Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-179-201/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
II-179-201/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02708-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
F. B.
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-179-201/2014
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02708-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 63 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui F. B. (F. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. B. (F. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-06-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-26 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) priėmė nutarimą, kuriuo F. B. (F. B.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2014-04-13 d., 9.45 val. Mogiliovo ir Lužų g., Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę “Renault Modus”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės ir kelio atitvarai. Tuo F. B. (F. B.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu F. B. (F. B.) prašo panaikinti 2014-06-26 Kelių policijos biuro priimtą nutarimą, motyvuodamas tuo, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės gavo atsakymą, kad pagrindinė mikrorajono gatvė yra klasifikuojama kaip aptarnaujanti – Mogiliovo g. Kitos gatvelės, tame tarpe ir Lūžų gatvė, nutiestos kaip pagalbinės gatvelės ir atitinka daugiabučių namų kiemams keliamus reikalavimus. Remdamasis pateiktu atsakymu pareiškėjas nurodo, kad Mogiliovo-Lūžų g. sankryža nėra lygiareikšmė, todėl ekspertizės išvada ir Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra neteisingi.

Atsiliepimas

Kelių policijos biuras pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su F. B. (F. B.) skundo reikalavimais. Įrodymai, kad F. B. (F. B.) pažeidė Kelių eismo taisykles, surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl prašo palikto galioti Kelių policijos biuro 2014-06-26 priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu F. B. (F. B.) skundą palaikė ir paaiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta, pagrindiniu keliu. Mergaitė išsisuko iš kiemo ir jo nepraleido. Jis turi video įrašą, kuriame mergina aiškiai pasakė, kad ji nematė jo, todėl ir nepraleido. Jo tvirtinimu, išvažiavimas iš kiemo nėra sankryža. Mergaitė sako, kad jis tuo metu lenkė kitą automobilį, tačiau jis to nedarė. Jei būtų lenkęs kitą automobilį, mergina būtų jį mačiusi ir jie būtu susidūrę šonu. Policija vykdė tyrimą 3 mėnesius, gavo iš jo laišką, tačiau į jį neatsižvelgė. Policijos ekipažai vyko keli. Jo įsitikinimu Mogiliovo g. yra pagrindinis kelias. Kelių svarbumą nustato savivaldybė, o ne Kelių policija. Jis pažymi, kad tuo metu kelio ženklo nebuvo, jis atsirado tik po įvykio. Ženklas turi būti pasuktas, kad eismo dalyviai jį matytų. Kadangi Mogiliovo g. yra pagrindinis kelias, jis važiavo drąsiai, be to, nebuvo jokio ženklo, kuris parodytų, kad ten yra šalutinis kelias. Namų kiemuose nėra ženklų, nes jie yra eiliniai maži kiemeliai. Visose lygiareikšmėse sankryžose yra sudėti kelio ženklai. Įvykio metu jokio ženklo nebuvo. Tai, kad čia yra eilinis kelias, jis gavo patvirtinimą iš miesto savivaldybės. Teisės aktai nustato, kurios gatvės yra pagrindinės. Ženklas atsirado po įvykio. Prie išvažiavimo iš kiemo nėra niekada jokių ženklų. Iš Lūžų gatvės yra skersinis kelias, išvažiavimas iš kiemo. Lūžų gatve galima važiuoti 20 km/h. Atvykęs pirmas policijos ekipažas davė priekaištus Vasiliauskaitei.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad š. m. balandžio 13 d. apie 9⁴⁵ val. važiavo į darbą, iš Lūžų g. į Mogiliovo. F. B. (F. B.) trenkė jai į kairį automobilio šoną. Kelio ženklo tuo metu nebuvo. F. B. (F. B.) turėjo ją praleisti, nes kliūtis jam buvo iš dešinės. Lūžų gatvė yra ganėtinai didelė, ji tęsiasi nuo Jūrininkų pr. iki Mogiliovo gatvės. Jai trenkė į vairuotojo pusės priekį. Ji vairavo BMV markės automobilį, o susidūrė su Reno markės automobiliu. Ji paskambino pusseserės vyrui, kuris pradėjo šaukti ant jos ir liepė kviesti policiją. Tą minutę ji nieko nesureagavo, pusseserės vyras pasakė, kad ji kalta. Policijos pareigūnai atvykę, sakė, kad tai ji buvo kliūtis iš dešinės ir ją Reno automobilis turėjo praleisti.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad ji yra ne vietinė ir tą dieną vyko iš Šilutės į parodą, kuri vyko Klaipėdoje. Įsuko į gatvelę ir matė priekyje didelę mokyklą ir ją tuo metu aplenkė pilietis, kuris važiavo labai dideliu greičiu. Ji važiavo 40 km/h ir matė, kad kitas automobilis ketina išvažinėti iš kiemo. Ji važiavo pagrindine gatve, leistinu greičiu ir nebuvo reikalinga ją lenkti. O pilietis važiavo daug didesniu greičiu. Mergaitei išvažiuoti iš kiemo buvo sunku ir matyti piliečio automobilį, nes jis darė lenkimą.

Liudytoja L. K. patvirtino 2014-04-28 paaiškinimą, kur nurodė, kad 2014-04-13 d. dienos metu Mogiliovo g. važiavo apie 40 km/h greičiu link Lūžų g. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastebėjo, jog ją lenkia iš galo kitas automobilis “Renault”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai esant iki Lūžų g. 15-20 m. atstumu. Aplenkusi ją transporto priemonė “Renault”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su iš Lūžų g. išvažiavusia kita transporto priemone “BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri jau buvo įvažiavusi į Mogiliovo g. Mogiliovo g. BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jau įvažiavusi priekiu į antrą eismo juostą. Lūžų g. įvažiuojant į Mogiliovo g. matomumas buvo blogas, nes Lūžų g. iki pat sankryžos buvo sustatytos transporto priemonės, kurios trukdė matomomui. Dėl blogo matomumo BMW automobilio vairuotoja iš Lūžų g. išsuko į Mogiliovo g. iš lėto. Renault automobilis susidūrė su BMW automobiliu, šiam nespėjus persirikiuoti į pirmą eismo juostą (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad F. B. (F. B.) 2014-04-13 d. 9.45 val., vairuodamas transporto priemonę lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio transporto priemonei artėjančiai iš dešinės ir su ja susidūrė (b. l. 14). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad Mogiliovo ir Lūžų gatvės yra lygiareikšmiai keliai ir tokį nesutikimą grindžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu, kuriame nurodyta, kad Lūžų g. nutiesta kaip pagalbinė gatvelė ir atitinka daugiabučių namų kiemams keliamus reikalavimus (b. l. 12). Vis dėlto, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kelio ženklų įrengimas mieste priklauso savivaldybių kompetencijai, tačiau, tokioje situacijoje, kai kelio ženklų nėra (nagrinėjamo įvykio metu, Mogiliovo – Lūžų g. sankryžoje, pirmumo ženklų, nurodančių vairuotojui važiavimo per važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus, pirmenybę, įrengta nebuvo) turi būti vadovaujamasi LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis kelių eismo taisyklėmis. 2014-06-17 ekspertizės aktu Nr. 11K-101(14) nustatyta, kad Mogiliovo – Lūžų gatvių sankryža yra lygiareikšmė (b. l. 8-11). Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 159 punktas numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžose vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su eksperizės išvada, tačiau F. B. (F. B.) nepiimtinos ekspertų išvados dėl lygiareikšmių kelių pripažinimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Tai, kad F. B. (F. B.) buvo įsitikinęs, jog turi pirmumą važiuoti, jo kaltės nepanaikina. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimus, transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Tačiau tai, kad F. B. (F. B.) kelyje elgėsi neapdairiai, patvirtina liudytojos G. V. bei L. K. paaiškinimai. L. K. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis „Renault“, jos automobilį lenkė prieš sankryžą, ir todėl nepastebėjo išvažiuojančios G. V.. Tai, kad F. B. (F. B.) neatidus vairuotojas, patvirtina ir byloje eanti pažyma apie baustumus, kurioje matyti, kad F. B. (F. B.) praeityje net keturis kartus baustas už eismo įvykio sukėlimą (b. l. 75-81).

Taigi atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad F. B. (F. B.) padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Kelių policijos biuro 2014-06-26 nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Administracinė nuobauda F. B. (F. B.) paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

F. B. (F. B.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-06-26 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė