Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-722-864/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-28
Bylos Nr.: e2A-722-864/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: UAB „Vakonda“
Atsakovas: UAB „Merko statyba“

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vakonda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vakonda“ ieškinį atsakovei UAB „Merko statyba“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Merko statyba“ priešieškinį ieškovei UAB „Vakonda“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vakonda“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Merko statyba“ (toliau ir atsakovė) 5 018,40 Eur skolą, 294,08 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio perdangos bei rūsio šiltinimo su dekoru darbų (toliau ir statybos rangos sutartis).

3. Teigė, kad atsakovei buvo atlikti rangos darbai, 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytas galutinis priėmimo- perdavimo aktas, atsakovei perduotas statybos darbų žurnalas su medžiagų atitikties deklaracijomis, sertifikatais ir darbų vykdymo technologinė kortelė, kas patvirtina, kad ieškovė darbus iš atsakovės priėmė.

4. Pažymėjo, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau iki šios dienos neapmokėjo 2017 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos-faktūros VP Nr. 00000017-05/25-2 5 018,40 Eur sumai.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

6. Teigė, kad pagal statybos rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti sienų ir lubų šiltinimo, dekoro darbus už bendrą 44 314,69 Eur (su PVM) kainą. Paaiškino, kad statybos rangos sutarties 4 priede yra nurodyti ir atliktini darbų kiekiai, pagal šios sutarties bendrosios dalies 3.6.2 punktą už nurodomus darbų kiekius atsakinga yra ieškovė.

7. Teigė, kad sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovei buvo nuolat reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės; ji šių pretenzijų neginčijo.

8. Nurodė, kad 2017 m. gegužės mėn. ieškovės atlikti darbai nebuvo aktuojami, nes prieš pateikiant 2017 m. gegužės 25 d. aktą Nr. 3 ieškovė buvo informuota, kad neištaisius trūkumų aktavimas nebus atliekamas; ieškovė trūkumų neištaisė, nepateikė pakoreguoto akto, todėl ieškovės PVM sąskaita-faktūra Nr. VP0000017-05/25-2 nebuvo priimta ir įtraukta į atsakovės apskaitą.

9. Paaiškino, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, netaisė darbų trūkumų, o atsakovei buvo svarbu laiku užbaigti viso pastato statybos darbus, todėl atsakovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. geranoriškai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 5 ir galutinį perdavimo aktą, nors ieškovė savo visų įsipareigojimų ir nebuvo įvykdžiusi. Anot atsakovės, ieškovė žodžiu žadėjo trūkumus ištaisyti, bet, kaip paaiškėjo vėliau, to nepadarė.

10. Teigė, kad atliktų darbų akte Nr. 5 buvo įtraukti ir anksčiau 2017 m. gegužės 25 d. aktu Nr. 3 neužaktuoti darbai. Nurodė, kad galutiniame akte nurodoma bendra priimtų darbų suma – 42 309,99 Eur su PVM; ši suma susideda iš keturių atliktų darbų aktų; juose nurodomi darbų kiekiai atitinka sutarties 4 priede numatytus kiekius (išskyrus dalį apskritai nepriimtų sienų dekoro darbų).

11. Tuo tarpu, anot atsakovės, ieškovės reikalavimas grindžiamas vien minėtu 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 3, kuriame nurodyti darbų kiekiai jau viršytų sutartyje numatytą kiekį, t. y. ieškovė šiuo ieškiniu bando antrą kartą gauti apmokėjimą už tuos pačius darbus, nes tie patys darbai jau yra užaktuoti 2017 m. rugpjūčio 17 d. aktu Nr. 5.

Atsiliepimas

12. Atsakovės teigimu, pridėjus 2017 m. gegužės 25 d. akte nurodytus lubų šiltinimo ir dažymo kiekius, jie ženkliai viršytų statybos rangos sutartyje numatytus kiekius. Atkreipė dėmesį, kad šio akto suma neįtraukta ir į galutinį perdavimo aktą. Nurodė, kad aplinkybę, jog šalys statybos rangos sutarties vykdymo metu nesivadovavo 2017 m. gegužės 25 d. akto Nr. 3 nuostatomis patvirtina ir vėlesnių 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. aktų duomenys.

13. Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. atsakovė ieškovę dar kartą informavo apie nustatytus defektus ir neatliktus darbus, kurie buvo įtraukti į atliktų darbų aktą; 2017 m. spalio 11 d. pakartotinai pateikė pretenziją su įrodymais ir įspėjo, kad trūkumus ištaisys pasitelkdama trečiuosius asmenis, tačiau įskaitymas nebuvo atliktas ir ieškovei geranoriškai buvo sumokėta visa galutiniame perdavimo akte nurodyta suma už darbus, nors jų defektai ieškovės taip ir nebuvo ištaisyti.

14. Paaiškino, kad atsakovė, veikdama pagal statybos rangos sutarties bendrosios dalies 7.3 ir 7.4 punktų nuostatas, pasitelkė trečiuosius asmenis ir ištaisė ieškovės atliktų darbų defektus. Teigė, kad šių darbų vertė yra 10 534,70 Eur plius PVM, iš viso 12 750,61 Eur; taip pat atsakovė turi teisę pareikalauti sumokėti ir 15 proc. administracinį mokestį nuo trūkumų šalinimo išlaidų.

15. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktas 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas ir jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. VP0000017-05/25-2 galėjo būti atsakovės atstovo iš anksto pasirašyti po jų pateikimo atsakovei, tikintis, kad ieškovė ištaisys nurodytus darbų trūkumus; vėliau pasirašytas egzempliorius per klaidą pateko ieškovei.

16. Paaiškino, kad šalių konkliudentiniai veiksmai (įskaitant akte nurodytų darbų įtraukimą į 2017 m. rugpjūčio 17 d. aktą, vėlesniuose aktuose nurodomus duomenis apie iki atitinkamo aktavimo atliktų darbų sumas, galutinio perdavimo akto sudarymą ir pasirašymą, apmokėjimų atlikimą) patvirtino, kad šalys 2017 m. gegužės 25 d. akto niekada netraktavo kaip galiojančio sutarties dokumento, kuris sukeltų šalims atitinkamas teises ir pareigas.

17. Atsakovė nurodė, kad aktas Nr. 3 turėtų būti pripažintas tariamuoju sandoriu (Civilinio kodekso 1.86 straipsnis). Teigė, kad tas pats taikytina ir PVM sąskaitai-faktūrai Nr. VP0000017-05/25-2, nes pagal sutarties nuostatas sąskaitos išrašomos tik sutartyje nustatyta tvarka patvirtintų atliktų darbų aktų pagrindu.

Šalies argumentai

18. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VP0000017-05/25-2 negaliojančiais Civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė tas pačias aplinkybes kaip teismui pateiktame atsiliepime.

Atsiliepimas

19. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti.

20. Anot ieškovės, pastaroji darbus atliko kokybiškai, darbai atsakovės priimti, užaktuoti (tai patvirtina tiek 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, tiek jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. VP0000017-05/25-2, kurie atsakovės priimti ir pasirašyti, taip pat pasirašyti ir priimti darbai pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, pažymą Nr. 5, PVM sąskaitą faktūrą VP 00000017- 07/17-1).

Šalies argumentai

21. Ieškovės teigimu, darbai, užaktuoti darbų aktuose Nr. 3 ir Nr. 5, skiriasi – t. y. ieškovė atliko darbus atsakovei tiek užaktuotus akte Nr. 3, tiek užaktuotus akte Nr. 5.

22. Nurodė, kad dauguma atsakovės pateiktų pretenzijų yra 2017 m. rugsėjo-spalio mėn. datos, ieškovė darbus atsakovei atlikinėjo iki 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl darbų trūkumų niekaip negalima sieti su atsakovės ginčijamais 2017 m. gegužės mėn. dokumentais.

23. Pažymėjo, kad iš atsakovės prašoma priteisti skola pagal atsakovės ginčijamus dokumentus (5 018,40 Eur be PVM), priešingai nei nurodo atsakovė, neišeina už aktavimo ir numatytos sumos ribų.

24. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė darbus atliko ir nesiekė jokių apsimestinio sandorio padarinių, patvirtina ir byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad ieškovė tinkamai atliko darbus ir siekia gauti atsiskaitymą už atliktus ir perduotus atsakovei darbus.

25. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad lubų šiltinimo darbus darė du kartus, nes atsakovė pateikė nekokybišką vatą. Paaiškino, kad patiekta vata buvo per minkšta, nekokybiška, todėl atsakovė žodžiu nurodė perdaryti. Kadangi darbui buvo patiektos nekokybiškos medžiagos, ieškovė antrą kartą apšiltino tą patį plotą, todėl bendras aktuose nurodytas apšiltintų lubų plotas yra didesnis nei sutartyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turi sumokėti už dvigubą ieškovės darbą, nes ieškovė neatsakinga už atsakovės patiektų medžiagų kokybę. Teigė, kad aktus ruošė atsakovė.

Atsiliepimas

26. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė priešieškinyje nurodytus argumentus, nurodydamas, kad aktus ruošė ieškovė. Papildomai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog vata buvo nekokybiška, ar kad ieškovė turėjo pretenzijų dėl vatos kokybės. Pažymėjo, kad galutinio akto suma yra aktų Nr. 1, 2, 4 ir 5 suma, visuose aktuose skaičiai nurodyti pačios ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 bei jo pagrindu ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VP0000017-05/25-2 negaliojančiais.

28. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo, jog tam tikrus darbus, t. y. rūsio perdangos šiltinimą, ieškovė atliko du kartus; šie darbai užfiksuoti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų akte Nr. 3 – „Lubų šiltinimas 250 mm ir dažymas“, „Lubų šiltinimas 300 mm ir dažymas“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų akto Nr. 5 analogiškų pavadinimų eilutėse. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių pozicijos dėl pakartotinio darbų atlikimo priežasčių bylą nagrinėjant išsiskyrė, t. y. ar pakartotinį darbą lėmė nekokybiškas darbo atlikimas, ar užsakovo patiektos nekokybiškos medžiagos – vata.

