Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. L. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių dirbo krovėju, o 2007-10-19 perėjo dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Pradėdamas dirbti, buhalterijoje pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurios nelabai skaitė. Į jo pareigas įėjo prekių nuvežimas pas klientą, išsikrovimas ir, jei turėdavo tuščios taros, jos parvežimas bei pridavimas į sandėlį. Jo teigimu nebuvo taip, kaip sandėlininkė nurodė, kad, kai vairuotojas išsikrauna ir suskaičiuoja parvežtą tarą, jis turi ateiti pasirašyti į knygą, apie tos knygos buvimą sužinojo tik tada, kai išėjo iš šio darbo. Jam išduodavo važtaraštį, kuriame surašyta, kur jam reikia važiuoti, tada jis nueidavo į sandėlį, susikraudavo prekes ir jas išveždavo. Tuščiai tarai paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdavusi du lapus, kurio vienas egzempliorius likdavo pas klientą, o kitą jis parveždavo ir priduodavo į sandėlį. Būdavo, kad sandėlininkės nebūdavo, tada jis tą lapą užkišdavo arba palikdavo ant stalo. Jei sandėlininkė turėdavo laiko, ji prieidavo, pasirašydavo. Jei ji neturėdavo laiko, sakydavo sunešti tarą ir kai ji turės laiko, tarą susiskaičiuos. Dėl taros parvežimo iš V. J. įmonės gali pasakyti, kad visada paimdamas tarą pasirašydavo ir uždėdavo savo antspaudą, niekada nepasirašydavo svetima pavarde. Jeigu V. J. įmonės darbuotojai jam būtų davę tarą, ją būtų į įmonę parvežęs, nes už ją buvo materialiai atsakingas. G. A. pažinojo, kadangi buvo jis kolega ir dirbo krovėju. Ar G. A. kartu su juo važiavo į V. J. įmonę, pasakyti negali. Prie jo G. A. sąskaitos nepasirašė. Jeigu jis būtų pats paėmęs statines, turėtų būti jo antspaudas ir parašas. Ar iš A. S. įmonės 2007-12-21 ėmė statines, nepamena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2007-12-21 jis nuvežė A. S. įmonei užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šios įmonės paėmė dvi statines, pasirašė taros grąžinimo akte, vardo, pavardės neįrašė. Šias statines jis nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį (duomenys neskelbtini). Kur jis iškrovė statines, ar pačiame sandėlyje, ar prie jo neprisimena, bet dažniausiai būdavo, kad statines iškraudavo prie sandėlio ir į sandėlio vidų statines sunešdavo krovikai. Kartai būdavo, kad ir jis pats sunešdavo statines į sandėlio vidų. Kam jis padavė išrašytą A. S. individualios įmonės grąžinimo aktą - neprisimena (1 t., b. l. 185). Kaip galėjo dingti tos taros, negali pasakyti. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2007-12-28 užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paėmė tuščią tarą, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytame krovinio važtaraštyje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą tuščią tarą jis nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį (duomenys neskelbtini). Kam pridavė tuščią tarą bei išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį - neprisimena. 2007-12-21 jis į K. B. individualią įmonę adresu (duomenys neskelbtini), nuvežė užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet iš šios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių tuščių dviejų statinių neėmė ir taros grąžinimo akte nepasirašė (1 t., b. l. 186). Dažnai būdavo, kad, atvykus pas klientą, tara nebūdavo grąžinama. Jei turėdavo daug prekių, o klientas norėdavo grąžinti kokį 10 statinių, jų neimdavo, nes neturėdavo kur susidėti. Jei nesuspėdavo patys surinkti taros, būdavo siunčiama mašina, kuri surinkdavo tarą. Visada ant dokumentų dėdavo savo vardinį antspaudą ir pasirašydavo. Jeigu ant dokumentų nėra jo antspaudo ir parašo, tai jis tų prekių nėra paėmęs. Nėra taip buvę, kad ant dokumentų būtų padėjęs tik parašą. Svetimomis pavardėmis nepasirašydavo. Teigė, kad įmonėje galėjo dokumentai pasimesti. Inventorizacijose nėra dalyvavęs. Jam išeinant iš darbo, apie savaitę laiko jo iš darbo neišleido, kol visko nesuskaičiavo ir nepatikrino. Iš darbo išėjo, kadangi buvo susiradęs darbą užsienyje, tačiau grįžo į Lietuvą po poros savaičių. Buvo nuėjęs kalbėtis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad vėl atgal priimtų į darbą ir niekas jam nesakė, kad yra kažkokie trūkumai.

Civilinio ieškovo atstovė K. B. teisme parodė, kad atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašo priteisti 11962,55 litų civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio sumą sudaro negrąžintos taros vertė. Įmonėje yra nustatytos statinių užstatinės vertės. Jei statinė yra 50 litrų, tai ji tokią vertę turės visur. Nusidėvėjimas statinėms nėra skaičiuojamas. Kai su klientais įmonė pasirašo sutartis, jose būna numatyta taros užstatinė vertė ir civilinis ieškovas tarą įvertino tokia kaina. Jei tara būtų negrąžinta, žala būtų išieškoma pagal sutartyse nurodytą užstatinę vertę. Mano, kad reali taros vertė yra tokia pat, kaip ir užstatinė vertė. Pasitaiko, kad yra nurašomos statinės, nes statinė gali būti nudėvėta ar prakiurusi, bet tą nustato komisija. Negali pasakyti, kokia būna nudėvėtos statinės vertė. Įmonė kiekvienais metais, pasibaigus metams, siunčia į įmones skolų suderinimo aktus. Būna, kad įmonės į suderinimo aktus nekreipia dėmesio, o po to, kai pradeda taros ieškoti, pasirodo, kad ta įmonė tarą yra grąžinusi, tik pas juos negauta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų suderinimo aktuose yra padariusi prierašą, kad jeigu klientas per 10 dienų neatsako, laikoma, kad sutinka su likučiais. Susisiekus su V. J., A. S. įmonėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad tos įmonės statines yra grąžinusios ir pateikė dokumentus, kurių pas juos įmonėje nebuvo. Kiekvieną dieną yra planuojami maršrutai ir suplanuotais maršrutais vyksta vairuotojas su krovėju. Yra tokia tvarka, kad nuvykus į įmonę, jei yra taros, ji turi būti grąžinama. Kad kaltinamasis buvo nuvykęs į šias įmonę, patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, kad buvo atkrauta tara - rodo krovinio važtaraščiai arba taros grąžinimo aktai. Kodėl E. L. nebuvo pareikštos pretenzijos jam išeinant iš darbo, negali pasakyti, kadangi tuo metu ji nedirbo įmonėje.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiste, įmonėje dirbo ir 2007 metais. E. L. įmonėje iš pradžių dirbo krovėju, o po to buvo pervestas į vairuotojo pareigas. E. L. vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms buvo priimtas 2007-09-27, 2008 m. gruodžio mėnesį įmonėje kaltinamasis jau nebedirbo. Su E. L. buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tokiu atveju asmuo yra atsakingas už tas vertybes, kurias tuo metu perveža. Darbuotojas veža užsakymą klientui, kurį iškrauna ir turi parvežti tai, ką klientas duoda – tarą, statines ar dėžes. Vairuotojas, grįžęs su tuščia tara, ją atiduota sandėlininkui ir turi pasirašyti žurnale, kad pridavė tarą. Išėjus E. L. iš darbo buvo vykdomi suderinimai tarp klientų ir išaiškėjo, jog yra statinių ir dėžių trūkumas. Suderinimai vyksta metų gale arba metų pradžioje. Kad E. L. tą tarą priėmė iš klientų matyti iš to, kad buvo jo parašai. Iš kokių klientų nebuvo parvežta tara, neprisimena. Ar iš visų klientų, iš kurių nebuvo parvežta tara, buvo E. L. parašai, taip pat neprisimena. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-28 krovinio važtaraštį Nr.0040673 grąžino tarą už 1192,00 Lt, pagal 2007-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ARK Nr.02252 grąžino tarą už 20,55 Lt, V. J. įmonė pagal 2007-12-10 krovinio važtaraštį JAN Nr.51 grąžino tarą už 5950,00 Lt, pagal 2007-12-28 krovinio važtaraštį JAN Nr.55 grąžino tarą už 3200,00 Lt, A. S. įmonė pagal 2007-12-21 taros grąžinimo aktą grąžino tarą už 800,00 Lt. Šių išvardintų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. 2007-12-10, 2007-12-21, 2007-12-28 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. J. įmonės, A. S. įmonės užstatinę tarą paėmė E. L., nes jis pasirašė po sąskaitomis faktūromis, išskyrus, dviejose sąskaitos faktūrose išrašytas V. J. įmonės. Juose pasirašyta P. R. ir P. A. vardu. Tokie asmenys bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. 2007-12-10, 2007-12-28, kuomet buvo išrašytos sąskaitos V. J. įmonės, tomis pačiomis dienomis buvo atvežtos šiai įmonei užsakytos prekės ir jas atvežė, bei sąskaitose faktūrose pasirašė E. L.. Kas nuveža prekes, tas turi parvežti ir tarą, nes kitos mašinos parvežti tarai nesiunčia. Kadangi nedirba sandėlyje, negali pasakyti, ar yra buvę atvejų, kad E. L. būtų parvežęs tarą ir ją palikęs teritorijoje, o važtaraščius užkišęs kur nors už statinių. Inventorizacija yra daroma metų gale arba pradžioje, jeigu yra dideli taros kiekiai, inventorizaciją daroma ir dažniau pagal poreikį. Nustatant trūkumą E. L. nedalyvavo, kadangi jis tuo metu jau nebedirbo. Teigė, kad kol dokumentai suvaikšto, trūkumai gali išaiškėti ir po metų laiko. Ar kai E. L. dirbo, jis dalyvavo kokioje nors inventorizacijoje, negali pasakyti. Dokumentai, dėl kurių buvo nustatytas taros trūkumas, įmonės iš viso nepasiekė. Ant važtaraščių yra klientų parašai, kad jie tą tarą E. L. pridavė. Reiktų klausti buhalterijoje, ar jos užskaitė tokius dokumentus, kuriuose nebuvo E. L. parašų. Negali pasakyti, ar kiekvienu kartu, kai nuvežama prekes, yra atiduodama tara. Ar pagal tuos tris epizodus, pagal kuriuos E. L. yra kaltinamas, jam buvo atiduota tara, nežino.

