- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2-882/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- UAB „Kagi“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kagi“ direktoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1486-555/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kagi“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Kagi“ administracijos vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kagi“. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, kreditorius VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau norint išvengti bankroto bylos, įmonės kreditoriai susirinkime priėmė nutarimą restruktūrizuoti įmonę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad pareiškime nurodytų priemonių įgyvendinimas nėra įmonės restruktūrizavimas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Piniginių srautų sureguliavimas, geresnis gamybinių pajėgumų panaudojimas, naujų užsakovų paieška bei gaminių įsisavinimas yra tikslai, kurių paprastai siekia bet kuri gamybos veikla užsiimanti įmonė. Šių tikslų siekiama įprastinėje įmonės ūkinėje veikloje, o ne restruktūrizavimo procese. Tam, kad būtų pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą, metmenyse turėjo būti pateiktos specifinės priemonės, numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokių priemonių pareiškėjas nepateikė. Teismas taip pat nurodė, jog pateiktas dokumentas negali būti laikomas restruktūrizavimo plano metmenimis, todėl atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kagi“ ditrektorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Kagi“ restriktūrizavimo bylą ir įmonės administratoriumi skirti R. B.. Nurodo, kad teismas byloje esančių įrodymų neįvertino visapusiškai ir objektyviai, neatsižvelgė į bylos specifiką ir esmę. Teismas taip pat neįvertino to, kad pirmasis UAB „Kagi“ 2008 m. rugpjūčio 27 d. įvykęs kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą siūlyti Kauno apygardos teismui iškelti restruktūrizavimo bylą, pritarti administratoriaus R. B. kandidatūrai bei restruktūrizavimo plano metmenims. Teismui buvo pateikti visi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3-5 dalyse nurodyti dokumentai. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad 2008 m. liepos 9 d. įmonė visuotiniame akcininkų susirinkime jau ėmėsi priemonių gelbėti įmonę ir pakeitė vadovą. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad įmonei restruktūrizavimo bylą reikia kelti kuo anksčiau, kad būtų galima atkurti jos mokumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kagi“.
Įmonių ir viešųjų įstaigų (toliau – įmonės), turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau - ĮRĮ). Minėto įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Šiam tikslui pasiekti įmonei iškeliama restruktūrizavimo byla. Byla iškeliama CPK nustatyta tvarka, išskyrus ĮRĮ numatytas išimtis (ĮRĮ 7 straipsnis).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, ginčija dėl to, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neatsižvelgė į tokių bylų nagrinėjimo specifiką. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškime nurodytų priemonių įgyvendinimas nėra įmonės restruktūrizavimas pagal Įmonių restruktūrazavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, todėl įmonei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Apeliantas su teismo priimta nutartimi nesutiko, tačiau, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nenurodė, kokie būtent įrodymai paneigia teismo padarytas išvadas, nepateikė teismui jokių dokumentų, kurie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teismo ir kurie įrodo priešingai nei nustatė teismas.
Kolegija pastebi, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad prie pareiškimo teismui turi būti pridėti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas. Tuo atveju, jeigu minėtas dokumentas nėra pateikiamas, teismas atsisako kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantas, kreipdamasis į teismą, pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau teismas, įvertinęs jų turinį, priėjo prie išvados, kad jose nurodytos priemonės nėra ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti. Iš byloje esančių restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad įmonė ketina pakeisti įsipareigojimų kreditoriams dydžius ir jų vykdymo terminus, maksimaliai išnaudoti įmonės gamybinius pajėgumus, ieškoti naujų užsakovų, įsisavinti naujus gamybos procesus, sureguliuoti piniginius srautus ir parduoti nereikalingą turtą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios priemonės nėra ĮRĮ numatytos ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis), skirtos įmonės mokumui atkurti, o tai kiekvienos įmonės įprastinės veiklos priemonės. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenų, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų nurodyti specifines įmonės mokumo atkūrimo priemones, pateikimas yra pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pridėtus UAB „Kagi“ restruktūrizavimo metmenis, svarstydamas restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti klausimus, tinkamai taikė ĮRĮ normos, todėl pagrįstai atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.