29. Teismas nustatė, kad objekte lubos buvo klijuojamos Paroc vata Lamela CGL (250 mm ir 300 mm storio). Liudytoju apklaustas ieškovės paskirtas darbų vadovas objekte J. B. nurodė, kad buvo gauti nusiskundimai iš užsakovo, kad netinka kokybė, buvo kreiptasi į Paroc, gauta nauja vata, kuri buvo perklijuota. Šio liudytojo nuomone, vata buvo nekokybiška, nes ji deformavosi nuo rankų pirštų, todėl nebuvo įmanoma normaliai klijuoti prie lubų. Liudytoju apklaustas atsakovės paskirtas projekto vadovas Š. G. nurodė, kad rangovo darbininkai dirbo neatsakingai, purvinomis rankomis ištepliojo vatą, bandė valyti, atsirado įspaudos, tada ėmė dažyti, ir gavosi prastas rezultatas, be to, vata suklijuota kreivai, neprivesta prie kraštų, inžinerinių sistemų, šie defektai buvo nurodyti rangovui, todėl turėjo perdaryti. Liudytojas Š. G. pažymėjo, kad medžiagas apmokėjo pati ieškovė įskaitymu. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, raštais patvirtina, kad atsakovė nuolat reiškė pretenzijas ieškovei dėl atliktų lubų šiltinimo darbų – vatos priklijavimo kokybės, dažymo jau nuo 2017 m. balandžio 26 d., be to, 2017 m. birželio 12 d. laišku atsakovė ieškovę informavo, kad atliktų darbų aktas už 2017-05 mėn. yra atidėtas ir mokėjimas nebus atliktas, kol visi defektai nebus pašalinti, atsakovės 2017 m. birželio 16 d. laišku ieškovei pranešta, kad ieškovės neužbaigtus, nesutvarkytus ir defektinius darbus, susijusius su vatos klijavimu lubose perims kita įmonė.

30. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytus įrodymus vertino, kaip patvirtinančius, kad nors 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 buvo šalių pasirašytas, atsakovė naudojosi statybos rangos sutarties bendrosios dalies 6.12 punkto teisėmis, reikalaudama pataisyti atliktų darbų broką.

31. Teismas pažymėjo, kad liudytojo Š. G. parodymus apie lubų apšiltinimo broką patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos; UAB Paroc 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu „Dėl Paroc CGL 20cy gaminio (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad vizualinės apžiūros metu nebuvo pastebėta jokių kokybinių gaminio Paroc CGL 20 cy neatitikimų, o vienintelis matomas dalykas, kad statybos proceso metu dėl nekokybiškai atliktų montavimo darbų vietomis paviršius mechaniškai valytas ir to pasekoje pašalintas gamyklinis grunto sluoksnis. Teismas nurodė, jog tuo tarpu ieškovė savo teiginius, kad buvo patiektos nekokybiškos medžiagos grindė atsakovės raštu vatos pardavėjui UAB „Lemora“; liudytojas Š. G., pasirašęs šį raštą, nurodė, jog rašto tekstą jam pateikė pasirašymui ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant ieškovės rašto atsakovei ir atsakovės rašto vatos pardavėjui iš esmės identiško turinio, susijusio su vatos nekokybe, minkštumu, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad darbų atlikimui buvo pateikta nekokybiška vata.

32. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė lubų apšiltinimo darbus pakartotinai atliko ne dėl nekokybiškų medžiagų, bet dėl atliktų darbų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės teiginys, kad atsakovė turi apmokėti dvigubai už du to paties darbo atlikimus, nėra pagrįstas, nes užsakovui kyla pareiga apmokėti vieną kartą už kokybiškai atliktus darbus, nepaisant to, kiek kartų rangovas juos perdaro, kuomet nenustatyta užsakovo atsakomybė dėl to.

33. Teismas nustatė, kad į bylą pateiktos ieškovės surašytos pažymos Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5, kurios turi vertikalias grafas, atspindinčias darbus, atliktus iki ataskaitinio laikotarpio, per ataskaitinį laikotarpį (atitinkamą mėnesį), visus darbus nuo objekto pradžios ir darbų pagal sutartį likutį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tiek pažymoje Nr. 3, tiek pažymoje Nr. 4 ir pažymoje Nr. 5 atlikti lubų šiltinimo darbų kiekiai iki atitinkamos pažymos surašymo nesikeitė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, kuri rengė šias pažymas ir atitinkamus aktus, vykdydama sutartinę ir įstatyminę rangovo pareigą, vėlesnėse nei Nr. 3 pažymose pati neįskaitė pažymoje Nr. 3 nurodytų atliktų darbų kiekių. Teismas atkreipė dėmesį, kad galutiniame perdavimo akte nurodyta užsakovo priimtų darbų suma (42 309,99 Eur su PVM) atitinka atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 sumą. Teismas nustatė, kad ieškovė į šį galutinį aktą neįtraukė darbų ir jų sumų, kurie buvo nurodyti pažymoje Nr. 3 ir atliktų darbų akte Nr. 3, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė žinojo ir suprato, kad atliktų darbų aktas Nr. 3 nesukūrė šalims teisių ir/ar pareigų.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarpinis ginčo aktas Nr. 3 yra perteklinis, šie perduoti darbai užfiksuoti atliktų darbų akte Nr. 5 (dalis darbų – sienų šiltinimas 150 mm fiksuota akte Nr. 4). Teismas nurodė, kad byloje yra nustatytas esminis tariamo sandorio požymis – atliktų darbų aktas Nr. 3 faktiškai abiejų šalių buvo suprastas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ir nebuvo vykdomas, pagal aktą Nr. 3 atlikti darbai nebuvo įtraukti nei į vėlesniais aktais fiksuotą atliktų darbų kiekį, nei į galutinį šalių pasirašytą aktą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo aktas surašytas nesant pagal sutartį atliktų ir kitais aktais neperduotų naujų darbų, t. y. nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokiam aktui, todėl šis aktas pripažintinas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas kaip negaliojančiu pripažino ir ieškovės išrašytą 2017 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VP0000017-05/25-2.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

35. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-477-936/2019 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; 2) tuo atveju, jei teismas netenkintų pirmo šio apeliacinio skundo reikalavimo, sumažinti atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 500 Eur; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

36. Ieškovės teigimu, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės liudytojo Š. G. parodymais ir visai nesivadovavo ieškovės kviesto liudytojo J. B. parodymais, dėl ko buvo padarytos klaidingos išvados dėl atsakovės tiektos medžiagos kokybės.

37. Paaiškina, kad byloje esanti 2017 m. balandžio 28 d. sąskaita-faktūra patvirtina, jog ieškovė iš atsakovės kaip medžiagos pardavėjo įsigijo vatą, kuria šiltino paviršius 2017 metų gegužės mėn. Anot ieškovės, liudytojo J. B. parodymai, taip pat byloje esanti 2017 m. birželio 5 d. pretenzija, kurią atsakovė siuntė UAB „Lemorai“, patvirtina, kad atsakovė ieškovei pateikė vatą dar kartą ir nurodė, kad ją reikia perklijuoti, t. y. atsakovė suprato, kad jos parduota vata buvo nekokybiška, tad pakartotinai pateikė kokybišką medžiagą, kurią paprašė perklijuoti. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, vatos perklijavimas yra laikytinas papildomais darbais pagal statybos rangos sutartį, už kuriuos turi būti atsiskaitoma papildomai. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog medžiaga buvo pirkta iš atsakovės, ji kaip pardavėja, turėjo užtikrinti parduodamos medžiagos kokybę. Ieškovės teigimu, atsakovė tokiais veiksmais - pateikė ieškovei vatą, nereikalaujant už ją ieškovei mokėti, - pripažino, kad pažeidė pardavėjui keliamus reikalavimus dėl parduodamų medžiagų kokybės, kas sąlygojo papildomų ieškovės darbų poreikį. Be kita ko, nurodo, jog aplinkybę, kad atsakovė pripažino, jog pirmą kartą pateikta vata buvo nekokybiška, patvirtina ir byloje esanti atsakovės UAB „Lemorai“ rašyta 2017 m. birželio 5 d. pretenzija, kurioje pati atsakovė pripažįsta, jog pateikta medžiaga buvo nekokybiška. Atkreipia dėmesį, jog kai Paroc atstovas tikrino ant lubų suklijuotą vatą, ant lubų vata jau buvo perklijuota, dėl to Paroc atstovo atsakymas, jog 2017 m. rugpjūčio mėn. ant lubų esanti priklijuota vata yra kokybiška, nepatvirtina fakto, kad gegužės mėn. pirmą kartą klijuota vata buvo taip pat kokybiška.

38. Ieškovės vertinimu, byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai; pažymi, jog ir ieškovės atliktų darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodo, kad ieškovė niekuomet nesutiko, kad darbus atliko nekokybiškai – t. y., iškart ginčijo atsakovės teiginius dėl neva nekokybiškai atliktų darbų bei nurodė, kad darbus netinkamai atliko kitas subrangovas, ir kad atsakovė pretenzijas ieškovei reiškia dėl kito rangovo atlikto darbo broko. Kita vertus, ieškovė nurodo, kad atsakovė teigia, jog ieškovė darbus atliko netinkamai ir pasitelkė trečiąjį asmenį darbų brokui pašalinti bei patyrė išlaidas, tačiau, kaip teigia vėliau, su ieškove pagal statybos rangos sutartį atsiskaitė ir atsiskaitė geranoriškai. Šios aplinkybės, anot ieškovės, patvirtina, kad atsakovės pozicija yra prieštaringa, dėl ko akivaizdu, jog tam tikri argumentai yra sugalvoti tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, siekiant išvengti ieškinio patenkinimo.

