Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1103 ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1104 (toliau – ir skundžiami įsakymai, Įsakymai).

Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamais įsakymais jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę atitinkamai 1,8911 ha ir 0,1737 ha plotuose tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, nurodyta, jog viešpataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai, kurių savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, nustatyta pareiškėjos prievolė tinkamai išlaikyti tarnaujančius daiktus bei paskirta vienkartinė kompensacija nuostoliams dėl žemės servitutų atlyginti – atitinkamai 21 769,08 Lt ir 1 233,76 Lt. Pareiškėjos teigimu, minėti servitutai nustatyti neteisėtai, kadangi jie nėra pažymėti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 patvirtinto Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) grafinės dalies brėžiniuose, Tarnybos pareiškėjai pateikti planai neatitinka Specialiojo plano grafinės dalies, taigi skundžiami įsakymai priimti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte numatytų sąlygų. Servitutų neteisėtumą, anot pareiškėjos lemia ir tai, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis, kokiu laikytinas ir pareiškėjos sklypuose numatytas tiesti dujotiekis, negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų. Pareiškėja nurodė, jog tokią poziciją patvirtina ir Žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos, darė išvadą, jog skirtingi privačios žemės panaudojimo dujotiekiams tiesti būdai – paėmimas visuomenės poreikiams ir servitutų nustatymas, numatyti pagrįstai. Pareiškėja kėlė klausimą, ar nustatytų servitutų turėtojo teisės dėl iš jų kylančių suvaržymų nėra didesnės už žemės savininko teises, ar jie nepaneigia pačios nuosavybės teisės esmės. Nurodė, jog nesusitarus su žemės savininku, SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai turi būti išperkami, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (toliau – ir SGD terminalo įstatymas) numatytus servitutus taikant mažiau nuosavybės teises varžantiems tikslams. Pareiškėja nesutiko su skundžiamuose įsakymuose jai nustatyta prievole tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą ir nurodė, kad ši pareiga turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“, taip pat su už servituto nustatymą paskirtomis vienkartinėmis kompensacijomis, apskaičiuotomis remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje nenumatytas žemės savininkų nuostolių atlyginimas dėl žemės rinkos vertės netekimo, nėra nustatyta nuostolių dydžio priklausomybė nuo servituto trukmės, nenustatytas periodinės kompensacijos paskaičiavimo būdas ir pan. Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti taikytų aktų nuostatų atitiktį Konstitucijai.