- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2-1085-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00695-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Ieškovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2019 pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, pareiškimą atsakovei likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorei G. Š., tretieji asmenys – likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Rusnės tvenkiniai“, R. P., R. P., M. P., L. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos valstybė, atstovaujama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorę G. Š. pateikti informaciją apie 2013–2018 metų laikotarpiu atliktus veiksmus, nurodyti, kokie veiksmai atlikti vykdant bendrovės likvidavimo procedūrą, įpareigoti likvidatorę užbaigti likvidavimo procedūrą ir išregistruoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ iš Juridinių asmenų registro, o taip pat skirti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorei G. Š. baudą teismo nuožiūra už įpareigojimų nevykdymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės pareiškimas patenkintas iš dalies – LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. įpareigota sudaryti ir pateikti visuotiniam LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkų susirinkimui tvirtinti 2014–2018 metų finansinių ataskaitų rinkinius bei likvidavimo ataskaitas per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o nutarties nevykdymo atveju likvidatorei nutarta skirti 1 500 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorė G. Š. 2019 m. gegužės 2 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
4. Ieškovė Lietuvos valstybė 2019 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą civilinę bylą nutraukti, nurodydama, kad pareiškimo atsisako, nes likvidatorė pateikė įrodymus, jog atliko visus veiksmus, t. y. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Atsiliepimas
5. Atsakovė likvidatorė G. Š. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako savo atskirojo skundo.
6. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. 2019 m. gegužės 20 d. pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus prašė palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė Lietuvos valstybės atsisakymą nuo pareiškimo, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, priėmė atsakovės G. Š. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nutraukė civilinę bylą, pradėtą pagal Lietuvos valstybės pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
8. Teismas nurodė, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Kadangi, teismo vertimu, byloje nėra duomenų, kad atsisakymas nuo pareiškimo prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, o ieškovei žinomos atsisakymo pasekmės, atsisakymas priimtinas ir civilinė byla nutrauktina. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ginčas išnagrinėtas iš esmės, tačiau nutartis dar neįsiteisėjo, ši teismo nutartis naikintina, taip pat priimtinas ir atsisakymas nuo atsakovės atskirojo skundo dėl 2019 m. balandžio 24 d. nutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1691-513/2019 ir Nr. 2-806-513/2019; atmesti ar panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. 2-524-538/2008 ir 2013 m. birželio 26 d. nutartį byloje Nr. 2-453-479/2013 bei įpareigoti Juridinių asmenų registrą įregistruoti registruose Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties Nr. 2-1606/2014 nustatymus įgijusiais res judicata galią ir padaryti įrašą taip, kaip nustatyta nurodytoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Tuo pačiu Lietuvos valstybės 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškimu Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėtos civilinės bylos Nr. 2-1691-513/2018 ir 2-806-513/2019. Manytina, kad tai ta pati byla tik skirtingais numeriais. Civilinė byla Nr. 2-1691-513/2018 pasibaigė įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuri galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir privaloma visiems valstybės subjektams. Teismui priėmus Lietuvos valstybės 2019 m. gegužės 2 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, po trijų įstatyme numatytų dienų prasidėjo bylos procesas apeliacinės instancijos teisme ir Klaipėdos apygardos teismo, nagrinėjusio bylą, kaip pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priimti procesiniai sprendimai po ieškovės atskirojo skundo priėmimo yra neteisėti ir naikintini. Teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino jau apskųstą 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, o tai neteisėti ir nenumatyti CPK procesiniai veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas turi spręsti dėl ieškovės Lietuvos valstybės 2019 m. gegužės 2 d. atskirojo skundo atsisakymo.