39. Pažymi, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3 pasirašė, ir dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo vadovautasi vien atsakovės, galimai tik bylos nagrinėjimo metu, sugalvota pozicija, kad minėtas aktas buvo pasirašytas iš anksto ir per klaidą pateko ieškovei. Nurodo, kad byloje atsakovė nenurodė jokių suklydimą pagrindžiančių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų. Teigia, jog kokiu būdu atsakovė galėjo pasirašyti per klaidą ir dar per klaidą pateikti aktą ir pažymą ieškovei, byloje nenustatyta, o teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors tai turėjo būti atlikta priimant sprendimą. Pažymi, kad tai, jog atsakovė tiek aktą, tiek pažymą pasirašė bei priėmė jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą ir jos negrąžino ieškovei, ko pasekoje ieškovė ją įtraukė į savo apskaitą, atsakovė dėl sąskaitos išrašymo, įtraukimo į apskaitą nekėlė klausimų savalaikiai, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė šią sąskaitą taip pat įsitraukė į apskaitą.

40. Nurodo, jog atsakovė neatsiskaitė ne tik pagal reikalautas byloje priteisti sumas, tačiau ir pagal kitas sąskaitas, pažymas, atliktų darbų aktus, kurie yra bylos medžiagoje.

41. Paaiškina, kad ieškovė neturėjo jokios valios sudaryti su atsakove tariamą sandorį – ieškovė atliko darbus atsakovei tiek pagal 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3, t. y. papildomus darbus, tiek pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 5. Pažymi, kad šiuose aktuose nurodyti darbai nesutampa.

42. Nurodo, jog statybos rangos sutarties 5.5 punktas numato, kad užsakovas turi teisę vienašališkai savo pasirinkimu sumažinti arba padidinti atliekamų darbų apimtis, atitinkamai vienašališkai sumažindamas arba padidindamas sutarties kainą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju neginčytina, jog atsakovė nurodydama perklijuoti vatą, suprato, kad už papildomus darbus reikės ir papildomai atsiskaityti.

43. Atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje yra pateikta atsakovės atstovo PVM sąskaita-faktūra 3 388 Eur sumai, tačiau patirtų išlaidų detalizacija nėra pateikta, nurodoma kiekis 1, kaina 2 800 Eur, PVM 588 Eur. Tokiu atveju, anot ieškovės, teismas neturėjo galimybės nustatyti procesiniam veiksmui nustatytų maksimalių dydžių, nes atstovo pateiktoje sąskaitoje nėra detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, neaišku, kiek laiko skirta susipažinimui su byla, kiek laiko procesinių dokumentų rengimui, kiek laiko atstovavimui teisme. Atkreipia dėmesį, jog paslaugos buvo teikiamos advokato padėjėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos iki 1 500 Eur.

Atsiliepimas

44. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

45. Nurodo, kad ieškovė ir toliau bando sudaryti įspūdį neva atsakovė jai esą skolinga pagal daug sąskaitų, o šioje byloje nagrinėjama tik viena iš skolų. Anot atsakovės, faktas, kad ieškovė nesugebėjo pati įsigyti reikiamų medžiagų ir tą už ieškovę turėjo organizuoti atsakovė (nupirkdama medžiagas iš tiekėjo UAB „Lemora“ ir perparduodama jas ieškovei), parodo, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai.

46. Pažymi, jog nors nei viename procesiniame dokumente ieškovė niekur neužsiminė apie tai, kad ji būtų turėjusi pretenzijų atsakovei dėl per atsakovę nupirktos vatos kokybės, niekur neužsiminė kad atliko kažkokius papildomus darbus dėl nekokybiškos vatos perklijavimo, bet staiga 2019 m. gegužės 29 d. posėdžio metu iškėlė prielaidą, kad 2017 m. gegužės 25 d. aktas yra ne kas kita, kaip jos atlikti papildomi darbai perklijuojant neva nekokybišką vatą. Šią savo poziciją, atsakovės teigimu, ieškovė grindžia vieninteliu įrodymu – liudytojo J. B. parodymais, kurie, atsakovės nuomone, prieštarauja byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams, taip pat ieškovės kviesto kito liudytojo Š. G. parodymams, bet to, niekaip nepagrindžia ieškovės teiginio, kad 2017 gegužės 25 d. aktas yra išimtinai papildomi darbai, atlikti dėl atsakovės kaltės ar atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nebuvo ieškovės darbuotojas, o buvo ieškovės subrangovo UAB „Hebas“ atstovas. Nurodo, kad šis faktas atsakovei tapo žinomas tik teismo posėdžio metu, nes iki tol ant dalies atsakovės ieškovei teikiamų dokumentų, PVM sąskaitų-faktūrų J. B. pasirašinėjo kaip ieškovės atstovas. Anot atsakovės, jis patvirtino, kad vatą gaudavo ieškovės vardu, bet nežino jokių aplinkybių kas ir kaip už tą vatą mokėjo. Pažymi, kad J. B. teigė, jog dėl atsakovės išreikštų pretenzijų pakeitė tik dalį lubų vatos, o ne visą 2017 m. gegužės 25 d. akte nurodytą kiekį.

47. Atsakovės teigimu, ieškovė iki 2017 m. gegužės 25 d. akto surašymo jokių pretenzijų atsakovei dėl vatos kokybės neteikė, niekur nenurodė, kad tai turi būti papildomai darbai, už kuriuos turi būti sumokėta papildomai ar pan.

