- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-101-487/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00032-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Albinas Bielskis, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- G. G., L. J., M. J.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis, Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
- 1.2.28.2.1Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G., nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, taip pat nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda;
- pagal BK 292 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir G. G. paskirta subendrinta bausmė 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį baudai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. G. G. išbūtas laikas (dvi paros), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirta G. G. galutinė bausmė – 496 MGL dydžio, t. y. 24 800 (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų) Eur bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį baudai sumokėti.
L. J. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir paskirta L. J. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinti apėmimo būdu su 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnį paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir L. J. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką, įskaitytas išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 8 d. 05.14 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 23.00 val. (2 paros) laikas, taip pat atlikta dalis bausmės, paskirtos 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
M. J. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 292 straipsnio 3 dalies) ir nuteistas:
- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- pagal BK 292 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 25 d. Druskininkų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bei 148 MGL baudos neatlikta dalimi – 148 MGL bauda, ir paskirti galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 148 MGL (5572 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką iškaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. (2 paros).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. G., L. J., M. J. konfiskuota vilkiko ,,DAF FT 95XF.430“, puspriekabės ,,Schmitz SKO24“, automobilio ,,VW Touran 2.0 TDI“, priekabos ,,Niewiadow BS750“ vertę atitinkanti pinigų suma – 20 850 Eur, išieškant iš kiekvieno po 6 950 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konfiskuoti ir sunaikinti daiktai, kurių apyvarta uždrausta (cigaretės), taip pat uždraustų veikų įrankiai bei priemonės – daiktai kurie buvo naudojami nusikalstamų veikų daryme (mobiliojo ryšio telefonai, rankinis keltuvas)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. G., L. J. ir M. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:
1.1. G. G., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., L. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes-cigaretes, o būtent, iki 2019 m. balandžio 1 d. M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, susitarė su savo tėvu L. J., jog pastarasis, tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430”, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. L. J. telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat jis (M. J.) iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija), 2 p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 124 168,87 Eur. Šias akcizais apmokestinamas prekes – 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – viso 37 933 pakelius cigarečių, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, M. J. nurodė G. G. iki 2019 m. balandžio 1 d. pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Jis (G. G.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įvykdęs M. J. nurodymą, šias cigaretes aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsiant nusikalstamą veiką M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“ buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį, ir šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019-04-03 perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, nuo 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, 2019 m. balandžio 3 d., 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., jį (G. G.) ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę - šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu sulaikė ir pastatė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.
1.2. Be to, G. G. veikdamas bendrininkų grupėje su M. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent, 2019 m. balandžio 2 d. M. J. G. G. nurodė už atlygį į Didžiąją Britaniją neteisėtai gabenti cigaretes bei, prieš išgabenant šias cigaretes į Didžiąją Britaniją, nuvykti į Latvijos Respublikos teritoriją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, 2019 m. balandžio 3 d. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su pakrautu cigarečių ir šaldytos paukštienos kroviniu, išvyko link Latvijos Respublikos valstybės sienos. 2019 m. balandžio 3 d., 04.03 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), G. G. įvažiavo į Latvijos Respublikos teritoriją, kur M. J. nurodymu, miško aikštelėje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: L. X. T., P. V. H., V. C. M., N. V.N., M. X. D., N. S. K., N. M. H., T. V. T., L. T. T., T. X. B., T. D. N., L. A. D., N. V. T., N. T. H. ir T. T. H. Q., juos patalpino į puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), daiktadėžes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G., vairuodamas krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su cigarečių bei šaldytos paukštienos kroviniu bei penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai gabendamas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G., nuo 2019 m. balandžio 3 d. 06.18 val. vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, 2019 m. balandžio 3 d. 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., G. G. ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę – šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu, sulaikė ir pastatė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.
1.3. L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai gabeno įgytas akcizais apmokestinamas prekes-cigaretes, o būtent, iki 2019 m. balandžio 1 d. L. J. susitarė su savo sūnumi – M. J., dirbančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jog jis (L. J.), tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. Jis (L. J.) telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat M. J. iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija), 2.p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 124 168,87 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes: 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 37 933 pakelius cigarečių, iki 2019 m. balandžio 1 d. nurodė G. G. jas, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautuose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Šias cigaretes G. G. aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę - šaldytuvą ,,Schmitz“ jo (L. J.) susitarimu buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį, ir šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d. M. J. perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. Tęsdami nusikalstamą veiką, jis (L. J.) ir M. J., žinodami, kad 2019 m. balandžio 3 d. krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir su jame buvusiu legaliu ir nelegaliu kroviniu bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiais Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, turėdami tikslą iš šaldytuvo, be teisėtai gabento šaldytos vištienos krovinio, pasiimti ir krovinį su paslėptomis cigaretėmis, M. J. 2019 m. balandžio 4 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui pateikė prašymą grąžinti krovinį su šaldytais maisto produktais, tame tarpe ir plastikines talpas – kibirus bei kartonines dėžes, kuriose buvo paslėptos cigaretės, bei 2019 m. balandžio 7 d. surašė įgaliojimą L. J. nuvykti į VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą ir teisėtai gabentą šaldytos paukštienos krovinį perkrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę bei nurodė išgabenti krovinį su paslėptomis cigaretėmis. Tuo tikslu M. J. 2019 m. balandžio 7 d. su individualios įmonės savininku K. K. sudarė sutartį dėl priekabos ,,Niewiadow“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos, kurią jis (L. J.) prikabino prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,VW Touran“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 8 d., apie 01.20 val., atvyko į Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritoriją, tačiau savo nusikalstamo sumanymo išgabenti krovinio su paslėptomis cigaretėmis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iš puspriekabės - šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), iškrovus legaliai gabentą šaldytos paukštienos krovinį, buvo aptiktos paslėptos cigaretės ir jos sulaikytos.
1.4. Be to, L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, vykdant nusikalstamą veiką, turint tikslą prisidengiant pagamintais netikrais dokumentais ir suklastotais tikrais dokumentais, neteisėtai išgabenti į Didžiąją Britaniją akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, L. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 2 d., pagamino netikrus dokumentus: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į ją įrašęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, (registruota (duomenys neskelbtini)) dėl 20 kg kepimo tešlos pirkimo, į kurią įrašė D. D. pavardę ir jos vardu pasirašė bei buvo uždėtas netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudas. Taip pat L. J. pagamino netikrą dokumentą - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (registruotos (duomenys neskelbtini)) vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2018 m. rugpjūčio 23 d. data paruoštą ruošinį su Nr. (duomenys neskelbtini), savo nešiojamame kompiuteryje ,,Vostro 3550“ Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, į ją įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ (registruota (duomenys neskelbtini)) sudarė sutartį dėl 32 kg smulkintos jautienos pirkimo, kurią pasirašė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbančio asmens L. S. parašu ir uždėjo netikrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ spaudą. L. J., bendrai veikdamas su M. J., suklastojo tikrus dokumentus: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), į jį L. J. įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens tris paletes su kepimo tešla, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudą, L. J. pasirašė D. D. vardu, o į tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens dvi paletes su smulkinta jautiena. CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ spaudą, jis pasirašė ir šiuos suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui M. J., o pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri dokumentai bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, jų grafose Nr. 16 kaip vežėjas uždėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudus bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje Nr. 23 pats pasirašė bei šiuos netikrus ir suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui G. G.. 2019-04-03, apie 15.00 val., sulaikius krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini) su neteisėtai gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, įvykio vietoje, transporto priemonės stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), šie netikri ir suklastoti dokumentai buvo rasti nurodyto vilkiko kabinoje ir paimti.
1.5. M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su L. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių-cigarečių, ir jas gabeno, o būtent, iki 2019 m. balandžio mėn. 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, M. J. susitarė su savo tėvu L. J., jog pastarasis, tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. L. J. telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat M. J. iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija) 2 p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 124 168,87 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes - 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 37 933 pakelius cigarečių, iki 2019 m. balandžio 1 d. nurodė G. G. jas, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautuose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Šias cigaretes G. G. aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“ buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį. Šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d. M. J. perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J., žinodamas, kad 2019 m. balandžio 3 d. krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir su jame buvusiu legaliu ir nelegaliu kroviniu bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiais Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, turėdamas tikslą iš šaldytuvo, be teisėtai gabento šaldytos vištienos krovinio, pasiimti ir krovinį su paslėptomis cigaretėmis, 2019 m. balandžio 4 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui pateikė prašymą grąžinti krovinį su šaldytais maisto produktais, tame tarpe ir plastikines talpas – kibirus bei kartonines dėžes, kuriose buvo paslėptos cigaretės, bei 2019 m. balandžio 7 d. surašė įgaliojimą L. J. nuvykti į VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą ir teisėtai gabentą šaldytos paukštienos krovinį perkrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę bei nurodė išgabenti krovinį su paslėptomis cigaretėmis. Tuo tikslu M. J. 2019 m. balandžio 7 d. su individualios įmonės savininku K. K. sudarė sutartį dėl priekabos ,,Niewiadow“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos, kurią L. J. prikabino prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,VW Touran“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 8 d., apie 01.20 val., atvyko į Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritoriją, tačiau savo nusikalstamo sumanymo išgabenti krovinio su paslėptomis cigaretėmis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iš puspriekabės - šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), iškrovus legaliai gabentą šaldytos paukštienos krovinį, buvo aptiktos paslėptos cigaretės ir jos sulaikytos.
1.6. Be to, M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent, 2019 m. balandžio mėn. 2 d. M. J. G. G. nurodė už atlygį į Didžiąją Britaniją neteisėtai gabenti cigaretes bei, prieš išgabenant šias cigaretes į Didžiąją Britaniją, nuvykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių ir, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, 2019 m. balandžio 3 d. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su pakrautu cigarečių ir šaldytos paukštienos kroviniu išvyko link Latvijos Respublikos valstybės sienos ir 2019 m. balandžio 3 d., 04.03 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Latvijos Respublikos teritoriją, kur M. J. nurodymu miško aikštelėje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: L. X. T., P. V. H., V. C. M., N. V.N., M. X. D., N. S. K., N. M. H., T. V. T., L.T. T., T. X. B., T. D. N., L. A. D., N. V. T., N. T. H. ir T. T. H. Q. ir patalpino juos į puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), daiktadėžes. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. G., vairuodamas krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su cigarečių bei šaldytos paukštienos kroviniu ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabendamas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tęsiant nusikalstamą veiką G. G. M. J. nurodymu nuo 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d., 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., G. G. ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininis vilkikas ,,DAF FT 95XP.430“ v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė -šaldytuvas ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu buvo sulaikyti ir pastatyti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio teritorijoje.
1.7. Be to, M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su L. J., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, vykdant nusikalstamą veiką, turint tikslą neteisėtai į Didžiąją Britaniją, prisidengiant netikrais pagamintais ir suklastotais tikrais dokumentais, išgabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, bendrininkui L. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 2 d., pagaminus netikrus dokumentus: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į ją įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), dėl 20 kg kepimo tešlos pirkimo, į kurią įrašė D. D. pavardę ir jos vardu pasirašė bei buvo uždėtas netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudas, taip pat jam (L. J.) pagaminus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2018 m. rugpjūčio 23 d. data paruoštą ruošinį su Nr. (duomenys neskelbtini) savo nešiojamame kompiuteryje ,,Vostro 3550“ Nr. (duomenys neskelbtini), jis laikė, į ją L. J. įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su pirkėju - įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį dėl 32 kg smulkintos jautienos pirkimo, kurią L. J. pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbančio asmens L. S. parašu ir uždėjo netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudą, M. J., bendrai veikdamas su L. J., suklastojo tikrus dokumentus: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), į jį L. J. įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens tris paletes su kepimo tešla, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudą ir pasirašius D. D. vardu bei L. J. į tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens dvi paletes su smulkinta jautiena, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudą bei pasirašius ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus bendrininkui M. J., pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri dokumentai bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, jų grafose Nr. 16 kaip vežėjas uždėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudus bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje Nr. 23 pats pasirašė bei šiuos netikrus ir suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui G. G.. 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., sulaikius krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su neteisėtai gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, įvykio vietoje, transporto priemonės stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), šie netikri ir suklastoti dokumentai buvo rasti nurodyto vilkiko kabinoje ir paimti.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti – jam už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, mažinant teismo nuožiūra piniginės baudos dydį ir skiriant ilgesnį baudos išmokėjimo terminą. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, jį, G. G. išteisinti. Taip pat sumažinti išieškomą sumą.