9.2. Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, o ne nutartį. Klaipėdos apygardos teismas negalėjo priimti 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, o turėjo priimti sprendimą, taigi, yra pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Be to, buvo grubiai pažeistos bendrovės akcininkų teisės paduoti apeliacinės instancijos teismui ne atskirąjį, o apeliacinį skundą. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis naikintina ir byla nagrinėtina iš esmės pirmosios instancijos teisme, ją sprendžiant vadovaujantis byloje esančiomis jau įsiteisėjusiomis nutartimis ir priimant sprendimą, o ne nutartį.
9.3. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne pats atsisakymo nuo pareiškimo padavimo faktas, bet atsisakymo nuo pareiškimo veiksmas neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Civilinėse bylose Nr. 2-1691-513/2018 ir 2-806-513/2019 sprendžiami klausimai, susiję su bendrovės „Rusnės tvenkiniai“ akcininkės (Lietuvos valstybės) ir kitų akcininkų materialinėms teisėmis, o procesiniai sprendimai šiose bylose iš esmės priimami dėl valstybės, t. y. visų Lietuvos piliečių, didelės vertės turto, nagrinėjami klausimai dėl atsiskaitymo su valstybės biudžetais ir piniginiais fondais, taigi, ieškovei (Lietuvos valstybei) negalioja ieškinio atsisakymas, nes visiškai nėra motyvo ieškovei atsisakyti nuo pareiškimo. LUAB „Rusnės tvenkiniai“ turi atsiskaityti ne su bendrovės akcininkės atstovu, bet su savo akcininke – Lietuvos valstybe. Teismas privalėtų šią bendrovės atsiskaitymo su visais Lietuvos piliečiais pareigą, nagrinėjamą šiose civilinėse bylose, motyvuoti, kaip viešą interesą.
9.4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje rašoma, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-524-538/2008, pasibaigusioje 2008 m. birželio 17 d. sprendimu, ir to paties teismo byloje Nr. 2-453-479/2013, pasibaigusioje 2013 m. birželio 26 d. nutartimi, buvo grubiai pažeistos Lietuvos valstybės procesinės teisės ir teisėti lūkesčiai dalyvauti minėtose bylose tinkama šalimi – ieškove, ir gauti ½ akcinio turto dalį. 2008 m. birželio 7 d. sprendimas, priimtas pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 266 straipsnį, be to, pati byla pradėta Žuvininkystės tarnybos nemotyvuotu ieškiniu, išspręsta praleidus prašytą taikyti 3 metų senaties teminą, ir išspręsta be motyvo, nes Lietuvos valstybės turto, esančio LUAB „Rusnės tvenkiniai“, neteisėtas skyrimas Žuvininkystės tarnybai nemotyvuotas CPK nuostatomis. Taigi, sprendimas priimtas vadovaujantis ne Lietuvos valstybės įstatymais ir negali būti vykdomas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, kurioje procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis 2008 m. birželio 17 d. sprendimu, taip pat priimta valstybėje negaliojančių įstatymų pagrindu ir negali būti vykdoma.
9.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje byloje Nr. 2-1606/2014 nustatyta, kad LUAB „Rusnės tvenkiniai“ 2013 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. vasario 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebuvo Lietuvos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, t. y. konstatuojama, kad minėti bendrovės nutarimai yra galiojantys, nėra ginčo objektas ir bendrovės likvidatorius nuo 2013 m. gegužės 7 d. yra R. P.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus.
Atsiliepimas
10. Lietuvos valstybė, atstovaujama Žuvininkystės tarnybos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kadangi likvidatorė G. Š. 2019 m. gegužės 17 d. pateikė Žuvininkystės tarnybai informaciją apie atliktus veiksmus, užbaigė likvidavimo procedūrą ir išregistravo LUAB „Rusnės tvenkiniai“ iš Juridinių asmenų registro, t. y. visi 2018 m. gruodžio 17 d. Žuvininkystės tarnybos teiktame pareiškime nurodyti įpareigojimai buvo įvykdyti, Žuvininkystės tarnyba atsisakė ieškinio ir paprašė nutraukti bylą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skundžiama nutartis, kuria teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą, teisėta ir pagrįsta.
