- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-172-883/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02364-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2765-339/2016 pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio V. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas T. P. skundu kreipėsi į antstolį V. D., kuriuo prašė panaikinti patvarkymus vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; sugrąžinti nurašytas lėšas, panaikinti tokių lėšų areštą. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą nesilaikydamas teisės normų, nes pagal antstolio patvarkymus yra išieškomos visos lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant, ar jos viršija Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ar ne, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.Antstolis V. D. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2016 m. lapkričio 9 d. patvarkymu nusprendė jo netenkinti, vykdomąją bylą su skundu perduoti Telšių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, todėl nesutinka su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad antstolis vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymus dėl nustatytų apribojimų patikslinimo, atitinkančius CPK normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas T. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Antstolio patvarkymai vykdyti išieškojimus iš skolininkui artimųjų pervedamų lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais visiškai panaikintos kalinimo socialinės – ekonominės teisės yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžiantys tarptautinius teisės aktus.Skundžiami patvarkymai apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.Skundžiamu atveju iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, viršija ar ne MMA.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Skolininkui T. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius siūlė galimybes teismo sprendimą įvykdyti ne priverstinio vykdymo tvarka, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.Skolininkas T. P. nesiėmė jokių veiksmų, kad atlygintų žalą padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio patvarkymus, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.Atliekant bausmę pataisos namuose, nuteistasis T. P. yra visiškai išlaikomas valstybės.Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti.Šiuo atveju, antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems, pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal 2015 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą dėl 1 293,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui; išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 606,58 Eur žalos išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui; išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal 2016 m. vasario 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymą dėl 1 201,76 Eur žalos išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, antstolis visos trijose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtose bylose antstolis taip pat priėmė patvarkymus dėl nustatytų apribojimų patikslinimo, kuriuose nurodė patikslinti T. P. vykdomosiose bylose priimtus patvarkymus dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir pareikalavo Marijampolės pataisos namų kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių sumos išskaičiuoti 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016).Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Byloje nustatyta, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, todėl antstolis V. D. T. P. vykdomosiose bylose priimdamas patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vėliau juos patikslindamas, nurodant, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų ir teismų praktikos. Pažymėtina, kad iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį nėra galimas. Dėl to konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo laisvė yra apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistojo teisė pirkti pataisos įstaigos parduotuvėse negali būti ginama daugiau nei kreditorių teisė vykdymo procese reikalauti įvykdyti jų reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kt. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtinuosius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad 2016 m. spalio 12 d. antstolio patvarkymuose pareiškėjui buvo palikta galimybė naudotis pinginėmis lėšomis, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priėmus skundžiamus patvarkymus pareiškėjo teisės į būtinųjų poreikių patenkinimą nebuvo apribotos.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.