2.1. Apeliantas skundžiamą nuosprendį laiko nepagrįstu ir neteisėtu, nes pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskyrė bausmę, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, buvo šališkas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
2.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. neginčija jam inkriminuotos veikos pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Savo kaltę pripažįsta, veiksmus vertina kritiškai, dėl savo neapdairių veiksmų išgyvena ir gailisi. Pažymi, kad užsiimti šia veikla susigundė tik dėl sunkios materialinės padėties. Pasižada nepažeidinėti įstatymų, laikytis jų, elgtis dorai ir sąžiningai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jis yra neteistas, nėra konfliktinė ar į nusikalstamą elgesį linkusi asmenybė. Tai prašo vertinti, kaip lengvinančią aplinkybę. Mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo.
2.3. Aptardamas BK 292 straipsnio sudėtį, apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog jis ir M. J. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėję prie neteisėto žmonių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, klaidingai ir subjektyviai padarė išvadas, kurias grindė tik spėjimais, valstybinio kaltintojo nuomone ir duomenų subjektyvių įvertinimu.
2.4. Pažymi, kad inkriminuojant jam, G. G. veiką pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, teismas neatsižvelgė, jog jis neturėjo motyvo, tikslo bei galimybių neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Byloje jokių tai patvirtinančių duomenų (kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, duomenys) nėra. Kad būtų rengiamasi daryti šį nusikaltimą nėra ir jokių techninio susižinojimo duomenų, kurie patvirtintų buvus jo sutarimą su M. J., taip pat jų kontaktus su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie organizuotų ir vykdytų neteisėtą užsieniečių gabenimą per valstybių sienas.
2.5. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, jog už tai buvo pažadėtas ar sumokėtas atlygis. Todėl M. J. veika buvo perkvalifikuota iš BK 292 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir tuo, teismo buvo pripažinta, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad M. J., veikdamas bendrininkų grupe su apeliantu (G. G.) organizavo ir vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje. Todėl apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis, G. G., veikė bendrininkų grupe su M. J., organizuojant ir neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant užsienio piliečius. Nesant objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl bendrininkavimo, apelianto nuomone, pašalinus bendrininkavimą, nebelieka ir pagrindo patraukti jį ir M. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.
2.6. Pasak apelianto, jo kaltė, aptariamos veikos padarymu, grindžiama tik subjektyviais, kontraversiškais ir abejotinais prokuroro pateiktais telefoninio ryšio įrenginiuose rastais susižinojimais (SMS susirašinėjimu tarp jo, G. G. ir M. J.). Apklausos metu M. J., tokio susirašinėjimo turinį aiškiai ir logiškai paaiškino, tačiau to pirmosios instancijos teismas objektyviai nevertino, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, nepaneigė ir nepatvirtino M. J. parodymuose išdėstytų aplinkybių. Selektyviai pasirinko kaltintojo poziciją. Apelianto teigimu, jų susirašinėjime, nėra fiksuota jokia nusikalstama veika. Tačiau teismas vadovavosi paprastu ir primityviu įvykių paaiškinimu, jeigu šie teisti už analogiškus nusikaltimus, tai būtinai turėjo padaryti jiems inkriminuojamas veiką.
2.7. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino gynybos argumentų, dėl jį, G. G. ir M. J. teisinančių duomenų buvimo. Skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių argumentuotų motyvų, kuo remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo, G. G. ir M. J. atžvilgiu. Formaliai ir deklaratyviai deklaravo, kad netiki jo, M. J. ir L. J. parodymais.
2.8. Taip pat apelianto nuomone, teismas pažeidė BPK 7 straipsnio nuostatas, nes neužtikrino bylos rungimosi teisme principo, ignoravo ir netenkino gynybos prašymo apklausti teisme visus 15 Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, selektyviai pasirinko valstybinio kaltintojo poziciją, liudytojų S. N. V., M. T. V., H. P. V., H. P. V., D. M. N. D., H. P. V., H. N. T., T. L. X. galimai subjektyvius ir pritrauktus parodymus. Pasak apelianto, šių asmenų parodymai yra prieštaringi, reikalaujantys patikslinimų bei nuodugnaus ištyrimo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai matė ir galėtų atpažinti vilkiko vairuotoją. Niekas iš pastarųjų nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jų parodymai, galimai neatspindi tikrųjų aplinkybių.
2.9. Atkreipiamas dėmesys ir į šių apklaustų liudytojų egzistencijos tapatumą, kadangi kai kurių asmens duomenys nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ir teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų kaip, kad S. N. V., kuri nurodytas kaltinamajame akte kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davęs parodymus apie vilkiko vairuotoją, tačiau sulaikytų asmenų sąraše šio galimai nėra. Todėl mano, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie sulaikytus asmenis, neatitinka tikrovės ir tokiu būdu nėra galimybės patikrinti šių tapatybę bei parodymų tikrumą.
2.10. Apelianto teigimu, byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, selektyviai traktuojant įvykio aplinkybes, nesigilinant į bylos medžiagą, nesivadovaujant įstatymu rinkti tiek asmenį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Neturint galimybės apklausti minėtus liudytojus (užsienio piliečius), buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą bei nesivadovauta rungimosi principu.
2.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad analizuojant bylos medžiagą, nei liudytojų parodymuose, nei specialistų išvadose, nei elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose duomenyse, nei techninių įrenginių bei susirašinėjimo apžiūrose, nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad jis, G. G. ir M. J. savo tyčiniais veiksmais neteisėtai gabeno ar organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos valstybės sieną.
2.12. Apeliantas pažymi, kad apie neteisėtai gabenamus užsieniečius, niekas nežinojo. Teigia, kad nėra realu ir logiška, kad jis žinodamas apie jo vairuojamame vilkike esantį nelegalų krovinį – cigaretes, tuo pačiu būtų nelegaliai gabenęs dar ir vietnamiečius, jog taip kvailai rizikuotų. Pirmosios instancijos teismui, tiek jis, G. G., tiek M. J. davė teisingus parodymus, kad apie vežamus nelegalius asmenis, jie nieko nežinojo, jį (apeliantą), Latvijoje nelegalūs cigarečių pardavėjai išnaudojo, jam, G. G. net nenutuokiant apie įlaipintus vietnamiečius. Priešingu atveju, jis tikrai nebūtų sutikęs taip rizikuoti. Jeigu M. J. būtų tai organizavęs, o jis, G. G. būtų nelegaliai gabenęs žmones per valstybės sieną, akivaizdžiai būtų laikomasi konspiracijos, vengiama patikrų, renkamasi saugios stovėjimo vietos. Jis kaip vilkiko vairuotojas, jeigu žinotų apie nelegaliai vežamus asmenis, darytų poilsio sustojimus, tam, kad gabenami asmenys galėtų pailsėti, pavalgyti, atsigerti, nueiti į tualetą ir toliau ramiai keliautų.
2.13. Apibendrindamas išdėstytą, apeliantas nurodo, kad tiek jo paties parodymai, tiek M. J. yra teisingi ir labiau tikėtini nei valstybės kaltintojo prielaidos, kuriomis rėmėsi teismas. Jis teigiamai charakterizuojamas, dirba, ketina toliau tęsti studijas. Jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso normas, nesivadovaujant teismų suformuota praktika bei teisingumo principais.
2.14. Taip pat, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę. Teigia, kad paskirta bausmė – 496 MGL (24 800 Eur) bauda, nustatant 12 mėnesių jos sumokėjimo terminą, yra aiškiai per griežta ir neatitinka bausmės paskirties. Per tokį teismo nustatytą terminą, jam, G. G. nėra galimybės užsidirbti ir sumokėti tokią didelę piniginę baudą, tai jam yra nepakeliama finansinė našta. Todėl prašo teismo sumažinti jam skirtą baudos dydį, nustatant ilgesnį jos išmokėjimo terminą.
2.15. Apeliaciniame skunde nurodoma ir, kad teismas neteisingai vertino transporto priemonės vertę, neatsižvelgė į tai, kad nurodytas konfiskuotinas turtas – VW „Touran“ 2005, v. n. (duomenys neskelbtini) vilkikas DAF XF 95 480, ilgą laiką buvo eksploatuojami. Agregatai yra nusidėvėję, jų likutinė vertė ženkliai kritusi ir neatitinka realios rinkos kainos. Portalo „Emprekis“ pateikti duomenys neatitinka realios rinkos kainodaros ir nurodytos portale kainos yra ženkliai užkeltos. Pasak apelianto, šiai dienai, remiantis portalo „Autoplius“ duomenimis, VW automobilio markės ir techninio stovio kaina siekia apie 1300 Eur, priekabos Niewiadow BS750 vidutinė rinkos kaina – 850 Eur, 2006 m. gamybos vilkiko DAF XR 95 480 – apie 7000 Eur, t. y. viso – 8150 Eur, o ne kaip nurodė teismas.
2. Nuteistojo L. J. ir gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti ir L. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Jį, L. J. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Sumažinti išieškomą sumą.
3.1. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, jį laiko nepagrįstu ir neteisėtu, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai ir nepagrįstai skyrė griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nukrypo nuo teisminės praktikos, buvo šališkas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
3.2. Apeliantai neginčija BK 300 straipsnio 1 dalies inkriminavimą, L. J. kaltę dėl dokumentų klastojimo pripažino, savo veiksmus vertina kritiškai ir dėl savo neapdairių veiksmų labai gailisi. Norėjo padėti sūnui, nežinojo, kad neteisėtai bus gabenamos cigaretės. Mano, kad tai, jog L. J. pripažino ir gailisi padaręs šią veiką, turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė ir skirti švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad L. J. inkriminuota veika, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, paremta prielaidomis, kurios teismo nebuvo pašalintos. Byloje jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad L. J. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo nėra. Teigia, kad šioje dalyje, teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai, remdamasis tik spėjimais, valstybinio kaltintojo nuomone ir subjektyviu byloje surinktų duomenų interpretavimu, pripažino L. J. kaltu dėl aptariamos veikos padarymo. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad net skundžiamame nuosprendyje yra pastebimas formalus kaltinamojo akto teksto kopijavimas, kuriame išdėstyti valstybinio kaltintojo teiginiai.
3.4. Apeliantų vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu, nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių L. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, kad jis būtų prisidėjęs prie šios veikos padarymo bendrininkų grupėje. Teismas vadovavosi tik subjektyvia kaltintojo poziciją, kurią šis grindė prielaidomis, t. y. ankstesniu teistumu už analogišką nusikaltimą (teistumas išnykęs, todėl ir teismas į tai nebegali atsižvelgti), dokumentų suklastojimu, kurie buvo kaip pagalbinė priemonė pažeisti nustatytą tvarką (nors pripažino, tačiau nežinojo kokiems tikslams dokumentai buvo skirti, ką patvirtina kitų kaltinamųjų parodymai), elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis ir mobiliųjų įrenginių apžiūros protokoluose fiksuotu susirašinėjimo turiniu (tačiau žinučių turinys atspindi tik tėvo ir sūnaus bendravimą darbo aktualijomis), veikimą bendrininkų grupėje su sūnumi M. J. ir sūnaus draugu G. G. (nors iš pastarųjų parodymų matyti, kad šie nebuvo sakę jam kokiu tikslu prašė pasirašyti suklastotus dokumentus). Be to, nurodoma ir, kad L. J. bendrininkavimas inkriminuotas nepagrįstai, nes byloje nebuvo fiksuotas išankstinis susitarimas veikti bendrai, turėti bendrą tikslą daryti nusikalstamas veikas.
3.5. Byloje subjektyviai vertinti prokuroro pateikti elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenis bei mobiliųjų įrenginių apžiūros protokoluose fiksuotas susirašinėjimo turinys. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje užfiksuotas susirašinėjimas patvirtina, kad L. J. žinojo apie cigarečių krovinį. Niekur susirašinėjime nėra įvardinti nusikalstamos veikos veikimo būdas, naudojamos priemonės ar susitarimas daryti nusikaltimą. L. J. ir M. J. susirašinėjime matyti tik jų bendravimas dėl einamų darbinių reikalų ir iškilusių problemų dėl sulaikyto krovinio. Visą tai nuteistieji logiškai paaiškino teismui. Savo ruožtu, valstybinis kaltintojas, nesuvokė rašomų tekstų prasmės, savo subjektyvių požiūrių įrodinėjo įrodymais neparemtą savo nuomonę, o teismas neatsižvelgęs į prielaidomis ir abejonėmis grįstą kaltinimą, priėmė patogiausią sprendimą, selektyviai pasirinkdamas valstybinio kaltintojo poziciją, ignoruojant gynybos argumentus, paremtus surinktais faktiniais duomenimis.
3.6. Pasak apeliantų, L. J. rūpinosi gabenamo krovinio saugiu perkrovimu į kitą vilkiką, net nesuvokdamas, kad įmonės vilkiku buvo gabenamos cigaretės. Prie L. J., pasieniečiai aptiko cigarečių neteisėtą krovinį, kas pačiam L. J. buvo staigmena. Gi kitaip įrodyta nebuvo.
3.7. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamų duomenų, kad L. J. veikė bendrininkų grupėje. L. J. nežinant ir nenutuokiant apie M. J. ir G. G. planuojamą nusikaltimą nėra priežastinio ryšio ir tarp L. J. veikimo ir kilusių padarinių. Nesant bendro sutarimo veikti kartu, nebelieka ir pagrindo patraukti L. J., M. J. ir G. G. baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, jiems nebegali būti inkriminuojama ir veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, tuo pačiu pažymima ir, kad L. J. veiksmuose nėra visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių.
3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir, kad L. J. teismas skyrė per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę, nepagrįstai neskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantų nuomone, L. J. paskirta reali 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka bausmės paskirties. L. J. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, serga lėtine liga.
3.9. Taip pat apeliantų vertinimu, teismas neteisingai vertino transporto priemonės vertę, neatsižvelgė į tai, kad nurodytas konfiskuotinas turtas – VW „Touran“ 2005, v. n. (duomenys neskelbtini) vilkikas DAF XF 95 480, ilgą laiką buvo eksploatuojami. Agregatai yra nusidėvėję, jų likutinė vertė ženkliai kritusi ir neatitinka realios rinkos kainos. Portalo „Emprekis“ pateikti duomenys neatitinka realios rinkos kainodaros ir nurodytos portale kainos yra ženkliai užkeltos. Šiai dienai, remiantis portalo „Autoplius“ duomenimis, VW automobilio markės ir techninio stovio kaina siekia apie 1300 Eur, priekabos Niewiadow BS750 vidutinė rinkos kaina – 850 Eur, 2006 m. gamybos vilkiko DAF XR 95 480 – apie 7000 Eur, viso – 8150 Eur, o ne kaip nurodė teismas.
3. Nuteistojo M. J. ir gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti ir M. J. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Taip pat M. J. pagal BK 292 straipsnio 1 dalį išteisinti ir sumažinti išieškomą sumą.
4.1. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, jį laiko nepagrįstu ir neteisėtu, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai ir nepagrįstai skyrė griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nukrypo nuo teisminės praktikos, buvo šališkas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko įrodymų tyrimą, netinkamai taikė įstatymą ir paskyrė neteisingą su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
4.2. Apeliantai neginčija nustatytų faktinių aplinkybių susijusių su M. J. inkriminuotų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šias veikas M. J. pripažino, savo veiksmus vertina kritiškai, dėl savo veiksmų išgyvena ir gailisi. Todėl pagrįstai mano, jog tai objektyvus pagrindas vertinti kaip lengvinančią aplinkybę ir skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
4.3. Apeliaciniame skunde aptariant M. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad jokių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių M. J. kaltės įrodymų, šiuo atveju nebuvo surinkta. Pažymi, kad M. J. neturėjo jokio motyvo, tikslo bei galimybių neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Byloje nefiksuota jokių objektyvių duomenų – nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo duomenų, patvirtinančių, kad M. J. ir G. G. būtų iš anksto susitarę, tyčia, neteisėtai per valstybės sieną gabenti užsienio piliečius. Taip pat nėra ir jokio fiksuoto techninio susižinojimo duomenų, kurie patvirtintų M. J., G. G., ar L. J. kontaktus su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybių sienas, ar kitas nusikalstamas veikas.
4.4. Teismas teisingai pastebėjo, kad tyrimo metu nesurinkta ir pateikta įrodymų, jog M. J. ir G. G. veiką būtų padarę iš savanaudiškų paskatų, kad už tai jiems būtų pažadėtas ar sumokėtas atlygis. Dėl to M. J. veika iš BK 292 straipsnio 3 dalies buvo perkvalifikuota į BK 292 straipsnio 1 dalį, tuo, pasak apeliantų, kartu pripažįstant ir kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog M. J. apskritai veikdamas bendrininkų grupe su G. G., organizavo ir vykdė BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo M. J. ir G. G. veikimą bendrininkų grupėje neteisėtai per valstybės sieną organizavus ir gabenus užsienio piliečius.
4.5. Pašalinus bendrininkavimo požymį, pasak apeliantų, nebelieka ir pagrindo M. J. bei G. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką, jiems nebegali būti inkriminuojama veika pagal BK 292 straipsnio 1 dalį, nes šių veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos požymių. Bendrininkavimo konstatavimas ar pašalinimas, šiuo atveju yra esminis M. J. ir G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimas.
4.6. Taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas subjektyviais, kontraversiškais ir abejotinais prokuroro pateiktais telefoninio ryšio įrenginiuose rastais susižinojimais – susirašinėjimu tarp M. J. ir G. G.. Tačiau susirašinėjimo turinys buvo logiškai paaiškintas M. J., ko teismas objektyviai nevertino, nepašalino prieštaravimų ir abejonių bei nepaneigė ir nepatvirtino M. J. parodymuose išdėstytų aplinkybių. Selektyviai pasirinko kaltintojo poziciją. Pasak apeliantų, minėtame susirašinėjime nėra fiksuota jokia nusikalstamam veika. Tačiau teismas vadovavosi tuo, kad jei asmenis buvo jau teisti už analogiškus nusikaltimus, tai būtinai turėjo padaryti jiems inkriminuojamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.
4.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir, kad pirmosios instancijos teismas nevertino gynybos argumentų dėl M. J. teisinančių aplinkybių buvimo. Nenurodė jokių argumentuotų motyvų, kuo remiantis jis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį M. J. ir G. G. atžvilgiu, formaliai tik konstatuodamas, jog netiki šių parodymais.
4.8. Taip pat apeliantų nuomone, buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), nes netenkino gynybos prašymo apklausti teisme visus 15 Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, selektyviai pasirinkdamas valstybės kaltintojo poziciją ir remdamasis liudytojų S. N. V., M. T. V., H. P. V., H. P. V., D. M. N. D., H. P. V., H. N. T., T. L. X. galimai subjektyviais ir pritrauktais parodymais. Gynybos nuomone, pastarųjų liudytojų parodymais yra prieštaringi ir reikalaujantys patikslinimų bei nuodugnaus ištyrimo. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į apklaustų liudytojų egzistencijos tapatumą, teigiant, kad kai kurių liudytojų asmens duomenys nesutampa su ikiteisminio tyrimo apklaustų liudytojų (Vietnamo piliečių) sąrašu, kaip S. N. V.. Toks asmuo nurodytas kaltinamajame akte, tačiau sulaikytų asmenų sąraše, jo galimai nėra. Tokiu būdu vertinama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie sulaikytus asmenis neatitinka faktinės tikrovės ir tokiu būdu nėra galimybės patikrinti šių asmenų tapatybę bei duotų parodymų tikrumą. Be to, atkreipiama ir tai, kad nei vienas iš 15 užsienio piliečių nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jų parodymai, galimai neatspindi realios aplinkybių padėties.
4.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, selektyviai traktuojant įvykio aplinkybes, nesigilinant į bylos medžiagą, nesivadovaujant įstatymu rinkti tiek asmenį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. O neturint galimybės apklausti minėtus liudytojus (užsienio piliečius), buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą bei nesivadovauta rungimosi principu. Pasak apeliantų, byloje yra daug prieštaravimų ir abejonių, kurie pirmosios instancijos teisme nėra paneigti ar įrodyta kitaip. Nei liudytojų parodymuose, nei specialistų išvadose, nei elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose duomenyse, nei techninių įrenginių bei susirašinėjimo apžiūrose, nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad M. J. ir G. G. savo tyčiniais veiksmais neteisėtai gabeno ar organizavo neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.
4.10. Pažymima, kad apie neteisėtai gabenamus užsieniečius, nei M. J. nei G. G. nežinojo. Kad nėra realu, jog G. G. žinodamas apie jo vairuojamame vilkike esantį nelegalų krovinį – cigaretes, tuo pačiu būtų nelegaliai gabenęs dar ir vietnamiečius, taip rizikuotų. Teismui, tiek M. J., tiek G. G. davė teisingus parodymus, kad apie vežamus nelegalius asmenis, jie nieko nežinojo, G. G. Latvijoje nelegalūs cigarečių pardavėjai išnaudojo, šiam net nenutuokiant apie įlaipintus vietnamiečius. Priešingu atveju, šis tikrai nebūtų sutikęs taip rizikuoti. Jeigu M. J. būtų tai organizavęs, o G. G. būtų nelegaliai gabenęs žmones per valstybės sieną, akivaizdžiai būtų laikomasi konspiracijos, vengiama patikrų, renkamasi saugios stovėjimo vietos. G. G., kaip vilkiko vairuotojas, jeigu žinotų apie nelegaliai vežamus asmenis, darytų poilsio sustojimus, tam, kad gabenami asmenys galėtų pailsėti, pavalgyti, atsigerti, nueiti į tualetą ir toliau ramiai keliautų. Teigiama, kad tiek M. J., tiek G. G. parodymai yra teisingi ir labiau tikėtini nei valstybės kaltintojo prielaidos, kuriomis rėmėsi teismas.
4.11. Nurodoma ir, kad M. J. teigiamai charakterizuojamas, dirba, rūpinasi savo šeima, todėl mano, kad jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir perteklinė, kuri pažeidžia proporcingumo, tikslingumo, teisingumo ir teisėtumo principus. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymą klaidingai konstatavęs, kad M. J. yra teistas ir iki šiol bausmės nėra atlikęs, nors šis jau senai įmokėjo jam paskirtą baudą ir jis laikomas neteistu. Todėl į ankstesnį teistumą, teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti. M. J. pasižada nedaryti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų, jis kuria šeimą, dirba ir rengiasi tęsti magistratūros studijas.
4.12. Apeliantai teigia ir, kad VW automobilio bei keltuvo konfiskavimas yra perteklinė priemonė, juolab, kad šiuo automobiliu buvo atvykta tik organizuoti krovinio perkrovimą į kitą vilkiką, o ne daryti nusikaltimą.
4.13. Taip pat apeliantų nuomone, byloje neteisingai vertinta transporto priemonės vertė, neatsižvelgta į tai, kad nurodytas konfiskuotinas turtas – VW „Touran“ 2005, v. n. (duomenys neskelbtini) vilkikas ilgą laiką buvo neeksploatuojamas, jo agregatai yra nusidėvėję, jo likutinė vertė ženkliai kritusi ir neatitinka realios rinkos kainos. Šiai dienai, remiantis portalo „Autoplius“ duomenimis, nurodyto automobilio markės ir techninio stovio kaina siekia tik 1300 Eur, priekabos „Niewiadow BS750“ vidutinė rinkos kaina – 850 Eur, viso 1150, o ne kaip nurodė teismas – 6950 Eur.
4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. G., nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, taip pat nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliaciniai skundai atmetami.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje G. G., M. J. ir L. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo G. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 292 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, L. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir M. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis.
Dėl įrodymų vertinimo M. J. ir G. G. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 292 straipsnio 1 dalį
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. G. ir M. J. buvo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Pažymėtina, kad M. J. buvo kaltinamas padaręs BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaip jos organizatorius, bet pirmosios instancijos teismas jo veiksmus perkvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nesilaikė BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų – neįspėjo kaltinamojo apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu ištaisė šią klaidą ir, svarstydamas M. J. apeliacinio skundo pagrįstumą, suteikė galimybę nuteistajam pasisakyti dėl pakeisto kaltinimo, kadangi jis dėl šios aplinkybės nebuvo apklaustas. M. J. nepateikė jokių papildomų paaiškinimų dėl pakeisto kaltinimo.
