Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja L. G. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1103 ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1104.

Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamais atsakovo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės servitutai: įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1103 nustatytas žemės servitutas sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1104 – sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantys teisę atitinkamai 1,8911 ha ir 0,1737 ha plotuose tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, nurodyta, jog viešpataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai, kurių savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, nustatyta pareiškėjos prievolė tinkamai išlaikyti tarnaujančius daiktus bei paskirta vienkartinė kompensacija nuostoliams dėl žemės servitutų atlyginti – atitinkamai 21 769,08 Lt ir 1 233,76 Lt. Pareiškėjos teigimu, minėti servitutai nustatyti neteisėtai, kadangi Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (toliau – ir Specialusis planas), grafinės dalies brėžiniuose jie nėra pažymėti, Tarnybos pareiškėjai pateikti planai neatitinka Specialiojo plano grafinės dalies, taigi, skundžiami įsakymai priimti nepaisant to, kad servitutai nenumatyti teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), 2.4 punkte numatytų sąlygų. Remdamasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 13, 14, 29 ir 56 dalimis, 54 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja pažymėjo, jog, be kita ko, servitutai jos žemės sklypams administraciniu aktu buvo nustatyti neteisėtai dar ir todėl, jog specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis, kokiu laikytinas ir pareiškėjos sklypuose numatytas tiesti dujotiekis, negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų. Pareiškėja nurodė, jog tokią poziciją patvirtina ir Žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, todėl darė išvadą, jog skirtingi privačios žemės panaudojimo dujotiekiams tiesti būdai – paėmimas visuomenės poreikiams ir servitutų nustatymas, numatyti pagrįstai. Pareiškėja kėlė klausimą, ar nustatytų servitutų turėtojo teisės dėl iš jų kylančių suvaržymų nėra didesnės už žemės savininko teises, ar jie nepaneigia pačios nuosavybės teisės esmės. Taip pat pažymėjo, jog Suskystintų gamtinių dujų įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos numato galimybę visuomenės poreikiams paimti žemę ir tokiems ypatingos svarbos projektams kaip energetikos infrastruktūros projektai įgyvendinti. Pareiškėja pažymėjo, jog tai atitinka ir Žemės įstatymo nuostatas, ir darė išvadą, jog nesusitarus su žemės savininku, Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai turi būti išperkami, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme numatytus servitutus taikant mažiau nuosavybės teises varžantiems tikslams.