Liudytoja D. Ž. teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke. Pamena, kad įmonėje dirbo E. L., bet jis dirbo neilgai, gal 3 – 4 mėnesius vairuotoju. Į jos pareigas įeidavo priimti parvežtą tarą, prisiimti važtaraščius, suskaičiuoti juos vairuotojui matant ir surašyti į knygą, o vairuotojas privalėdavo pasirašyti. Kai atveždavo tarą, ji pasirašydavo ant tų pačių važtaraščių, kad gavo tarą. Paskui juos atiduodavo, kad įtrauktų į apskaitą. Ant to važtaraščio turi būti vairuotojo – ekspeditoriaus ir jos parašas, nes tą tikrina buhalterija. Tuos važtaraščius atiduodavo kitai darbuotojai, kuri tos dienos važtaraščius įtraukia į kompiuterį, padaro apyskaitą, ją sutikrina ir atiduoda į buhalteriją, kur jas vėl tikrina buhalteriai. Žino, kad E. L. išėjus iš darbo buvo rastas trūkumas. Suderinimai su klientais vyksta po metų ir, E. L. išėjus iš darbo, paaiškėjo, jog yra klientų parašai, o įmonėje tokių važtaraščių nėra. Sandėlyje jie beveik kiekvieną mėnesį tikrinasi. Buhalterijoje inventorizacija vyksta kiekvienais metais, bet ji gali vykti ir du kartus per metus. Paprastai į buhalteriją važtaraščių tiesiai niekas neneša, nes jei ten nebūtų jos parašo, buhalterija juos grąžintų jai atgal. Kai vairuotojas atveža tarą, kartu su vairuotoju kartu ją skaičiuoja. Jei vairuotojas sutinka su tuo, ką ji susiskaičiuoja, ji pasirašo, o vairuotojas išvažiuoja iki kito sandėlio pasikrauti ir, jei kas negerai, ji dar gali spėti paskambinti. Ką ji prisiėmė, visos sąskaitos pateko į buhalteriją. Jei vairuotojas išvežė prekes, tai jam nėra privaloma grįžtant būtinai paimti tarą, nes būna, jei vieną kartą nepadavė, tai kitą kartą taros atiduoda daugiau. Kai susikaupia tos taros, tada ir atiduoda. Ar buvo taip, kad A. L. nuvažiuotų parvežti tik tuščios taros, negali pasakyti, nes tam yra darbuotojas, kuris skirsto darbą vairuotojams. Ji mato, kaip vairuotojas atveža važtaraščius ir kaip pasikrauna. Pati nėra radusi, kad būtų palikta tara, o važtaraščiai užkišti už statinių ar palikti ant jos stalo. Be to, vairuotojai taip negali palikti, jie turi priduoti tiek važtaraščius, tiek tarą. Jei sandėlis uždarytas, darbo valandos pasibaigusios, o vairuotojai palieka tarą, tai ji už tai neatsakinga. E. L. atliekant inventorizaciją nedalyvavo. Ar ta tara iš kliento galėjo neiškeliauti, jei važtaraščiuose nėra E. L. parašų, negali pasakyti. Anksčiau būdavo, kad tarą veždavo patys klientai. Būna, kad per mėnesį pati atlikdavo patikrinimą, žiūrėdavo, kokie duomenys yra suvesti kompiuteryje ir ką turi natūroje. Pati asmeniškai jokių trūkumų nepastebėjo. Kai vairuotojai skuba, ne visada jie sąsiuvinyje pasirašo, bet vėliau jie vis tiek pasirašo. Anksčiau to sąsiuvinio nebuvo ir registraciją ji darydavo savo iniciatyva.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad 2007 m. dirbo K. B. įmonei priklausančioje kavinėje pardavėja. Kavinė buvo (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai tekdavo priimti alų, kurį atveždavo statinėse. Kai atvažiuodavo vairuotojas, atveždavo važtaraštį, kuriame būdavo nurodytas statinių kiekis. Tuščias statines ji atiduodavo ir vairuotojo akivaizdoje pasirašydavo, kad atidavė, o vairuotojas, kad priėmė. Kalinamojo, kaip tos įmonės darbuotojo, neprisimena. Tuščią tarą atiduodavo ne visada. Nebūdavo taip, kad vienas vairuotojas atveža prekes, o kitas atvažiavęs vairuotojas pasiima tarą. Važtaraščiuose pasirašydavo tik vairuotojas - ekspeditorius, o krovikas nepasirašydavo. Netikrindavo dokumentų, ar dokumentus pasirašydavo vairuotojas – ekspeditorius, ar krovikas. Kas atnešdavo dokumentus ir prekes, su tuo asmeniu ir pasirašydavo dokumentus. Nebetikrindavo, kam atiduoda tarą. Būdavo, kad atvažiuodavo vienas vairuotojas, arba kartu atvažiuodavo ir krovikas. Negali pasakyti, ar 2007-12-21 grąžino tarą ir kam ją grąžino, jeigu yra išrašyti dokumentai, vadinasi tarą grąžino tikrai. Viena dokumento dalis likdavo pas juos įmonėje, o kitą atiduodavo vairuotojui. Negali būti, kad dokumentas būtų be ekspeditoriaus parašų. Jei ji dokumentą pasirašė, tai tikrai prekes atidavė.