7. BK 292 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš to išplaukia, kad darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistųjų veikoje turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad jie suprato, jog gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2011). Pažymėtina, kad kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – įrodymų visuma.
8. G. G. ir M. J. apeliaciniuose skunduose ginčija jų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 292 straipsnio 1 dalį. Šių nuteistųjų skunduose pateikiami panašaus pobūdžio motyvai, todėl teismas juos nagrinėja kartu. Apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad byloje nėra neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną patvirtinančių įrodymų. G. G. ir M. J. teigia, kad dėl šios nusikalstamos veikos buvo nepagrįstai pripažinti kaltais remiantis tik spėlionėmis ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl turi būti išteisinami. Teigiama, kad teismas nevertino nuteistuosius teisinančių duomenų ir neatsižvelgė į nuteistųjų parodymus. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.
9. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų pozicija ir apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje ištirtus įrodymus išsamiai išdėstė, gretino tarpusavyje ir išanalizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia G. G. ir M. J. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė dalį duomenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms tiek dėl nuteistųjų veiksmų, tiek dėl jų tyčios turinio. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl G. G. ir M. J. padarytų veiksmų pobūdžio ir jų apimties, šių veiksmų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos neteisėtos veikos požymiai nuteistiesiems nustatyti tinkamai. Nėra objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių G. G. ir M. J. kaltę, veikos įrodytumo. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ypatingos reikšmės nagrinėjamai situacijai turi nuteistojo G. G. parodymų analizė ir šių parodymų santykis su kitais byloje surinktais įrodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. G. kaltės nepripažino ir neigė visas aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamų veikų padarymu. Apklausiamas kaip įtariamasis jis nurodė, kad sunkvežimį vairavo nuo Zarasų iki Lenkijos pasienio (kur buvo sulaikytas). Turėjo vykti iki Jungtinės Karalystės. Neigė, kad buvo kirtęs Latvijos-Lietuvos valstybių sienas. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad vilkikas „DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kirtęs Lietuvos-Latvijos valstybių sieną ir jį vairavo pats G. G.. Ši aplinkybė buvo nustatyta įvertinus duomenis apie valstybių sienos kirtimo laikus (įvažiavimo ir išvažiavimo), kurie buvo išsamiai įvertinti 2020 m. sausio 7 d. Nustatytų faktinių aplinkybių analize ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 71-72). Nustatytos vilkiko buvimo vietos ir laikas visiškai nesutapo su G. G. nurodytomis aplinkybėmis. Duodamas parodymus teisme G. G. savo poziciją pakeitė ir prisipažino iš dalies bei nurodė, kad neteisėtai gabeno cigaretes, tačiau neigė neteisėtą užsienio valstybės piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną.
11.1. Nuteistasis paaiškino, kad su M. J. susipažino bendroje draugų kompanijoje, po to matydavosi, bet kažkokių stiprių ryšių nepalaikydavo. 2019 metais grįžo iš užsienio, niekur nedirbo. Kovo mėnesį susitiko M. J., pasikalbėjo, pasakė jam, kad niekur nedirba, turi išsilaikęs sunkvežimio teises. Po kažkiek laiko M. J. su juo susisiekė telefonu ir pasakė, kad gali pasiūlyti darbą. Susitikus M. J. pasiūlė vežti kontrabandines cigaretes į Didžiąją Britaniją. Kadangi niekur nedirbo, pinigų turėjo nedaug, sutiko vežti cigaretes į Angliją. M. J. nurodė, jog greitu laiku turi jam atvežti cigarečių iš Baltarusijos. Susitarė, kada reikės atvažiuoti ir padėti perkrauti cigaretes į vilkiką. Nurodytos dienos vakare atvažiavo į M. J. nurodytą vietą. Pradėjo su kažkokiu baltarusiu krauti paletes su cigaretėmis iš baltarusio vilkiko į M. J. priklausantį vilkiką su priekaba – šaldytuvu. Vienos cigaretės buvo paletėse, o kitos buvo maišuose. Maišai buvo juodos spalvos, juos baltarusis išėmė iš kabinos. Cigaretes maišuose M. J. liepė krauti į daiktadėžes, kadangi jos buvo ne ant palečių. Tas cigaretes maišuose dėjo į daiktadėžes, nes ten kitą dieną turėjo būti kraunamas į priekabą-šaldytuvą kitas krovinys, kuris turėjo būti plombuojamas. Palaidi maišai galėjo kelti įtarimą, nes visas krovinys turi būti ant palečių. M. J. pradžioje sakė, kad reiks cigaretes vežti į Angliją, o paskui paaiškėjo, kad dalį cigarečių – tas kurios buvo maišuose, reikės nuvežti iki Latvijos sienos ir perduoti latviams, ir tik po to važiuoti į Angliją. M. J. pasakė, kad parengė dokumentus kroviniui gabenti, o G. G. turi perduoti juos jo tėvui L. J., kad šis juos atsispausdintų ir pasirašytų. Sekančią dieną G. G. nuvyko susitiki L. J.. Perdavė jam USB laikmeną ir pasakė, kad ten yra M. J. parengti krovinio dokumentai, kad reikia juos atspausdinti bei pasirašyti. L. J. nieko neklausinėjo, atspausdino dokumentus ir juos pasirašė. Jie supildė ir pasirašė jo įdarbinimo dokumentus, kad G. G. galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. J. tą pačią dieną išvažiavo krautis į mašiną šaldytą vištieną. G. G. pasirengė kelionei ir atvažiavo į Vilnių, kur jiedu susitiko prie UAB „(duomenys neskelbtini)” ir apsikeitė automobiliais. Prieš išvykstant, M. J. liepė jam pirmiau nuvažiuoti iki Latvijos sienos, ir ten palikti jį pasitiksiantiems latviams cigaretes, kurias jie sukrovė į vilkiko daiktadėžes. M. jam perdavė GPS koordinates, kur jis turėjo nuvažiuoti, ir pasakė, kad toje vietovėje jo lauks automobilis „VW Passat “, prie kurio jis turi privažiuoti ir perkrauti cigaretes. Koordinatės buvo nurodytos skaičiais, navigacijoje juos suvedus – ilgumą ir platumą, pasirodė taškas, į kurį jis turėjo nuvykti. Jis per kelias valandas nuvažiavo pagal navigaciją į nurodytą vietą. Tai buvo Lietuvos - Latvijos pasienis, netoli buvo didelė aikštelė, miškelis. Atvažiavo jis jau visiškoje tamsoje ir nurodytoje vietoje pamatė automobilį „VW Passat“, o prie jo dar stovintį ir autobusiuką. Kai įvažinėjo ir jau buvo beveik sustojęs prie jų, pamatė muitinės ar tai transporto kontrolės automobilį, kurie tikrina automašinas. Nusprendė, kad pats cigarečių neperkraus, tegul patys latviai iškrauna cigaretes iš automobilio daiktadėžių, o jis per tą laiką nusprendė nueiti nusipirkti leidimą važiuoti Latvijos keliais, kad galėtų įvažiuoti į Latviją ir išvažiuoti iš jos ne per tą patį pasienio ruožą, o pro kitą. Taip nusprendė dėl to, kad pamatė muitinės ar transporto tikrintojų automobilį ir būtų įtartinai atrodę tikrintojams, kad jis tik įvažiavęs į Latviją, tuoj pat iš jos išvažiuoja per tą patį sienos kirtimo punktą. Bijojo būti sustabdytas, nes neturėjo dokumentų, pateisinančių vykimą prie Latvijos sienos. Manė, kad būtų protingiau išvažiuoti per kitą pasienio punktą. Parodė latviams daiktadėžes, kur buvo sudėtos cigaretės. Kol latviai krovė cigaretes, jis nuėjo nusipirkti leidimą. Užtruko apie dvidešimt minučių. Kai latviai išsikrovė, priėjo vienas latvis vardu A.. Jiedu trumpai pasikalbėjo. Latvis pasakė, kad viską išsikrovė. Jis netikrino, ar daiktadėžės buvo užrakintos, tik išoriškai praeidamas matė, kad buvo uždarytos. Tada jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Važiavo gilyn į Latviją ir per kitą sieną vėl grįžo į Lietuvą. Tada pajudėjo link Kauno, Marijampolės ir link Kalvarijos. Buvo dar sustojęs „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje kažkuriam laikui, pailsėjo ir važiavo link Lenkijos. Kadangi buvo pervargęs, suprato, kad kelionės tęsti negali. Nusprendė sustoti prie sienos Kalvarijoje. Atvykęs nuėjo į parduotuvę, įlipo į automobilio kabiną ir ėjo miegoti. Po kurio laiko pasienio pareigūnai pradėjo belsti į automobilio duris. Išlipus iš automobilio, pasienietis ėmė sakyti, kad kažkoks žmogus matė, jog iš jo vairuojamo automobilio išlipo užsienio piliečiai - nelegalai. Apie nelegaliai jo vairuotame automobilyje sieną kirtusius asmenis jis tikrai nieko nežinojo, nematė, kai jie pateko į jo vairuojamą automobilį, su niekuo nesitarė juos gabenti.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Nuteistojo nurodyta versija, kad į Latvijos Respubliką važiavo perduoti cigaretes ir apie nelegalus nieko nežinojo yra nepagrįsta ir nelogiška, ją apygardos teismas pagrįstai paneigė. Teismas tinkamai nurodė, kad G. G. iškelta versija apie vykimo į Latviją tikslus ir aplinkybes buvo pateikta tik teisme, jau susipažinus su visais byloje surinktais įrodymais bei siekiant išdėstyti poziciją, kuo labiau atitinkančią surinktus įrodymus. Visgi nuteistojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausos metu G. G. teigė, kad vieta, kurioje perdavė cigaretes yra Latvijos-Lietuvos pasienyje, bet atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad vieta, kur turėjo susitikti su latviais buvo už Zarasų kokia 60 km, kur pasienyje yra aikštelė. Ši G. G. parodymų dalis yra labai prieštaringa, nes Lietuvos-Latvijos pasienis nuo Zarasų yra vos už 4 km, o ne 60 km. Visgi nuteistojo paaiškinimų netikslumas negali būti vertinamas tik kaip apsirikimas duodant parodymus, nes aplinkybę, kad jis su vilkiku įvažiavo į Latvijos Respublikos gilumą patvirtina jo paties parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. G. G. nurodė, kad važiuodamas į aikštelę pamatė muitinės mašiną, todėl nusprendė į Lietuvą grįžti per kitą pasienio postą, nes manė, kad apsisukdamas būtų sukėlęs įtarimų. Iš 2019 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta automobilinė navigacinė įranga ,,Blow GPS 50V“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), paimta 2019 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu iš vilkiko ,,DAF FT 95XF.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos. Vykimo tikslų istorijoje rasti įvesti duomenys: (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 104-105). Internete prieinamo žemėlapio (Google Maps) puslapyje suvedus adresą (duomenys neskelbtini), matyti, kad ši vieta yra Latvijos Respublikoje į šiaurės rytus nuo Daugpilio miesto ir nuo Zarasų yra nutolusi per daugiau kaip 40 km. Šis automobilinėje navigacinėje įrangoje rastas vykimo istorijos įrašas išsiskiria tuo, kad vieta suvesta su konkrečiu tikslingu adresu (gatvė, namo numeris), o visi vėlesni vykimo istorijos įrašai pasižymi tik bendru miesto pavadinimo nurodymu. Vėlesnis automobilinėje navigacinėje įrangoje rastas vykimo istorijos įrašas (po (duomenys neskelbtini) adreso) yra (duomenys neskelbtini) miestelis, kuris yra prie pat (duomenys neskelbtini) pasienio posto su Lietuva, ir kurį G. G. minėjo kaip vietą, per kurią grįžo į Lietuvą. Svarbu ir tai, kad (duomenys neskelbtini) yra pakankamai nuošali vieta, nutolusi nuo pagrindinio kelio ir yra visiškai nepakeliui siekiant grįžti į Lietuvą per pasienio postą esantį šalia minėto (duomenys neskelbtini) miestelio.
