maršrutų. Patyrė išgyvenimus dėl darbo ir dėl sveikatos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškiniu atlygintinos žalos dydžio nustatymui esminės reikšmės turi ir paties nukentėjusiojo veiksmų, suponavusių žalos atsiradimą, vertinimas. Pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Šis principas leidžia neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai – teisių. Iš šio principo kyla vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – nukentėjusiojo asmens kaltė. Visiškai logiška ir teisinga, kad asmuo, kuris tyčia padidina sau žalą arba provokuojančiu ar neatsargiu elgesiu prisideda prie žalos jam padarymo, gali pretenduoti tik į mažesnę nei įprasta teismų praktikoje pinigų sumą ar jos apskritai negauti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan., teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo K. D. panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis R. D. jautė fizinį skausmą. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimais kairės ausies kaušelyje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, nubrozdinimais kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kaltės rūšį (nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, įprastai priteisiama nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinė byla Nr. 2K-408/2015 ir kt.), taip pat į paties nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiajam būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis po sveikatos sutrikdymo į medikus nesikreipė. Kaltinamasis niekur nedirba, augina ir išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 200 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

VII. Dėl advokatų ir proceso išlaidų

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo V. K. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas P. L.. Tai patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (1 t., b. l. 90) ir advokato orderis (1 t., b. l. 91).

Iš 2023 m. vasario 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 1) matyti, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. K. buvo patirta 446,60 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamieji yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog advokato prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo ikiteisminiame tyrime ir teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 446,60 Eur – nukentėjusiojo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų J. B. ir E. V. lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 223,30 Eur.

Nukentėjusiojo R. D. atstovas prašė teismo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo R. D. turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias, jog atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sudaro 490 eurų (5 t., b. l. 102-106, b. l. 144-145). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas rengė procesinį dokumentą (civilinį ieškinį), atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, konstatuotina, kad prašoma priteisti 490 Eur suma yra pagrįsta, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui nėra neproporcingai didelis, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam iš K. D. priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos – 490 eurų.

Šiame baudžiamajame procese kaltinamajam K. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 3 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė N. G. teikti antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 46-47). Kaltinamojo K. D. gynėja advokatė N. G. pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 60, pagrindžiantį, jog patirtos 11,13 Eur išlaidos už dokumentų baudžiamojoje byloje kopijas ( 5 t., b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistas nuo proceso išlaidų, 11,13 Eur už dokumentų baudžiamojoje byloje kopijas iš kaltinamojo K. D. nepriteistinos.

VIII. Dėl laikino nuosavybė teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių byloje atlyginimą, prokurorės V. Ž. 2022 m. kovo 2 d. buvo laikinai apribota į kaltinamojo J. B. pinigines lėšas 2070,11 Eur sumai, E. V. - 2070,11 Eur sumai ir K. D. -2161 Eur sumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš kaltinamųjų J. B. ir E. V. iš viso nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteista solidariai po 1 370,11 Eur žalos atlyginimo, iš K. D. priteista 710 Eur, todėl mažintinas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas į J. B. pinigines lėšas iki 1370,11 Eur sumos, leidžiant J. B. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais, neviršijant 600 Eur per mėnesį į E. V. pinigines lėšas iki 1370,11 Eur sumos, leidžiant E. V. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 400 Eur per mėnesį, į K. D. pinigines lėšas iki 710 Eur sumos, leidžiant K. D. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 560 Eur per mėnesį.

IX. Kiti klausimai

J. B. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

E. V. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

K. D. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės (prie 2021m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos; DVD laikmena su vaizdo įrašu prie 2021 m. liepos 16 d. apžiūros protokolo, DVD laikmena su garso įrašais iš BPC prie 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolų, DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš Body kamerų prie 2021m. spalio 21 d. apžiūros protokolo, DVD laikmena su telefono skambučių išklotinėmis prie 2021m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus ir draudimą: neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam V. K., bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos skirti įpareigojimus ir draudimą: toliau tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimą - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. sausio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių ir paskirti E. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, skiriant šiuos įpareigojimus ir draudimą: toliau tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 400 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam V. K., neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei draudimą - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų). Į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktas bausmes, ar jų dalį, pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir 2023 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuosius įsakymus ir jais įskaitytus laikotarpius.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti K. D. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos griežtesnės 11(vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti K. D. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, K. D. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) įsidarbinti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

4) auklėti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai ir priteisti solidariai iš J. B. ir E. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 59,28 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 28 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį visiškai ir priteisti solidariai iš J. B. ir E. V. 510,83 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 83 ct) nukentėjusiojo V. K. ligos pašalpos išlaidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis: žala VSDFV Vilniaus skyriui).

Nukentėjusiojo V. K. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš J. B. ir E. V. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) V. K. neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamąją bylą dalyje dėl V. K. 700 Eur civilinio ieškinio atsisakymo nutraukti.

Priteisti iš J. B. ir E. V. valstybei lygiomis dalimis 446,60 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 60 ct), iš kiekvieno po 223,30 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 30 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nukentėjusiojo R. D. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti R. D. iš K. D. 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) turtinės ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam R. D. iš K. D. 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti iš K. D. 11,13 Eur proceso išlaidų.

Iki priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo palikti galioti prokurorės 2022 m. kovo 2 d,. nutarimais taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, mažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą: į J. B. pinigines lėšas iki 1 370,11 Eur sumos, leidžiant J. B. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 600 Eur per mėnesį, į E. V. pinigines lėšas iki 1 370,11 Eur sumos, leidžiant E. V. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 400 Eur per mėnesį, į K. D. pinigines lėšas iki 710 Eur sumos, leidžiant K. D. disponuoti banko sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 560 Eur per mėnesį.

J. B. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

E. V. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

K. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukes nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; DVD laikmeną su vaizdo įrašu prie 2021 m. liepos 16 d. apžiūros protokolo, DVD laikmeną su garso įrašais iš BPC prie 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolų, DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais iš Body kamerų prie 2021m. spalio 21 d. apžiūros protokolo, DVD laikmeną su telefono skambučių išklotinėmis prie 2021m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad jie paskirto laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).