Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Byla Nr. ATP-775-557/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
ATP-775-557/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02708-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-775-557/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02708-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.;79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. B. (F. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas F. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-06-26 nutarimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2014-06-26 surašė F. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014-04-13 9.45 val. Mogiliovo ir Lužų g., Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę ,,(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės, ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės ir kelio atitvarai. Tuo F. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2014-06-26 nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrė F. B. 150 Lt baudą. Šį nutarimą F. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodydamas, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymą pagrindinė mikrorajono gatvė yra klasifikuojama kaip aptarnaujanti – Mogiliovo g. Kitos gatvelės, tame tarpe ir Lūžų gatvė, nutiestos kaip pagalbinės gatvelės ir atitinka daugiabučių namų kiemams keliamus reikalavimus, todėl Mogiliovo-Lūžų gatvių sankryža nėra lygiareikšmė. Dėl šios priežasties ekspertizės išvada ir Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra neteisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-19 nutartimi F. B. skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-06-26 priimtą nutarimą. Teismas nurodė, jog kelio ženklų įrengimas mieste priklauso savivaldybių kompetencijai, tačiau tokioje situacijoje, kai kelio ženklų nėra (nagrinėjamo įvykio metu Mogiliovo – Lūžų g. sankryžoje pirmumo ženklų, nurodančių vairuotojui važiavimo per važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, įrengta nebuvo) turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Be to, teismas pažymėjo, jog 2014-06-17 ekspertizės aktu Nr. 11K-101(14) nustatyta, kad Mogiliovo – Lūžų gatvių sankryža yra lygiareikšmė. Kelių eismo taisyklių 159 punktas numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžose vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Todėl, teismo manymu, F. B. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu F. B. prašo peržiūrėti bylą ir atlikti tyrimą iš naujo vadovaujantis tuo, kad Mogiliovo-Lūžų sankryža nėra lygiareikšmė. Nurodo, jog nesutinka su 2014-06-17 ekspertizės aktu Nr. 11K-101(14), kuriame nurodoma, jog kad Mogiliovo-Lūžų gatvių sankryža yra lygiareikšmė. Pažymi, jog dėl Mogiliovo-Lūžų gatvių sankryžos statuso jis išsiuntė užklausimą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos transporto skyrių ir gavo atsakymą, jog pagrindinė mikrorajono gatvė klasifikuojama kaip aptarnaujanti – Mogiliovo gatvė. Kitos gatvelės, tame tarpe ir Lūžų gatvė, nutiestos kaip pagalbinės gatvelės ir atitinka daugiabučių namų kiemams keliamus reikalavimus, t. y. daugiabučių namų kiemuose galioja gyvenamosios zonos reikalavimai: draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. F. B. manymu, Mogiliovo-Lūžų gatvių sankryža iš tikrųjų nėra lygiareikšmė, todėl ekspertizės išvados ir Kelių policijos biuro nutarimas yra neteisingi. Nurodo, jog praėjus 2 dienoms po minėto įvykio, Lūžų gatvėje atsirado ženklas ,,Duoti kelią“, kuris dar kartą patvirtina, kad Mogiliovo gatvė yra pagrindinė. F. B. manymu, Mogiliovo gatvė Lūžų gatvės atžvilgiu yra pagrindinė dar ir dėl to, jog ji yra platesnė, turi skiriamąją juostą, yra tiesi, joje eismas intensyvesnis, be to, joje leistinas greitis 50 km/h, tuo tarpu Lūžų gatvėje – tik 20 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir netenkindamas F. B. skundo dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-06-26 nutarimo panaikinimo, rėmėsi iš esmės vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2014-06-17 17 ekspertizės aktu Nr. 11K-101(14), kuriame nurodoma, jog Mogiliovo – Lūžų sankryža yra lygiareikšmė.