11.3. G. G. tvirtina, kad aikštelėje prie pasienio, kol latviai iš jo vilkiko krovė cigaretes jis ėjo pirkti leidimą važiuoti Latvijos keliais. Nuteistasis kelia versiją, kad būtent tuo metu, kai latviai neva iškrovė cigaretes iš sunkvežimio priekabos daiktadėžių, į jas buvo sutalpinti vietnamiečiai ir jis to nematė bei nieko apie tai nežinojo. Tikėti šia versija teismas neturi objektyvaus pagrindo. Byloje nustatyta, kad leidimą važiuoti Latvijos keliais G. G. įsigijo Lietuvos-Latvijos pasienyje. Tai patvirtina 2020 m. sausio 7 d. papildomos daiktų apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėta vinjetė Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios prisegtas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kvitas. Vinjetės Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiančios vykti Latvijos Respublikos keliais, galiojimo laikas nuo 2019 m. balandžio 3 d., 03.58 val. iki 2019 m. balandžio 4 d., 03.57 val., vinjetė išduota UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 3 d., 03.59.51 val. (t. 2, b. l. 57-60). Leidimas važiuoti Latvijos Respublikos keliais įsigytas Lietuvoje. Neįtikinanti aplinkybė, jog cigaretes buvo susitarta perduoti aikštelėje prie pat pasienio posto, nes būtent čia tikimybė būti sulaikytam pasienio pareigūnų yra didžiausia. Tuo labiau neįtikinanti ir nelogiška aplinkybė, kad nenustatyti asmenys prie pat pasienio posto atvedė 15 užsienio valstybės piliečių ir juos sutalpino į vilkiko priekaboje esančias daiktadėžes. Poziciją, kad užsienio valstybės piliečiai buvo perduoti aikštelėje prie pasienio posto, paneigia ir anksčiau minėti įrodymai, kad G. G. buvo įvažiavęs į Latvijos valstybės vidų. Teismas daro išvadą, kad leidimas važiuoti Latvijos keliais buvo įsigytas Lietuvos-Latvijos pasienyje, tačiau užsienio valstybės piliečiai į vilkiko puspriekabės daiktadėžes buvo sutalpinti ne Lietuvos-Latvijos pasienyje, o Latvijos šalies gilumoje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad vilkiką vairavo G. G., jis buvo kirtęs Lietuvos-Latvijos sieną ir buvo įvažiavęs į Latvijos valstybės gilumą, Latvijoje užtruko kelias valandas (nustatytas įvažiavimo laikas 2019 m. balandžio 3 d., 4 val. ryto, o išvažiavimo laikas 2019 m. balandžio 3 d., 6.18 val.), o jo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir suvokimą (tiesioginę tyčią) apie užsienio piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną papildomai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti Vietnamo piliečių parodymai. Šie parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Juose nurodyta, kad vilkiko, kuriuo jie buvo atgabenti į Lietuvą, vairuotojas matė, kaip jie buvo patalpinti į jo vairuojamo vilkiko daiktadėžes, kadangi patalpinimas vyko jo akivaizdoje – vairuotojui sėdint automobilio kabinoje, jie visi atėjo visiškai arti prie automobilio kabinos, matė vairuotoją ir jis juos matė. Šių liudytojų teigimu, nors vairuotojas ir nebuvo išlipęs iš vilkiko kabinos, tačiau jis tikrai negalėjo nematyti tokio skaičiaus Vietnamo piliečių, sulipančių į jo vairuoto vilkiko daiktadėžes. Liudytojai patvirtino, kad juos vedęs vedlys ir vilkiko vairuotojas žinojo, kur reikia susitikti, nes į aikštelę visi atvyko tuo pačiu metu.
12.1. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad teismas užsienio piliečių parodymais vadovavosi nepagrįstai, nes Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o teisme jie nebuvo pakviesti į apklausą, jų parodymai nebuvo patikrinti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad minėtus nuteistųjų gynėjų prašymus teismas nagrinėjo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, nurodė kodėl atmetė gynybos prašymus apklausti Vietnamo piliečius. Byloje yra 2019 m. balandžio 10 d. Latvijos pasienio apsaugos pranešimas apie 15 vietnamiečių priėmimą readmisijos tvarka (t. 1, b. l. 88). Taigi praėjus savaitei po nagrinėjamo įvykio vietnamiečiai buvo perduoti Latvijos Respublikai ir jų Lietuvoje nebebuvo. Praėjus dvejiems metams po įvykių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo mažai tikėtina, kad Vietnamo piliečiai tebėra Latvijos Respublikoje. Teismas neturėdamas jokių duomenų apie asmenis ir jų buvimo vietą, neturėjo galimybės iškviesti šių liudytojų į teismo posėdį, todėl pagrįstai atmetė gynybos prašymus ir laikydamasis baudžiamojo proceso taisyklių pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynybą pateikė tuos pačius prašymus apklausti Vietnamo piliečius. Teisėjų kolegija prašymą atmetė, nes šio prašymo įgyvendinti nėra galimybės, be to, šių asmenų parodymai nėra vienintelis nuteistųjų kaltės įrodymų šaltinis byloje, jie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir juos papildo.
12.2. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-524/2014, Nr. 2K-76-942/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Taigi, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantų ir jų gynėjų prašomi tam tikri įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, savaime nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar kad pirmosios instancijos instancijos teismas nepatikrino bylos duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Skunduose taip pat grindžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojų Vietnamo piliečių duoti parodymai reikalauja patikslinimo ir nuodugnaus ištyrimo, nes yra prieštaringi. Visgi apeliaciniuose skunduose gynyba konkrečiai nesuformulavo, kuo pasireiškė liudytojų parodymų netikslingumas ir prieštaringumas, kurį yra svarbu patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino dalies Vietnamo piliečių S. N. V., D. M. X., N. T. D., M. T. V., H. P. V., H. N. T., T. L. X., H. P. V. (t. 6, b. l. 14-18, 20-24, 26-30, 32-36, 38-39, 41-44, 46-49, 51-55) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nustatė, kad dėl esminių aplinkybių jų parodymai sutampa ir neprieštarauja vienas kitam. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad liudytojų parodymai surašyti analogiškai pagal vieną šabloną. Akivaizdu, kad liudytojų parodymai yra panašūs, nes jie visi pasakoja apie tas pačias aplinkybes, kurias išgyveno ir panašiai suvokė, tačiau priešingai nei teigiama skunde, liudytojų parodymai nėra surašyti vienodu būdu ir pasakojamos detalės apie suvoktas įvykio aplinkybes bei jų vertinimą skiriasi. Pavyzdžiui, vieni liudytojai nurodė, kad pirmi atsidarė daiktadėžės duris ir išlaisvino likusius vietnamiečius, kiti nurodė, kad girdėjo gretimai esančius vietnamiečius spardant daiktadėžės duris ir po kurio laiko jų daiktadėžės duris atidarė ir juos išleido minėti vietnamiečiai.
12.4. Skunduose akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojai matė ir galėtų atpažinti vilkiko vairuotoją, tačiau tokiais duomenimis ir nėra grindžiama nuteistųjų kaltė. Byloje nustatyta, kad vilkiką Latvijos teritorijoje vairavo G. G., o vietnamiečiai patvirtino aplinkybę, jog vilkiko vairuotojas negalėjo nematyti jų laipinimo į vilkiko puspriekabės daiktadėžes ir žinojo bei suvokė situaciją. Vadinasi vilkiką vairavęs G. G. matė ir suvokė, kad į jo vairuojamo vilkiko daiktadėžes yra talpinami užsieniečiai, kuriuos jis neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norėjo taip veikti.
12.5. Skunduose pabrėžiama, kad kai kurių liudytojų asmens duomenys nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ir teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų duomenimis, kaip antai, S. N. V.. Šie skundų argumentai nepagrįsti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte dėl 15 vietnamiečių piliečių perdavimo (t. 1, b. l. 85) nurodytas sąrašas, kuriame surašyti visų sulaikytų ir perduodamų vietnamiečių duomenys. Dalis sulaikytų vietnamiečių su savimi neturėjo asmens tapatybe patvirtinančių dokumentų, todėl jų vardai, pavardės ir gimimo data buvo surašyti pagal jų žodžius prisistatymo metu. Sąraše yra nurodytas asmuo N. V. T., tačiau dėl galimos rašybos klaidos šio asmens vardas ir pavardė nurodyti kitaip nei kaltinamajame akte ar skundžiamame nuosprendyje, bet akivaizdu, kad tai yra tas pats asmuo, kurio vardas ir pavardė apklausos protokole ir kaltinamajame akte nurodyti kaip S. N. V.. Tokią aplinkybę patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas (t. 1 b. l. 76-78), kuriame yra S. N. V. parašas. Teismas pažymi, kad dabartinėje situacijoje nėra galimybės patvirtinti šio liudytojo tikruosius asmens tapatybės duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausias yra liudytojo duotų parodymų turinys, o ne asmens tapatybės tikslumas. Liudytojo vardo tikslumas parodymų turiniui įtakos neturėjo.
12. Skunduose teigiama, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog M. J. ir G. G. veikė bendrininkų grupe ir vykdė BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką.
13.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).
13.2. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis).
13. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. G. tiesioginiais savo veiksmais neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, slėpė juos automobilio priekabos daiktadėžėse, įvežė juos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol Vietnamo piliečiai buvo sulaikyti. M. J. pats tiesiogiai užsienio piliečių neteisėtai negabeno, tačiau savo veiksmais visapusiškai prisidėjo prie tokios nusikalstamos veikos įgyvendinimo ir veikė kaip bendrininkas. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad M. J. dėl tokios veikos tarėsi su G. G. bei nenustatytais asmenimis. M. J. liepė G. G. vykti į Latviją, pavedė jam paimti užsienio valstybės piliečius ir juos gabenti per Lietuvos valstybės sieną. Teismas tinkamai nustatė, kad G. G. neturėjo jokių kontaktų ar ryšių su asmenimis, organizavusiais Vietnamo piliečių atvykimą į nurodytą vietą Latvijos teritorijoje, akivaizdu, jog konkrečias koordinates, užsieniečių perėmimo laiką, jų gabenimo aplinkybes žinojo M. J., o šiuos duomenis sužinojęs iš nenustatytų asmenų, perdavė nurodymus G. G. ir koordinavo nusikalstamos veikos įgyvendinimą. Tokiu būdu M. J., iš anksto pažadėdamas atlikti aptartus veiksmus t. y. daryti nusikalstamą veiką, ją koordinuodamas su kitais nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiais asmenimis, pateikdamas G. G. gautą ir tik jam bei nenustatytiems asmenims žinomą informaciją, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas.
