Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G., nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, taip pat nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda;

- pagal BK 292 straipsnio 1 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir G. G. paskirta subendrinta bausmė 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. G. G. išbūtas laikas (dvi paros), vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirta G. G. galutinė bausmė – 496 MGL dydžio, t. y. 24 800 (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų) Eur bauda, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį baudai sumokėti.

L. J. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir paskirta L. J. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinti apėmimo būdu su 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnį paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir L. J. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką, įskaitytas išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 8 d. 05.14 val. iki 2019 m. balandžio 9 d. 23.00 val. (2 paros) laikas, taip pat atlikta dalis bausmės, paskirtos 2019 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

M. J. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį (veiką perkvalifikavus iš BK 292 straipsnio 3 dalies) ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 292 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 25 d. Druskininkų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bei 148 MGL baudos neatlikta dalimi – 148 MGL bauda, ir paskirti galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 148 MGL (5572 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką iškaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. (2 paros).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. G., L. J., M. J. konfiskuota vilkiko ,,DAF FT 95XF.430“, puspriekabės ,,Schmitz SKO24“, automobilio ,,VW Touran 2.0 TDI“, priekabos ,,Niewiadow BS750“ vertę atitinkanti pinigų suma – 20 850 Eur, išieškant iš kiekvieno po 6 950 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konfiskuoti ir sunaikinti daiktai, kurių apyvarta uždrausta (cigaretės), taip pat uždraustų veikų įrankiai bei priemonės – daiktai kurie buvo naudojami nusikalstamų veikų daryme (mobiliojo ryšio telefonai, rankinis keltuvas)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G., L. J. ir M. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:

1.1. G. G., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., L. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes-cigaretes, o būtent, iki 2019 m. balandžio 1 d. M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, susitarė su savo tėvu L. J., jog pastarasis, tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430”, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. L. J. telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat jis (M. J.) iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija), 2 p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 124 168,87 Eur. Šias akcizais apmokestinamas prekes – 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – viso 37 933 pakelius cigarečių, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, M. J. nurodė G. G. iki 2019 m. balandžio 1 d. pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Jis (G. G.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įvykdęs M. J. nurodymą, šias cigaretes aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsiant nusikalstamą veiką M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“ buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį, ir šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019-04-03 perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, nuo 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, 2019 m. balandžio 3 d., 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., jį (G. G.) ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę - šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu sulaikė ir pastatė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.

1.2. Be to, G. G. veikdamas bendrininkų grupėje su M. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent, 2019 m. balandžio 2 d. M. J. G. G. nurodė už atlygį į Didžiąją Britaniją neteisėtai gabenti cigaretes bei, prieš išgabenant šias cigaretes į Didžiąją Britaniją, nuvykti į Latvijos Respublikos teritoriją, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, 2019 m. balandžio 3 d. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su pakrautu cigarečių ir šaldytos paukštienos kroviniu, išvyko link Latvijos Respublikos valstybės sienos. 2019 m. balandžio 3 d., 04.03 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), G. G. įvažiavo į Latvijos Respublikos teritoriją, kur M. J. nurodymu, miško aikštelėje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: L. X. T., P. V. H., V. C. M., N. V.N., M. X. D., N. S. K., N. M. H., T. V. T., L. T. T., T. X. B., T. D. N., L. A. D., N. V. T., N. T. H. ir T. T. H. Q., juos patalpino į puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), daiktadėžes. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G., vairuodamas krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su cigarečių bei šaldytos paukštienos kroviniu bei penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai gabendamas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. G., nuo 2019 m. balandžio 3 d. 06.18 val. vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, 2019 m. balandžio 3 d. 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., G. G. ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę – šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu, sulaikė ir pastatė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.

1.3. L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai gabeno įgytas akcizais apmokestinamas prekes-cigaretes, o būtent, iki 2019 m. balandžio 1 d. L. J. susitarė su savo sūnumi – M. J., dirbančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jog jis (L. J.), tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. Jis (L. J.) telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat M. J. iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija), 2.p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 124 168,87 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes: 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 37 933 pakelius cigarečių, iki 2019 m. balandžio 1 d. nurodė G. G. jas, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautuose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Šias cigaretes G. G. aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę - šaldytuvą ,,Schmitz“ jo (L. J.) susitarimu buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį, ir šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d. M. J. perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. Tęsdami nusikalstamą veiką, jis (L. J.) ir M. J., žinodami, kad 2019 m. balandžio 3 d. krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir su jame buvusiu legaliu ir nelegaliu kroviniu bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiais Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, turėdami tikslą iš šaldytuvo, be teisėtai gabento šaldytos vištienos krovinio, pasiimti ir krovinį su paslėptomis cigaretėmis, M. J. 2019 m. balandžio 4 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui pateikė prašymą grąžinti krovinį su šaldytais maisto produktais, tame tarpe ir plastikines talpas – kibirus bei kartonines dėžes, kuriose buvo paslėptos cigaretės, bei 2019 m. balandžio 7 d. surašė įgaliojimą L. J. nuvykti į VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą ir teisėtai gabentą šaldytos paukštienos krovinį perkrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę bei nurodė išgabenti krovinį su paslėptomis cigaretėmis. Tuo tikslu M. J. 2019 m. balandžio 7 d. su individualios įmonės savininku K. K. sudarė sutartį dėl priekabos ,,Niewiadow“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos, kurią jis (L. J.) prikabino prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,VW Touran“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 8 d., apie 01.20 val., atvyko į Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritoriją, tačiau savo nusikalstamo sumanymo išgabenti krovinio su paslėptomis cigaretėmis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iš puspriekabės - šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), iškrovus legaliai gabentą šaldytos paukštienos krovinį, buvo aptiktos paslėptos cigaretės ir jos sulaikytos.