Liudytoja R. S. (Daunienė) teisme parodė, kad 2007 m. dirbo A. S. įmonei priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Apie tą įvykį nieko neprisimena. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveždavo alų ir išsiveždavo tuščias statines. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2007-12-21 ryte, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas-ekspeditorius E. L. atvežė užsakytą 50 1 statinę alaus „Blindos stiprusis“. Ji pati asmeniškai priėmė prekę ir pasirašė išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija TRE Nr.0029576 bei tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui ekspeditoriui E. L. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi tuščias statines, išrašė taros grąžinimo aktą, kurį pasirašė E. L.. Vienas taros grąžinimo akto egzempliorius pasiliko pas ją, antrą padavė E. L.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. įmonės susitarimą užstatinę tarą atiduodama atstovui, atvežusiam prekes ir išrašo atitinkamus dokumentus, tai yra šiuo konkrečiu atveju buvo išrašytas taros grąžinimo aktas, grąžintos dvi 50 1 statinės. Atskirai tara iš įmonės neišvežama (1 t., b.l. 143-144). Vairuotojas ant taros grąžinimo akto pasirašyti negalėtų be vardo ir pavardės, kiek turi dokumentų, jie yra su vardu, pavarde ir parašais. Jeigu alus nebūdavo pasibaigęs, negrąžindavo ir taros. Dėl taros grąžinimo nesusipratimų iš viso nebūna ir jos praktikoje šis atvejis buvo vienintelis.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad 2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadybininke. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Į jos pareigas įėjo krovinių išvežimas. Krovinius išvežiodavo vairuotojas – ekspeditorius kartu su krovėju. Produkcijos atleidimas būdavo iš sandėlio ir vairuotojai jau turėdavo važtaraščius. Juose būdavo numatyti maršrutai, sudaryti naktinės logistikos vadybininko. Po to prekes vairuotojai pasikraudavo iš sandėlio ir išvežiodavo pagal iš anksto numatytus maršrutus, o tarą grąžindavo į pirmą sandėlį, kuriai būdavo atskiras sandėlis. Taros grąžinimas būdavo priduodamas atskiru dokumentu, ji už tarą nebuvo atsakinga, bet tara grįždavo į sandėlį su dokumentais ir tai greičiausiai buvo važtaraštis. Į jos pareigas taros pridavimo kontrolė neįeidavo ir ji nebuvo materialiai atsakinga nei už produkciją, nei už tuščią tarą. Maršrutus sudarinėdavo logistikos specialistai, nes dienos metu įmonė gaudavo užsakymą ir vieni specialistai spausdindavo važtaraščius, o vakare ateidavo logistikos vadybininkas, kuris pagal atspausdintus važtaraščius sudarydavo sekančios dienos maršrutus. Būdavo, kad maršrutai ir pasikeisdavo, nes kartais sandėlis produkcijos neatkraudavo, tada būdavo papildomai rašomi važtaraščiai. Pasitaikydavo, kad papildomai iš įmonės paskambindavo ir sakydavo, kad trūksta alaus, tada būdavo papildomai išrašomi važtaraščiai. Tie pakeitimai nebuvo daromi dažnai, bet pasitaikydavo. Vairuotojai tarpusavyje negalėdavo susikeisti, nebent ligos atveju arba būdavo mašinos gedimas. Vairuotojai patys tarpusavyje ir nesikeisdavo. Vairuotojai nesikeisdavo, nebent jos nurodymu. Jei susikeičia vairuotojai, tada vairuotojas, kuris priduoda tą prekę, pasirašydavo ant važtaraščių, kad jis yra pridavęs ir dėdavo savo vardinį antspaudą. Vairuotojas važiuodavo tik su krovėju. Jei vairuotojas pasikeičia, tas pasikeitimas planavime nežymimas, tik priduodant prekes, tas vairuotojas deda savo žymą ant dokumentų. Taros grąžinimas nėra planuojamas, nes būna atvejų, kai nebūna tara ištuštinta, todėl klientas jos negali grąžinti. Yra buvę atvejų, kai po didelių renginių, kai reikia surinkti ne tik tarą, bet ir suolus, įmonė siųsdavo atskirą mašiną būtent tarai su inventoriumi surinkti.