14. Aplinkybę apie M. J. nusikalstamą veikimą iš dalies patvirtina jo paties parodymai bei G. G. parodymai. M. J. nurodė, kad tą vakarą, kai jie su G. G. perkrovė į vilkiką baltarusio atvežtas cigaretes, jam buvo duotos koordinatės, kur reiks nuvykti Latvijoje ir telefonas, kuriuo reiks paskambinti, kai G. G. jau bus prie Latvijos sienos. Kai G. G. išvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“, M. J. žinojo, kad iki Latvijos jis važiuos apie 3-4 valandas, kol pasieks pasienį. Todėl G. G. pasakė, kad apie vienuoliktą jis bus pasienyje, kad jo ten lauks „VW Passat” automobilis su latviškais numeriais, ir, kad jis atidavęs daiktadėžėse sudėtas cigaretes latviui, berods vardu Arturas, važiuotų link Vakarų. Laiką, kada G. G. bus sutartoje vietoje, nurodė paskambinęs baltarusiui. Kai Gerdas atidavė cigaretes ir pajudėjo link Vakarų, gal ir kontaktavo jiedu telefonu. G. G. parodymuose teigiama, kad M. J. pradžioje sakė, kad reiks cigaretes vežti į Angliją, o paskui paaiškėjo, kad dalį cigarečių – tas kurios buvo maišuose, reikės nuvežti iki Latvijos sienos ir perduoti latviams, ir tik po to važiuoti į Angliją. G. G. pasirengė kelionei ir atvažiavo į Vilnių, kur jiedu susitiko prie “(duomenys neskelbtini)” ir apsikeitė automobiliais. Prieš išvykstant, M. J. liepė jam pirmiau nuvažiuoti iki Latvijos sienos, ir ten palikti jį pasitiksiantiems latviams cigaretes, kurias jie sukrovė į vilkiko daiktadėžes. M. J. jam perdavė GPS koordinates, kur jis turėjo nuvažiuoti, ir pasakė, kad toje vietovėje jo lauks automobilis „VW Passat “, prie kurio jis turi privažiuoti ir perkrauti cigaretes. Koordinatės buvo nurodytos skaičiais, navigacijoje juos suvedus – ilgumą ir platumą, pasirodė taškas, į kurį jis turėjo nuvykti. Jis per kelias valandas nuvažiavo pagal navigaciją į nurodytą vietą. Tai buvo Lietuvos – Latvijos pasienis, netoli buvo didelė aikštelė, miškelis. Atvažiavo jis jau visiškoje tamsoje ir nurodytoje vietoje pamatė automobilį „ VW Passat“, o prie jo dar stovintį ir autobusiuką. Nuteistųjų parodymai patvirtina, kad G. G. visą informaciją, kur ir kada važiuoti susitikti su latviais gavo iš M. J., todėl be M. J. veiksmų ši nusikalstama veiką nebūtų padaryta. Pažymėtina, kad aplinkybes, kur važiuoti susitikti su latviais G. G. nurodė gavęs, o M. J. nurodė perdavęs G. G. dėl cigarečių pervežimo, tačiau anksčiau nurodytais motyvais ši nuteistųjų versija, dėl cigarečių perdavimo, paneigta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad G. G. M. J. perdavė informaciją susijusią ne su cigarečių perdavimu, o su užsienio piliečių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną.
15. Situaciją, kad M. J. buvo žinoma apie neteisėtą užsienio piliečių gabenimą patvirtina ir jo susirašinėjimas su tėvu L. J., užfiksuotas 2019 m. balandžio 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus apžiūros protokole. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei VNS-L21“ paimtas 2019 m. balandžio 8 d. iš L. J. asmens kratos metu. Programoje „Viber“ užfiksuotas susirašinėjimas su abonentu (duomenys neskelbtini) (M. J. naudotas telefono numeris), pasivadinusiu „M.“. Susirašinėjimas vyko 2019 m. sausio 24 d., 15.41-15.53 val. L. J. išsiuntė pranešimą „o ka anglai sake del nelegalu“, gautas atsakymas iš M. J. „Nieko“, „Dzin ce visiems viskas“, „Net neparase kad pazeistas krovinys“, Taigi cmr matai nieko neoazymejo“, L. J. rašo „aisku nezinojom reikejo nieko nesakyt“, gautas M. J. atsakymas „Tai gal bk ir nebus“, „Gal taip ir praeis“, L. J. atsako „ok kolkas nepanikuojam ir laukiam“, nes uzsakovas kur dabar vesi krovini nieko nezino“, M. J. atsakymas „Tam kroviniui viskas ok“ (t. 2, b. l. 115-116). Nors nėra duomenų, kad šis susirašinėjimas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu įvykiu, tačiau susirašinėjimo pobūdis atskleidžia, kad informacija apie nelegalus M. J. disponavo ir ja dalinosi, svarstė apie gresiančią atsakomybę (Tai gal bk ir nebus). Nors skunde teigiama, kad M. J. paaiškino savo susirašinėjimų turinį, tačiau duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme M. J. paaiškino tik susirašinėjimų su asmeniu slapyvardžiu „M.“ turinį, o dėl susirašinėjimo su tėvu jokių aplinkybių nenurodė.
16. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino patikimų nuteistųjų parodymų. Kaip minėta, nuteistojo G. G. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitiko kitų byloje nustatytų aplinkybių arba netgi joms prieštaravo. Panašiai vertintini ir M. J. parodymai. Nors savo parodymuose M. J. nurodė, kad jam cigaretes atgabeno kažkoks baltarusis atvežęs dalį cigarečių kaip šaldytą produkciją-tešlą kibiruose, dalį, kaip šaldytą mėsą dėžėse, o dalį, dėžėse, tačiau šie parodymai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo tikėti, jog cigaretės M. J. buvo atgabentos jau supakuotos ant padėklų, kadangi M. J. vadovaujamos bendrovės nuomojamame vilkike surasti kibirai ir dėžės buvo su lietuviškais užrašais. Be to, tie užrašai buvo susiję ir atitiko įmonių duomenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurie buvo nurodyti M. J. paruoštuose suklastotuose dokumentuose (t. 1, b. l. 37, 128). 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 299/2019(01), patvirtina, kad ant plastikinių lankelių (rankena) (specialisto išvada Nr. S 189/2019(01) 4.11 mėg.) nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su G. G. DNR profiliu su 99,99999999999999976% tikimybe (t.3, b. l. 16-21). Akivaizdu, kad pakuotės, kuriose buvo slepiamos kontrabandinės cigaretės buvo ruošiamos pačių nuteistųjų. M. J. paaiškinimai dėl susirašinėjimų su „M.“ turinio neįtikino pirmosios instancijos teismo. Jais neturi pagrindo tikėti ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistasis tvirtino, kad nepažįsta asmens „M.“ slapyvardžiu ir šį kontaktą jam davė baltarusis, kad būtų palaikomas kontaktas dėl cigarečių gabenimo, tačiau įvertinęs susirašinėjimo turinį apygardos teismas pagrįstai darė priešingas išvadas. Susirašinėjimas atskleidė, kad nuteistasis ir „M.“ seniai bendrauja ir palaiko draugiškus santykius (ką liudija „M.“ pasiūlymas pernakvoti, kuomet M. J. bijojo būti sulaikytas namuose, pinigų skolinimas ir pan.). Rašomos žinutės patvirtina, kad M. J. su „M.“ turi bendrų pažįstamų, nes „M.“ pažįsta ne tik M. J., bet ir jo tėvą, G. G., vilkiko, kuriuo gabentos cigaretės, savininką V.. Susirašinėdami jie aptarinėja kitus reisus į Latviją, Prancūziją, Lenkiją, tariasi dėl kiekvienos kelionės kainų (kiek iš ko pinigų paimti, kiek kam sumokėti ir pan.), taip pat derina kada susitikti atvežti pinigus. Derinant susitikimą dėl pinigų perdavimo „M.“ siūlo atvykti pas M. J. („Arba jei nemiegosi uz valandeles tai davesciau kapeiku“), o tai rodo, kad jam žinoma, kur pastarasis gyvena. Dėl šių priežasčių apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
17. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad apie neteisėtai gabenamus užsieniečius, niekas nežinojo, nes nėra realu ir logiška, kad žinodami apie vilkike esantį nelegalų krovinį – cigaretes, tuo pačiu G. G. ir M. J. būtų nelegaliai gabenę dar ir vietnamiečius bei papildomai rizikuotų. Jeigu būtų nelegaliai gabenę žmones per valstybės sieną, akivaizdžiai būtų laikęsi konspiracijos, vengę patikrų, rinkęsi saugias stovėjimo vietas. G. G. žinodamas apie nelegaliai vežamus asmenis, būtų daręs poilsio sustojimus, tam, kad gabenami asmenys galėtų pailsėti, pavalgyti, atsigerti, nueiti į tualetą ir toliau ramiai keliautų. Šie skundų argumentai paremti subjektyviu vertinimu apie teorinę situaciją, kas būtų daroma, jei asmenys būtų žinoję apie nusikalstamą veiką. Tokie skunduose nurodomi argumentai nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistieji galėjo elgtis kitaip, nes tokių aplinkybių patikrinti nėra galimybės. Taigi svarbu vertinti byloje surinktą ir patikrintą informaciją. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek G. G., tiek M. J. žinojo apie neteisėtai gabenamus užsienio piliečius. Nors teigiama, kad nuteistieji nebūtų papildomai rizikavę neteisėtai gabenti užsienio piliečių, nes ir taip vilkike vežė kontrabandines cigaretes, tačiau tokiai jų pozicijai prieštarauja paties nuteistųjų veiksmai ir teisme duoti parodymai apie tai, kad jie gabeno kontrabandines cigaretes į Latviją. Iš nuteistųjų parodymų nustatyta, kad puspriekabėje dėžėse ir plastmasiniuose kibiruose gabentos cigaretės buvo vežamos į Jungtinę Karalystę, o šiam planui įgyvendinti buvo paruošti suklastoti dokumentai. Maišuose neva sudėtos ir vilkiko puspriekabės daiktadėžėse paslėptos cigaretės buvo gabenamos į Latviją, bet vykimui į Latviją G. G. neturėjo jokių tai pateisinančių dokumentų. Taigi kelionė į Latviją su vilkiku, kuriuo vežamas krovinys į Jungtinę Karalystę, neturint kelionei į Latviją reikalingų dokumentų, savaime sukėlė papildomą riziką, nes planuotas maršrutas į Jungtinę Karalystę negali būti vykdomas per Latvijos Respubliką. Nuteistieji teigia, kad nenaudojo jokios konspiracijos, nes nežinojo, kad gabena užsienio piliečius, tačiau šiuos argumentus taip pat paneigia nuteistųjų veiksmai. Vietnamo piliečiai į vilkiko puspriekabes daiktadėžes buvo sutalpinti nuošalioje vietoje, siekdamas išvengti patikrinimo G. G. į Latviją ir atgal į Lietuvą važiavo per skirtingus pasienio patikros postus, nusikalstami veiksmai buvo atliekami nakties metu. Tokių veiksmų visuma pasižymi konspiraciniu pobūdžiu. Nuteistųjų argumentai dėl situacijos, kad G. G. žinodamas apie nelegaliai vežamus asmenis būtų daręs poilsio sustojimus yra neįtikinantys. Darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas neteisėtai gabenami asmenys yra slepiami ir jų komfortas bei gerovė nėra juos gabenančio asmens prioritetas. Byloje nustatyta, kad daiktadėžėse, kuriose buvo neteisėtai gabenami užsienio piliečiai buvo patiesta kartono, rastas vandens butelis (t. 1 b. l. 30-31). Tai patvirtina, kad buvo užtikrintas minimalus patogumas gabenamiems asmenims. Darant poilsio sustojimus ir leidžiant neteisėtai gabenamiems užsienio piliečiams laisvai judėti, iškiltų didelė rizika sukelti įtarimą, būti pastebėtam ir sulaikytam. Būtent tai nutiko ir nagrinėjamu atveju, kai vairuotojui sustojus, neteisėtai gabenami asmenys patys išlipo iš slėptuvės ir buvo pastebėti aplinkinių asmenų.
L. J. gynėjo skunde ginčijama teismo nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį
18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. J. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno įgytas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.
19. BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant tam nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo (ar siekio išvengti tokio mokesčio) turi būti priežastinis ryšys; tokiu atveju turi būti nustatyta, kad būtent dėl kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 199² straipsnio dispozicijoje, buvo išvengta (siekta išvengti) valstybei sumokėti nustatytus mokesčius, kaltininkas tai suvokė ir to norėjo.
20. L. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. J. inkriminuota veika, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, paremta prielaidomis, kurios teismo nebuvo pašalintos, o byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad L. J. būtų prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija jau anksčiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų, taip pat ir L. J., kaltės. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, vertinant įrodymų visumą ir juos lyginant bei siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apklaustas teisme nuteistasis L. J. nurodė, kad dirbo vadybininku savo sūnaus M. J. vadovaujamoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė krovinių gabenimu į užsienį, jis organizuodavo šių krovinių gabenimą, o krovinius veždavo įmonės vairuotojai. 2019 m. gegužės pabaigoje ar tai balandžio mėnesio pradžioje gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą paimti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ paletes su šaldytos vištienos kroviniu ir nugabenti jį į Angliją. Bendravo telefonu su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. B. dėl krovinio gabenimo, kuris atsiuntė jam užsakymą krovinio gabenimui, kuriame buvo nurodyta nugabenti į Angliją paletes su šaldyta vištiena. Tuo metu buvo gautas elektroniniu paštu ir kitos įmonės, kurios pavadinimo jis nepamena, užsakymas nugabenti 6 paletes su kroviniu į Angliją. Tardamasis su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitarė, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. V. įmonei, vietoje užsakyto kiekio palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta kiek mažiau palečių, nei buvo nurodyta užsakyme, tik nepamena jų kiekio – 20 ar 26 paletės. Pasakė D. B., kad negali nuvežti viso jo užsakyto palečių kiekio, nes reikia nugabenti automobiliu į Angliją dar ir kito kliento užsakytą krovinį. Sutarė, kad bus nuvežtas mažesnis kiekis palečių. D. B. turėjo apie tai informuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ administraciją, kad būtų pakrautas mažesnis kiekis palečių. Kadangi pas juos įmonėje dirbęs ukrainietis vairuotojas atsisakė važiuoti į reisą, jo sūnus M. J. pasiūlė kitą vairuotoją - savo draugą G. G., turintį vairuotojo profesionalo pažymėjimą bei galintį vairuoti sunkiasvorius sunkvežimius. G. G. atvyko kitą dieną, jie sudarė su juo darbo sutartį ir jis ruošėsi vykti į reisą. Likus dienai iki išvykimo, jau rengiant dokumentus krovinio gabenimui į Angliją, užsakovas, kurio 6 paletes su kroviniu jie turėjo nugabenti į Angliją, savo užsakymą atšaukė. Tuomet G. G. pasakė, kad turi draugus Anglijoje, kurie turi parduotuvių tinklą. Kadangi ankstesnis užsakovas savo užsakymą atšaukė, jis pasakė, kad nori nuvežti draugams kelias paletes maisto prekių iš Lietuvos – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gaminių. Pamanęs, jog G. G. nori papildomai užsidirbti veždamas lietuviškų prekių draugams, neprieštaravo. G. G. padavė jam USB atmintinę, kurioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio gabenimo dokumentai – sąskaitos ir važtaraščiai bei paprašė juos atspausdinti. Atspausdinus šių bendrovių dokumentus, G. G. paprašė juos pasirašyti už šių įmonių atstovą. L. J. pasirašė ant dokumentų kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Pasirašydamas kitos įmonės dokumentus ne savo, o svetimu vardu, jis suprato, kad klastoja šiuos dokumentus, tačiau pasirašė ir dokumentus atidavė G. G.. Manė, kad G. G. į automobilį pasikraus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ prekes, po to „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, ir veš juos į Angliją. Kad G. G. bei jo sūnus pakraus į vilkiko puspriekabę bei veš į Angliją cigarečių krovinį, jis nežinojo, jam apie tai niekas nesakė. Kadangi 2019 m. balandžio 2 d. o sūnus M. J. su puspriekabe nuvyko pakrauti palečių su „(duomenys neskelbtini)“ šaldyta vištiena. Nors į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), telpa 32 paletės, buvo pakrauta 26 paletės su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turėjo būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Tuo metu, matyt, „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo daugiau krovinio su šaldyta vištiena, todėl ir buvo pakrauta 26 paletės. Be to, puspriekabėje dar turėjo likti vietos G. G. draugams skirtam kroviniui. Kai automobilis buvo sulaikytas muitininkų, kadangi jame buvo aptikti nelegalūs migrantai iš užsienio, L. J. buvo pakviestas į muitinę perkrauti paletes su šaldyta vištiena į kitą automobilį, nes jų puspriekabėje-šaldytuve ėmė kristi temperatūra ir šaldyta vištiena galėjo sugesti. Jis užsakė iš kitos įmonės automobilį su puspriekabe – šaldytuvu ir nuvyko į muitinę perkrauti vištienos krovinio. Perkrovus vištieną į kitą puspriekabę, jų nuomojamo automobilio puspriekabėje-šaldytuve ,,Schmitz“ priekinėje dalyje buvo rastas kitas krovinys – cigaretės. Jis apie cigarečių krovinį nieko nežinojo. Kas ir kur jas pakrovė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą automobilį tas cigaretes, jis nežino – nei sūnus, nei G. G. jam apie cigaretes nepasakojo. Jis cigarečių gabenime į užsienį su niekuo nesitarė ir jų negabeno.
22. Šių nuteistojo parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. L. J. teigė, kad jam aukščiau nurodytus dokumentus pateikė ir, atspausdinus, pasirašyti paprašė G. G., o jis juos pasirašė net nesuvokdamas, jog dokumentai bus naudojami neteisėtai veiklai. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja logikai. Byloje nustatyta, kad pateiktoje tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 1 d. sąskaitoje (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini) esantį rankraštinį įrašą ,,L. S.“ pasirašė L. J.. Tokia aplinkybė patvirtinta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-25 (t. 3, b. l. 77-81). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. 2019 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo asmuo pavarde L. S., bendrovė su tokiu asmeniu jokių sutarčių nesudarinėjo (t. 3, b. l. 130). Taigi pasirašydamas išgalvoto svetimo asmens vardu, pavarde ir tai patvirtindamas sugalvotu parašu L. J. puikiai suvokė, jog jo svetimu vardu pasirašyti paminėtų bendrovių suklastoti buhalteriniai ir krovinių gabenimo dokumentai, liudijantys apie juose nurodytų krovinių gabenimą į užsienį, gali būti ir buvo skirti nusikalstamai veiklai įgyvendinti.
23. Be to, G. G. paneigė L. J. parodymų dalį apie tai, kad dokumentus pasirašyti paprašė G. G.. Nuteistasis nurodė priešingai, kad L. J. nieko nesakė apie dokumentų paskirtį, o L. J. atspausdindamas ir pasirašydamas suklastotus dokumentus nieko neklausė. Taip pat G. G. paneigė L. J. parodymus apie tai, kad ankstesniam užsakovui atšaukus užsakymą G. G. išreiškė norą nuvežti draugams kelias paletes maisto prekių iš Lietuvos – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gaminių. Savo parodymuose nuteistasis G. G. tokių aplinkybių neminėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog L. J. galėjo turėti informacijos apie tai, kad užsakovai atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminių užsakymą. Kaip minėta, šių įmonių vadovai nurodė nesudarę jokių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pasirašydamas suklastotus dokumentus šių įmonių vardu L. J. suprato, kad jokie sandoriai su minėtomis įmonėmis neegzistuoja, todėl jo parodymai apie neva atšauktus užsakymus yra išgalvoti.
24. L. J. kaltę ir žinojimą dėl savo nusikalstamų veiksmų, neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimą, patvirtina nuteistojo aktyvus veikimas, kai jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. B. dėl mažesnio nei buvo planuota palečių su šaldyta paukštiena pakrovimo į puspriekabę. Šiuos jo veiksmus patvirtino apklaustas liudytojas D. B., nurodęs, kad sudarius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą - sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo, teko kalbėti telefonu su šios įmonės atstovu L. J.. Pokalbio metu L. J. paprašė pakrauti nepilną puspriekabę-šaldytuvą su kroviniu, o palikti vietos kitam kroviniui. L. J. paprašė palikti vietos 6 paletėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyme buvo nurodyta, jog reikės nugabenti užsakovui 26 paletes su šaldyta vištiena ir tokį kiekį vištienos buvo planuojama gabenti, tačiau siekdamas užtikrinti efektyvų kontrabandinių cigarečių gabenimo įgyvendinimą, L. J. paprašė D. B. pakeisti užsakymą ir leisti krautis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamą vilkiko šaldytuvą ne 26 paletes su šaldyta vištiena, o 20 palečių t. y. pakrauti nepilną puspriekabę-šaldytuvą su kroviniu ir palikti vietos kitam kroviniui. Taigi, L. J. prašydamas pakrauti mažesnį, nei numatytą palečių su vištienos kroviniu kiekį, jau žinojo apie 5 parengtas, supakuotas ir užmaskuotas paletes su kontrabandinėmis cigaretėmis, dėl kurių pervežimo pasirašė suklastotus dokumentus, nes būtent dėl jų prašė šios papildomos vietos vilkiko puspriekabėje.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis nuosprendyje išdėstytų įrodymų turinį, kaip nepakankamą jo kaltei pagrįsti, vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, todėl išvada, jog įrodymai įvertinti neišsamiai ir pažeidžiant BPK reikalavimus, negalima. Priešingai nuteistojo L. J. argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog jo veikoje yra ne tik BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai – aktyvūs veiksmai, bet ir subjektyviosios pusės požymiai – kaltė, nes nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.
26. Nuteistojo L. J. parodymuose klaidingai tvirtinama, kad į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), telpa 32 paletės, o buvo pakrauta 26 paletės su vištiena. Tuo atveju jei į puspriekabę tilptų 32 paletės, L. J. nebūtų reikėję kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. B. prašant sumažinti užsakymo dydį ir būtų tilpęs visas šaldytos paukštienos krovinys bei 5 paletės su paslėptomis cigaretėmis. Iš byloje esančių puspriekabės ir jos viduje esančio krovinio nuotraukų, matyti, kad puspriekabėje rastos 20 palečių su šaldyta vištiena ir 5 paletės su kroviniais, kuriuose rastos kontrabandinės cigaretės, pilnai užpildo visą puspriekabę ir papildomos tuščios vietos nėra (t. 1, b. l. 93, 95, 97).
27. Skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje užfiksuotas susirašinėjimas patvirtina L. J. žinojimą apie cigarečių krovinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose dėl L. J. kaltės nesivadovaujama L. J. ir M. J. susirašinėjime užfiksuotomis aplinkybėmis. L. J. kaltė įrodyta jau anksčiau aptartais motyvais.
28. Nuteistojo gynėjo skunde grindžiama, kad byloje nėra surinkta pakankamų duomenų, kad L. J. veikė bendrininkų grupe. Dėl bendrininkų grupės teisinio vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė anksčiau, spręsdamas klausimą dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ir papildomai šių argumentų nebekartoja. Visų nuteistųjų susitarimą ir vieningą tyčią neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes patvirtina kiekvieno iš jų veiksmai. Jų visų susitarimą ir visų trijų dalyvavimą neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių-cigarečių gabenime, patvirtina G. G. bei M. J. prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką. Nuteistieji nurodė, kokius veiksmus atliko siekdami bendro nusikalstamos veikos tikslo įgyvendinimo. G. G. atliko krovinio krovimo darbus, vairavo vilkiką su kontrabandinių cigarečių kroviniu. M. J. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, jas perdavė G. G., suklastojo krovinių gabenimą patvirtinančius reikšmingus dokumentus, kontroliavo krovinio gabenimą. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina ir L. J. įsitraukimą ir dalyvavimą neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Kaip minėta, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų. Be L. J. atliktų veiksmų – suklastotų dokumentų pasirašymo, tinkamo krovinio kiekio suderinimo nusikalstamos veikos nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo, jog L. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienerius metus, buvo jos direktoriumi, o paskutiniu metu – vadybininku, organizavo krovinių gabenimą į užsienį, bendravo su užsakovais, ieškojo krovinių, organizavo jų pakrovimą, gabenimą ir pan., todėl jo vaidmuo bendrininkų grupėje buvo reikšmingas ir sunkiai pakeičiamas. Tokias aplinkybes iš dalies nurodė ir M. J., kad atspausdinti fiktyvūs dokumentai – sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščiai turėjo būti fiktyviai pasirašyti, tačiau pats jis nenorėjo jų pasirašyti. G. G. nunešė USB atmintinę tėvui, šis atspausdino dokumentus ir pasirašė. G. G. paprašius dokumentus pasirašyti už kitos įmonės vadovą, parašus padėjo, t. y. suklastojo dokumentus. Tėvas žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštienos užsakymą ir gabenimą, nes pats dėl jos tarėsi. Tėvui M. J. pasakė, kad bus ir kitas krovinys, todėl prašė užsakyti mažesnį UAB „Amadeiros“ palečių pakrovimą. Tėvas nesiteiravo, koks tai bus krovinys ir pasirašė atsispausdintus dokumentus - CMR ir sąskaitą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padarytos G. G., M. J. ir L. J. veikiant bendrininkų grupe.
Dėl M. J. ir L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės
29. M. J. ir L. J. gynėjo apeliaciniame skunde grindžiama, kad nuteistųjų prisipažinimas ir gailėjimasis turėtų būti pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
30. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014 ir kt.).