1.4. Be to, L. J., veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, vykdant nusikalstamą veiką, turint tikslą prisidengiant pagamintais netikrais dokumentais ir suklastotais tikrais dokumentais, neteisėtai išgabenti į Didžiąją Britaniją akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, L. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 2 d., pagamino netikrus dokumentus: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į ją įrašęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, (registruota (duomenys neskelbtini)) dėl 20 kg kepimo tešlos pirkimo, į kurią įrašė D. D. pavardę ir jos vardu pasirašė bei buvo uždėtas netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudas. Taip pat L. J. pagamino netikrą dokumentą - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (registruotos (duomenys neskelbtini)) vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2018 m. rugpjūčio 23 d. data paruoštą ruošinį su Nr. (duomenys neskelbtini), savo nešiojamame kompiuteryje ,,Vostro 3550“ Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, į ją įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“ (registruota (duomenys neskelbtini)) sudarė sutartį dėl 32 kg smulkintos jautienos pirkimo, kurią pasirašė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbančio asmens L. S. parašu ir uždėjo netikrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ spaudą. L. J., bendrai veikdamas su M. J., suklastojo tikrus dokumentus: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), į jį L. J. įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens tris paletes su kepimo tešla, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudą, L. J. pasirašė D. D. vardu, o į tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens dvi paletes su smulkinta jautiena. CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ spaudą, jis pasirašė ir šiuos suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui M. J., o pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri dokumentai bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, jų grafose Nr. 16 kaip vežėjas uždėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudus bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje Nr. 23 pats pasirašė bei šiuos netikrus ir suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui G. G.. 2019-04-03, apie 15.00 val., sulaikius krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini) su neteisėtai gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, įvykio vietoje, transporto priemonės stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), šie netikri ir suklastoti dokumentai buvo rasti nurodyto vilkiko kabinoje ir paimti.

1.5. M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su L. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenims, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamų prekių-cigarečių, ir jas gabeno, o būtent, iki 2019 m. balandžio mėn. 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, M. J. susitarė su savo tėvu L. J., jog pastarasis, tardamasis su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B. dėl šaldytos paukštienos krovinio paėmimo ir pervežimo, susitars, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. V. įmonei, vietoje 26 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, būtų pakrauta 20 palečių, taip paliekant vietos neteisėtam cigarečių kroviniui. L. J. telefonu susisiekė su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu D. B., kuriam nebuvo žinoma apie ketinimą papildomai gabenti cigarečių krovinį, ir susitarė, kad 2019 m. balandžio 2 d. M. J. atvykus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bus pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris turės būti pristatytas į Didžiąją Britaniją. Taip pat M. J. iki 2019 m. balandžio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 įstatymo Nr. 4-312 redakcija) 2 p. reikalavimus, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis ?...?“, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 124 168,87 Eur, ir šias akcizais apmokestinamas prekes - 3340 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 468 pakelius cigarečių ,,Winston XStyle Dual“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Fest Compact“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 550 pakelių cigarečių ,,Korona Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 160 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 140 pakelių cigarečių ,,Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 12200 pakelių cigarečių ,,NZ Black“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 20915 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 37 933 pakelius cigarečių, iki 2019 m. balandžio 1 d. nurodė G. G. jas, paslėptas plastikinėse talpose – kibiruose su etiketėmis ,,Bemielė sluoksniuota tešla“, sukrautuose ant trijų palečių, ir kartoninėse dėžėse su etiketėmis ,,Smulkinta jautiena“, sukrautose ant dviejų palečių, pakrauti į krovininio vilkiko ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Šias cigaretes G. G. aukščiau nurodytu krovininiu vilkiku neteisėtai atgabeno iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos ir vilkiką bei puspriekabę – šaldytuvą su kroviniu perdavė M. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paslėpti 37 933 pakeliai cigarečių, 2019 m. balandžio 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvyko į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), buvo sandėliuojama AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaminama produkcija, ir kur į puspriekabę-šaldytuvą ,,Schmitz“ buvo pakrauta 20 palečių su šaldytos paukštienos kroviniu, kuris užstojo anksčiau į puspriekabės-šaldytuvo priekinę dalį pakrautą cigarečių krovinį. Šį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d. M. J. perdavė G. G., nurodydamas juo vykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių bei, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J., žinodamas, kad 2019 m. balandžio 3 d. krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir su jame buvusiu legaliu ir nelegaliu kroviniu bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčiais Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiais sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, turėdamas tikslą iš šaldytuvo, be teisėtai gabento šaldytos vištienos krovinio, pasiimti ir krovinį su paslėptomis cigaretėmis, 2019 m. balandžio 4 d. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriui pateikė prašymą grąžinti krovinį su šaldytais maisto produktais, tame tarpe ir plastikines talpas – kibirus bei kartonines dėžes, kuriose buvo paslėptos cigaretės, bei 2019 m. balandžio 7 d. surašė įgaliojimą L. J. nuvykti į VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą ir teisėtai gabentą šaldytos paukštienos krovinį perkrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę bei nurodė išgabenti krovinį su paslėptomis cigaretėmis. Tuo tikslu M. J. 2019 m. balandžio 7 d. su individualios įmonės savininku K. K. sudarė sutartį dėl priekabos ,,Niewiadow“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuomos, kurią L. J. prikabino prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,VW Touran“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 8 d., apie 01.20 val., atvyko į Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos teritoriją, tačiau savo nusikalstamo sumanymo išgabenti krovinio su paslėptomis cigaretėmis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi iš puspriekabės - šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), iškrovus legaliai gabentą šaldytos paukštienos krovinį, buvo aptiktos paslėptos cigaretės ir jos sulaikytos.

1.6. Be to, M. J., veikdamas bendrininkų grupėje su G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent, 2019 m. balandžio mėn. 2 d. M. J. G. G. nurodė už atlygį į Didžiąją Britaniją neteisėtai gabenti cigaretes bei, prieš išgabenant šias cigaretes į Didžiąją Britaniją, nuvykti į Latvijos Respublikos teritoriją ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paimti penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių ir, juos pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nugabenti į Lenkijos bei Vokietijos teritoriją. G. G., vykdydamas M. J. nurodymą, 2019 m. balandžio 3 d. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, krovininiu vilkiku ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su pakrautu cigarečių ir šaldytos paukštienos kroviniu išvyko link Latvijos Respublikos valstybės sienos ir 2019 m. balandžio 3 d., 04.03 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Latvijos Respublikos teritoriją, kur M. J. nurodymu miško aikštelėje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo vieta nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų paėmė penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių: L. X. T., P. V. H., V. C. M., N. V.N., M. X. D., N. S. K., N. M. H., T. V. T., L.T. T., T. X. B., T. D. N., L. A. D., N. V. T., N. T. H. ir T. T. H. Q. ir patalpino juos į puspriekabės-šaldytuvo ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), daiktadėžes. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. G., vairuodamas krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su cigarečių bei šaldytos paukštienos kroviniu ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių, 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., per (duomenys neskelbtini) kelio pasienio kontrolės punktą (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabendamas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tęsiant nusikalstamą veiką G. G. M. J. nurodymu nuo 2019 m. balandžio 3 d., 06.18 val., vairuodamas nurodytą krovininį vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu 2019 m. balandžio 3 d., 11.47 val., atvyko į transporto priemonės stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., G. G. ir penkiolika Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, o krovininis vilkikas ,,DAF FT 95XP.430“ v. n. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė -šaldytuvas ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su kroviniu buvo sulaikyti ir pastatyti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio teritorijoje.

1.7. Be to, M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su L. J., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, vykdant nusikalstamą veiką, turint tikslą neteisėtai į Didžiąją Britaniją, prisidengiant netikrais pagamintais ir suklastotais tikrais dokumentais, išgabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, bendrininkui L. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 2 d., pagaminus netikrus dokumentus: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į ją įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su pirkėju – įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), dėl 20 kg kepimo tešlos pirkimo, į kurią įrašė D. D. pavardę ir jos vardu pasirašė bei buvo uždėtas netikras UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudas, taip pat jam (L. J.) pagaminus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), vardu išduotą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2018 m. rugpjūčio 23 d. data paruoštą ruošinį su Nr. (duomenys neskelbtini) savo nešiojamame kompiuteryje ,,Vostro 3550“ Nr. (duomenys neskelbtini), jis laikė, į ją L. J. įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pardavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su pirkėju - įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį dėl 32 kg smulkintos jautienos pirkimo, kurią L. J. pasirašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbančio asmens L. S. parašu ir uždėjo netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudą, M. J., bendrai veikdamas su L. J., suklastojo tikrus dokumentus: tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), į jį L. J. įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens tris paletes su kepimo tešla, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sandėlis 1 spaudą ir pasirašius D. D. vardu bei L. J. į tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ į Didžiąją Britaniją nugabens dvi paletes su smulkinta jautiena, CMR grafoje Nr. 22 uždėjus netikrą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudą bei pasirašius ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus bendrininkui M. J., pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikri dokumentai bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastoti, jų grafose Nr. 16 kaip vežėjas uždėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ spaudus bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje Nr. 23 pats pasirašė bei šiuos netikrus ir suklastotus dokumentus perdavė bendrininkui G. G.. 2019 m. balandžio 3 d., apie 15.00 val., sulaikius krovininį vilkiką ,,DAF FT 95XP.430“, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – šaldytuvu ,,Schmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), su neteisėtai gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, įvykio vietoje, transporto priemonės stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), šie netikri ir suklastoti dokumentai buvo rasti nurodyto vilkiko kabinoje ir paimti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje G. G., M. J. ir L. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo G. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 292 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, L. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir M. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis.

Dėl įrodymų vertinimo M. J. ir G. G. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 292 straipsnio 1 dalį

9. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistųjų pozicija ir apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje ištirtus įrodymus išsamiai išdėstė, gretino tarpusavyje ir išanalizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia G. G. ir M. J. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė dalį duomenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms tiek dėl nuteistųjų veiksmų, tiek dėl jų tyčios turinio. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl G. G. ir M. J. padarytų veiksmų pobūdžio ir jų apimties, šių veiksmų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos neteisėtos veikos požymiai nuteistiesiems nustatyti tinkamai. Nėra objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių G. G. ir M. J. kaltę, veikos įrodytumo. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. BPK nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.

12.1. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad teismas užsienio piliečių parodymais vadovavosi nepagrįstai, nes Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečiai nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o teisme jie nebuvo pakviesti į apklausą, jų parodymai nebuvo patikrinti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad minėtus nuteistųjų gynėjų prašymus teismas nagrinėjo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, nurodė kodėl atmetė gynybos prašymus apklausti Vietnamo piliečius. Byloje yra 2019 m. balandžio 10 d. Latvijos pasienio apsaugos pranešimas apie 15 vietnamiečių priėmimą readmisijos tvarka (t. 1, b. l. 88). Taigi praėjus savaitei po nagrinėjamo įvykio vietnamiečiai buvo perduoti Latvijos Respublikai ir jų Lietuvoje nebebuvo. Praėjus dvejiems metams po įvykių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo mažai tikėtina, kad Vietnamo piliečiai tebėra Latvijos Respublikoje. Teismas neturėdamas jokių duomenų apie asmenis ir jų buvimo vietą, neturėjo galimybės iškviesti šių liudytojų į teismo posėdį, todėl pagrįstai atmetė gynybos prašymus ir laikydamasis baudžiamojo proceso taisyklių pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynybą pateikė tuos pačius prašymus apklausti Vietnamo piliečius. Teisėjų kolegija prašymą atmetė, nes šio prašymo įgyvendinti nėra galimybės, be to, šių asmenų parodymai nėra vienintelis nuteistųjų kaltės įrodymų šaltinis byloje, jie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir juos papildo.

12.2. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-524/2014, Nr. 2K-76-942/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Taigi, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantų ir jų gynėjų prašomi tam tikri įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, savaime nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ar kad pirmosios instancijos instancijos teismas nepatikrino bylos duomenų.

12.4. Skunduose akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojai matė ir galėtų atpažinti vilkiko vairuotoją, tačiau tokiais duomenimis ir nėra grindžiama nuteistųjų kaltė. Byloje nustatyta, kad vilkiką Latvijos teritorijoje vairavo G. G., o vietnamiečiai patvirtino aplinkybę, jog vilkiko vairuotojas negalėjo nematyti jų laipinimo į vilkiko puspriekabės daiktadėžes ir žinojo bei suvokė situaciją. Vadinasi vilkiką vairavęs G. G. matė ir suvokė, kad į jo vairuojamo vilkiko daiktadėžes yra talpinami užsieniečiai, kuriuos jis neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norėjo taip veikti.