10.2. Likvidatorės pateiktame Juridinių asmenų išregistravimo išraše nurodyta, kad bendrovė buvo likviduota jos organų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ir 2019 m. gegužės 17 d. išregistruota iš registro, o šios bendrovės veikla pasibaigusi, todėl nesuprantami atskirojo skundo motyvai, kai skundą teikia bendrovės akcininkai R. P. ir R. P., nors juridinis asmuo buvo išregistruotas ir jo veikla nutrūkusi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai juridinis asmuo likviduojamas, jo teisės ir pareigos nepereina kitiems subjektams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl procesinio dokumento nepriėmimo
12. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. 2019 m. birželio 26 d. pateikė procesinį dokumentą (reg. Nr. DOK-11956), pavadintą „Atsiliepimas į Lietuvos Respublikos valstybės 2019-06-10 atsiliepimą“, kuriame nurodė savo nesutikimo su ieškovės atsiliepimu į jų atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 22 d. nutarties argumentus bei prašė ieškovės atsiliepimą atmesti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui atskirojo skundo pildyti ar keisti negalima (CPK 323, 338 straipsniai) bei įvertinęs tai, jog CPK nustatytas reguliavimas nenumato šalims galimybės teikti atsiliepimo į atsiliepimą į atskirąjį skundą, trečiųjų asmenų R. P. ir R. P. 2019 m. birželio 26 d. pateikto rašytinio dokumento (analogiškas dokumentas 2019 m. birželio 25 d. pateiktas elektroniniu paštu ir Lietuvos apeliaciniam teismui) nepriima ir jame esančių argumentų šioje byloje nenagrinėja.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Apeliantai R. P. ir R. P. 2019 m. gegužės 30 d. pateiktame atskirajame skunde, pavadintame „dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties“ suformulavo dalyką, kuriame prašo panaikinti ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, bet ir 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, o taip pat to paties teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-524-538/2008 ir 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-453-479/2013 bei įpareigoti Juridinių asmenų registrą įregistruoti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties byloje Nr. 2-1606/2014 „nustatymus“.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad apeliacine tvarka negali būti skundžiami įsiteisėję ir, tuo labiau, kitose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai (CPK 301 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis), todėl R. P. ir R. P. skundo argumentų ir prašymų, susijusių su minėtomis civilinėmis bylomis Nr. 2-524-538/2008, 2-453-479/2013 ir 2-1606/2014, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje plačiau nenagrinėja.
16. Kadangi R. P. ir R. P. nebuvo apskundę atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2019 ir terminas tokiam skundui paduoti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje taip pat nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2019 m. balandžio 24 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik tie R. P. ir R. P. atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu.
Dėl 2019 m. gegužės 22 d. nutarties
18. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė Lietuvos valstybės atsisakymą nuo ieškinio, taip pat priėmė atsakovės G. Š. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir nutraukė civilinę bylą, pradėtą pagal Lietuvos valstybės ieškinį dėl likvidatorės įpareigojimo atlikti veiksmus.
19. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismui priėmus Lietuvos valstybės 2019 m. gegužės 2 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties prasidėjo bylos procesas apeliacinės instancijos teisme ir Klaipėdos apygardos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir naikintini, be kita ko, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės panaikinti jau apskųstą 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, o klausimą dėl atskirojo skundo atsisakymo turėjo spręsti Lietuvos apeliacinis teismas. Apeliantai taip pat mano, kad LUAB „Rusnės tvenkiniai“ akcininkei ir ieškovei šioje byloje – Lietuvos valstybei – „negalioja ieškinio atsisakymas“, nes tokiam veiksmui „nėra motyvo“, o šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su atsiskaitymu su valstybės biudžetu ir piniginiais fondais, t. y. viešuoju interesu.
