- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2-2018-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00442-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Nektonas“, Ko
- Atsakovas
- UAB „Nektonas“, Ko
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vandens siurbliai“, UAB „INDUSTEK“, Krah Pipes Ou
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nektonas“ ir Ko direktoriaus A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1444-524/2015, kuria UAB „Nektonas“ ir Ko atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ieškovo UAB „Nektonas“ ir Ko direktoriaus A. Č. ieškinį atsakovei UAB „Nektonas“ ir Ko dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys - UAB „Vandens siurbliai“, UAB „INDUSTEK“, Krah Pipes Ou.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Č., UAB „Nektonas“ ir Ko direktorius, kreipėsi į teismą prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Nektonas“ ir Ko. Nurodė, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais – neatsiskaito debitoriai, dėl to įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos, atsiskaityti su esamais kreditoriais. Debitorių įsiskolinimų dydis sudaro 271 895 Eur. 2015 m. kovo 31 d. įmonės balanso duomenimis įmonės turto vertė sudarė 369 124 Eur (ilgalaikis turtas – 57 866 Eur, trumpalaikis turtas – 311 258 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 322 719 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai – 174 812,08 Eur. Įmonės kreditoriai inicijavo skolų išieškojimus teismine tvarka, dėl to įmonės banko sąskaitose lėšos yra areštuotos, tačiau įmonė siekia ir toliau vykdyti veiklą. Be kreditorių pagalbos įmonė negali stabilizuoti savo veiklos. Pardavimų apyvartumas ir pelnas nėra pakankami vykdyti savarankišką ūkiskaitą ir išlaikyti įmonę, nupirkti naujų prekių pardavimui, todėl įmonės ilgalaikis mokumas gali būti atkurtas tik įmonei sudarius galimybę atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo metmenyse nustatytą 4 metų laikotarpį. Ieškovas pažymėjo, kad įmonei nėra iškelta bankroto byla, nėra pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, o restruktūrizavimo procesui ir restruktūrizavimo plano metmenims pritarta 2015 m. liepos 23 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Kreditorė UAB „Vandens siurbliai“ prašyme dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad UAB „Nektonas“ ir Ko neatitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų, būtinų siekiant pradėti restruktūrizavimo procesą. Pažymėjo, kad įmonė yra nemoki, siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Tretieji asmenys kreditoriai UAB „Vandens siurbliai“, UAB „INDUSTEK“ ir Krah Pipes Ou papildomai pateikė paaiškinimus, jais palaikė anksčiau išdėstytą trečiojo asmens UAB „Vandens siurbliai“ poziciją dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo negalimumo, papildomai nurodydami, kad UAB „Nektonas“ ir Ko nuo 2009 metų dirba nuostolingai, įmonės pajamos sparčiai mažėja, o restruktūrizavimo metmenyse nurodyti duomenys apie įmonės veiklą, įsiskolinimo dydžius yra netikslūs, prieštaringi, neatspindi tikrosios įmonės finansinės būklės, todėl šie duomenys turėtų būti tikslinami. Tretieji asmenys pažymėjo, kad reikšmingiausi įmonės skolininkai yra nemokūs, todėl išieškoti iš jų skolas praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad restruktūrizavimo procesas nepasiektų savo tikslų, todėl įmonei turėtų būti keliama bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė UAB „Nektonas“ ir Ko iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas nustatė, kad įmonės vadovas ir akcininkas A. Č. sudėtingu įmonei laikotarpiu iš įmonės pasiskolino didelę pinigų sumą (80 000 Eur), neskirdamas šios sumos įmonės finansiniams sunkumams spręsti, taip pat šios sumos nenurodydamas restruktūrizavimo plano metmenyse, nors pats A. Č. ieškinyje teigė, kad pagrindinė įmonės finansinių sunkumų priežastis – debitorių skolos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia ieškovo pozicija CK 1.5 straipsnio prasme nelaikytina sąžininga kreditorių atžvilgiu, restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įtvirtintų ir teismų praktikoje formuojamų reikalavimų, o įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad ateityje planuojama dirbti su „K. Š.“ individualia įmone (toliau – IĮ), AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ padaliniu ir UAB ,,Tilta“, kartu atkreipiant dėmesį, jog „K. Š.“ IĮ restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyta kaip debitorė su 15 795, 34 EUR suma, taip pat neįrodė, kad įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. Č. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Nektonas“ ir Ko restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką prioritetas teikiamas įmonės restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui. Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau kartu įvertinti, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą. Apeliantas pažymi, kad bendrovės turtas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. yra padidėjęs nuo 381 492 Eur iki 401 767 Eur, per vienerius metus gautinos sumos nuo 268 432 Eur iki 296 218 Eur, įmonės finansinės skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo. Tai patvirtina, kad įmonės finansinė veikla nėra nutrūkusi. Be to, įmonė moka atlyginimus darbuotojams, neturi įsiskolinimų VSDFV ir VMI, apyvarta iš pardavimų per mėnesį sudaro apie 30 000 Eur, neskaitant pajamų, gaunamų iš rangos sutarčių. Atsakovas yra mokus, nes pradelstos skolos neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Ieškovas, pasisakydamas dėl restruktūrizavimo plano metmenų, nurodo, kad metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus – pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti išsamūs duomenys apie finansinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas, kuriuo remiantis įmonė sieks atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano metmenyse įvardytos konkrečios priemonės mokumui atkurti – prekių ir paslaugų pardavimo apimčių didinimas, ieškant naujų rinkų, skolų išieškojimas iš įmonės skolininkų, veiklos optimizavimo priemonių didinimas, atsiskaitymas su kreditoriais iš išieškotų debitorių skolų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie šių priemonių realų įgyvendinimą, formaliai vertino metmenyse keliamus tikslus. Įmonė jau ėmėsi veiksmų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenyse įvardytų paslaugų pardavimo apimčių didinimu – 2015 m. rugsėjo 10 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2015/09/10-1 (sutarties kaina 138 500 Eur), 2015 m. rugsėjo 15 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 2015/09/15-1 (sutarties kaina 102 100 Eur).
Ieškovas, pasisakydamas dėl „K. Š.“ IĮ, kaip debitorės su 15 795, 34 Eur skola, nurodė, kad šios skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs.
Šalies argumentai
Ieškovas, pasisakydamas dėl A. Č. nebuvimo debitorių sąraše, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį trūkumą galėjo pašalinti pasinaudodamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu, t. y. įpareigoti ieškovą pašalinti restruktūrizavimo plano metmenų trūkumus, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys UAB „Vandens siurbliai“, KRAH PIPES OU ir UAB „INDUSTEK“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Bendrovės pateikti metmenys neatspindi realios bendrovės finansinės situacijos, jame pateikiama prieštaringa ir tikrovės neatitinkanti informacija. Pirma, metmenyse (debitorių sąraše) nurodomi net visiškai nereikšmingo dydžio įsiskolinimai ( UAB „Gairana“ – 0,03 Eur skola, UAB „Doka Lietuva” – 5,84 Eur skola), tačiau nenurodyta įmonės vadovo skola, sudaranti 80 000 Eur. Toks bendrovės vadovo elgesys patvirtina ne tik nesąžiningus jo veiksmus kreditorių atžvilgiu, tačiau taip pat paneigia faktą, kad bendrovė ilgą laiką neturėjo apyvartinių lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Jei tokių lėšų bendrovėje nebūtų, 80 000 Eur skolos suteikimas bendrovės vadovui būtų objektyviai neįmanomas. Antra, metmenyse netiksliai nurodomos kreditorių reikalavimų ir įsipareigojimų kreditoriams sumos, kurių apeliantas atskirajam skunde nepaneigė; trečia, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad įmonė nuostolingai veikia nuo 2009 metų, o nuo 2012 metų bendrovės finansinė padėtis tendencingai blogėja, todėl ilgalaikėje perspektyvoje nėra pagrindo tikėtis įmonės veiklos pelningumo atsiskaitymo su kreditoriais; ketvirta, metmenyse nurodoma turimo turto vertė (369 124 Eur) yra daug mažesnė, nes į ją įskaičiuojamos per vienerius metus gautinos sumos, tačiau bendrovė nieko nedaro, kad atgautų įsiskolinimus iš debitorių, o debitoriui UAB „Inkomsta“ keliama bankroto byla. Bendrovė neteikia jokių konkrečių sprendimų, leidžiančių atkurti bendrovės finansinę padėtį – metmenyse nenurodoma, kokiais konkrečiais būdais bendrovė didins gaunas pajamas, į kokias naujas rinkas tieks prekes ir paslaugas, nenurodoma, iš kokių lėšų bus finansuojama tolesnė veikla. Metmenyse numatytos veiklos strategijos veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais realiais bendrovės veiksmų planais, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo planų pasiekimo.Bendrovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad yra sudarytos 3 žodinės sutartys su AB „Lietuvos geležinkeliai“ padaliniu, UAB „Tilta“ ir K. Š.