Kaltinamojo E. L. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik civilinio ieškovo atstovės bei liudytojų parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio pradžios dirbo barmene kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso V. J. individualiai įmonei. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. J. individualiai įmonei buvo vežamos statinės pripildytos alaus. Jos pareiga buvo priimti užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti atgal tarą. Prekes į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, užsakytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveždavo visada tie patys vairuotojai - ekspeditoriai, vienas iš jų jaunas apie 25 amžiaus, kitas vyresnis apie 40 metų amžiaus. Prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimamos tokia tvarka: ji atrakindavo kavinės „Tunelis“ tarnybines patalpas, pro kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas - ekspeditorius su kroviku sunešdavo į sandėlio vidų užsakytas prekes. Ji pagal jų pateiktą sąskaitą faktūrą suskaičiuodavo prekių kiekį, sutikrindavo ir pasirašydavo, kad prekes gavo. Po to, vairuotojui - ekspeditoriui, kuris atvežė užsakytas prekes, nurodydavo, kad jis paimtu tuščią tarą, bei vairuotojui - ekspeditoriui paduodavo pasirašyti V. J. išrašytoje sąskaitoje faktūroje, kad tuščia tara grąžinta. Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas - ekspeditorius atveža užsakytas prekes, tada jam nurodoma paimti ir tuščią tarą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai - ekspeditoriai visada atvažiuodavo su krovikais, kurie padėdavo sunešti užsakytas prekes, paimti tuščią tarą. Sąskaitose - faktūrose dėl grąžintos taros visada pasirašydavo vairuotojas - ekspeditorius. Jai svarbiausia buvo sutikrinti jų kiekį, bei duoti pasirašyti sąskaitose - faktūrose dėl grąžintos taros, bet ji nežiūrėdavo, kokia pavarde pasirašo po sąskaita faktūrą, nes prekes veždavo tie patys vairuotojai - ekspeditoriai ir juos pažinojo iš matymo. Neprisimena, kokiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui - ekspeditoriui 2007-12-10 grąžino tuščią tarą, nes praėjo daug laiko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas prekes atveždavo du kartus savaitėje. Akivaizdu, jei 2008-12-10 buvo atvežtos užsakytos prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi, tuo pačiu metu buvo ir grąžinta tuščia tara. 2007-12-10, kiek prisimena, ji galėjo dirbti kartu su R. V., kuri tuo metu buvo praktikantė, todėl galėjo liepti jai priimti prekes, grąžinti tuščią tarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams - ekspeditoriams, tačiau ji pati turėjo įleisti, tai yra atidaryti tarnybines patalpas, kad vairuotojai - ekspeditoriai galėtų sunešti prekes, nes R. V. dar tik buvo pradėjusi dirbti ir ji ją supažindino su kavinės tvarka, kad ji žinotų kaip priimti užsakytas prekes, grąžinti tarą, kokius dokumentus reikia pateikti. 2007-12-28 ji nedirbo, jai buvo išeiginė, tą dieną dirbo R. V. (1 t., b. l. 151 -152),

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio pradžios dirbo barmene kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso V. J. individualiai įmonei. Jos pareiga buvo priimti užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei grąžinti atgal jiems tarą. Prekes į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, užsakytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atveždavo visada tie patys vairuotojai - ekspeditoriai, vienas iš jų jaunas apie 25 metų amžiaus, kitas vyresnis apie 40 metų amžiaus. Prekes, kurios buvo užsakytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimamos tokia tvarka: ji atrakindavo kavinės „Tunelis“ tarnybines patalpas, pro kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas - ekspeditorius su kroviku sunešdavo į sandėlio vidų užsakytas prekes. Ji tuomet pagal jų pateiktą sąskaitą faktūrą suskaičiuodavo prekių kiekį, sutikrindavo ir pasirašydavo, kad prekes gavo. Po to, vairuotojui - ekspeditoriui, kuris atvežė užsakytas prekes, nurodydavo, kad jis paimtų tuščią tarą, vairuotojui - ekspeditoriui paduodavo pasirašyti V. J. išrašytoje sąskaitoje faktūroje, jog tuščia tara grąžinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai - ekspeditoriai visada atvažiuodavo su krovikais, kurie padėdavo sunešti užsakytas prekes, paimti tuščią tarą. Sąskaitose - faktūrose dėl grąžinto taros visada pasirašydavo vairuotojas - ekspeditorius. Kokia pavarde pasirašo po sąskaita faktūra nežiūrėdavau, nes prekes veždavo tie patys vairuotojai - ekspeditoriai ir ji iš matymo juos pažinojo, nemanė, kad jie gali pasirašyti svetima pavarde. Neprisimena, kokiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui - ekspeditoriui 2007-12-10, 2007-12-28 grąžino tuščią tarą, iš ko priėmė prekes. Pagal 2007-12-10, 2007-12-28 išrašytas sąskaitas faktūras ji priėmė prekes, užsakytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias atvežė vairuotojas - ekspeditorius su kroviku ir tuo pačiu metu grąžino vairuotojui - ekspeditoriui tuščią tarą. (1 t., b. l. 155-156).

Iš 2007-09-27 darbo sutarties kopijos matyti, kad E. L. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, o nuo 2007-10-11 krovėjo pareigos pakeistos į vairuotojo - ekspeditoriaus (1 t., b. l. 6-7).

Iš sutarties dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės kopijos matyti, kad E. L. supažindintas su pareigomis ir atsakomybe, o būtent, 1 punkte nurodyta, jog darbuotojas, užimantis vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, susijusias su jam perduotų vertybių saugojimu, priėmimu, apdirbimu, pardavimu, išdavimu, pervežimu arba naudojimu gamybos procese įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių ir griežtos atskaitomybės dokumentų (sąskaitų, važtaraščių, kasos dokumentų ir kt.) išsaugojimą ir teisingą naudojimą. Jis privalo: 1.1. Tausoti materialines vertybes, kurias darbdavys perdavė jam saugoti, priimti, perduoti ar pervežti, imtis priemonių nuostoliams išvengti; 1.2. Laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugojimui; 1.3. Vesti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, taip pat nustatyta tvarka sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie jų kitimą ir likučius; 1.4. Dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijose; 1.5. Vesti griežtos atskaitomybės dokumentų apskaitą, atsakyti už jų teisingą panaudojimą ir pildymą. (t. l, b.1. 8-9).

