Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ skundas dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Esoros finansai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei A. S. surašyti, pasirašyti, išduoti varžytinėse Nr. 246282 parduoto pareiškėjos turto – 33,18 kv. m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių aktą. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad antstolė A. S. vykdomojoje byloje pareiškėjos turto vertės nustatymo procesą atliko netinkamai, turtas buvo parduotas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Pareiškėjos teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjos turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, kadangi varžytinės baigėsi 2023 m. rugpjūčio 16 d., o turtas buvo parduotas už 128 138 Eur. Nurodė, kad turto pardavimo aktas pareiškimo padavimo metu nesurašytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Šios bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino skundo pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti abiejų sąlygų buvimą. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

13. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-1253-330/2015).

16. Iš pareiškėjos pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kartu su juo pridėto skundo dėl antstolės veiksmų matyti, kad pareiškėja skundu reiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto (33,18 kv. m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas)), varžytynės Nr. 246282; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos Turto varžytynės Nr. 246282 būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pareiškėjos Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.

17. Esminis pareiškėjos skundė nurodytas agumentas, kuriuo pareiškėja grindė skundo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimus – aplinkybė, kad antstolė Turtą varžytinėse pardavė, pareiškėjos įsitikinimu, už mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėja pateikė teismui duomenis apie tai, kad antstolė jos Turtą iš pirmųjų varžytynių pardavė už 128 138 Eur, o internetinės svetainės www.aruodas.lt duomenimis panašūs į pareiškėjos butai, esantys toje pačioje vietoje, pardavinėjami už 147 500 Eur – 164 900 Eur.

18. CPK 717 straipsnyje nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

19. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skunde, prašydama paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nenurodė nė vieno CPK 717 straipsnyje nustatyto pagrindo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas vertintinas kaip prima facie nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

20. Kiti pareiškėjos reikalavimai, vertinant išimtinai šių reikalavimų formuluotes, pagal prima facie doktriną galėtų būti vertintini kaip sąlyginai pagrįsti, tačiau pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui iš esmės nepateikė jokių šiuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, išskyrus pačios pareiškėjos nuomonę, kad Turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina. Pareiškėjos įsitikinimu, jos reikalavimą pagrindžia internetinės svetainės www.aruodas.lt duomenys, iš kurių matyti, kad panašūs butai, esantys toje pačioje vietoje, pardavinėjami už didesnę kainą, nei kaina, už kurią buvo parduotas pareiškėjos butas. Pažymėtina, kad svetainėje www.aruodas.lt nurodyta nekilnojamojo turto kaina nereiškia galutinės kainos, už kurią faktiškai buvo parduotas atitinkamas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja skunde lygina pageidaujamą www.aruodas.lt nekilnojamojo turto pardavėjo nurodytą kainą su faktiškai varžytynėse parduoto pareiškėjos Turto kaina, kuri buvo nustatyta varžytynių dalyvių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai nepagrindžia jos prašomų nustatyti aplinkybių. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00672 medžiagos matyti, kad nustatant pareiškėjos Turto kainą buvo paskirtos pareiškėjos Turto rinkos vertės ekspertizės. Jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su Turto vertės nustatymo pagrįstumu, pareiškėja nepateikė. Taigi, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tikėtiną jos skundo pagrįstumą, kaip reikalaujama CPK 144 straipsnio 1 dalyje, o tokias aplinkybes pagrįsti yra asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiga.

21. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas, grindžiamas asmens įsitikinimu, nesuteikia šiam asmeniui pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti kito asmens teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Priešinga išvada iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmę, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-18306-862/2023 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.