12.5. Skunduose pabrėžiama, kad kai kurių liudytojų asmens duomenys nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ir teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų duomenimis, kaip antai, S. N. V.. Šie skundų argumentai nepagrįsti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte dėl 15 vietnamiečių piliečių perdavimo (t. 1, b. l. 85) nurodytas sąrašas, kuriame surašyti visų sulaikytų ir perduodamų vietnamiečių duomenys. Dalis sulaikytų vietnamiečių su savimi neturėjo asmens tapatybe patvirtinančių dokumentų, todėl jų vardai, pavardės ir gimimo data buvo surašyti pagal jų žodžius prisistatymo metu. Sąraše yra nurodytas asmuo N. V. T., tačiau dėl galimos rašybos klaidos šio asmens vardas ir pavardė nurodyti kitaip nei kaltinamajame akte ar skundžiamame nuosprendyje, bet akivaizdu, kad tai yra tas pats asmuo, kurio vardas ir pavardė apklausos protokole ir kaltinamajame akte nurodyti kaip S. N. V.. Tokią aplinkybę patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas (t. 1 b. l. 76-78), kuriame yra S. N. V. parašas. Teismas pažymi, kad dabartinėje situacijoje nėra galimybės patvirtinti šio liudytojo tikruosius asmens tapatybės duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausias yra liudytojo duotų parodymų turinys, o ne asmens tapatybės tikslumas. Liudytojo vardo tikslumas parodymų turiniui įtakos neturėjo.

12. Skunduose teigiama, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog M. J. ir G. G. veikė bendrininkų grupe ir vykdė BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką.

13.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

13.2. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

13. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. G. tiesioginiais savo veiksmais neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, slėpė juos automobilio priekabos daiktadėžėse, įvežė juos į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol Vietnamo piliečiai buvo sulaikyti. M. J. pats tiesiogiai užsienio piliečių neteisėtai negabeno, tačiau savo veiksmais visapusiškai prisidėjo prie tokios nusikalstamos veikos įgyvendinimo ir veikė kaip bendrininkas. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad M. J. dėl tokios veikos tarėsi su G. G. bei nenustatytais asmenimis. M. J. liepė G. G. vykti į Latviją, pavedė jam paimti užsienio valstybės piliečius ir juos gabenti per Lietuvos valstybės sieną. Teismas tinkamai nustatė, kad G. G. neturėjo jokių kontaktų ar ryšių su asmenimis, organizavusiais Vietnamo piliečių atvykimą į nurodytą vietą Latvijos teritorijoje, akivaizdu, jog konkrečias koordinates, užsieniečių perėmimo laiką, jų gabenimo aplinkybes žinojo M. J., o šiuos duomenis sužinojęs iš nenustatytų asmenų, perdavė nurodymus G. G. ir koordinavo nusikalstamos veikos įgyvendinimą. Tokiu būdu M. J., iš anksto pažadėdamas atlikti aptartus veiksmus t. y. daryti nusikalstamą veiką, ją koordinuodamas su kitais nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiais asmenimis, pateikdamas G. G. gautą ir tik jam bei nenustatytiems asmenims žinomą informaciją, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas.

14. Aplinkybę apie M. J. nusikalstamą veikimą iš dalies patvirtina jo paties parodymai bei G. G. parodymai. M. J. nurodė, kad tą vakarą, kai jie su G. G. perkrovė į vilkiką baltarusio atvežtas cigaretes, jam buvo duotos koordinatės, kur reiks nuvykti Latvijoje ir telefonas, kuriuo reiks paskambinti, kai G. G. jau bus prie Latvijos sienos. Kai G. G. išvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“, M. J. žinojo, kad iki Latvijos jis važiuos apie 3-4 valandas, kol pasieks pasienį. Todėl G. G. pasakė, kad apie vienuoliktą jis bus pasienyje, kad jo ten lauks „VW Passat” automobilis su latviškais numeriais, ir, kad jis atidavęs daiktadėžėse sudėtas cigaretes latviui, berods vardu Arturas, važiuotų link Vakarų. Laiką, kada G. G. bus sutartoje vietoje, nurodė paskambinęs baltarusiui. Kai Gerdas atidavė cigaretes ir pajudėjo link Vakarų, gal ir kontaktavo jiedu telefonu. G. G. parodymuose teigiama, kad M. J. pradžioje sakė, kad reiks cigaretes vežti į Angliją, o paskui paaiškėjo, kad dalį cigarečių – tas kurios buvo maišuose, reikės nuvežti iki Latvijos sienos ir perduoti latviams, ir tik po to važiuoti į Angliją. G. G. pasirengė kelionei ir atvažiavo į Vilnių, kur jiedu susitiko prie “(duomenys neskelbtini)” ir apsikeitė automobiliais. Prieš išvykstant, M. J. liepė jam pirmiau nuvažiuoti iki Latvijos sienos, ir ten palikti jį pasitiksiantiems latviams cigaretes, kurias jie sukrovė į vilkiko daiktadėžes. M. J. jam perdavė GPS koordinates, kur jis turėjo nuvažiuoti, ir pasakė, kad toje vietovėje jo lauks automobilis „VW Passat “, prie kurio jis turi privažiuoti ir perkrauti cigaretes. Koordinatės buvo nurodytos skaičiais, navigacijoje juos suvedus – ilgumą ir platumą, pasirodė taškas, į kurį jis turėjo nuvykti. Jis per kelias valandas nuvažiavo pagal navigaciją į nurodytą vietą. Tai buvo Lietuvos – Latvijos pasienis, netoli buvo didelė aikštelė, miškelis. Atvažiavo jis jau visiškoje tamsoje ir nurodytoje vietoje pamatė automobilį „ VW Passat“, o prie jo dar stovintį ir autobusiuką. Nuteistųjų parodymai patvirtina, kad G. G. visą informaciją, kur ir kada važiuoti susitikti su latviais gavo iš M. J., todėl be M. J. veiksmų ši nusikalstama veiką nebūtų padaryta. Pažymėtina, kad aplinkybes, kur važiuoti susitikti su latviais G. G. nurodė gavęs, o M. J. nurodė perdavęs G. G. dėl cigarečių pervežimo, tačiau anksčiau nurodytais motyvais ši nuteistųjų versija, dėl cigarečių perdavimo, paneigta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad G. G. M. J. perdavė informaciją susijusią ne su cigarečių perdavimu, o su užsienio piliečių gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną.

15. Situaciją, kad M. J. buvo žinoma apie neteisėtą užsienio piliečių gabenimą patvirtina ir jo susirašinėjimas su tėvu L. J., užfiksuotas 2019 m. balandžio 8 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus apžiūros protokole. Protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei VNS-L21“ paimtas 2019 m. balandžio 8 d. iš L. J. asmens kratos metu. Programoje „Viber“ užfiksuotas susirašinėjimas su abonentu (duomenys neskelbtini) (M. J. naudotas telefono numeris), pasivadinusiu „M.“. Susirašinėjimas vyko 2019 m. sausio 24 d., 15.41-15.53 val. L. J. išsiuntė pranešimą „o ka anglai sake del nelegalu“, gautas atsakymas iš M. J. „Nieko“, „Dzin ce visiems viskas“, „Net neparase kad pazeistas krovinys“, Taigi cmr matai nieko neoazymejo“, L. J. rašo „aisku nezinojom reikejo nieko nesakyt“, gautas M. J. atsakymas „Tai gal bk ir nebus“, „Gal taip ir praeis“, L. J. atsako „ok kolkas nepanikuojam ir laukiam“, nes uzsakovas kur dabar vesi krovini nieko nezino“, M. J. atsakymas „Tam kroviniui viskas ok“ (t. 2, b. l. 115-116). Nors nėra duomenų, kad šis susirašinėjimas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu įvykiu, tačiau susirašinėjimo pobūdis atskleidžia, kad informacija apie nelegalus M. J. disponavo ir ja dalinosi, svarstė apie gresiančią atsakomybę (Tai gal bk ir nebus). Nors skunde teigiama, kad M. J. paaiškino savo susirašinėjimų turinį, tačiau duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme M. J. paaiškino tik susirašinėjimų su asmeniu slapyvardžiu „M.“ turinį, o dėl susirašinėjimo su tėvu jokių aplinkybių nenurodė.

17. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad apie neteisėtai gabenamus užsieniečius, niekas nežinojo, nes nėra realu ir logiška, kad žinodami apie vilkike esantį nelegalų krovinį – cigaretes, tuo pačiu G. G. ir M. J. būtų nelegaliai gabenę dar ir vietnamiečius bei papildomai rizikuotų. Jeigu būtų nelegaliai gabenę žmones per valstybės sieną, akivaizdžiai būtų laikęsi konspiracijos, vengę patikrų, rinkęsi saugias stovėjimo vietas. G. G. žinodamas apie nelegaliai vežamus asmenis, būtų daręs poilsio sustojimus, tam, kad gabenami asmenys galėtų pailsėti, pavalgyti, atsigerti, nueiti į tualetą ir toliau ramiai keliautų. Šie skundų argumentai paremti subjektyviu vertinimu apie teorinę situaciją, kas būtų daroma, jei asmenys būtų žinoję apie nusikalstamą veiką. Tokie skunduose nurodomi argumentai nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistieji galėjo elgtis kitaip, nes tokių aplinkybių patikrinti nėra galimybės. Taigi svarbu vertinti byloje surinktą ir patikrintą informaciją. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek G. G., tiek M. J. žinojo apie neteisėtai gabenamus užsienio piliečius. Nors teigiama, kad nuteistieji nebūtų papildomai rizikavę neteisėtai gabenti užsienio piliečių, nes ir taip vilkike vežė kontrabandines cigaretes, tačiau tokiai jų pozicijai prieštarauja paties nuteistųjų veiksmai ir teisme duoti parodymai apie tai, kad jie gabeno kontrabandines cigaretes į Latviją. Iš nuteistųjų parodymų nustatyta, kad puspriekabėje dėžėse ir plastmasiniuose kibiruose gabentos cigaretės buvo vežamos į Jungtinę Karalystę, o šiam planui įgyvendinti buvo paruošti suklastoti dokumentai. Maišuose neva sudėtos ir vilkiko puspriekabės daiktadėžėse paslėptos cigaretės buvo gabenamos į Latviją, bet vykimui į Latviją G. G. neturėjo jokių tai pateisinančių dokumentų. Taigi kelionė į Latviją su vilkiku, kuriuo vežamas krovinys į Jungtinę Karalystę, neturint kelionei į Latviją reikalingų dokumentų, savaime sukėlė papildomą riziką, nes planuotas maršrutas į Jungtinę Karalystę negali būti vykdomas per Latvijos Respubliką. Nuteistieji teigia, kad nenaudojo jokios konspiracijos, nes nežinojo, kad gabena užsienio piliečius, tačiau šiuos argumentus taip pat paneigia nuteistųjų veiksmai. Vietnamo piliečiai į vilkiko puspriekabes daiktadėžes buvo sutalpinti nuošalioje vietoje, siekdamas išvengti patikrinimo G. G. į Latviją ir atgal į Lietuvą važiavo per skirtingus pasienio patikros postus, nusikalstami veiksmai buvo atliekami nakties metu. Tokių veiksmų visuma pasižymi konspiraciniu pobūdžiu. Nuteistųjų argumentai dėl situacijos, kad G. G. žinodamas apie nelegaliai vežamus asmenis būtų daręs poilsio sustojimus yra neįtikinantys. Darant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas neteisėtai gabenami asmenys yra slepiami ir jų komfortas bei gerovė nėra juos gabenančio asmens prioritetas. Byloje nustatyta, kad daiktadėžėse, kuriose buvo neteisėtai gabenami užsienio piliečiai buvo patiesta kartono, rastas vandens butelis (t. 1 b. l. 30-31). Tai patvirtina, kad buvo užtikrintas minimalus patogumas gabenamiems asmenims. Darant poilsio sustojimus ir leidžiant neteisėtai gabenamiems užsienio piliečiams laisvai judėti, iškiltų didelė rizika sukelti įtarimą, būti pastebėtam ir sulaikytam. Būtent tai nutiko ir nagrinėjamu atveju, kai vairuotojui sustojus, neteisėtai gabenami asmenys patys išlipo iš slėptuvės ir buvo pastebėti aplinkinių asmenų.

L. J. gynėjo skunde ginčijama teismo nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. J. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., G. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno įgytas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.

19. BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant tam nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo (ar siekio išvengti tokio mokesčio) turi būti priežastinis ryšys; tokiu atveju turi būti nustatyta, kad būtent dėl kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų, nurodytų BK 199² straipsnio dispozicijoje, buvo išvengta (siekta išvengti) valstybei sumokėti nustatytus mokesčius, kaltininkas tai suvokė ir to norėjo.

20. L. J. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. J. inkriminuota veika, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, paremta prielaidomis, kurios teismo nebuvo pašalintos, o byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad L. J. būtų prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija jau anksčiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų, taip pat ir L. J., kaltės. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, vertinant įrodymų visumą ir juos lyginant bei siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę.

22. Šių nuteistojo parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. L. J. teigė, kad jam aukščiau nurodytus dokumentus pateikė ir, atspausdinus, pasirašyti paprašė G. G., o jis juos pasirašė net nesuvokdamas, jog dokumentai bus naudojami neteisėtai veiklai. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja logikai. Byloje nustatyta, kad pateiktoje tyrimui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 1 d. sąskaitoje (INVOICE) Nr. (duomenys neskelbtini) esantį rankraštinį įrašą ,,L. S.“ pasirašė L. J.. Tokia aplinkybė patvirtinta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-25 (t. 3, b. l. 77-81). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. 2019 m. spalio 10 d. raštas patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo asmuo pavarde L. S., bendrovė su tokiu asmeniu jokių sutarčių nesudarinėjo (t. 3, b. l. 130). Taigi pasirašydamas išgalvoto svetimo asmens vardu, pavarde ir tai patvirtindamas sugalvotu parašu L. J. puikiai suvokė, jog jo svetimu vardu pasirašyti paminėtų bendrovių suklastoti buhalteriniai ir krovinių gabenimo dokumentai, liudijantys apie juose nurodytų krovinių gabenimą į užsienį, gali būti ir buvo skirti nusikalstamai veiklai įgyvendinti.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis nuosprendyje išdėstytų įrodymų turinį, kaip nepakankamą jo kaltei pagrįsti, vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, todėl išvada, jog įrodymai įvertinti neišsamiai ir pažeidžiant BPK reikalavimus, negalima. Priešingai nuteistojo L. J. argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog jo veikoje yra ne tik BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai – aktyvūs veiksmai, bet ir subjektyviosios pusės požymiai – kaltė, nes nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

28. Nuteistojo gynėjo skunde grindžiama, kad byloje nėra surinkta pakankamų duomenų, kad L. J. veikė bendrininkų grupe. Dėl bendrininkų grupės teisinio vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė anksčiau, spręsdamas klausimą dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ir papildomai šių argumentų nebekartoja. Visų nuteistųjų susitarimą ir vieningą tyčią neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes patvirtina kiekvieno iš jų veiksmai. Jų visų susitarimą ir visų trijų dalyvavimą neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių-cigarečių gabenime, patvirtina G. G. bei M. J. prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką. Nuteistieji nurodė, kokius veiksmus atliko siekdami bendro nusikalstamos veikos tikslo įgyvendinimo. G. G. atliko krovinio krovimo darbus, vairavo vilkiką su kontrabandinių cigarečių kroviniu. M. J. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, jas perdavė G. G., suklastojo krovinių gabenimą patvirtinančius reikšmingus dokumentus, kontroliavo krovinio gabenimą. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina ir L. J. įsitraukimą ir dalyvavimą neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Kaip minėta, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų. Be L. J. atliktų veiksmų – suklastotų dokumentų pasirašymo, tinkamo krovinio kiekio suderinimo nusikalstamos veikos nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo, jog L. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vienerius metus, buvo jos direktoriumi, o paskutiniu metu – vadybininku, organizavo krovinių gabenimą į užsienį, bendravo su užsakovais, ieškojo krovinių, organizavo jų pakrovimą, gabenimą ir pan., todėl jo vaidmuo bendrininkų grupėje buvo reikšmingas ir sunkiai pakeičiamas. Tokias aplinkybes iš dalies nurodė ir M. J., kad atspausdinti fiktyvūs dokumentai – sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščiai turėjo būti fiktyviai pasirašyti, tačiau pats jis nenorėjo jų pasirašyti. G. G. nunešė USB atmintinę tėvui, šis atspausdino dokumentus ir pasirašė. G. G. paprašius dokumentus pasirašyti už kitos įmonės vadovą, parašus padėjo, t. y. suklastojo dokumentus. Tėvas žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštienos užsakymą ir gabenimą, nes pats dėl jos tarėsi. Tėvui M. J. pasakė, kad bus ir kitas krovinys, todėl prašė užsakyti mažesnį UAB „Amadeiros“ palečių pakrovimą. Tėvas nesiteiravo, koks tai bus krovinys ir pasirašė atsispausdintus dokumentus - CMR ir sąskaitą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padarytos G. G., M. J. ir L. J. veikiant bendrininkų grupe.

Dėl M. J. ir L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

29. M. J. ir L. J. gynėjo apeliaciniame skunde grindžiama, kad nuteistųjų prisipažinimas ir gailėjimasis turėtų būti pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

30. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistųjų parodymai teisme negali būti vertinami kaip visiškas ir savanoriškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Teisme L. J. neprisipažino dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o M. J. neprisipažino dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisme davė parodymus, kurie neatitiko kitų byloje surinktų įrodymų, netgi klaidino teismą. M. J. ir L. J. prisipažino dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o M. J. prisipažino ir dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų prisipažinimas atliktas įvertinus surinktus neginčijamus įrodymus ir nepasižymėjo kritišku savo veiksmų pasmerkimu. Taigi skundų argumentai, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi yra atmetami.

Dėl bausmių

32. Nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirto dydžio bauda – 496 MGL (24 800 Eur), yra nepakeliama finansinė našta, o per nustatytą 12 mėnesių terminą G. G. neturi galimybės užsidirbti tokią sumą pinigų ir sumokėti baudą, todėl prašo sumažinti baudą arba nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą. L. J. ir M. J. ir jų gynėjo V. Vitkovskio apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jiems paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, pažeidžia proporcingumo, teisingumo, teisėtumo principus ir yra perteklinės.

33. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę.

34. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

35. Iš nuteistojo G. G. skundo argumentų matyti, kad nuteistajam paskirta bausmės rūšis nelaikoma netinkama, tačiau nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu ir prašoma jį mažinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės motyvuotas nuteistojo asmenybės, jo padarytos veikos pobūdžio ir kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių visumos įvertinimu, todėl yra teisingas ir nekeistinas.

36.1. Byloje nustatyta, kad G. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 292 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiamais įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai bei apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (neteistas, dirbantis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdamas kaip vykdytojas, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti iš tokios neteisėtos veikos turtinę naudą, o BK 292 straipsnio 1 dalyje – veikdamas bendrininkų grupėje), jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Atsižvelgęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad įstatymų leidėjas už apysunkį nusikaltimą yra nustatęs baudos dydį nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (vidurkis 2050 MGL), o už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (vidurkis 3075 MGL). Įvertinęs kaltininko vaidmenį nusikaltimuose, jo asmenybę ir kitas aukščiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. už abi nusikalstamas veikas paskyrė baudą, kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 47 straipsnyje numatytas baudų už tokio pobūdžio veikas vidurkį. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

36.2. Nuteistasis savo prašymą švelninti jam paskirtą bausmę motyvuoja mažomis pajamomis, sunkia finansine padėtimi, o baudos dydį vertina kaip nepakeliamą finansinę naštą, tačiau bausmės už nusikaltimo padarymą paskyrimas yra neišvengiamai susijęs su tam tikro poveikio nuteistajam taikymu, dėl kurių jis patirs neigiamas pasekmes. Paskirta bausme sukeliami nepatogumai ir apribojimai turi būti proporcingi ir tinkamai individualizuoti, tačiau taip pat turi paveikti nuteistuosius laikytis įstatymų, užtikrinti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti kitų bausmės tikslų įgyvendinimą. Be to, apeliantas teismui nepateikė jokių jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų – skolų, finansinių įsipareigojimų, gaunamų pajamų patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija nemano, kad nuteistajam paskirta 500 MGL dydžio bauda (galutinė 496 MGL dydžio bauda) yra per didelė našta, kuri aiškiai neatitiktų proporcingumo reikalavimų, būtų aiškiai per griežta, todėl ją švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.

36.3. Nuteistasis G. G. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo G. G. atžvilgiu pripažinti tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. G. ilgą laiką gyveno nepritekliuje, negalėjo išlaikyti savęs ar savo artimųjų dirbdamas legalų darbą. Kaip minėta, byloje nepateikta jokių jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų.

36.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. buvo įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde G. G. patvirtino, kad šiuo metu dirba, taip pat planuoja tęsti studijas. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio dydį bei kitas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, todėl, remiantis vien nuteistojo tvirtinimu dėl jo sunkios finansinės padėties, šiuo metu negalima daryti išvados, kad jis per teismo nustatytą laiką neturės jokių galimybių sumokėti paskirtą 24 800 Eur dydžio baudą. Todėl šioje baudžiamojo proceso stadijoje tenkinti nuteistojo L. G. prašymą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, negalėdamas sumokėti paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą, nuosprendžio vykdymo proceso metu gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kartu pateikdamas savo finansinę padėtį patvirtinančią informaciją.

36. L. J. ir M. J. ir jų gynėjo V. Vitkovskio apeliaciniuose skunduose ginčijama paskirtų bausmių rūšis ir dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams paskirta bausmė (laisvės atėmimas dvejiems metams) nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, šios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl šią bausmę keisti nėra pagrindo.

37.1. Byloje nustatyta, kad L. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalis) už kurio padarymą baudžiamais įstatymas numato alternatyvias bausmes baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai bei nesunkus nusikaltimas susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas tris kartus, 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, o po nagrinėjamu atveju padarytų nusikalstamų veikų padarymo dar du kartus nusikalto ir buvo pripažintas kaltu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nesunkius nusikaltimus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus L. J. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmių dydį nustatė mažesnį už straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Pirmosios instancijos teismas L. J. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai (199² straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis 4 metai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 1 metai 6 mėnesiai). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme L. J. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

37.2. L. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, serga lėtine liga. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei lėtinė liga, nei puoselėjami santykiai su šeimos nariais nesustabdė L. J. nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų bei vėlesnių nusikalstamų veikų. L. J. du kartus būdamas neblaivus smurtaudamas artimoje aplinkoje savo žmonai sukėlė fizinį skausmą, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Visi šie motyvai veda teisėjų kolegiją prie išvados, kad L. J. paskirta teisinga bausmė, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų.

37.3. Byloje nustatyta, kad M. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį ir dydį, apygardos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai bei nesunkus nusikaltimas susijęs su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu), kaltės formą (tyčinės nusikalstamos veikos), nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas tris kartus, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį teistumas nagrinėjamų nusikaltimų padarymo metu nebuvo išnykęs), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (vykdytojas). Įvertinęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus M. J. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o bausmių dydį nustatė mažesnį už straipsnių sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Pirmosios instancijos teismas M. J. už BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai (199² straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis 4 metai, BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 3 metai, o BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vidurkis 1 metai 6 mėnesiai). Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu apygardos teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme M. J. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. Šioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

37. M. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas klaidingai nurodė, jog M. J. yra teistas ir iki šiol bausmės nėra atlikęs, nors šis jau senai įmokėjo jam paskirtą baudą ir jis laikomas neteistu. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu M. J. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo ir bausmė 148 MGL (5572 Eur) dydžio bauda. Baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad M. J. į probuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2016 m. gegužės 9 d. (t. 7, b. l. 90). Taigi baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti tik nuo 2016 metų gegužės mėnesio. BK 97 straipsnio 2 dalies 3 punkto a) papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu nuteisti už nesunkų nusikaltimą. M. J. teistumas už 2016 metais padarytą nusikalstamą veiką turėjo pasibaigti praėjus trejiems metams po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės įvykdymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda kaip skola valstybei buvo išieškota tik 2020 m. birželio 4 d. (grąžintas vykdomasis dokumentas), todėl realiai neatlikus bausmės (nesumokėjus baudos) M. J. teistumas nebuvo išnykęs. Teismas pagrįstai vertindamas M. J. asmenybę atsižvelgė į aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas galutinę subendrintą bausmę M. J. nurodė, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bendrina su 2016 m. kovo 25 d. Druskininkų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalies paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bei 148 MGL baudos neatlikta dalimi – 148 MGL bauda, ir paskiria galutinę bausmę – 2 metų laisvės atėmimą ir 148 MGL (5572 Eur) dydžio baudą. Subendrindamas nuosprendžius pirmosios instancijos teismas buvo įsitikinęs, kad M. J. nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis 2020 m. vasario 19 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštu dėl duomenų pateikimo, kuriuo informuojama, kad baudžiamojoje byloje (nuteistasis M. J.) duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (t. 7, b. l. 135). Apygardos teismas neturėjo jokių kitų duomenų apie M. J. sumokėtą baudą, bylos nagrinėjimo metu tokių duomenų nepateikė ir gynyba, todėl baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Baudos sumokėjimą patvirtinančius duomenis gynyba pateikė tik bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme – 2021 m. liepos 28 d. Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma, kurioje nurodyta, kad M. J. yra/buvo atsiskaitęs su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. 2021 m. liepos 28 d. duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra/buvo pateiktos, 2021 m. liepos 28 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis, yra/buvo neskolingas valstybės ir /ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu subendrinta galutinė bausmė (laisvės atėmimas ir bauda) nereiškia, kad M. J. 2016 metais baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda buvo atnaujinta ar neįskaityta, ji nėra papildomai ar naujai paskirta. Kadangi paskirta bauda tinkamai sumokėta dar prieš priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį, ši nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis laikoma įvykdyta, o M. J. privaloma atlikti tik likusią neatliktą galutinės subendrintos bausmės dalį – dvejus metus laisvės atėmimo.

Dėl išieškotinų sumų dydžio

39. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su išieškomo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai vertino transporto priemonių vertę remdamasis VšĮ „Emprekis“ pateikiamais duomenimis. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

40. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, turto, kaip nusikaltimo dalyko, vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, Nr. 2K-147-511/2016, Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-103-788/2020 ir kt.). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad spręsdamas dėl išieškomo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio teismas vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (9.3/50)-2V-8207, kurioje nustatyta vidutinė transporto priemonių rinkos vertė. Pažymoje nurodyta, kad G. V. įmonei priklausančių transporto priemonės vilkiko ,,DAF FT 95XF.430“ rinkos kaina 7 940 Eur, puspriekabės ,,Schmitz SKO24“ – 9 300 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ,,VW Touran 2.0 TDI“ rinkos kaina 3 060 Eur, o priekabos ,,Niewiadow BS750“, priklausančios individualios įmonės savininkui K. K., rinkos kaina 550 Eur (t.2, b. l. 142-143). Bendra nusikalstamoms veikoms daryti panaudoto svetimo turto vertė – 20 850 Eur. Pažymoje informuojama, kad šios transporto priemonių vertės nustatytos remiantis naudotų transporto priemonių kainų žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“ interneto tinklalapiu (www.emprekis.lt). Iš pažymos duomenų matyti, kad nustatant nagrinėjamai bylai aktualiu laiku buvusią transporto priemonių vidutinę kainą buvo nurodomi konkretūs kriterijai (pagaminimo metai, kuro tipas, variklio darbinis tūris, variklio galia, maksimali masė), kurie iš esmės atitinka nusikalstamų veikų padaryme naudotų transporto priemonių techninius duomenis. Kartu pažymėtina ir tai, kad VšĮ „Emprekis“ sistemoje vidutinės transporto priemonių kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, todėl gynybos pateikti selektyviai atrinkti skelbimai su nurodyta mažesne, nei pažymoje nustatyta, transporto priemonių kaina, nepaneigia VšĮ „Emprekis“ nustatytų duomenų pagrįstumo. Be to, minėtoje pažymoje nustatyta transporto priemonių vidutinė rinkos vertė remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu (2019 m. balandžio mėn), todėl apeliantų 2021 m. rugpjūčio 4 d. atrinktų transporto priemonių skelbimų rezultatai nebeatspindi veikos padarymo metu buvusios situacijos. Natūralu, kad per dvejus metus transporto priemonių vertė galėjo sumažėti.

41. Nesutikdami su konfiskuotino turto verte apeliantai turėjo galimybę patys pateikti konkretaus turto vertinimą patvirtinančius dokumentus arba prašyti teismo atlikti tokio pobūdžio vertinimą, tačiau jokių turto vertę patvirtinančių dokumentų nepateikė ir prašymų nepareiškė. Skunduose ydingai nurodoma bendra konfiskuotino turto vertė. Pabrėžiama, kad „VW Touran“ vidutinė rinkos vertė yra 1300 Eur, priekabos „Niewiadow“ BS750 – 850 Eur, o vilkiko DAF XR 95 480 – 7 000 Eur, viso 8 150 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir sudėjus apeliaciniuose skunduose nurodytas transporto priemonių vertes, bendra transporto priemonių vertė yra 9 150 Eur, o ne 8 150 Eur. Be to, apeliaciniuose skunduose nepaminėta puspriekabės ,,Schmitz SKO24“ vidutinė rinkos vertė, kuri Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje nurodyta kaip 9 300 Eur, t. y. beveik pusę bendros konfiskuotino turto vertės. Galiausiai, skunduose nurodytos transporto priemonių vertės beveik nesiskiria nuo minėtoje pažymoje nurodytų transporto priemonių verčių, o priekabos ,,Niewiadow BS750“ vidutinė rinkos vertė teismo netgi buvo nustatyta mažesnė, nei pateikta apeliaciniuose skunduose (550 Eur, o ne 850 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie transporto priemonių vidutinę rinkos vertę ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nustatė tinkamai. Jo mažinti dėl skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

42. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad G. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur (t. 11, b. l. 68) ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

43. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. G. G. nurodė, kad dirba, gauna pajamas, iš nuteistojo prašoma išieškoti 72 Eur suma nėra didelė, todėl G. G. turtinės padėties žymiai nepaveiks, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme yra adekvati ir už G. G. suteiktas atstovavimo paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme yra išieškotina.

44. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinių skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. G., nuteistojo L. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, taip pat nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš G. G. 72 eurus valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.