Iš krovininio automobilio vairuotojo ir vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų kopijos matyti, kad 24 punkte numatyta, jog pervežant krovinį vairuotojas-ekspeditorius turi turėti PVM sąskaitą-faktūrą, krovinio važtaraštį, ar kitą krovinio pervežimo dokumentą, kurį pasirašo ir pilnai atsako už krovinio kiekį pervežimo saugumą iki krovinys atiduodamas galutiniam vartotojui, arba grąžindamas krovinį į įmonės sandėlius ar padalinius. Grąžindamas iš pirkėjų, pagal tam skirtą dokumentą, dėžes, butelius, statines ar kitas prekes, vairuotojas-ekspeditorius privalo šį faktą užregistruoti sandėlyje Nr. 1 esančiame „Dokumentų registravimo žurnale“ ir pasirašyti. Vairuotojas-ekspeditorius į sandėlius privalo gražinti PVM sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus su pirkėjų parašais ne vėliau kaip sekančią darbo dieną. Šiuos dokumentus turi pateikti materialiai atsakingam asmeniui-sandėlininkui. Pirmas ir antras PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius paliekamas pirkėjui, trečias egzempliorius grąžinamas į įmonės sandėlį materialiai atsakingam asmeniui (1 t., b. l. 15).

Iš krovinio važtaraščio JAN Nr.51 kopijos matyti, kad 2007-12-10 paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tara iš V. J. individualios įmonės. Pasirašyta P. A. vardu (t. l, b.1.17).

Iš taros grąžinimo aktų kopijų matyti, kad E. L. 2007-12-21 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš: A. S. įmonės (t. l, b.l.18), K. B. įmonės (t. l, b.1.139).

Iš krovinio važtaraščių kopijų matyti, kad E. L. 2007-12-28 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BLA Nr.0040673 (t. l, b. l. 19), V. J. individualios įmonės pagal JANNr.55 (t. l, b.1.21).

Iš PVM sąskaitos faktūros kopijos ARK Nr.02252 matyti, kad E. L. 2007-12-28 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. l, b.1.20).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas M. K. (t. l, b. l. 153-154), R. V. (t. l, b. l. 157-159) ir J. S. (t. l, b. l. 164-165) atpažino E. L., kaip asmenį, kuris vežė užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2007 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos matyti E. L. darbo grafikas (t. l, b. 1. 28).

Iš 2007-12-20, 2007-12-27 planogramų, 2007-12-21, 2007-12-28 maršrutų kopijų matyti E. L. pristatomos produkcijos maršrutai 2007-12-21, 2007-12-28 (t. l, b. 1. 67-71, 73, 74).

Iš 2008-12-30 specialisto išvados matyti, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus „P. A.“ 2007-12-10 krovinio važtaraštyje JAN Nr.51 parašė G. A. (t. l, b. 1. 127-129).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra aptverta metaline tvora, yra saugoma, sandėlis užrakinamas, patalpoje „Sandėlio kontora“ ant stalo „Grąžintų į sandėlius prekių taros dokumentų registracijos žurnalas“, sandėlio viduje materialinės vertybės (dėžės su buteliais, tuščios statinės, padėklai su dėžėmis surūšiuoti ir sudėti tvarkingai) (t. l, b.1.75-84).

LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 2K-123/2007; 2006 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 2K-396/2006; 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 2K-330/2006). Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 2K-90/2009; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-733/2007; 2006 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-213/2006; 2006 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 2K-467/2006 ir kt.).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad E. L. nuo 2007-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi. Liudytojos D. G., D. Ž., D. S. parodė, kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros išvežimo tvarka – vairuotojas-ekspeditorius veža užsakymą klientui, kurį iškrauna ir turi parvežti tai, ką klientas duoda – tarą, statines ar dėžes. Vairuotojas, grįžęs su tuščia tara, ją atiduota sandėlininkui ir turi pasirašyti žurnale, kad pridavė tarą. Civilinio ieškovo atstovė K. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienais metais, pasibaigus metams, siunčia į įmones skolų suderinimo aktus. Sukontaktavus V. J., K. B., A. S. įmonėmis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad įmonės 2007-12-10, 2007-12-21, 2007-12-28 tarą yra grąžinusios ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurių pas juos įmonėje nebuvo. Nurodė, kad kiekvieną dieną yra planuojami maršrutai ir suplanuotais maršrutais vyksta vairuotojas su krovėju. Yra tokia tvarka, kad nuvykus į įmonė, jei yra taros, ji turi būti grąžinama. Liudytoja D. G. teisme parodė, kad V. J. įmonė pagal 2007-12-10 krovinio važtaraštį JAN Nr.51 grąžino tarą už 5950,00 Lt, pagal 2007-12-28 krovinio važtaraštį JAN Nr.55 grąžino tarą už 3200,00 Lt, A. S. įmonė pagal 2007-12-21 taros grąžinimo aktą grąžino tarą už 800,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-28 krovinio važtaraštį Nr.0040673 grąžino tarą už 1192,00 Lt, pagal 2007-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ARK Nr.02252 grąžino tarą už 20,55 Lt. Šių išvardintų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Teigė, kad vairuotojas, kuris nuveža prekes, turi parvežti ir tarą, nes kitos mašinos tarai parvežti tarai nesiunčia. Ant važtaraščių yra klientų parašai, kad jie tą tarą E. L. pridavė.