Vienok pagal formuojamą teismų praktiką nereguliuojamos kelių sankryžos nevisuomet yra laikomos lygiavertėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2012 suformavo precedentą, kuriame nurodė, jog ,,motyvas dėl kelio ženklo Nr. 203 nebuvimo eismo įvykio metu ir asfalto dangos buvimas prieš pat kelių sankirtą nėra pakankamas pagrindas teigti, kad minėtų kelių susikirtimas buvo sankryža KET prasme. KET 3 punktas sankryžą apibūdina kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Taigi pagal KET 3 punktą sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Tuo tarpu, jei šių gatvių susikirtimas nėra sankryža, o tik kelių sankirta, Karlskronos gatvė net ir nesant kelio ženklų, nustatančių kelių lygiareikšmiškumą, laikytina šalutine Smiltelės gatvės atžvilgiu”. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas įvertino, ir kaip eismo įvykio dalyviai suvokė šių kelių sankryžą, be to, nurodė, jog ,,akivaizdu, kaip šių dviejų gatvių reikšmę suvokė savivaldybė, kuri praėjus kuriam laikui po eismo įvykio prie išvažiavimo iš Karlskronos gatvės į Smiltelės gatvę pastatė kelio ženklą Nr. 203 Susikirtimas su pagrindine gatve”. Be to, paminėjo, jog savivaldybės rašte, pateiktame Kelių policijos biurui, buvo aiškiai duota užuomina teismui apie tai, kuri gatvė yra pagrindinis kelias, kuri – šalutinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog ,,KET 3 punktas pagrindinį kelią aiškina taip: „tai kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose“. Kasacinio teismo manymu, ,,šioje situacijoje teismai, vertindami įrodymus, turėjo vadovautis BPK 20 straipsnio nuostatomis ir vertinti ne tik specialisto išvadą, bet įrodymų, esančių byloje, visumą ir vadovautis protingumo principu, o ne teikti prioritetą vienam įrodymui. Joks įrodymas negali turėti prioriteto prieš kitus įrodymus.“ Be to, pažymėjo, kad ,,klausimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto (šiuo atveju dėl sankirtos (sankryžos) pobūdžio, dėl kelių lygiareikšmiškumo) yra teisinis, o ne techninis klausimas, ir jo sprendimas yra ne eksperto, o teismo kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius – tik teismas. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies (kasacinė nutartis Nr. 2K-187/2005). Teismai visai neatsižvelgė į šį svarbų bylai spręsti dalyką.“ Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog ,,sprendžiant probleminius Kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimus, į kuriuos KET neduoda tiesioginio atsakymo, svarbu vadovautis protingumo principu. Vadovaujantis apylinkės ir apygardos teismų padaryta išvada išeitų, kad šioje kelių sankirtoje galioja dešinės rankos taisyklė, t. y. automobiliai, judėdami Smiltelės gatve tiesiai, turėtų sustoti ir praleisti iš Karlskronos gatvės ir iš visų kitų panašių gatvių į Smiltelės gatvę išvažiuojančius automobilius. Smiltelės gatvė yra pakankamai ilga ir plati, į ją įsilieja nemažai mažesnių gatvelių, savo dydžiu panašių į Karlskronos gatvę. Ar tai būtų logiška ir nesukeltų transporto chaoso, jei vairuotojai, važiuodami Smiltelės gatve ir kirsdami mažesnes gatveles, turėtų suvokti, kad sankryžos yra lygiareikšmės, ir praleisti įvažiuojančius automobilius. Be to, teismai nesiaiškino, ar per visą Smiltelės gatvės ilgį nėra nė vieno kelio ženklo, nurodančio, kad tai pagrindinis kelias. Juk ženklas „Pagrindinis kelias“ nestatomas ties kiekviena kelių sankirta. Teismai, priimdami sprendimą, neįvertino kitų KET reikalavimų, kurie padėtų suvokti kelių eismo reikalavimus, kaip antai KET 158 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), 161 punkto (Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms), 162 punkto (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą), 164 punkto (Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui) reikalavimų“.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą F. B. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai, byloje esančius įrodymus įvertino, vadovaudamasis protingumo principu, ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o kadangi reikalingas pakankamai didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, F. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Aplinkybių, kurias būtina papildomai aiškintis nagrinėjamu atveju, ir veiksmų, kuriuos tikslinga atlikti šių aplinkybių išsiaiškinimui, precedentinis pavyzdys pateiktas ne tik minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-368/2012, bet ir vėlesnėje Klaipėdos apygardos teismo apeliacinėje nutartyje Nr. 1A-29-361/2013. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, ar Mogiliovo – Lūžų sankryža iš tiesų yra lygiareikšmė (tam tikslui tikslinga spręsti klausimą dėl šių gatvių apžiūros atlikimo, užklausti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją apie Mogiliovo gatvės ženklinimą įvykio metu, išreikalauti Eismo organizavimo planą šia gatve ir pan.), ir iš naujo įvertinus šiuos duomenis spręsti klausimą dėl F. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Kadangi byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas