- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-98-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06597-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-98-253/2013
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-06597-2012-3)
2013 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įkeisto daikto savininkės V. I. ir skolininko bei įkeisto daikto savininko R. I. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko 2012-05-31 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-05-31 kreditorius AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad 2006-11-27 kredito sutartis Nr. 0460618012092-38 (su vėlesniais pakeitimais) su kredito gavėju (skolininku) R. I. yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį. Skolininko skola AB SEB bankui yra 362 203,29 Lt, 4 201,03 EUR ir 142 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi areštavo įkeistą daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį R. I. ir V. I., taip pat įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nustatė, kad su skolininku kredito sutartis nutraukta 2012-04-30, tai patvirtina 2012-05-02 raštas Nr. 01.10.03-0369.
Šalies argumentai
Įkeisto daikto savininkė V. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, kad buvo sudarytos vartojimo kreditavimo sutartys, tačiau teismas nevertino kredito sutarties sąlygų turinio bei sutarties nutraukimo sąlygų teisėtumo ir dėl to nepasisakė. Apeliantės teigimu, nebuvo esminių sutarties pažeidimų, kurie būtų leidę bankui nutraukti sutartį. Mokėjimai pagal kredito sutartyje numatytą grafiką sutriko nuo 2008 m., tačiau bankas jokių veiksmų nesiėmė, taigi nelaikė šio kreditavimo sutarties pažeidimo esminiu. Apeliantė žodinio susitarimo su banku pagrindu mokėjo po 1 500 Lt įmokas, bankas įspėdavo apie skolos padengimą, tačiau sutarčių nenutraukė. Bankas vilkino leidimo išnuomoti įkeistą turtą ir taip gauti pajamų kredito įmokoms mokėti išdavimą. Taip pat nurodo, kad R. I. kreditoriai privalėjo būti informuoti apie priverstinio išieškojimo pradžią, o teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, teismas kreditoriaus prašymą tenkino, tačiau nepasisakė, dėl kokių motyvų atmetė kreditorius prašyme nurodytą reikalavimą išieškoti 65 904,12 EUR skolą, o tenkino prašymą išieškoti 4 201,03 EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepimu kreditorius AB SEB bankas nesutinka su apeliantės V. I. atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudarytas susitarimas dėl kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko pagal kredito sutartį pakeitimo pagal kurį bankas 1 500 Lt įmokas būtų laikęs tinkamu kredito sutarties vykdymu. Įmokos pagal mokėjimo grafiką būtų buvusios įskaitomos kaip einamosios, o ne įsiskolinimams padengti, tik tuomet, kai būtų buvusi padengta susikaupusi skola. Po kredito sutarties nutraukimo įmokų nebuvo atlikta. Teigia, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai dėl esminio sutarties pažeidimo, nes kredito gavėjai tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei delspinigius, įmokos nebuvo mokamos nuolat, buvo nežymios pagal kredito sutarties pažeidimo mastą. Nesutinka, kad vilkino leidimo išnuomoti įkeistą turtą išdavimą, kadangi kredito gavėjai negalėjo išnuomoti turto dėl turtui taikyto arešto. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino kreditoriaus rašymo apsirikimą bei visą pareiškimo turinį ir išreikštą valią išieškoti ne 65 904,12 EUR, o 4 201,03 EUR skolą. Taip pat, nesutinka, kad R. I. kreditoriai pagrįstai nebuvo įtraukti į bylos procesą.
Atsiliepimu į V. I. atskirąjį skundą R. I. sutinka su skunde nurodytais argumentais ir prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas R. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį ir kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą atmesti. Nurodo, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi yra susijusi su AB SEB banku bei dėl turimų negrąžintų paskolų negali būti nešališka, nagrinėdama su bankais susijusias bylas. Teismas nevertino palūkanų dydžio ir neatsižvelgė, kad jos akivaizdžiai per didelės, taip pat nepatikrino, ar kreditorius tinkamai nutraukė kreditavimo sutartį. Nurodo, kad nebuvo supažindintas su standartinėmis kredito sutarties nuostatomis dėl banko teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir buvo pažeisti jo, kaip vartotojo, teisės ir interesai. Mano, kad jo kreditoriai privalėjo būti informuoti apie priverstinio išieškojimo procedūros pradžią, kadangi teismo sprendimas turės įtakos kitų apelianto kreditorių interesams, jų teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu kreditorius AB SEB bankas nesutinka su apelianto R. I. atskiruoju skundu ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo teisiškai neapibrėžti, grindžiami prielaidomis. Skundžiama nutartimi kitiems apelianto kreditoriams nesukurtos ir nepanaikintos jokios teisės ar pareigos, todėl kreditorius nesutinka su skundo argumentais dėl R. I. kreditorių neįtraukimo į bylos procesą. Taip pat pažymi, kad ėmėsi priemonių sutarties išsaugojimui, tačiau kredito gavėjai įsipareigojimų nevykdė, todėl kreditorius turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta areštuoti kreditorei įkeistą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-11-27 R. I. ir AB SEB bankas pasirašė kredito sutartį Nr. 0460618012092-38, kuria buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui buvo suteiktas 351 000 Lt kreditas (b. l. 10–18). R. I. ir AB SEB bankas 2009-12-18 pasirašė susitarimą dėl 2006-11-27 kredito sutarties Nr. 0460618012092-38 sąlygų pakeitimo Nr. 1, kuriuo nustatyta nauja kredito suma – 426 000,30 Lt, sudaryta iš 346 151 Lt kredito dalies, 15 006,92 Lt papildomai suteiktos kredito dalies, skirtos uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti, 64 842,38 Lt papildomai suteiktos kredito dalies, skirtos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12 uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti ir kredito likučio refinansavimui (b. l. 19–22). Prievolės pagal 2006-11-27 kredito sutartį Nr. 0460618012092-38 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–9). Juo įkeistas R. I. ir V. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas vertinant aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, konkrečioje civilinėje byloje. Apelianto R. I. skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusios ir skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nepagrįsti konkrečiais įrodymais ar argumentais, kurie keltų abejonių dėl teismo objektyvumo konkrečioje nagrinėjamoje byloje, todėl atmestini.
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu kreditoriaus pareiškimo pagrindu pagrįstai nutarė areštuoti įkeistą turtą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01), 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2006-11-27 kredito sutartyje Nr. 0460618012092-38 ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. 2006-11-27 kredito sutarties Nr. 0460618012092-38 bendrosios dalies 5.2 punktas numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat 5.2.1, 4.1 bei 4.5 punktuose numatyta, kad prievolių nevykdymas pagal sutartį ir kredito dalies nemokėjimas, apskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas mokėjimo dienomis pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. 2006-11-27 kredito sutarties Nr. 0460618012092-38 specialiųjų sąlygų 5.6 punkte nustatytas priklausančių kredito dalies įmokų mokėjimas kas mėnesį.
Apeliantai teigia, kad teismas ex officio neįvertino 2006-11-27 kredito sutarties, kuri yra vartojimo sutartis, 5.2.1 punkte įtvirtintų sutarties nutraukimą reglamentuojančių sąlygų sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju sutarties nutraukimo – yra sąžiningos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių. Pažymėtina, kad nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą teismas neturi pareigos vartotojo teisių apsaugos aspektu vertinti visų vartojimo sutarties sąlygų. Ginčai dėl skolos apskaičiavimo ir jos dydžio nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.
Kreditorius kredito sutarties su skolininku nutraukimą iš esmės grindė 2006-11-27 kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.5 bei 5.2 punktais. Nors šių nuostatų vertinimas sąžiningumo aspektu skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje atskirai neaptartas, tačiau skundžiama teismo nutartis areštuoti skolininko įkeistą turtą, priimta išanalizavus gautą kreditoriaus pranešimą, jo priedus bei kredito sutarties sąlygas, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų kreditoriaus prašymo netenkinti. Iš kreditoriaus AB SEB banko pateikto pareiškimo turinio ir kartu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditorius prašė pradėti priverstinį 362 203,29 Lt ir 4 201,03 EUR skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas į kreditoriaus pareiškime padarytą rašymo apsirikimą (vieną kartą vietoje 4 201,03 EUR nurodant 65 904,12 EUR) tinkamai atsižvelgė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamoje nutartyje nemotyvuotai atmesta dalis kreditoriaus prašymo.
Kreditorius nurodo, kad kredito sutarties sąlygų kredito gavėjai nevykdė nuo 2009-04-27. Aplinkybę, kad kredito sutarties sąlygos buvo vykdomos netinkamai nuo 2008 m., o nuo 2009 m. pradžios nebuvo vykdomos atskirajame skunde patvirtino ir apeliantė V. I.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB SEB banko 2011-06-21 įspėjimais R. I. ir V. I. informuoti dėl 2006-11-27 ir 2008-03-21 kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo ir prašoma iki 2011-07-21 padengti visus pradelstus mokėjimus, nes šių įsipareigojimų neįvykdžius kredito sutartis bus nutraukta ir skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 23–26). Apie sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą apeliantai taip pat įspėti 2011-10-07, 2012-03-29 kreditoriaus raštais, kuriais prašoma padengti visus pradelstus mokėjimus nustatytais terminais bei įspėjama apie sutarties nutraukimą (b. l. 27–32).
Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2010-01-11 ginčo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, apribojant disponavimo teisę, todėl kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai dėl kreditoriaus vilkinimo išduoti sutikimą įkeisto turto išnuomojimui. Iš kreditoriaus įspėjimų apeliantams matyti, kad šiuo atveju skolininkas praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t. y. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ilgą laiko tarpą iki paskutinio įspėjimo pateikimo. Kreditorius kredito sutartį vienašališkai nutraukė tik 2012-04-30. Svarbu pažymėti, kad 2012-03-29 įsiskolinimas kreditoriui pagal kredito sutartį sudarė ženklią dalį – 7,4 proc. skolos sumos. Įvertinus 2009-12-18 susitarimo Nr. 1 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo nuostatas, skolininkui suteiktą laikotarpį įsiskolinimui padengti darytina išvada, kad kreditorius ėmėsi priemonių kredito sutarčiai išsaugoti, tačiau kredito gavėjų veiksmai vykdant sutartinius įsipareigojimus nesudarė pagrindo bankui tikėtis, kad kredito gavėjai pašalins ilgalaikius sutarties pažeidimus bei pradės tinkamai vykdyti įsipareigojimus.
Apeliantė nurodo, kad bankui mokėjo po 1 500 Lt žodinio susitarimo pagrindu. Vertintina, kad nesant rašytinio susitarimo dėl kredito ir palūkanų mokėjimo grafiko pagal kredito sutartį pakeitimo bei gaunat kreditoriaus įspėjimus apie nepadengtą įsiskolinimą, o mokamoms įmokoms nepadengiant įsiskolinimo ir eilinių įmokų sumos, apeliantė neturėjo pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis yra vykdoma tinkamai, iš esmės nepažeidžiant sutarties sąlygų, ir kredito sutarties sąlygos kreditoriui nesuteikia pagrindo sutartį nutraukti vienašališkai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas, skolininkui ilgą laiką nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo (LR CK 4.192 str. (redakcija iki 2012-07-01)).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirųjų skundų teiginiais, kad apelianto R. I. kreditoriai turėjo būti įtraukti į bylos procesą. Bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai įkeistas daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, kreditoriaus pareiškimo pateikimo metu reglamentavo LR CPK 558 str. Kreditorius, pateikęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo šioje nuostatoje nustatytomis aplinkybėmis ir tvarka, pareiškime turi nurodyti hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines) (LR CPK 558 str. 1 d.). Įstatymas numatė, kad apie kreditoriaus pareiškimų pagrindu priimtą hipotekos teisėjo nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti raštu informuojamas skolininkas ir įkeisto daikto savininkas. Taigi, su hipotekos sandoriu nesusijusių asmenų įtraukimas į bylą nėra numatytas ir neatitiktų šios procedūros paskirties. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi nuspręsta dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nenustatytas LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino LR CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl skolininko ir įkeisto daikto savininkų R. I. ir V. I. atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį palikti nepakeistą.