48. Nurodo, kad ieškovė skunde remiasi 2017 m. birželio 14 d. pretenzija, bet ši pretenzija buvo surašyta po to, kai buvo surašytas 2017 m. gegužės 25 d. aktas, atlikti jame nurodomi darbai.

49. Pažymi, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė net septynias skirtingu laiku rašytas pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės, dėl ko ieškinyje ieškovė, anot atsakovės, iš pradžių akivaizdžiai melagingai teigia, kad neva „Atsakovas iki šios dienos jokių pretenzijų dėl darbų kokybės Ieškovui nepareiškė“, bei „Sąskaitų išrašymo metu, ginčo taip pat nebuvo“.

50. Paaiškina, kad parkingo sienų ir lubų šiltinimo darbų jokia kita įmonė pretenzijų surašymo ir fotofiksacijos metu neatlikinėjo, ir protokole aiškiai matoma, kad kitiems subrangovams adresuotos pastabos yra susijusios visai su kitais darbais, kurie net nebuvo atliekami toje pačioje zonoje. Pažymi, kad iki šio 2017 m. spalio 10 d. laiško ieškovė iki tol nei karto nebuvo atsakiusi nei į vieną atsakovės pateiktą pretenziją, nepateikė jokių argumentų nei dėl savo atliekamų darbų kokybės, nei dėl pačio fakto, kodėl ji į pretenzijas neatsakinėja.

51. Paaiškina, kad pretenzijos ieškovei dėl darbų kokybės buvo pateiktos dar 2017 m. balandžio 26 d. Nurodo, jog tuo tarpu kalbant konkrečiai apie 2017 m. gegužės mėn. atliktus darbus, kuriuos turėjo apimti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas, tai dėl jų atsakovė parašė ieškovei dvi pretenzijas, vieną – 2017 m. gegužės 22 d., o kitą – 2017 m. birželio 12 d.

52. Nurodo, jog jokių neatlygintinų vatos tiekimų nei iš atsakovės, nei iš UAB „Lemora“ ieškovei nebuvo. Atsakovės nuomone, vadovaujantis ieškovės teikiama pozicija, kad neva atsakovė pakeitė nekokybišką vatą nauja vata neatlygintinai, o 2017 m. gegužės 25 d. akte užfiksuoti papildomi – vatos perklijavimo darbai, šiame akte tokiu atveju turėtų būti fiksuojami tik darbų įkainiai be medžiagų kainos (nes medžiaga turėtų būti gauta nemokamai), tačiau akte nurodomi medžiagų įkainiai.

53. Pažymi, kad ginčijamas aktas ir jo pagrindu išrašyta sąskaita niekaip nedera su bendru statybos rangos sutarties dokumentų kontekstu, nes nei jame nurodoma darbų suma, nei darbų kiekiai neatitinka kitų sutarties dokumentų ir neturi ryšio tarpusavyje.

Atsiliepimas

54. Be kita ko, atsiliepime atsakovė nurodo aplinkybes, kurios, anot atsakovės, patvirtina ne tik atsakovės veiksmus nevykdant sandorio, kylančio iš 2017 m. gegužės 25 d. akto ir sąskaitos, bet ir pačios ieškovės veiksmus, neabejotinai patvirtinančius, kad pati ieškovė nevykdė ir neketino vykdyti 2017 m. gegužės 25 d. aktu fiksuoto sandorio: 1) akto data yra nurodoma 2017 m.gegužės 25 d.; prie atsakovės parašo nurodoma, kad ji tą parašą uždėjo 2017 m. gegužės 31 d., bet atsakovė 2017 m. birželio 12 d. aiškiai ir nedviprasmiškai informavo ieškovę, kad darbai pagal ginčijamą aktą nebus priimami, kol nebus ištaisyti trūkumai; 2) pati ieškovė 2017 m. birželio 26 d. parengė sekantį atliktų darbų aktą Nr. 4, į kurį pati neįtraukė 2017 m. gegužės 25 d. sandorio rezultato, t. y. šiuo aktu aktuojamų darbų kiekių ir sumų; 3) ieškovė ginčo sumos neįtraukė į Galutinį perdavimo aktą, dėl ko reiškia, kad to sandorio nei pripažino, nei vykdė; 4) sutarties vykdymo metu ieškovė niekada nereikalavo padidinti sutarties kainos dėl papildomų darbų, kaip tai numato sutarties bendrosios dalies 5.4 punktas; 5) ieškovė pateikė garantiją tokiai sumai, kiek darbų buvo priimta.