20. Nesutikdamas su apeliantų pozicija, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nei CPK 140 straipsnyje, įtvirtinančiame ieškovui teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui atsisakymą nuo ieškinio, nei kitose CPK normose nėra numatyti jokie šio instituto taikymo apribojimai (draudimas) tuo atveju, jeigu ieškovės statusą byloje turi Lietuvos valstybė. Savo ruožtu jokių konkrečių argumentų (be bendro pobūdžio samprotavimų apie tai, kad sprendžiami klausimai, susiję su atsiskaitymu su valstybės biudžetu ir piniginiais fondais), kodėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žuvininkystės tarnybos, atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo buvo prašoma įpareigoti LUAB „Rusnės tvenkiniai“ likvidatorę atlikti tam tikrus procedūrinius veiksmus, prieštarauja viešajam interesui, kai likvidatorė ieškovės prašomus įpareigoti atlikti veiksmus faktiškai jau atliko, apeliantai nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kad patys apeliantai nenurodė jokių ieškinio atsisakymo priėmimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, bei išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl toks atsisakymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo priimtas ir civilinė byla nutraukta.
21. Nesutiktina ir su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2019 m. gegužės 2 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi priimti procesiniai sprendimai laikytini neteisėtais ir todėl naikintini.
22. Pirma, atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad 2019 m. gegužės 2 d. skundą dėl 2019 m. balandžio 24 d. nutarties pateikė ne ieškovė, kaip nepagrįstai teigia apeliantai, bet atsakovė – likvidatorė G. Š.. Minėtas atskirasis skundas 2019 m. gegužės 3 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir tą pačią dieną išsiųstas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė vietoje atsiliepimo į skundą pateikė 2019 m. gegužės 17 d. prašymą nutraukti civilinę bylą, paaiškindama, kad atsisako ieškinio, nes atsakovė atliko visus veiksmus, o jau 2019 m. gegužės 20 d. buvo gautas ir atsakovės G. Š. atsisakymas nuo 2019 m. gegužės 2 d. atskirojo skundo. Taigi, tiek atsisakymas nuo ieškinio, tiek ir nuo atskirojo skundo buvo gauti 2019 m. balandžio 24 d. nutarčiai dar neįsiteisėjus ir bylos su atskiruoju skundu dar nepersiuntus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Todėl, priešingai nei tvirtinta apeliantai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti ne tik ieškinio atsisakymo priėmimo, bet ir atskirojo skundo atsisakymo priėmimo klausimą, nes pagal CPK 308 straipsnio 4 dalį jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o, remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
23. Iš dalies sutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats pasinaikino 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, nors jis ne sutiko su atskiruoju skundu, kaip kad numato CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, bet priėmė atsisakymą nuo jo, o nei CPK 141 straipsnis, nei 293 straipsnis expressis verbis nenustato teismo teisės ir (ar) pareigos, priėmus atsisakymą nuo ieškinio, prieš nutraukiant civilinę bylą dar ir panaikinti neįsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus bei bylos nutraukimui įsitesėjus, prieš tai byloje priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju tampa teisiškai nereikšmingu ir nebedaro byloje dalyvavusiems asmenims jokios įtakos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tame pat CPK 140 straipsnyje reguliuojamo, iš esmės panašaus pobūdžio, analogiškas pasekmes, kaip ir ieškinio atsisakymas (t. y. galimybės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu panaikinimas), sukeliančio taikos sutarties tvirtinimo atveju yra numatyta pirmosios instancijos teismo pareiga panaikinti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą prieš nutraukiant bylą, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo procesinis apsirikimas, nurodant kad 2019 m. balandžio 24 d. nutartis naikintina, nėra esminis (CPK 328 straipsnis), šis pažeidimas negalėjo padaryti jokios įtakos bylos išsprendimo teisingumui, todėl dėl jo nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą apeliantų skundžiamą 2019 m. gegužės 22 d. nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalies, 338 straipsnis) ir ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.