Kaltinamasis E. L. parodė, kad taros iš V. J. įmonės nevežė. Nurodė, kad tarą būtų parvežęs, jeigu V. J. įmonės darbuotojai jam būtų ją davę. Teigė visada paimdamas tarą pasirašydavo ir uždėdavo savo antspaudą, niekada nepasirašydavo svetima pavarde. Iš krovinio važtaraščio JAN Nr.51 kopijos matyti, kad 2007-12-10 paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ tara iš V. J. individualios įmonės, kuriame pasirašyta P. A. vardu. Iš 2008-12-30 specialisto išvados matyti, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus „P. A.“ 2007-12-10 krovinio važtaraštyje JAN Nr.51 parašė G. A. (t. l, b. 1. 127-129), tačiau pats kaltinamasis nurodė, kad nėra matęs, jog G. A. būtų prie jo akių pasirašęs sąskaitose. Taip pat iš liudytojos D. G. parodymų matyti, kad 2007-12-10, 2007-12-28, kuomet buvo išrašytos sąskaitos V. J. įmonės, tomis pačiomis dienomis buvo atvežtos šiai įmonei užsakytos prekės ir jas atvežė, bei sąskaitose faktūrose pasirašė E. L.. Liudytų R. V. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad prekes į kavinę „Tunelis“, užsakytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atveždavo visada tie patys vairuotojai - ekspeditoriai, vienas iš jų jaunas apie 25 metų amžiaus, kitas vyresnis apie 40 metų amžiaus. Pagal 2007-12-10, 2007-12-28 išrašytas sąskaitas faktūras R. V. priėmė prekes, užsakytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias atvežė vairuotojas - ekspeditorius su kroviku ir tuo pačiu metu grąžino vairuotojui - ekspeditoriui tuščią tarą. Be to, liudytojos R. V. ir M. K. atpažino E. L., kaip asmenį, kuris vežė užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. paėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausiančią tarą iš V. J. įmonės, tačiau jos teisėtam savininkui negrąžino ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Iš taros grąžinimo aktų kopijų matyti, kad E. L. 2007-12-21 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš: A. S. įmonės (t. l, b.l.18), K. B. įmonės (t. l, b.1.139). Duodamas parodymus dėl A. S. įmonės kaltinamasis E. L. neneigė, kad 2007-12-21 jis nuvežė A. S. įmonei užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šios įmonės paėmė dvi statines, pasirašė taros grąžinimo akte. Vardo, pavardės neįrašė. Šias statines jis nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Kur jis iškrovė statines, ar pačiame sandėlyje, ar prie jo neprisimena, bet dažniausiai būdavo, kad statines iškraudavo prie sandėlio ir į sandėlio vidų statines sunešdavo krovikai. Taip pat teigė, kad 2007-12-21 jis į K. B. individualią įmonę nuvežė užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet iš šios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių tuščių dviejų statinių neėmė ir taros grąžinimo akte nepasirašė. Liudytoja R. S. (Daunienė) nurodė, kad 2007-12-21 ryte, į D. S. įmonei priklausančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas-ekspeditorius E. L. atvežė užsakytą 50 1 statinę alaus „Blindos stiprusis“. Ji pati asmeniškai priėmė prekę ir pasirašė išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija TRE Nr.0029576 bei tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui ekspeditoriui E. L. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi tuščias statines, išrašė taros grąžinimo aktą, kurį pasirašė E. L.. Vienas taros grąžinimo akto egzempliorius pasiliko pas ją, antrą padavė E. L.. Nurodė, kad atskirai tara iš įmonės neišvežama. Liudytoja J. S. teisme parodė, nebūdavo taip, kad į K. B. įmonei priklausančią kavinę vienas vairuotojas atveža prekes, o kitas atvažiavęs vairuotojas pasiima tarą. Važtaraščiuose pasirašydavo tik vairuotojas - ekspeditorius, o krovikas nepasirašydavo. Kai atvažiuodavo vairuotojas, atveždavo važtaraštį, kuriame būdavo nurodytas statinių kiekis. Tuščias statines ji atiduodavo ir vairuotojo akivaizdoje pasirašydavo, kad atidavė, o vairuotojas, kad priėmė. Viena dokumento dalis likdavo pas juos įmonėje, o kitą atiduodavo vairuotojui. Taip pat iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. S. (t. l, b. l. 164-165) atpažino E. L., kaip asmenį, kuris vežė užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įrodymų visuma patvirtina, kad E. L. paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš A. S. ir K. B. įmonių, tačiau jų negrąžino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip antra kartą pasisavino jam patikėtą svetimą turtą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis E. L. neneigė, kad 2007-12-28 užsakytas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), taip pat paėmė tuščią tarą, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytame krovinio važtaraštyje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą tuščią tarą jis nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį (duomenys neskelbtini). Kam pridavė tuščią tarą bei išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį, teigė neprisimenąs. Iš krovinio važtaraščio kopijos matyti, kad E. L. 2007-12-28 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BLA Nr.0040673 (t. l, b. l. 19), taip pat iš PVM sąskaitos faktūros kopijos ARK Nr.02252 matyti, kad E. L. 2007-12-28 paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. l, b.1.20). Kadangi įrodymų visuma pagrindžia, kad E. L. tarą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė, tačiau jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, taip jis neteisėtai trečią kartą pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Byloje esančios darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys patvirtina, kad E. L. buvo pasirašytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareigomis ir atsakomybe, o būtent, su tuo, kad jis įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių ir griežtos atskaitomybės dokumentų (sąskaitų, važtaraščių, kasos dokumentų ir kt.) išsaugojimą ir teisingą naudojimą (t. l, b.1. 8-9). Kaltinamasis, duodamas parodymus, patvirtino, kad pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tačiau teigė jos nelabai skaitęs. Tai, kad kaltinamasis E. L. buvo nepakankamai atidus ir nesuinteresuotas susipažinti su jo pareigybei nustatyta atsakomybe, nepaneigia tos aplinkybės, jog jis, suvokė, kad su jam patikėtu turtu elgiasi neteisėtai. Be to, E. L. pareiginėse nuostatose nustatyta, kad vairuotojas - ekspeditorius, grąžindamas iš pirkėjų, pagal tam skirtą dokumentą, dėžes, butelius, statines ar kitas prekes, privalo šį faktą užregistruoti sandėlyje Nr. 1 esančiame „Dokumentų registravimo žurnale“ ir pasirašyti. Kaltinamasis E. L. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo taip, kad, išsikrovus ir suskaičiavus parvežtą tarą, vairuotojas turėdavo ateiti pasirašyti į knygą, be to, jis teigė, apie tos knygos buvimą sužinojo tik tada, kai išėjo iš darbo. Šiuos jo parodymus paneigia liudytojos sandėlininkės D. Ž. parodymai, kad įmonėje vairuotojai visada privalo pasirašyti „Dokumentų registro žurnale“. Ji taip pat nurodė, kad, kai vairuotojai skuba, jie vėliau vis tiek sąsiuvinyje pasirašo. Taip pat iš vietos apžiūros protokolo matyti, kad patalpoje „Sandėlio kontora“ ant stalo „Grąžintų į sandėlius prekių taros dokumentų registracijos žurnalas“. Kad kaltinamasis buvo nuvykęs į V. J., A. S., K. B. įmones bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina PVM sąskaitos-faktūros, o kad buvo atkrauta tara rodo krovinio važtaraščiai bei taros grąžinimo aktai, tačiau „Dokumentų registravimo žurnale“ grąžinimo faktas nebuvo nurodytas. E. L. pareiginėse nuostatose taip pat nustatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius į sandėlius privalo gražinti PVM sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus su pirkėjų parašais ne vėliau kaip sekančią darbo dieną. Šiuos dokumentus turi pateikti materialiai atsakingam asmeniui - sandėlininkui. Kaltinamasis E. L. nurodė, kad sandėlininkės neradęs, jis važtaraštį užkišdavo arba palikdavo jai ant stalo. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia D. Ž. paaiškinimai, jog ji nėra radusi, kad būtų palikta tara, o važtaraščiai užkišti už statinių ar palikti ant jos stalo. Be to, ji nurodė, kad vairuotojai taip negali palikti dokumentų, jie turi priduoti tiek važtaraščius, tiek tarą. Paaiškino, kad vairuotojui atvežus tarą, kartu su vairuotoju kartu ją skaičiuoja. Jei vairuotojas sutinka su tuo, ką ji susiskaičiuoja, ji pasirašo ant važtaraščio, o vairuotojas išvažiuoja iki kito sandėlio pasikrauti. Liudytoja D. S. parodė, kad vairuotojai patys tarpusavyje nesikeisdavo, nebent jos nurodymu. Jei susikeičia vairuotojai, tada vairuotojas, kuris priduoda tą prekę, pasirašydavo ant važtaraščių, kad jis yra pridavęs ir dėdavo savo vardinį antspaudą. Taip pat 2007 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotas E. L. darbo grafikas (t. l, b. 1. 28), o 2007-12-20, 2007-12-27 planogramose, 2007-12-21, 2007-12-28 maršrutų kopijose matyti E. L. pristatomos produkcijos maršrutai 2007-12-21, 2007-12-28 (t. l, b. 1. 67-71, 73, 74), kurie patvirtina, jog E. L., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, per tris kartus - iš 2007-12-10 10.55 val. V. J. individualios įmonės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 17 30 1 talpos statinių, 2007-12-21, tiksliai nenustatytu laiku, A. S. įmonės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi 50 1 talpos statines bei 2007-12-21, nenustatytu laiku, K. B. įmonės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi 50 1 talpos statines, 2007-12-28, tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 1 30 1 talpos statinę, dvi 50 1 talpos statines, 3 dėžes, 72 butelius bei 2007-12-28 13.43 val. V. J. individualios įmonės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 8 30 1 talpos statines, 1 50 1 talpos statinę, tačiau jų nepristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Išdėstytų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus, todėl teismas jais nesivadovauja ir laiko jo gynybine pozicija. E. L. suvokė, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus bei daro jam žalą ir to norėjo.