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų parodymai teisme negali būti vertinami kaip visiškas ir savanoriškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Teisme L. J. neprisipažino dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o M. J. neprisipažino dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisme davė parodymus, kurie neatitiko kitų byloje surinktų įrodymų, netgi klaidino teismą. M. J. ir L. J. prisipažino dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o M. J. prisipažino ir dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų prisipažinimas atliktas įvertinus surinktus neginčijamus įrodymus ir nepasižymėjo kritišku savo veiksmų pasmerkimu. Taigi skundų argumentai, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi yra atmetami.
Dėl bausmių
32. Nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirto dydžio bauda – 496 MGL (24 800 Eur), yra nepakeliama finansinė našta, o per nustatytą 12 mėnesių terminą G. G. neturi galimybės užsidirbti tokią sumą pinigų ir sumokėti baudą, todėl prašo sumažinti baudą arba nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą. L. J. ir M. J. ir jų gynėjo V. Vitkovskio apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jiems paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, teisėtumo principus ir yra perteklinės.
33. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.
34. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
35. Iš nuteistojo G. G. skundo argumentų matyti, kad nuteistajam paskirta bausmės rūšis nelaikoma netinkama, tačiau nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu ir prašoma jį mažinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės motyvuotas nuteistojo asmenybės, jo padarytos veikos pobūdžio ir kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumos įvertinimu, todėl yra teisingas ir nekeistinas.
36.1. Byloje nustatyta, kad G. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 292 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiamais įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai bei apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, dirbantis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti iš tokios neteisėtos veikos turtinę naudą, o BK 292 straipsnio 1 dalyje – veikdamas bendrininkų grupėje), jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Atsižvelgęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad įstatymų leidėjas už apysunkį nusikaltimą yra nustatęs baudos dydį nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (vidurkis 2050 MGL), o už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (vidurkis 3075 MGL). Įvertinęs kaltininko vaidmenį nusikaltimuose, jo asmenybę ir kitas aukščiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. už abi nusikalstamas veikas paskyrė baudą, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 47 straipsnyje numatytas baudų už tokio pobūdžio veikas vidurkį. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
36.2. Nuteistasis savo prašymą švelninti jam paskirtą bausmę motyvuoja mažomis pajamomis, sunkia finansine padėtimi, o baudos dydį vertina kaip nepakeliamą finansinę naštą, tačiau bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikro poveikio nuteistajam taikymu, dėl kurių jis patirs neigiamas pasekmes. Paskirta bausme sukeliami nepatogumai ir apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau taip pat turi paveikti nuteistuosius laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Be to, apeliantas teismui nepateikė jokių jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų – skolų, finansinių įsipareigojimų, gaunamų pajamų patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija nemano, kad nuteistajam paskirta 500 MGL dydžio bauda (galutinė 496 MGL dydžio bauda) yra per didelė našta, kuri aiškiai neatitiktų proporcingumo reikalavimų, būtų aiškiai per griežta, todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.
36.3. Nuteistasis G. G. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo G. G. atžvilgiu pripažinti tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. G. ilgą laiką gyveno nepritekliuje, negalėjo išlaikyti savęs ar savo artimųjų dirbdamas legalų darbą. Kaip minėta, byloje nepateikta jokių jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų.
36.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. buvo įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde G. G. patvirtino, kad šiuo metu dirba, taip pat planuoja tęsti studijas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio dydį bei kitas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, todėl, remiantis vien nuteistojo tvirtinimu dėl jo sunkios finansinės padėties, šiuo metu negalima daryti išvados, kad jis per teismo nustatytą laiką neturės jokių galimybių sumokėti paskirtą 24 800 Eur dydžio baudą. Todėl šioje baudžiamojo proceso stadijoje tenkinti nuteistojo L. G. prašymą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, negalėdamas sumokėti paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą, nuosprendžio vykdymo proceso metu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kartu pateikdamas savo finansinę padėtį patvirtinančią informaciją.
36. L. J. ir M. J. ir jų gynėjo V. Vitkovskio apeliaciniuose skunduose ginčijama paskirtų bausmių rūšis ir dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams paskirta bausmė (laisvės atėmimas dvejiems metams) nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, šios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl šią bausmę keisti nėra pagrindo.
37.1. Byloje nustatyta, kad L. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalis) už kurio padarymą baudžiamais įstatymas numato alternatyvias bausmes baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai bei nesunkus nusikaltimas susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas tris kartus, 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o po nagrinėjamu atveju padarytų nusikalstamų veikų padarymo dar du kartus nusikalto ir buvo pripažintas kaltu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkius nusikaltimus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus L. J. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmių dydį nustatė mažesnį už straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Pirmosios instancijos teismas L. J. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai (199² straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis 4 metai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 1 metai 6 mėnesiai). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme L. J. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
37.2. L. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, serga lėtine liga. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei lėtinė liga, nei puoselėjami santykiai su šeimos nariais nesustabdė L. J. nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų bei vėlesnių nusikalstamų veikų. L. J. du kartus būdamas neblaivus smurtaudamas artimoje aplinkoje savo žmonai sukėlė fizinį skausmą, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visi šie motyvai veda teisėjų kolegiją prie išvados, kad L. J. paskirta teisinga bausmė, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų.
37.3. Byloje nustatyta, kad M. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai bei nesunkus nusikaltimas susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas tris kartus, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį teistumas nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu nebuvo išnykęs), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Įvertinęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus M. J. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmių dydį nustatė mažesnį už straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Pirmosios instancijos teismas M. J. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai (199² straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis 4 metai, BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 3 metai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 1 metai 6 mėnesiai). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme M. J. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
37. M. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas klaidingai nurodė, jog M. J. yra teistas ir iki šiol bausmės nėra atlikęs, nors šis jau senai įmokėjo jam paskirtą baudą ir jis laikomas neteistu. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu M. J. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo ir bausmė 148 MGL (5572 Eur) dydžio bauda. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad M. J. į probuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2016 m. gegužės 9 d. (t. 7, b. l. 90). Taigi baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti tik nuo 2016 metų gegužės mėnesio. BK 97 straipsnio 2 dalies 3 punkto a) papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu nuteisti už nesunkų nusikaltimą. M. J. teistumas už 2016 metais padarytą nusikalstamą veiką turėjo pasibaigti praėjus trejiems metams po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės įvykdymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda kaip skola valstybei buvo išieškota tik 2020 m. birželio 4 d. (grąžintas vykdomasis dokumentas), todėl realiai neatlikus bausmės (nesumokėjus baudos) M. J. teistumas nebuvo išnykęs. Teismas pagrįstai vertindamas M. J. asmenybę atsižvelgė į aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas galutinę subendrintą bausmę M. J. nurodė, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bendrina su 2016 m. kovo 25 d. Druskininkų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalies paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bei 148 MGL baudos neatlikta dalimi – 148 MGL bauda, ir paskiria galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą ir 148 MGL (5572 Eur) dydžio baudą. Subendrindamas nuosprendžius pirmosios instancijos teismas buvo įsitikinęs, kad M. J. nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis 2020 m. vasario 19 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštu dėl duomenų pateikimo, kuriuo informuojama, kad baudžiamojoje byloje (nuteistasis M. J.) duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 7, b. l. 135). Apygardos teismas neturėjo jokių kitų duomenų apie M. J. sumokėtą baudą, bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nepateikė ir gynyba, todėl baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Baudos sumokėjimą patvirtinančius duomenis gynyba pateikė tik bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme – 2021 m. liepos 28 d. Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma, kurioje nurodyta, kad M. J. yra/buvo atsiskaitęs su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2021 m. liepos 28 d. duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra/buvo pateiktos, 2021 m. liepos 28 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis, yra/buvo neskolingas valstybės ir /ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu subendrinta galutinė bausmė (laisvės atėmimas ir bauda) nereiškia, kad M. J. 2016 metais baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda buvo atnaujinta ar neįskaityta, ji nėra papildomai ar naujai paskirta. Kadangi paskirta bauda tinkamai sumokėta dar prieš priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį, ši nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis laikoma įvykdyta, o M. J. privaloma atlikti tik likusią neatliktą galutinės subendrintos bausmės dalį – dvejus metus laisvės atėmimo.
Dėl išieškotinų sumų dydžio
39. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su išieškomo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai vertino transporto priemonių vertę remdamasis VšĮ „Emprekis“ pateikiamais duomenimis. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.
40. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, turto, kaip nusikaltimo dalyko, vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-103-788/2020 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad spręsdamas dėl išieškomo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio teismas vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (9.3/50)-2V-8207, kurioje nustatyta vidutinė transporto priemonių rinkos vertė. Pažymoje nurodyta, kad G. V. įmonei priklausančių transporto priemonės vilkiko ,,DAF FT 95XF.430“ rinkos kaina 7 940 Eur, puspriekabės ,,Schmitz SKO24“ – 9 300 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ,,VW Touran 2.0 TDI“ rinkos kaina 3 060 Eur, o priekabos ,,Niewiadow BS750“, priklausančios individualios įmonės savininkui K. K., rinkos kaina 550 Eur (t.2, b. l. 142-143). Bendra nusikalstamoms veikoms daryti panaudoto svetimo turto vertė – 20 850 Eur. Pažymoje informuojama, kad šios transporto priemonių vertės nustatytos remiantis naudotų transporto priemonių kainų žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“ interneto tinklalapiu (www.emprekis.lt). Iš pažymos duomenų matyti, kad nustatant nagrinėjamai bylai aktualiu laiku buvusią transporto priemonių vidutinę kainą buvo nurodomi konkretūs kriterijai (pagaminimo metai, kuro tipas, variklio darbinis tūris, variklio galia, maksimali masė), kurie iš esmės atitinka nusikalstamų veikų padaryme naudotų transporto priemonių techninius duomenis. Kartu pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ sistemoje vidutinės transporto priemonių kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, todėl gynybos pateikti selektyviai atrinkti skelbimai su nurodyta mažesne, nei pažymoje nustatyta, transporto priemonių kaina, nepaneigia VšĮ „Emprekis“ nustatytų duomenų pagrįstumo. Be to, minėtoje pažymoje nustatyta transporto priemonių vidutinė rinkos vertė remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (2019 m. balandžio mėn), todėl apeliantų 2021 m. rugpjūčio 4 d. atrinktų transporto priemonių skelbimų rezultatai nebeatspindi veikos padarymo metu buvusios situacijos. Natūralu, kad per dvejus metus transporto priemonių vertė galėjo sumažėti.
41. Nesutikdami su konfiskuotino turto verte apeliantai turėjo galimybę patys pateikti konkretaus turto vertinimą patvirtinančius dokumentus arba prašyti teismo atlikti tokio pobūdžio vertinimą, tačiau jokių turto vertę patvirtinančių dokumentų nepateikė ir prašymų nepareiškė. Skunduose ydingai nurodoma bendra konfiskuotino turto vertė. Pabrėžiama, kad „VW Touran“ vidutinė rinkos vertė yra 1300 Eur, priekabos „Niewiadow“ BS750 – 850 Eur, o vilkiko DAF XR 95 480 – 7 000 Eur, viso 8 150 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir sudėjus apeliaciniuose skunduose nurodytas transporto priemonių vertes, bendra transporto priemonių vertė yra 9 150 Eur, o ne 8 150 Eur. Be to, apeliaciniuose skunduose nepaminėta puspriekabės ,,Schmitz SKO24“ vidutinė rinkos vertė, kuri Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje nurodyta kaip 9 300 Eur, t. y. beveik pusę bendros konfiskuotino turto vertės. Galiausiai, skunduose nurodytos transporto priemonių vertės beveik nesiskiria nuo minėtoje pažymoje nurodytų transporto priemonių verčių, o priekabos ,,Niewiadow BS750“ vidutinė rinkos vertė teismo netgi buvo nustatyta mažesnė, nei pateikta apeliaciniuose skunduose (550 Eur, o ne 850 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie transporto priemonių vidutinę rinkos vertę ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nustatė tinkamai. Jo mažinti dėl skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
42. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad G. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur (t. 11, b. l. 68) ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.
43. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. G. G. nurodė, kad dirba, gauna pajamas, iš nuteistojo prašoma išieškoti 72 Eur suma nėra didelė, todėl G. G. turtinės padėties žymiai nepaveiks, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme yra adekvati ir už G. G. suteiktas atstovavimo paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme yra išieškotina.
44. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. G., nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, taip pat nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš G. G. 72 eurus valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.