55. Paaiškina, kad atsakovė su savo atstovu susitarė bendrą fiksuotą sumą už visą bylos vedimo procesą, nepriklausomai nuo to, kiek ji truks ir kiek joje reikės rengti procesinių dokumentų, teikti įrodymų ar dalyvauti teismo posėdžių. Atsakovės teigimu, priteista bylinėjimosi išlaidų suma pagrįsta ir neviršija Teisingumo ministro įsakymu nustatytų maksimalių dydžių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

56. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

57. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 bei jo pagrindu ieškovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VP0000017-05/25-2 negaliojančiais, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 3 501 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

58. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis nepagrįstai vien atsakovės liudytojo Š. G. parodymais ir visai nesivadovaudamas ieškovės kviesto liudytojo J. B. parodymais; nepagrįstai sprendė, jog tie patys darbai yra nurodyti 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų akte Nr. 3 ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. Atliktų darbų akte Nr. 5; neįvertino aplinkybės, kad atsakovė savo veiksmais pripažino, kad pažeidė pardavėjui keliamus reikalavimus dėl parduodamų medžiagų kokybės, kas sąlygojo papildomų ieškovės darbų poreikį; konstatuodamas, jog ieškovė lubų apšiltinimo darbus pakartotinai atliko ne dėl nekokybiškų medžiagų, o dėl atliktų darbų trūkumų, neatsižvelgė į aplinkybes, kad objekte vienu metu dirbo daugybė (net 27) rangovų/subrangovų, rėmėsi fotonuotraukomis, iš kurių nėra aišku, kurio rangovo tai yra atlikti darbai, ar jie atlikti kokybiškai, ar nekokybiškai, o ekspertizė byloje atlikta nebuvo, aplinkybės dėl darbų kokybės nebuvo nustatinėjamos ir tiriamos iš esmės; priimant skundžiamą sprendimą neatsižvelgta į aplinkybę, jog 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų aktas yra pasirašytas atsakovės atstovo; priteisė nepagrįstai dideles atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tam tikrus darbus, t. y. rūsio perdangos šiltinimą, ieškovė atliko du kartus; šie darbai užfiksuoti 2017 m. gegužės 25 d. atliktų darbų akte Nr. 3 – „Lubų šiltinimas 250 mm ir dažymas“, „Lubų šiltinimas 300 mm ir dažymas“ ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų akto Nr. 5 analogiškų pavadinimų eilutėse. Nors apeliaciniame skunde apeliuojama į pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą dėl to, jog 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų akte Nr. 3 ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. Atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyti darbai yra tie patys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog iš esmės šiuose aktuose ir yra tie patys pagal savo pobūdį darbai, tik skiriasi tuo, jog ieškovė vienus darbus vertina kaip sutartus pagal statybos rangos sutartį, o kitus – kaip papildomus.

60. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių pozicijos būtent išsiskyrė tuo klausimu, kokios priežastys sąlygojo pakartotinį darbų atlikimą, t. y. ieškovė teigė, jog tokių darbų atlikimo priežastis – atsakovės pateikta nekokybiška vata, o atsakovė – ieškovės atliktų darbų trūkumai. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės iš esmės leidžia spręsti apie tai, jog pirmą kartą ieškovei atlikus rūsio perdangos šiltinimą, tokie darbai iš esmės negalėjo būti vertinami kaip kokybiški darbai, kuriuos galima būtų perduoti užsakovui, t. y. atsakovei. Šiame kontekste, be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, šioje byloje, sprendžiant ieškinio bei priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumą klausimą, bei atitinkamai atsakovei ginantis nuo pareikšto reikalavimo būtent tuo aspektu, jog tam tikri pagal statybos rangos sutartį darbai buvo atlikti su trūkumais, aplinkybė dėl ieškovės atliktų darbų kokybės sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką bei pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nustatinėjama bei vertinama.

61. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje civilinėje byloje, esant prieštaringai šalių pozicijai ginčo klausimu - kokios priežastys sąlygojo pakartotinį darbų atlikimą, labiau tikėtina, kad ieškovė lubų apšiltinimo darbus pakartotinai atliko ne dėl nekokybiškų medžiagų, bet dėl atliktų darbų trūkumų.

62. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, jog pakartotinių darbų atlikimą sąlygojo tai, jog atsakovė pateikė nekokybišką vatą, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Remiantis bylos medžiaga, šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo vien ieškovės liudytojo J. B. parodymais bei atsakovės raštu vatos pardavėjui UAB „Lemora“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti ieškovės teiginį dėl medžiagos – vatos – nekokybiškumo. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net jeigu ir daryti prielaidą, kad galimai atsakovės pateikta medžiaga – vata – buvo netinkamos kokybės ir būtent tai sąlygojo papildomų pagal statybos rangos sutartį darbų atlikimą, ši aplinkybė iš esmės neturėtų vis vien jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už papildomus darbus pagal statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal statybos rangos sutartį ieškovė kaip rangovė buvo įsipareigojusi atliekant statybos rangos darbus naudoti savo medžiagas (statybos rangos sutarties 3.1 punktas). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tam tikrą medžiagą – vatą – statybos rangos sutartyje nurodytiems darbams atlikti ieškovė nusipirko iš atsakovės. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės statybos rangos sutarties vykdymo metu buvo susiklostę net dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. santykiai, kilę iš statybos rangos sutarties, bei santykiai, kilę iš statybų medžiagos – vatos - pirkimo-pardavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog statybos rangos sutarties vykdymo metu ginčo šalys turėjo teises bei pareigas, kylančias iš skirtingų teisinių santykių. Taigi, medžiagos – vatos – kokybės klausimas yra svarbus būtent teisiniuose šalių santykiuose dėl vatos pirkimo-pardavimo. Tuo tarpu, teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš statybos rangos sutarties, ieškovė kaip rangovė, įsipareigojusi atlikti statybos rangos darbus iš savo medžiagos ir atitinkamai kaip pardavėją medžiagos pasirinkusi atsakovę, turi prisiimti atitinkamas teisines pasekmes dėl galimai netinkamos medžiagos panaudojimo statybos rangos teisiniuose santykiuose, bei turi teisę savo galimai pažeistas teises pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose ginti būtent naudojantis ieškovei kaip pirkėjai įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais, nusipirkus nekokybišką daiktą. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl vatos pakartotinio pateikimo, iš esmės yra svarbios, sprendžiant klausimą dėl pažeistų ieškovės kaip pirkėjos teisių, tačiau ne ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą.

63. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog priimant skundžiamą sprendimą nebuvo vadovaujamasi ieškovės kviesto liudytojo J. B. parodymais ir vertinami buvo išimtinai atsakovės liudytojo Š. G. parodymai. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99/2009). Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog, spręsdamas ginčo klausimą dėl kokių priežasčių ieškovė atliko lubų apšiltinimo darbus pakartotinai, pirmosios instancijos teismas vertino ne išimtinai tik atsakovės pateiktus įrodymus, bet byloje pateiktų įrodymų visumą, t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje aptarė bei išanalizavo tiek ieškovės liudytojo J. B. parodymus, tiek atsakovės liudytojo Š. G. parodymus, šalių susirašinėjimą, nuotraukas, UAB Paroc 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštą, atsakovės raštą vatos pardavėjui UAB „Lemora“. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė lubų apšiltinimo darbus pakartotinai atliko ne dėl nekokybiškų medžiagų, bet dėl atliktų darbų trūkumų, buvo padaryta įvertinus abiejų ginčo šalių prieštaringas pozicijas ginčo klausimu bei įrodymus, kuriais kiekviena iš šalių grindė savo pozicijas.

64. Pažymėtina, jog atsakovės nurodomą aplinkybę, t. y. kad ieškovė lubų apšiltinimo darbus pakartotinai atliko, kadangi buvo atliktų darbų trūkumų, pagrindžia byloje esantys įrodymai – liudytojo Š. G. parodymai, šalių susirašinėjimo medžiaga, nuotraukos, UAB Paroc 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštas „Dėl Paroc CGL 20cy gaminio (duomenys neskelbtini), Vilnius“, kurie, atkreiptinas dėmesys, nėra prieštaringi, vienas kitą papildantys. Nors apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog šie įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog pirmą kartą atlikus ginčo darbus buvo atliktų darbų trūkumų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra grindžiami ieškovės samprotavimais ir nepaneigia įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant ginčo klausimą dėl pakartotinių darbų atlikimo priežasties.

65. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. 3 ir 2017 m. gegužės 25 d. Pažyma Nr. 3 yra pasirašyti atsakovės atstovo, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog šią aplinkybę teismas vertino bei dėl jos pasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai, įvertinęs ieškovės surašytų pažymų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5 turinį bei atliktų darbų aktus, nustatęs aplinkybes, kad pati ieškovė, kuri rengė šias pažymas ir atitinkamus aktus, vykdydama sutartinę ir įstatyminę rangovo pareigą, vėlesnėse nei Nr. 3 pažymose pati neįskaitė pažymoje Nr. 3 nurodytų atliktų darbų kiekių, galutiniame perdavimo akte nurodyta užsakovo priimtų darbų suma (42 309,99 Eur su PVM) atitinka atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 sumą, sprendė, kad ginčo atveju ieškovė žinojo ir suprato, kad atliktų darbų aktas Nr. 3 nesukūrė šalims teisių ir/ar pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. 3 ir 2017 m. gegužės 25 d. Pažyma Nr. 3 yra pasirašyti atsakovės atstovo, nesudaro pagrindo šiuos dokumentus vertinti kaip galinčius sukelti atitinkamas teises bei pareigas, jeigu byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės patvirtina šių dokumentų pagrindu nesiekiant šalims sukurti jokių teisinių pasekmių.

66. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo

67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės patirtas išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 113 Eur žyminis mokestis, 3 388 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; šios išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą byloje, įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių; bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai yra protingo dydžio, pagrįstos. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta patirtų išlaidų detalizacija, dėl ko teismas neturėjo galimybės nustatyti procesiniam veiksmui nustatytų maksimalių dydžių, ir, anot ieškovės, priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 1 500 Eur.

68. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

69. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors ieškovė teisingai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta detalizacija patirtų atsakovės bylinėjimosi išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė šių išlaidų realiai nepatyrė. Taigi, įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo tukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 388 Eur suma nėra pernelyg didelė bei neprotinga ir negali būti sumažinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

70. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šios išlaidos jai nėra taip pat atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovės UAB „Vakonda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko