Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3421-340/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (ieškovas) K. Š. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3421-340/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB „Saulėtekio klinika“ jo naudai 57 924 Eur baudą, 8,4 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2012-04-03 tarp K. Š. ir UAB „Lionet“ buvo sudaryta preliminari dalies patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Lionet“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir parduoti K. Š. nekilnojamąjį turtą – dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo dalį patalpų nupirkti ir sumokėti sutartyje nurodytą kainą. Nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos šalys nustatė 8 mėnesių terminą Pagrindinei sutarčiai sudaryti. 2012-07-31 tarp ieškovo K. Š. ir UAB „Saulėtekio klinika“, siekiant nustatyti ir vykdyti preliminarias Akcijų pirkimo-pardavimo sąlygas bei kitus šalių tarpusavio įsipareigojimus, buvo sudaryta UAB „Lionet“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 0731/2012. Sutarties 10.3 punktu pirkėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog tarp K. Š. ir UAB „Lionet“ yra sudaryta preliminari dalies patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. Š. yra pilnai atsiskaitęs su UAB „Lionet“. Tą patį atsakovas patvirtino ir 4.7 Sutarties punktu, kad jam yra žinoma, jog tarp UAB „Lionet“ ir K. Š. yra sudaryta preliminari dalies Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkėjas, kaip vienintelis UAB „Lionet“ akcininkas įsipareigoja užtikrinti, kad bus įvykdyta aukščiau nurodyta preliminari sutartis. Pagal šią preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas, kaip patalpų pardavėjo UAB „Lionet“ vienintelis akcininkas, įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka užtikrinti, kad bus įvykdyta aukščiau nurodyta preliminari sutartis, ir kad bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir K. Š. bus parduotas nekilnojamasis turtas – dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punkte yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu Šalis vengia įvykdyti savo įsipareigojimus arba paaiškėja, kad Šalies pateikti patvirtinimai, numatyti Sutarties 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6, 4.7 neatitinka realybės, kaltoji šalis privalo sumokėti 200 000 litų dydžio baudą už kiekvieną pažeidimą, kas yra laikoma minimaliais Šalies nuostoliais. 6.4. punkte Šalys pareiškia, kad šioje Sutartyje nustatytos baudos yra laikomos teisingomis bei nedidelėmis ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to ar dalis prievolės yra įvykdyta. Pareiškėjas nurodo, jog Pagrindinė dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų Preliminarios dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Ieškiniu ieškovas teikė pareiškimą atsakovui dėl baudos, nevykdant Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, priteisimo. 2015-07-31 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3421-340/2015, kuriuo teismas nusprendė ieškovo K. Š. ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-22 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2015-07-31 sprendimą palikti nepakeistą. Lygiagrečiai šiai bylai buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-5392-656/2014, kurioje ieškovas K. Š. atsakovui UAB „Lionet“ reiškė reikalavimą dėl 179 000 Lt pagal minėtą 2012-04-03 preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 sumokėto avanso priteisimo. 2015-03-23 sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui K. Š. iš atsakovo UAB „Lionet“ 51841,98 eurus (179 000 Lt) sumokėto avanso ir 552,88 eurus žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-02 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2015-03-23 sprendimą iš dalies pakeisti ir priteisti ieškovui K. Š. iš atsakovės UAB „Lionet“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56 710,98 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas išsiėmė vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos vykdymo ir skolos iš UAB „Lionet“ išieškojimo. Vykdomosios bylos vykdymo metu, antstolei surinkus informaciją apie skolininką UAB „Lionet“, tame tarpe ir informaciją iš Registrų centro, K. Š. paaiškėjo svarbi nauja aplinkybė, kad 2012-10-10 UAB „Lionet“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą – patalpas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) būtent atsakovui UAB „Saulėtekio klinika“. Taigi paaiškėjo aplinkybė, kad per šį laikotarpį, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis (nuo 2012-04-03 kada buvo pasirašyta preliminarioji patalpų pirkimo-pardavimo sutartis iki 2012-12-03 kada baigėsi 8 mėn. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį) UAB „Saulėtekio klinika“ ne tik kad nesiėmė veiksmų, kad būtų įgyvendinta preliminarioji sutartis, bet ir atliko tokius veiksmus, kurie aiškiai trukdė preliminarios sutarties įgyvendinimui. Iš šios naujos aplinkybės tapo aišku, kad nepaisydama preliminarios sutarties su K. Š. sudarymo, UAB „Lionet“ dėl tų pačių patalpų sudarė kitą sandorį su ta pačia UAB „Saulėtekio klinika“, kuri akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo užtikrinti preliminarios sutarties įvykdymą. Tai reiškia, UAB „Saulėtekio klinika“, būdama UAB „Lionet“ vienintele akcininke, priėmė sprendimą pirkti patalpas iš UAB „Lionet“, nors jai buvo žinoma ir ji buvo įsipareigojusi užtikrinti, kad šios patalpos iš UAB „Lionet“ pirkimo-pardavimo sutartimi pereitų K. Š.. Tokio sandorio tarp UAB „Lionet“ ir UAB „Saulėtekio klinika“ sudarymas padarė neįmanomu preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties dėl tų pačių patalpų tarp UAB „Lionet“ ir K. Š. įgyvendinimą. Pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas iš esmės ieškinį atmetė tik dėl tos aplinkybės, kad „nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepaaiškino – neskaitant neinformatyvių minčių apie atsakovės pasyvumą, kokios aplinkybės jo nuomone įrodo, kad UAB „Lionet“ nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 178 straipsnis).“ Šios naujos aplinkybės, kurios įrodo, jog atsakovas tikrai nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nežinojo, dėl to nurodyti negalėjo. Teigia, jog ši aplinkybė pareiškėjui tapo aiški 2016-08-08 kai antstolė, vykdanti vykdomąją bylą, pateikė informaciją iš VĮ „Registrų centras“.Atsakovas UAB „Saulėtekio klinika“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, o prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje. Teigia, jog 2013-01-09 UAB „Saulėtekio klinika“ registruotu laišku, kuris buvo adresuotas pareiškėjui K. Š., išsiuntė 2013-01-08 raginimą dėl patalpų atlaisvinimo. Raginime nurodyta, kad 2012-11-10 UAB Saulėtekio klinika nusipirko negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui šis raginimas buvo įteiktas 2013-01-11, po ko 2013-01-30 UAB „Gėlių vaistinė“, atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko K. Š., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-11185-779/2013, kaip atsakovė šioje byloje nurodyta UAB „Saulėtekio klinika“, trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo UAB „Lionet“. Ieškinyje buvo nurodyta, kad „2013 m. sausio mėn. 11 d. ieškovas gavo atsakovo (UAB „Saulėtekio klinika“) raginimą Dėl patalpų atlaisvinimo, kuriame buvo nurodyta, kad iki 2013-01-14 Ieškovas privalo atlaisvinti Patalpas ir perduoti raktus Žolyno poliklinikos direktorei <...>.“ Be to šiame ieškinyje, kurį pasirašė direktorius K. Š., nurodoma: „Nepaisant šių visų aplinkybių atsakovas, valdydamas Trečiąjį asmenį, iš jo įsigijo patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. sausio mėn. 11 d. pranešimu vienašališkai be atskiro įspėjimo nutraukė Sutartį.“ Nurodo, jog aplinkybė apie tai, kad UAB „Saulėtekio klinika“ nusipirko negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pareiškėjui tapo žinoma ne vėliau kaip 2013-01-30, t. y. ieškinio surašymo (pasirašymo) dieną. Tačiau faktiškai pareiškėjui ši aplinkybė tapo žinoma dar 2013-01-11, kuomet pareiškėjas gavo UAB „Saulėtekio klinika“ raginimą atlaisvinti negyvenamąją patalpą. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nurodydamas sužinojimo apie patalpos kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą datą - 2016 08 08, sąmoningai klaidina teismą.Trečiasis asmuo UAB „Lionet“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Prašymas netenkinamas.

Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), daranti neigiamą įtaką teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šių priežasčių teismas pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3421-340/2015 bei nurodė, jog 2016-08-08, kada antstolė, vykdanti vykdomąją bylą, pateikė informaciją iš VĮ „Registrų centras“, jam paaiškėjo svarbi nauja aplinkybė, kad 2012-10-10 UAB „Lionet“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nekilnojamąjį turtą – patalpas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) būtent atsakovui UAB „Saulėtekio klinika“. Taigi paaiškėjo nauja aplinkybė, kad per šį laikotarpį, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis (nuo 2012-04-03 kada buvo pasirašyta preliminarioji patalpų pirkimo-pardavimo sutartis iki 2012-12-03 kada baigėsi 8 mėn. prievolė sudaryti pagrindinę sutartį) UAB „Saulėtekio klinika“ ne tik kad nesiėmė veiksmų, kad būtų įgyvendinta preliminarioji sutartis, bet ir atliko tokius veiksmus, kurie aiškiai trukdė preliminarios sutarties įgyvendinimui. Tačiau kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime, tai patvirtina ir pridėti įrodymai, pareiškėjui dar 2013-01-08 buvo siųstas Raginimas dėl patalpų atlaisvinimo (atsiliepimo priedas Nr. 1), kuriame nurodyta, kad 2012-11-10 d. UAB Saulėtekio klinika nusipirko negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei UAB „Gėlių vaistinė“ direktorius K. Š. buvo paragintas iki 2013-01-14 atlaisvinti minėtas patalpas. Kad pareiškėjui jo nurodyta, kaip naujai paaiškėjusi, aplinkybė buvo žinoma anksčiau, nei 2016-08-08, matyti iš jo paties 2013-01-30 pasirašyto ieškinio (atsiliepimo priedas Nr. 2), kuriame nurodoma, jog „2013 m. sausio mėn. 11 d. Ieškovas gavo Atsakovo raginimą Dėl patalpų atlaisvinimo, kuriame buvo nurodyta, kad iki 2013-01-14 Ieškovas privalo atlaisvinti Patalpas ir perduoti raktus Žolyno poliklinikos direktorei <...>.“ Kaip minėta, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra tada, kai paaiškėja tokia aplinkybė, kuri atitinka visus keturis nurodytus požymius. Šiuo atveju teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja visi nurodyti požymiai. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta kaip neva naujai paaiškėjusi aplinkybė pareiškėjui jau buvo žinoma civilinės bylos Nr. e2-3421-340/2015 nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais šios normos taikymo kriterijais, todėl negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovas UAB „Saulėtekio klinika“ prašo priteisti iš pareiškėjo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-09-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš pareiškėjo K. Š. atsakovo UAB „Saulėtekio klinika“ naudai priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Saulėtekio alėja“ (į.k. 121506977) naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.