“ IĮ. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikiamos sutartys, pasirašytos dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti šiuos apelianto naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet kokiu atveju, statybos rangos sutartys nepagrindžia, kad apeliantas ėmėsi pakankamai priemonių bendrovės mokumui atkurti. Metmenyse numatytos priemonės neatitinka ĮRĮ reikalavimų (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Prekių ir paslaugų pardavimo apimčių didinimas, skolų išieškojimas iš įmonės skolininkų, veiklos optimizavimo priemonių didinimas, atsiskaitymas su kreditoriais iš išieškotų debitorių skolų yra įprastinės įmonių veiklos vystymo priemonės, kuriomis siekiama pelno., t. y. apelianto metmenyse nurodytos priemonės neatitinka restruktūrizavimo tikslų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkri2io 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2008). Apeliantas įmonės restruktūrizavimo būdu siekia išvengti atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Nektonas“ ir Ko kelti restruktūrizavimo bylą, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl papildomų įrodymų
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/09/10-1 kopiją bei 2015 m. rugsėjo 15 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/09/15-1 kopiją, t. y. įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantas atskirajame skunde nenurodo priežasčių, susijusių su pridedamų įrodymų pateikimu apeliacinės instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo tikslas – teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, bei į tai, kad restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas ir kreditoriai atsiliepime yra pasisakę dėl šių įrodymų turinio, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pridėtus įrodymus ir vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Nektonas“ ir Ko kelti restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad įmonės vadovas ir akcininkas sudėtingu įmonei laikotarpiu pasiskolino iš įmonės didelę pinigų sumą, jos neskirdamas įmonės finansiniams sunkumams spręsti, nenurodė šios sumos restruktūrizavimo plano metmenyse, nors pagal formuojamą praktiką metmenys negali būti abstraktūs. Atsižvelgiant į tai bei apeliantui neįrodžius, kad įmonė yra finansiškai pajėgi įgyvendinti metmenyse išsikeltus tikslus grąžinti skolas kreditoriams, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų, teismas atsisakė įmonei kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu – pažeidus ĮRĮ 5 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje detalizuojami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kurie yra būtini kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (RĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal formuojamą teismų praktiką teismo atliekamas metmenų vertinimas negali būti formalus, t. y. teismas neturi apsiriboti patikrinimu, ar metmenyse nurodyti visi ĮRĮ 5 straipsnyje reikalaujami duomenys. Kita vertus, metmenims negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-1912-117/2015). Taigi, metmenys turi būti tiek informatyvūs ir pagrįsti, kad iš jų būtų galima spręsti apie nurodytų priemonių realumą, kurių pagrindu galimas įmonės mokumo ir normalios veiklos atkūrimas. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad įmonės direktorius ir akcininkas A. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Nektonas“ ir Ko iškėlimo nurodydamas, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais dėl debitorių įsiskolinimų, sudarančių 271 895 Eur (t. 1., b. l. 3). Ši aplinkybė išskirta ir atskirajame skunde pabrėžiant, kad restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai įvardytos priežastys, sukėlusios įmonės finansinius sunkumus – debitorių neatsiskaitymas. Be kitų dokumentų kartu su pareiškimu pareiškėjas (apeliantas) pateikė debitorių sąrašą (t. 1., b. l. 39), taip pat metmenis, kuriuose pateikta lentelė su debitorių skolomis (t. 1, b. l. 72-73). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės metu, liudytoja apklausta įmonės buhalterė R. M. dėl įmonės balansų duomenų nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. balanso eilutėje „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ (II.8) atsispindi įmonės direktoriui išduota paskola. Pasak liudytojos ši paskola atsispindi ir 2015 m. kovo 31 d. balanse. Įmonės direktorius A. Č. patvirtino, kad jis 2015 metų pradžioje iš įmonės grynaisiais pinigais paėmė apie 80 000 Eur , taigi minėtos paskolos neginčijo, tačiau nepaaiškino jos paėmimo aplinkybių. Liudytoja paaiškino, kad pinigų suma buvo paimta tikslu atsiskaityti su kreditoriais.
Iš apelianto į bylą pateiktų debitorių sąrašų matyti, kad juose neatsispindi direktoriaus iš įmonės paimta paskola, t. y. A. Č. debitorių sąraše (taip pat metmenyse) nefigūruoja kaip debitorius, nors, kaip minėta, pagrindine įmonės finansinių sunkumų priežastimi nurodė būtent debitorių įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks A. Č. elgesys laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis), o apelianto argumentai, neva pirmosios instancijos teismas, pastebėjęs šį trūkumą (A. Č. nebuvimą debitorių sąraše), turėjo vadovautis trūkumų pašalinimo institutu, laikytini nepagrįstais ir neturinčiais reikšmės pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumui. ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokius dokumentus asmuo, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, turi pateikti teismui. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jei nustatomi formalūs ĮRĮ reikalavimų neatitikimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebūtų pateikęs reikiamų dokumentų ir dėl to būtų pagrindas taikyti ieškinio trūkumų pašalinimo institutą. Aplinkybė, kad debitorių sąrašas yra netikslus paaiškėjo teismo posėdžio metu liudytojai R. M. nurodžius, o direktoriui patikslinus, kad direktorius iš įmonės paėmė 80 000 Eur dydžio paskolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis trūkumų šalinimo institutu dėl debitorių sąrašo tikslinimo, elgiasi nesąžiningai. Ši išvada darytina atsižvelgiant į aplinkybių visetą, pirma, pagal ĮRĮ įmonės valdymo organas rengia metmenis ir juos teikia teismui (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis), antra, 80 000 Eur paskolą paėmė pats direktorius, todėl kyla pagrįstų abejonių, dėl debitorių sąrašo (pateikto metmenyse) sudarymo, ypatingai atkreipiant dėmesį į paskolos sumą ir aplinkybę, kad debitorių sąraše nurodyti net mažiausius įsiskolinimus turintys asmenys (t. 1., b. l. 71-72). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismo metu, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, susijusių su paskolos paėmimu. Tačiau ir pagal minimalius duomenis negalima konstatuoti, kad paimta paskola atsispindi metmenyse ar finansinės atskaitomybės dokumentuose (nei 2015 m. kovo 31 d. balanse, nei 2015 m. liepos 31 d. balanse į debitorių įsiskolinimo sumą nėra įskaičiuota 80 000 Eur paskola). Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja nurodė, jog direktoriui suteikta paskola atsispindi 2015 m. kovo 31 d. balanse II.8 eilutėje (57 895 Eur) ir 2015 m. liepos 31 d. balanso toje pačioje eilutėje (49 738 Eur), tačiau, kaip matyti, nurodytos sumos yra skirtingos. Paskolos suteikimo aplinkybes įrodančių dokumentų prie atskirojo skundo taip pat nepateikta.
Be to, pastebėtini ir kiti metmenyse esantys netikslumai. Tretieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad metmenyse pateikiamos tikrovės neatitinkančios kreditorių reikalavimų sumos. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad UAB „Vandens siurbliai“ yra pateikusi ieškinį UAB „Nektonas“ ir Ko, prašydama priteisti 66 560,88 Eur skolą ir 19 987,92 Eur delspinigių, viso – 86 548,8 Eur. Nepaisant to, metmenyse kreditorių sąraše prie UAB „Vandens siurbliai“ nurodyta 66 560,88 Eur suma. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad metmenyse pateikiant įmonės finansinę būklę pagal 2015 m. kovo 31 d. parengtą balansą nurodyta, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 322 719 Eur, šią sumą išskaidant į „po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (27 503 Eur) ir „per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ (295 216 Eur) (t. 1, b. l. 74), tačiau iš to paties balanso matyti, kad „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ (II) (295 216 Eur) neatitinka šios skilties sudedamųjų dalių sumos, nes vien „skolos tiekėjams“ (II.3.) balanso duomenimis sudaro 347 754 Eur (t. 1., b. l. 36).
Atsižvelgiant į nurodytus netikslumus (metmenyse netiksliai nurodytą debitorių sąrašą, kreditorių reikalavimų sumas, skirtingus duomenis balanse), negalima laikyti, kad pateikti metmenys atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus. Nors metmenys apibūdinami daugiau kaip restruktūrizavimo plano gairės, tačiau pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenys turi atitikti faktinę įmonės situaciją tam, kad būtų galima spręsti, ar įmonė turi realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus - pajėgti metmenyse nurodytomis priemonėmis atkurti mokumą, vėl tapti funkcionuojančiu rinkos dalyviu. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad įmonės esamos finansinės būklės apibūdinimas turi būti tikslus, o metmenys negali būti abstraktūs. Dėl šių motyvų kartu atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie metmenyse nurodytų priemonių realų įgyvendinimą, formaliai vertino metmenyse keliamus tikslus.
Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2015 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/09/10-1 kopiją bei 2015 m. rugsėjo 15 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/09/15-1 kopiją, kaip įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, susijusių su restruktūrizavimo plano metmenyse įvardintų paslaugų pardavimo apimčių didinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios sutartys nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad metmenys neatitinka ĮRĮ keliamų reikalavimų, nes jie neatspindi faktinės įmonės situacijos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutartys patvirtina įmonės atitiktį ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktui, t. y., kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, tačiau ši materialaus pobūdžio sąlyga ir nebuvo kvestionuojama.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tretieji asmenys UAB „Vandens siurbliai“ ir UAB „INDUSTEK“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš UAB „Nektonas“ ir Ko bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.
Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Nektonas“ ir Ko restuktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (atsisakydamas ją iškelti), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymų visumą, teisingai taikė restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.